Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo L. D. ir atsakovės K. D. atstovės advokatės Audronės Jasinskienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1734-192/2012 pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei K. D., dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo kreditorius AB SEB bankas, teikianti išvadą byloje institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl atsakovės K. D. atstovės advokatės Audronės Jasinskienės apeliacinio skundo

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2011 m. vasario mėnesį ieškovas pripažino, jog turi kitą moterį, todėl yra jo kaltė taip pat dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegijos vertinimu šis atsakovės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi prieš tai teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė apie savo santykius su kitu vyru jau rašė 2010 metų pavasarį, t.y. gerokai vėliau, nei ieškovas sužinojo apie atsakovės neištikimybę.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo bendrąja jungtine nuosavybe nekilnojamąjį turtą - dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 37,98 kv.m., VĮ Registrų centro duomenimis, šio buto vidutinė rinkos vertė yra 102.930,00 Lt , vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2006-11-21 (1 t. b.l. 36-37). Taip pat įgijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 60,81 kv.m., VĮ Registrų centro duomenimis, šio buto vidutinė rinkos vertė yra 118.000,00 Lt, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2007-05-11 (1 t. b.l. 34-35). Taip pat be nekilnojamojo turto santuokoje buvo įgytas automobilis DODGE GRAND Caravan, v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1999 m. (1 t. b.l. 33). Pirmosios instancijos teismas sprendimu dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 37,98 kv.m. paskyrė atsakovei, o ieškovui paskyrė trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 60,81 kv.m., tačiau nenurodė šio padalinto turto vertės. Pažymėtina, kad šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokių kitų įrodymų, išskyrus VĮ Registrų centro išrašus, patvirtinančių ginčo nekilnojamojo turto vertes, nepateikė, atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškovo reikalavimu dalijant tarp šalių nekilnojamąjį turtą, tačiau papildomai nurodė šio turto rinkos vertes, kas atitinka VĮ Registrų centro išrašuose nurodytas šio turto rinkos vertes (2 t. b.l. 78-79). Tai pat byloje nėra rašytinių įrodymų dėl priteisto ieškovui automobilio bei kitų padalytų šalims kilnojamųjų daiktų vertės.

Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str.). Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.).

Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu solidarioji prievolė nepadalyta, apeliantai šioje dalyje teismo sprendimo neskundė, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.), taigi buvę sutuoktiniai išlieka solidariųjų prievolių subjektai.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais rašytinais įrodymais santuokoje įgytą turtą padalino tinkamai, todėl atsakovės apeliacinis skundas dėl turto padalijimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovo L. D. apeliacinio skundo

Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodo, kad byloje visiškai nėra įrodymų apie atsakovės gyvenimo sąlygas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės gyvenimo sąlygos Airijoje yra geresnės.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė gyvendama Airijoje nuomojasi gyvenamąją patalpą. Atsakovė nuo 2010 m. gruodžio 14 d. yra sudariusi Nuosavybės nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. gyvenamajam būstui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 150-155). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad anksčiau minėta gyvenamoji patalpa tvarkinga, sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui (1 t. b.l. 102-105). Ieškovo argumentai, kad byloje yra įrodymai, jog atsakovės buto nuomos sutartis Clonakilty mieste yra pasibaigusi (1 t. b.l. 150), Airijos socialinės darbuotojos išvados buvo būtent dėl šio buto, o dabar atsakovės gyvenamoji vieta yra Corko mieste, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų keitusi gyvenamąją vietą ar sudaryta nuomos sutartis būtų pasibaigusi. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nuomos sutartis sudaroma pusmečiui, po to vėl pratęsiama kitam pusmečiui ir taip toliau. Byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad atsakovė pastoviai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 102, 105, 150-152, 2 t. b.l. 20-21, 49, 143, 144 ir kt.). Airijos socialinės darbuotojos išvados dėl šio gyvenamojo būsto patvirtina, kad atsakovės gyvenamosios aplinkos sąlygos yra labai geros, vaiko miegamasis kambarys saugus, tvarkingas, pilnai užtikrina vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Taip pat 2011 m. rugpjūčio 22 d. Corko lituanistinės mokyklos „Banga“ pažyma patvirtina, kad A. D. turės galimybę lankyti ikimokyklinę grupę (2 t. b.l.). 2011 m. lapkričio 3 d. pažyma patvirtina, kad mergaitė lanko Besborogh Cebtro lopšelį-darželį tris dienas per savaitę (2 t. b.l. 91). Sveikatingumo ir laisvalaikio klubas Clonakilty parkas pažymoje patvirtino, kad atsakovė su dukra nuo 2011 m. vasario 4 d. prisijungė prie laisvalaikio infrastruktūros (1 t. b.l. 148). Atsakovė turi nuolatinį darbą Airijoje, tai patvirtina byloje esantis dokumentas, kuriame nurodyta, jog K. D. nuo 2011 m. spalio 3 d. dirba Vidaus pardavimų grupėje McAfee Ireland Limited (2 t. b.l. 141), atlyginimas jai pasiūlytas 30.000,00 eurų per metus (2 t. b.l. 143).

