Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio ir nukentėjusiojo G. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinių ieškovų G. M., P. K. (P. K.) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais, jiems išaiškinta teisė pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B.

1.1. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia savo naudai, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vardu, kurios direktoriumi buvo, 2019 m. kovo – balandžio mėn. skambinant telefonu ir susirašinėjant elektroniniu paštu sutarė su G. M. dėl oro kompresoriaus pargabenimo iš Vokietijos į Lietuvą, adresu (duomenys neskelbtini), už 800 eurų, nors neturėjo galimybių kompresorių pargabenti, 2019-04-02 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) G. M. nusiuntė sąskaitą avansiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą avansiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), jog į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervestų 800 eurų už kompresoriaus pargabenimą, pinigus gavus, 2019-04-11 sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku G. M., jog pargabentų oro kompresorių iš Vokietijos, adresu (duomenys neskelbtini), į Lietuvą, bet G. M. pervestų 800 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ oro kompresorių pargabenus, G. M. už paslaugą sumokėjo įmonei 900 eurų, o A. B. įmonės vardu gautus iš G. M. pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms - pinigus iš įmonės sąskaitos išgrynindamas arba atsiskaitydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ Swedbank banko išduota kortele: 2019 m. balandžio 9 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 20 Eur, 2019 m. balandžio 10 d. UAB „Deichmann avalynė“, adresu (duomenys neskelbtini), pirkdamas avalynę už 201,55 Eur, 2019 m. balandžio 10 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), išleisdamas 11,9 Eur, 2019 m. balandžio 11 d. UAB „Sportland LT“, adresu (duomenys neskelbtini), pirkdamas avalynę už 124,9 Eur, 2019 m. balandžio 11 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 50 Eur, 2019 m. balandžio 12 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 400 Eur, tokiais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą – G. M. turtą – 800 Eur.

1.2. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad tyčia savo naudai, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vardu, kurios direktoriumi buvo, 2019 m. kovo – balandžio mėn. skambinant telefonu ir susirašinėjant elektroniniu paštu sutarė su P. K. dėl automobilio „Audi A6“ nupirkimo ir pargabenimo iš Italijos į Lietuvą už 2 300 Eur, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) P. K. nusiuntė transporto užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. balandžio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje telefonu nurodė P. K. į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervesti 2 300 Eur už automobilio „Audi A6“ įsigijimą ir pargabenimą, pinigus gavus, tačiau P. K. atšaukus užsakymą, pinigų P. K. negrąžino, o įmonės vardu gautus iš P. K. pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms – pinigus iš įmonės sąskaitos išgrynindamas arba atsiskaitydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ Swedbank banko išduota kortele: 2019 m. balandžio 11d. AB „Audimas“, adresu (duomenys neskelbtini), pirkdamas lengvą pūkinę striukę už 103,2 Eur, 2019 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pasinaudojo viešbučio paslaugomis už 254,30 Eur, 2019 m. balandžio 15 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 270 Eur, 2019 m. balandžio 16 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 100 Eur, 2019 m. balandžio 16 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 10 Eur, 2019 m. balandžio 16 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 110,4 Eur, 2019 m. balandžio 17 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 90 Eur, 2019 m. balandžio 17 d. „Wizz Air Hu“ išleisdamas 99,96 Eur, 2019 m. balandžio 17 d. „Forenom.com 00280 Helsinki“ išleisdamas 232,8 Eur, 2019 m. balandžio 24 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 61,79 Eur, 2019 m. balandžio 26 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 67,66 Eur, 2019 m. balandžio 30 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 30,39 Eur, 2019 m. gegužės 4 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 99,26 Eur, 2019 m. gegužės 5 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 100,27 Eur, 2019 m. gegužės 6 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 30,39 Eur, 2019 m. gegužės 7 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 100,07 Eur, 2019 m. gegužės 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 109,9 Eur, 2019 m. gegužės 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 49,93 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 10 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 20,26 Eur, 2019 m. gegužės 15 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 350 Eur, siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką 2019 m. balandžio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje P. K. elektroniniu paštu išsiuntė suklastotus šešis „Revolut“ banko mokėjimo nurodymus, apie neva P. K. grąžintus pinigus, tokiais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą – P. K. turtą – 2 300 Eur.

