Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. Š. (A. Š.) ir L. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. 2024 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. spalio 11 d. Minėta nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 10 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais; taip pat ieškovei pasiūlyta pateikti nuomonę dėl atsakovo atsiliepime nurodyto prašymo išdėstyti priteistiną sumą, o atsakovams – jų turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovai ieškinį iš esmės pripažįsta ir jo neginčija (iš esmės tik prašo išdėstyti mokėjimus, bei nesutinka dėl solidarios atsakomybės), todėl surašomi sutrumpinti motyvai.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vadovaujantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 955-676/24, pagrindinis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tikslas – administruoti ir prižiūrėti savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis.

10. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo A. Š. 2014 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/0189 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį (Sutarties 1, 2, 27 punktai). Remiantis 2023 m. gruodžio 15 d. buto patikrinimo aktu Nr. 6192, bute kartu su atsakovu deklaruoti ir faktiškai gyvena sūnūs I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir žmona L. Š. (atsakovė). Atsakovai pagal būsto nuomos sutartį savo įsipareigojimų nevykdo, t. y. laiku ir pilnai nemoka nuomos mokesčių. Įsiskolinimas už gyvenamųjų patalpų nuomą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. sudaro 8 041,75 Eur. Nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.

11. Atsakovas A. Š. sutinka, kad yra skolingas, tačiau nesutinka, jog skola būtų solidariai priteista ir iš atsakovės L. Š., kadangi žmona nėra nuomininkė, ji sutarties nepasirašinėjo ir jokių atsakomybių neprisiėmė, skola atsirado dėl atsakovo kaltės, žmonai nebuvo žinoma. Atsakovė L. Š. palaiko vyro poziciją.

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius).

13. CK 6.588, 6.589 straipsniai reglamentuoja nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Taigi, gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. Tokiu atveju atsiranda skolininkų daugetas prievolėje ir jiems kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog bute gyvena abu atsakovai (atsakovai šių aplinkybių neginčija), todėl pripažintina, kad šiuo atveju atsakovai yra solidariai atsakingi už skolos susidarymą (CK 6.588, 6.589 straipsniai).

15. Atsižvelgiant į tai, kad, byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovai savo prievolės iš esmės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.583 straipsnio 1 dalimi, 6.589 straipsniu, Sutarties 1, 27 punktais, ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteistina 8 041,75 Eur skola už buto nuomą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.

16. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaudamasi Sutarties 32 punktu, ieškovė už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. gegužės mėnesio paskaičiavo 345,10 Eur delspinigius (taikydama 0,05 procento dydžio delspinigių normą per dieną). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai laiku nemokėjo nuomos mokesčių, ieškovės reikalavimas solidariai priteisti jai iš atsakovų 345,10 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis; Sutarties 32 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 386,85 Eur (8 041,75 Eur + 345,10 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

18. Atsakovas A. Š. prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis, ieškovė su prašymu nesutinka.

19. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

20. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

22. Minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas prašo sprendimo vykdymą išdėstyti. Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovams buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų turtinę padėtį, tačiau atsakovai jokių duomenų nepateikė. Atsakovas A. Š. nurodo, kad neturi turto, šiuo metu aktyviai ieško darbo, o atsakovės pajamų sunkiai užtenka pasirūpinti šeima su dviem nepilnamečiais vaikais.

23. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovas A. Š. iki 2024 m. birželio 28 d. dirbo UAB „A“, šiuo metu gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas (376,42 Eur), atsakovė L. Š. dirba UAB „B“, gauna 1 434,69 Eur atlyginimą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovai nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo A. Š. vardu yra registruota transporto priemonė VOLVO V50, (duomenys neskelbtini).

24. Viena vertus, atsakovai nepateikė teismui tikslių duomenų, pagrindžiančių jų sunkią finansinę padėtį. Kita vertus, įvertinus atsakovų turtinę padėtį, atsižvelgus į prašyme nurodytas aplinkybes, atsakovų gaunamas pajamas, tai, kad šiuo metu šeimą išlaiko atsakovė, atsakovas A. Š. nuo 2024 m. liepos mėnesio neturi darbo (šiuo metu atsakovas gauna Sodros išmokas), atsakovai nekilnojamojo turto neturi, teismas vertina, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki (CPK 185 straipsnis), įvykdyti teismo sprendimą bei ieškovei sumokėti visą priteistą pinigų sumą vienu metu atsakovai nėra pajėgūs, todėl yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymu yra siekiama apsaugoti skolininką nuo neproporcingai žalingų pasekmių jo gyvybiniams interesams. Šiuo atveju sprendimo įvykdymo išdėstymas siejamas su tuo, kad atsakovai pagal savo turtinę padėtį nėra pajėgūs iš karto įvykdyti teismo sprendimą, o teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leis atsakovams patenkinti savo būtiniausius poreikius.

25. Kita vertus, ieškovės teisė susigrąžinti skolą iš atsakovų taip pat turi būti ginama, o atsakovai privalo gerbti šią ieškovės teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievoles. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos mokesčių paskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovai nemoka įmokų nuo 2022 m. birželio mėnesio.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš viso priteistos 8 386,85 Eur (skola + delspinigiai) sumos sumokėjimas ieškovei iš karto neabejotinai pasunkintų atsakovų turtinę padėtį, tačiau, įvertinus atsakovų turtinę padėtį, jų amžių, iš atsakovų priteistą sumą, tai, kad teismas neturi duomenų, kad ieškovės finansinė padėtis sunki, ar kad atsakovų skolą išdėsčius dalimis ieškovės finansinė padėtis pasunkėtų, siekiant šalių interesų pusiausvyros, efektyvaus teismo sprendimo įvykdymo bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) atsakovo prašymas tenkintinas ir ieškovei priteistos 8 386,85 Eur sumos bei 5 procentų metinių palūkanų mokėjimas išdėstytinas 4 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų, nes jai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, toks išdėstymas skatins atsakovus kuo operatyviau atsiskaityti su ieškove, taip pat sudarys galimybę atsakovams sumokėti skolą ne visą iš karto.

27. Taigi, remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareikštas prašymas iš esmės tenkintinas. Teismas taip pat išaiškina atsakovams, kad jiems tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

28. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

29. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

30. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

31. Nagrinėjamoje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovų. Atsakovai, laiku nevykdydami prievolių ieškovei, patys sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteisti 189 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

32. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,25 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis yra priteistina iš viso 204,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (189 Eur žyminis mokestis + 15,25 Eur pašto išlaidos), t. y. 102,13 Eur iš atsakovo A. Š. ir 102,12 Eur iš atsakovės L. Š. (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279, 284 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, solidariai iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 041,75 Eur (aštuonių tūkstančių keturiasdešimt vieno euro ir 75 ct) skolą, 345,10 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 10 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 386,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti teismo sprendimu ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovų A. Š. ir L. Š. solidariai priteistos 8 386,85 Eur sumos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų įvykdymą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) sumokant po 2 096,71 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt šešis eurus ir 71 ct), o paskutinį mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos), sumokant likusią sumos dalį t. y. 2 096,72 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt šešis eurus ir 72 ct) ir teismo priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, kurios skaičiuotinos iki visiško skolinio reikalavimo įvykdymo (visiško skolos sumokėjimo).

Nustatyti, kad atsakovams nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102,13 Eur (vieno šimto dviejų eurų ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidas (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti valstybei iš atsakovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102,12 Eur (vieno šimto dviejų eurų ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidas (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.