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. gegužės 10 d., patikrinusi ieškovo L. D. gyvenimo sąlygas, išvadoje nurodė, kad jų nuomone nepilnametei A. D. gyventi su tėvu sąlygos yra, tačiau rekomenduotina, kad vaikas turėtų atskirą kambarį žaidimams, laisvalaikiui, nes tuo metu jis to neturi, nes bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena šeši asmenys. Taip pat rekomendavo vaikui lankyti ugdymo įstaigą, kad vaikas įgytų socializacijos, buvimo kolektyve, bendravimo su bendraamžiais įgūdžių (2 t. b.l. 179-180). Vėliau Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2012 m. sausio 3 d. išvadoje pažymėjo, kad ieškovas pakeitė gyvenamąją vietą ir tikrinimo metu jis gyveno su drauge R. V. draugės giminaičiams nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame sudarytos geros sąlygos A. D. ugdymui, miegui, poilsiui ir žaidimams (2 t. b.l. 100). Tačiau pažymėtina, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose gyvenamosios vietos adresą nurodo skirtingai, apeliaciniame skunde, teismui pateiktame 20121 m. kovo 12 d. nurodo adresą (duomenys neskelbtini) (3 t. b.l. 10), 2012 m. balandžio 11 d. teikdamas teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą jau nurodo kitą adresą – (duomenys neskelbtini) (3 t. b.l. 30), todėl darytina išvada, kad byloje nepakanka rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kuri yra faktinė ieškovo gyvenamoji vieta, nes dėl šių abiejų gyvenamųjų vietų Kauno miesto savivaldybės VTAS specialistų išvados yra skirtingos. Kauno lopšelio darželio „Pagrandukas“ 2011 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. SD(2.4)-448 patvirtina, kad A. D. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo įtraukta į šio darželio ugdytinių sąrašą (2 t. b.l. 52-53, 87), tačiau jo nelankė, nes tuo metu buvo Airijoje. 2011 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje pradėjo lankyti lopšelį-darželį bei buvo pradėjusi lankyti sportinių šokių užsiėmimus (2 t. b.l. 107, 108).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš esmės tiek ieškovas, tiek atsakovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino įrodymų, liudytojų paaiškinimų, psichologės konsultacijos, kurie patvirtino aplinkybę, jog dukra labiau prisirišusi prie tėvo, nei prie motinos, dėl šių įrodymų nepasisakė, tuo pažeisdamas civilinio proceso nuostatas. Ieškovui neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, jog dukra labiau prisirišusi prie motinos. Liudytojai Santa B. P., R. G., D. K. M. paaiškino, kad šalių dukra labai prisirišusi prie tėvo, jis ją labai rūpinasi, tačiau nė vienas iš liudytojų nepaneigė aplinkybės, kad atsakovė nesirūpino dukra, jos neprižiūrėjo (2 t. b.l. 29-30), todėl įvertinus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad šalių dukra yra emociškai prisirišusi prie abiejų tėvų, juos abu labai myli. Liudytojos R. V. parodymai, kad vaiko akivaizdoje atsakovė prieš ieškovą vartojo smurtą, kad atsakovė nėra svajonių mama, atmestini, kadangi ji yra dabartinė ieškovo draugė, planuoja su juo kurti šeimą, todėl jos paaiškinimai vertintini kaip suinteresuoto asmens, kuris siekia palankaus teismo sprendimo ieškovui L. D..

Apelianto teigimu, teismas pažeidė tėvų lygiateisiškumo bei tolerancijos lyties aspektu principus, nustatė dukters gyvenamąją vietą su motina, taip pastatydamas vaiko motiną į privilegijuotą padėtį.

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri, minėta, ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).