1.3. Dar jis buvo kaltinamas tuo, kad tyčia savo naudai, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vardu, kurios direktoriumi buvo, 2019 m. balandžio mėn. 4 d. skambinant telefonu ir susirašinėjant elektroniniu paštu sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2019-10-31 pavadinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi K. S. dėl automobilio Citroen DS nugabenimo iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) miestą, Italijoje, už 400 eurų, 2019-04-05 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) K. S. nusiuntė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir avansinio mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymą apmokėjimui, jog į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervestų 400 eurų, už automobilio „Citroen DS“ nugabenimą iš adresu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) miestą, Italijoje, susitarimo su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nevykdė, automobilio nenugabeno, o A. B. įmonės vardu 2019 m. balandžio 16 d. gautus iš K. S. pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms - pinigus iš įmonės sąskaitos išgrynindamas arba atsiskaitydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ Swedbank banko išduota kortele: 2019 m. gegužės 15 d. „(duomenys neskelbtini)“ išleisdamas 70,90 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 100 Eur, 2019 m. birželio 8 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 150 Eur, 2019 m. birželio 12 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 10 Eur, 2019 m. birželio 13 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 40 Eur, 2019 m. birželio 14 d. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 30 Eur, tokiais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2019-10-31 pavadinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“) turtą – 400 Eur.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. B. skirti subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme -10 mėnesių laisvės atėmimo ir 1 700 Eur bauda - ir paskirti A. B. 2 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo bei 1 700 Eur baudą. Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš A. B. priteisti 800 Eur turtinei žalai atlyginti ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusio P. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jam iš A. B. priteisti 2 215 Eur turtinei žalai atlyginti.

7. Kaip teisingai pastebėta ir pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Šiuo atveju baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota kaltinant A. B. trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

12. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo tiesiogiai ištirtus byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgusi į BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos atskyrimo nuo civilinio delikto kriterijus, aiškinamus pirmiau išdėstytoje kasacinės instancijos teismo praktikoje, teisėjų kolegija nepritaria tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo G. M. apeliacinių skundų argumentams bei motyvams ir pripažįsta, jog žemesnės instancijos teismas, spręsdamas A. B. kaltės (nekaltumo) klausimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė BK 182 straipsnį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), A. B. išteisino iš visų jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų nusikalstamų veikų, konstatavęs, jog visais trimis atvejais tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie be pagrindo prokuroro buvo kriminalizuoti. Skundžiamame nuosprendyje, grįsdamas savo išvadas dėl A. B. nekaltumo, apylinkės teismas išskyrė kiekvieną iš kaltinime nurodytų veikų, nurodė aiškius ir pakankamus argumentus bei motyvus kodėl A. B. veiksmai neatitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir pateiktai argumentacijai, teisėjų kolegija pagrindo neturi.

13. Kaip matyti iš bylos duomenų, MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2018 m. spalio 4 d. Jos direktoriumi nuo įkūrimo dienos buvo išteisintasis A. B., kuris buvo ir vienintelis šios mažosios bendrijos narys. MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatose yra nurodyta, kad mažosios bendrijos veiklos tikslai yra šie: krovininis kelių transportas ir perkraustymo veika, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, variklinių transporto priemonių pardavimas. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad įmonė užsiėmė pervežimais – logistika, skelbimus apie vykdomą veiklą talpino internetiniuose tinklalapiuose. Kaip matyti tiek iš išteisintojo, tiek iš nukentėjusiųjų G. M., P. K. bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo K. S. parodymų, būtent pagal internete patalpintus skelbimus nukentėjusieji bei civilinio ieškovo atstovai susisiekė su A. B., norėdami užsisakyti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas: G. M. atveju – kompresoriaus pargabenimą iš Vokietijos į (duomenys neskelbtini); P. K. atveju – automobilio „Audi A6“ parvežimą iš Italijos į Vilnių; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju – automobilio „Citroen DS“ pervežimą iš Lietuvos į Italiją. Telefonu bei elektroniniu paštu suderinus paslaugų suteikimo sąlygas (terminus, kainą ir kt.), tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiųjų bei civilinio ieškovo buvo sudarytos rašytinės sutartys. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. pareikalavus iš anksto atsiskaityti už paslaugas, G. M., P. K. bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, dar iki paslaugos įvykdymo, pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas avansines sąskaitas atliko pavedimus į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą: mažajai bendrijai G. M. per kelis kartus pervedė viso 800 Eur, P. K. – 2 300 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)” – 400 Eur.