2012 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė teikė teismui išvadą, kad įvertinus visą byloje surinktą medžiagą, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, atsakove K. D., nes vaikui yra labai svarbus stabilus emocinis ryšys su artimiausiu suaugusiu žmogumi (2 t. b.l. 196). Apelianto teigimu, teismas nevertino 2010 m. lapkričio 29 d. psichologės konsultacijos, kuri jo manymu, patvirtina dukters ryšio su tėvu svarbą. Tačiau ši byloje esanti psichologo išvada patvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės teiktą išvadą posėdžio metu, kad vaikui yra labai svarbus stabilus emocinis ryšys su artimiausiu suaugusiu žmogumi, todėl rekomendavo tokį sprendimą priimti abiem tėvams kartu apsilankius pas vaikų psichologą ar kitą specialistą, kuris atliktų tarpininko vaidmenį ir tuo pačiu padėtų nuodugniau apsvarstyti galimų mergaitės gyvenamosios vietos variantų poveikį jos raidai ir emocinei būklei (1 t. b.l. 24). Iš šios pažymos negalima nustatyta apie glaudesnius ryšius su tėvu ar su motina, todėl ieškovo argumentai, kad ši pažyma įrodo glaudžius ieškovo su dukra ryšius, atmestini, kaip nepagrįsti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad iki teismo sprendimo priėmimo tarp šalių santykiai buvo labai įtempti, nebuvo geranoriškumo vaiko atžvilgiu, todėl šalys su vaiku pas specialistus konsultacijai ir išvadai gauti nebuvo nuvykę.

LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžią vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo A. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, atsakove K. D., mergaitė kartu su motina nuo 2012 m. balandžio pradžios išvyko gyventi į Airiją (3 t. b.l. 50-51, 52-54, 56, 66-68). Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo yra pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. tarnybinis pranešimas Nr. 19-10-762, kuriame nurodyta, jog mergaitė lankė vaikų darželį „Pagrandukas“ prie tėčio namų. Vengė pasakoti, kaip jai sekasi ir kokių turi draugų darželyje. Paklausta, ar nori būti su tėčiu, ar su mama, pasakė, kad nori visada būti su mama. Nenori, kad mama išvažiuotų viena be jos (3 t. b.l. 39). Šis dokumentas patvirtina aplinkybę, kad tarp atsakovės ir dukters yra stiprus emocinis ryšys. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2012 m. balandžio 3 d. UAB „Neuromeda“ psichologės L. K. pažyma Nr. 23, išduota Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad mergaitė šalia mamos jaučiasi saugiai: pakankamai drąsiai bendrauja ir žaidžia naujoje aplinkoje, stebint psichologui; aktyviai ir geranoriškai atsako į užduodamus klausimus, komentuoja savo piešinį, daug šypsosi (3 t. b.l. 44). Darytina išvada, kad mergaitė A. D. išreiškė aiškų norą gyventi su motina, nurodydama pagrįstus motyvus ir argumentus. Tokia vaiko aiški ir pagrįsta nuomonė nesudaro pagrindo manyti, kad toks noras prieštarauja jos interesams (CK 3.174 str. 2 d.).

Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-320/2006).

Nagrinėjamoje byloje šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir šiuo metu ji gyvena kartu su atsakove Airijoje. Vaikui gyvenant su motina jau nusistovėjo jos šeimos aplinka, kuri užtikrina dabartinių jos poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismo daro išvadą, kad mergaitės teisės augti jai jau įprastoje aplinkoje, kurioje užtikrintas jos vystymasis, atitinka tarptautinės ir nacionalinės teisės normas bei teismų praktiką taikant CK 3.169 straipsnio 2 dalį. Ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu netenkintinas ir vaiko gyvenamoji vieta paliktina su motina, nes keisti vaiko gyvenamosios aplinkos šiuo momentu nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.174 str. 2 d.).

Apelianto argumentai, kad teismo rezoliucinė dalis neaiški, kokių atostogų metu turėtų ieškovas bendrauti su dukra – tik savo, ar ir dukters mokyklinių atostogų metu, atmestini, kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas aiškiai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį, be to pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra pernelyg intensyvi. Teismas atsižvelgė į tai, kad mergaitė gyvena Airijoje, todėl abejotina, ar atsakovė turės galimybes dažnai grįžti į Lietuvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgė į vaiko interesus, tėvo galimybes maksimaliai bendrauti su vaiku, todėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

Palikus galioti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl dukros išlaikymo periodinėmis išmokomis iš atsakovės priteisimo, taip pat atmestinas. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai nepatvirtina, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Dėl to apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą advokatei sumokėjo 1000,00 Lt (3 t. b.l. 75).

Teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovo naudai nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškovas tokių įrodymų nepateikė, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1000,00 Lt už suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovo L. D. ir atsakovės K. D. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. P. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 (vieną tūkstantį litų 00 ct) jos turėtų teisinių paslaugų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.