14. Iš ankstesnėje pastraipoje aptartų ir byloje neginčijamų aplinkybių yra akivaizdu, jog šiuo atveju tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ bei nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo susidarė civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai. Praėjus tam tikram laiko tarpui po minėtų sutarčių sudarymo bei atliktų avansinių mokėjimų, nukentėjusieji bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą: 2019 m. rugpjūčio 2 d. nukentėjusysis G. M. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydamas, kad su MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. sudarė sutartį dėl kompresoriaus parvežimo iš Vokietijos į Lietuvą, jam už paslaugą sumokėjo, tačiau ši įmonė kompresoriaus neparvežė, vėliau jį parvežė kita įmonė, kuriai sumokėjo 900 Eur; 2019 m. liepos 10 d. nukentėjusysis P. K. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydamas, kad susitaręs su MB ,,(duomenys neskelbtini)“ savininku A. B. dėl automobilio pervežimo iš Italijos į Lietuvą sumokėjo jam 2 314 Eur, tačiau automobilis parvežtas nebuvo; UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. S. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydamas, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ už automobilio nugabenimą iš Lietuvos į Italiją sumokėjo 400 Eur, tačiau automobilis nugabentas nebuvo ir dėl to buvo priverstas samdyti kitą bendrovę už didesnę kainą. Iš pareiškimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turinio, nukentėjusiųjų bei civilinio ieškovo atstovų parodymų, paties išteisintojo parodymų taip pat nustatyta, kad apskritai nesuteikęs paslaugos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. K. atveju) ar suteikęs ją ne sutartyje sulygtomis sąlygomis (G. M. atveju), A. B. avansu MB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų piniginių lėšų G. M., P. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino - P. K. buvo grąžinti tik 100 Eur, G. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” negrąžinta jokia pinigų suma. Tačiau, kaip jau minėta, norint veiką, pasireiškusią sutarties sąlygų nevykdymu, laikyti nusikaltimu, nepakanka nustatyti vien to fakto, kad A. B. negrąžino mažajai bendrijai iš anksto sumokėtų piniginių lėšų, o būtina įrodyti ir tai, kad išteisintasis sandorio metu naudojo esminę apgaulę, kuri nulėmė nukentėjusiųjų bei civilinio ieškovo apsisprendimą perduoti turtą bei sudaryti sutartį, sąmoningai sudarė situaciją, kad jie negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, bei jau sandorių sudarymo metu ketino nevykdyti savo įsipareigojimų pagal sudaromas sutartis. Nagrinėjamu atveju pastarosios aplinkybės byloje surinktais duomenimis nebuvo įrodytos, todėl susidariusios situacijos gali būti vertinamos tik kaip civiliniai ginčai, o ne kaip veikos, atitinkančios BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

15. Teisiamojo posėdžio metu A. B. kategoriškai neigė, kad sudarydamas sutartį su G. M. jis turėjo tikslą apgaule pasisavinti nukentėjusiojo turtą. Išteisintasis parodė, jog G. M. užsakymas buvo vykdomas. Teigė, jog buvo suradęs vežėją, kuris pagal nukentėjusiojo nurodytus kompresoriaus matmenis galėtų parvežti krovinį. Samdytas transportas buvo nuvykęs į Vokietiją, tačiau nepavyko susisiekti su nukentėjusiojo nurodytu kompresoriaus pardavėju, nes buvo savaitgalis. Kadangi vežėjas negalėjo laukti kelias dienas, jis krovinį atšaukė ir teko ieškoti kito vežėjo. Antrasis vežėjas krovinio taip pat nepargabeno, kadangi dėl turimų netikslių kompresoriaus matmenų jis netilpo į automobilį. Tuomet jis pasamdė trečią vežėją, kuris kompresorių parvežė iš Vokietijos į Lietuvą. Apie tai jis informavo nukentėjusįjį. Dėl ne laiku parvežto kompresoriaus su nukentėjusiuoju kilo konfliktas, todėl pinigai jam nebuvo grąžinti. Tiek šiais išteisintojo parodymais, tiek paties nukentėjusiojo bei liudytojo V. T. parodymais, duotais teisme, taip pat G. M. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais (liudytojas bylą nagrinėjant teisme buvo miręs, todėl pirmosios instancijos teismas pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui) yra neginčytinai nustatyta, kad vykdydamas susitarimą A. B. pasamdė kitą vežėją ir kompresorius buvo pargabentas iš Vokietijos į Lietuvą, nepaisant to, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių, kurios galėjo suteikti šią paslaugą, pati neturėjo. Šiame kontekste, atsakant į prokuroro skundo argumentus, pažymėtina, kad vien tai, jog mažoji bendrija pati neturėjo transporto priemonės, kurią pasitelkdama galėtų parvežti kompresorių (kaip ir automobilių „Audi A6“ bei „Citroen DS“), jokiu būdu nepatvirtina jo išankstinės tyčios nevykdyti susitarimo. Rinkoje egzistuoja ne viena įmonė, kuri organizuoja krovinių pervežimus pati savo turimu transportu jų negabendama, t. y. iš esmės veikia kaip tarpininkas tarp užsakovo ir vežėjo, surasdama transporto paslaugų teikėją, sudarydama krovinio gabenimo maršrutą, teikdama jam kitą reikalingą informaciją, taip pat informaciją užsakovui apie krovinio pervežimą ir t. t. Nors išteisintasis nenurodė konkrečių fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais, anot jo, buvo susitarta dėl kompresoriaus pargabenimo ir kurie, anot jo, buvo nuvykę į Vokietiją tuo tikslu, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog tokia paslauga, vykdant G. M. užsakymą, iš tiesų buvo užsakyta ir apmokėta, tačiau tai savaime nepaneigia jo aiškinimo dėl sutarties vykdymo. Kaip galima suprasti iš išteisintojo parodymų, duotų teisme, taip pat jo parodymų raštu ikiteisminio tyrimo metu, tokia praktika, kai su vežėjais būdavo susitariama tik žodžiu, neįforminant susitarimo rašytine forma, jo vykdomoje veikloje buvo įprasta. Tokius jo paaiškinimus patvirtina ir parodymai G. M., kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. įmonėje, kuri galiausiai parvežė kompresorių iš Vokietijos į Lietuvą. Liudytojas G. M. parodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. jam paskambino nepažįstamas asmuo ir paprašė, kad įmonės darbuotojas nupirktų ir parvežtų kompresorių, atsiuntė tikslų adresą, kurioje vietoje stovi kompresorius. Jis taip pat patvirtino, kad dėl minėto kompresoriaus nupirkimo ir parvežimo nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis, buvo susitarta tik telefonu. Nors nukentėjusysis G. M. teisme parodė, kad jis buvo susisiekęs su Vokietijos piliečiu, kuris nurodė, kad kompresoriaus niekas nebuvo atvykę paimti, tačiau, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, tokie nukentėjusiojo parodymai nėra paremti jokiais kitais duomenimis, o Vokietijos pilietis, iš kurio buvo nupirktas kompresorius, nenustatytas ir neapklaustas, nors ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis tokių duomenų prašė.

16. Taigi, G. M. paslauga iš esmės buvo atlikta – kompresorius pargabentas, tik pinigai, kurie nukentėjusiojo buvo pervesti mažajai bendrijai už kompresoriaus nupirkimą ir jo pargabenimo paslaugą, nebuvo A. B. panaudoti atsiskaityti su įmone, kuri kompresorių pargabeno, o to nepadarius – grąžinti G. M.. Duodamas parodymus raštu A. B. paaiškino, kad įmonei šis užsakymas buvo nuostolingas, kadangi reikėjo atsiskaityti su vežėjais, kuriems nepavyko parvežti krovinio, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį parvežė du kartus brangiau, nei buvo sutarta su ankstesniais vežėjais. Tokie išteisintojo parodymai nėra paneigti. Rašytiniuose paaiškinimuose A. B. taip pat nurodė, kad turėjo teisę reikalauti iš G. M. atlyginti visas su krovinio pervežimu susijusias išlaidas, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos 2019 m. balandžio 2 d. pasirašant sutartį, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės, o dėl nukentėjusiojo neteisingai suteiktos informacijos apie kompresoriaus matmenis. Taigi, kaip seka iš išteisintojo paaiškinimų, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsiskaityta, o to nepadarius G. M. pinigai nebuvo grąžinti, ne dėl to, kad tokį ketinimą A. B. turėjo iš anksto, t. y. dar prieš sudarant susitarimą su G. M., o dėl to, kad dėl nukentėjusiojo neteisingai nurodytų krovinio matmenų, paslaugos suteikimo kaštai išaugo tiek, kad bendrovei užsakymas tapo nuostolingas, ir išteisintasis laikė, jog tuos kaštus turėjo padengti būtent nukentėjusysis. Tai, kad A. B. vis tik suorganizavo kompresoriaus parvežimą į Lietuvą ir tai padarė praėjus pakankamai mažai laiko nuo pinigų pervedimo į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (iš byloje esančios pašto perlaidos matyti, kad 650 Eur G. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2019 m. balandžio 8 d., likusią sumą - 150 Eur - 2019 m. balandžio 15 d., o G. M. parodymais nustatyta, kad A. B. dėl kompresoriaus pargabenimo su juo susisiekė jau 2019 m. balandžio 11 d.), o vėliau informavo nukentėjusįjį apie kompresoriaus pargabenimo faktą, nurodė duomenis, kaip susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat tas faktas, kad su nukentėjusiuoju buvo sudaryta rašytinė sutartis, pinigus nurodyta pervesti į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, jie buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai spręsti, kad išankstinės tyčios apgaule pasisavinti G. M. turtą A. B. neturėjo. Priešingu atveju, jis galėjo apskritai nesirūpinti kompresoriaus parvežimu, nepasirašinėti jokios sutarties, pinigus paprašyti perduoti grynaisiais, tam, kad nukentėjusiajam taptų sunkiau ginti savo pažeistas teises tiek kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas, tiek teismui teikiant ieškinį civilinio proceso tvarka, tačiau taip išteisintasis nepasielgė.

17. P. K. atveju paslauga apskritai nebuvo įvykdyta, tačiau šiuo atveju itin svarbu yra įvertinti tą faktinę aplinkybę, jog pats nukentėjusysis atšaukė automobilio „Audi A6“ parvežimo paslaugą iš Italijos, kadangi automobilio pardavėjas Italijoje, praėjus keletui dienų po to, kai buvo sudaryta sutartis tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ bei P. K., informavo pastarąjį, jog automobilis jau buvo parduotas kitam pirkėjui. A. B. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad automobilį jis tikrai būtų nupirkęs ir parvežęs, ir to paneigti byloje surinktais įrodymais galimybės nėra. A. B. taip pat parodė, kad, sudarydamas susitarimą dėl automobilio nupirkimo ir pargabenimo į Lietuvą, jis neturėjo tikslo nukentėjusįjį apgauti ir tokiu būdu įgyti jo pinigus. Kaip matyti iš nukentėjusiojo bei išteisintojo parodymų, byloje esančio susirašinėjimo tarp jų, asmenys bendravo dėl pinigų grąžinimo, taigi, išteisintasis neignoravo P. K., A. B. žadėjo grąžinti jam visus MB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus, tačiau grąžino tik 100 Eur. A. B. teigė, kad pinigai – visi 2 300 Eur – nukentėjusiajam buvo pervesti naudojantis programėle „Revolut“, tačiau jo asmeninė sąskaita banke „Revolut“ buvo užblokuota dėl viršytų limitų, pinigai nukentėjusiajam taip ir nenuėjo, o po kurio laiko buvo grąžinti į jo asmeninę sąskaitą. Vėliau nukentėjusiajam pinigai nebuvo grąžinti, kadangi atsirado kiti nuostoliai. Išteisintasis pateikė P. K. šešis „Revolut“ banko mokėjimo nurodymus, kurie buvo prijungti prie bylos medžiagos. Mokėjimuose nurodyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. A. B. persiunčia P. K. atitinkamai 300 Eur ir penkis kartus po 400 Eur. Nors prokuroras bei nukentėjusysis teigia, kad minėti mokėjimo nurodymai yra suklastoti, tačiau A. B. teisme tai kategoriškai neigė, o ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė nebuvo tirta, taigi, tokie išteisintojo parodymai nėra paneigti. Prokuroras skunde akcentuoja tai, jog A. B., elgiantis sąžiningai, nebuvo jokio reikalo pervedinėti lėšas ne iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, o iš savo asmeninės banko sąskaitos, tačiau, kaip matyti iš išteisintojo parodymų, kurie, vėl gi, nebuvo niekaip paneigti, griežtos takoskyros tarp jo asmeninių lėšų bei MB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų išteisintasis nesilaikė. Į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą jis įnešdavo ir savo asmenines santaupas, ką iš esmės patvirtina byloje esantys MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad A. B. yra ne kartą įnešęs grynųjų pinigų į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Taip pat jis pripažino MB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas naudodavęs ir savo asmeninėms reikmėms.

18. Kaip ir G. M. atveju, taip ir sandoris su P. K. buvo įformintas raštu - transporto užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pinigai jam buvo pervesti į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Pastarosios aplinkybės, kartu vertinant ir tą faktą, kad paslaugos vykdymas buvo atšauktas nukentėjusiojo iniciatyva ir nėra jokios galimybės paneigti išteisintojo parodymus, kad priešingu atveju jis būtų suteikęs paslaugą tinkamai, neleidžia teigti, jog A. B., sudarydamas sandorį, turėjo tyčią, panaudodamas apgaulę neatlygintinai užvaldyti svetimą – P. K. priklausantį – turtą. Nors pati MB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio sudarymo metu neturėjo transporto priemonės, kuria galėjo pargabenti automobilį, o išteisintasis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo užsakęs autotralo paslaugą iš kitos įmonės, tačiau, kaip jau buvo minėta analizuojant G. M. atvejį, tai savaime nepaneigia išteisintojo aiškinimo dėl sutarties vykdymo ir neleidžia spręsti apie jo ketinimą jos nevykdyti, kadangi susitarimus su kitomis bendrovėmis A. B., veikdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, sudarydavo ir žodine forma, vykdant veiklą naudojosi transporto biržos paslaugomis.

19. Išteisintasis, apklausiamas teisme, nepripažino kaltės ir dėl apgaule savo naudai įgyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 400 Eur, nurodė, kad ir šiuo atveju kilęs ginčas yra tik civilinio pobūdžio, tikslo apgauti civilinio ieškovo neturėjo. Automobilio „Citroen DS“ pervežimo susitarimas buvo įformintas transporto užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau transporto užsakyme nurodytu ir pakoreguotu terminu automobilis nebuvo pervežtas. Aiškindamas kodėl sutartis nebuvo įvykdyta, A. B. nurodė, kad tai nulėmė objektyvios priežastys - autovežio gedimo, apie ką jis informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą K. S.. Šias išteisintojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir K. S., kuris taip pat nurodė, jog automobilį į Italiją jis turėjo greitai pristatyti, todėl pasamdė kitą įmonę. A. B. taip pat parodė, kad užsakymą atšaukus jis įsipareigojo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti per 40 dienų, kaip buvo nurodyta sutartyje, tačiau prasidėjus nesklandumams, pasipylus neigiamiems komentarams apie įmonę, dėl ko nebegavo naujų užsakymų, įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir jis nebeturėjo galimybės grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų. Objektyvių duomenų, kurie leistų paneigti tokius išteisintojo parodymus bei daryti ne prielaidomis bei neigiama A. B. charakteristika (prokuroro skunde akcentuojama tai, kad vertinant išteisintojo parodymus reikėtų atsižvelgti, kad jis yra teistas 12 kartų, tarp jų ir 10 kartų už sukčiavimą), o įrodymais pagrįstą išvadą, kad A. B., bendraudamas su civilinio ieškovo atstovu K. S., prieš sutarties sudarymą dėl krovinio – automobilio nugabenimo į Italiją, sutarties sudarymo, avansinio apmokėjimo metu, turėjo tyčią apgauti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovą, šiuo atveju taip pat nėra. Civilinio ieškovo sumokėti pinigai už automobilio pervežimą iš Lietuvos į Italiją, A. B. nurodymu, vėlgi buvo pervesti į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tinkamai apskaityti buhalterinėje apskaitoje, kas tokias prielaidas tik sumenkina. Nors prokuroras teigia, kad iš anksto susiformavusią A. B. tyčią nevykdyti susitarimo, apgaule pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, patvirtina išteisintojo nustatyta paslaugos atlikimo kaina, kadangi už 400 Eur, neturint savo transporto, nėra realu įvykdyti paslaugos, tačiau apeliantas nepateikė šį savo teiginį patvirtinančių duomenų, pavyzdžiui, bent kelių kitų įmonių raštu pateiktų atsakymų už kokią kainą 2019 m. balandžio mėn. įprastai buvo suteikiama tokia paslauga, kokie buvo tokios paslaugos suteikimo vidutiniai kaštai. Be to, toks prokuroro teiginys prieštarauja civilinio ieškovo atstovo K. S. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog K. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės, nurodė, jog „nuvežti automobilį į Italiją už 400 eurų yra normali kaina“, t. y. patvirtino, kad A. B. pasiūlyta kaina iš esmės atitiko tuometinę rinkoje vyraujančią tokios paslaugos atlikimo kainą.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nenustatyta ir tai, kad išteisintasis būtų panaudojęs esminę apgaulę nukentėjusiųjų G. M., P. K. ir civilinio ieškovo atstovo K. S. atžvilgiu. Iš suformuoto kaltinimo bei prokuroro apeliacinio skundo argumentų, spręstina, kad apgaulės esmę, o kartu ir A. B. tyčią apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų bei civilinio ieškovo turtą, prokuroro nuomone, sudaro A. B. veiksmai, pasireiškę nukentėjusiųjų bei civilinio ieškovo atstovo suklaidinimu, nutylint tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybių gabenti kompresorių bei automobilius, kadangi pati mažoji bendrija neturėjo transporto priemonės, tinkamos tokių paslaugų įvykdymui. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, kompresoriaus bei transporto priemonių pervežimui, išteisintojo teigimu, jis ketino samdyti ir samdė kitas įmones, kas yra visiškai įprasta praktika krovinių pervežimų rinkoje. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas - byloje nėra jokių įrodymų, kad A. B. būtų nuslėpęs informaciją apie save, apie savo vadovaujamos įmonės mokumą (byloje nėra duomenų leidžiančių spręsti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių sudarymo metu buvo nemoki), sandorius sąmoningai sudaręs taip, kad vėliau būtų neįmanoma identifikuoti iš jos kylančių prievolių, t. y. sąmoningai savo veiksmais būtų sudaręs tokią teisinę situaciją, kuomet nukentėjusieji bei civilinis ieškovas negalėtų apginti savo pažeistos teisės civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis G. M. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus dėl prievolės nevykdymo ir prašė iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisti 900 Eur žalos atlyginimo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 8. Teismo įsakymu iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ nutarta išieškoti 914 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 10 Eur žyminį mokestį kreditoriui G. M.. Išteisintasis šio teismo sprendimo neginčijo. Antstolė A. Kvaraciejienė pagal minėtą teismo įsakymą užvedė vykdomąją bylą dėl 924, 30 Eur išieškojimo iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo G. M. naudai. Bylos duomenimis, nukentėjusysis P. K. bei civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol teise savo pažeistas teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasinaudoję nėra. Nors išteisintojo veiksmai, kuomet jis dalį mažosios bendrijos lėšų, buvusių jos banko sąskaitoje, panaudojo savo reikmėms (kam konkrečiai išsamiai išdėstyta kaltinime), taip pat tas faktas, jog šiuo metu mažoji bendrija neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, bei nevykdo veiklos, rodo, kad nukentėjusiųjų bei civilinio ieškovo galimybė priverstiniu būdu išsiieškoti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ jai sumokėtus pinigus tapo problematiška, tačiau šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad A. B. tokią situaciją sudarė sąmoningai, būtent vengdamas prievolių G. M., P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad A. B. niekada neneigė pareigos grąžinti kaltinime nurodytas pinigų sumas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, nurodė, jog skolos yra apskaitytos ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2022 m. sausio 14 d. A. B. nukentėjusiesiems G. M., P. K. bei civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas) pervedė po 50 Eur, kas rodo realias jo pastangas vykdyti pažadus atsiskaityti su nukentėjusiaisiais bei civiliniu ieškovu.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad byloje nebuvo nustatytos jokios papildomos sąlygos, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai, susiklostę tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ bei G. M., P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtų galėję peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Byloje neįrodyta, kad A. B., sudarydamas sandorius su nukentėjusiaisiais bei civiliniu ieškovu, būtų siekęs nusikalstamų tikslų, naudojęs apgaulę, kuri esmingai pasunkino pažeistų teisių atkūrimą civilio proceso tvarka, turėjęs tyčią apgaule įgyti svetimą turtą. Esant tokiems bylos duomenims, kurie buvo surinkti nagrinėjamu atveju, civilinių teisinių santykių kriminalizavimas šiuo atveju būtų dirbtinis. Todėl tenkinti prokuroro bei nukentėjusiojo G. M. apeliacinius skundus nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio ir nukentėjusiojo G. M. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.