Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2.6.10; 2.6.10.2.4.2; 2.6.105.2; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7; 3.2.6.1.

2020 m. lapkričio 13 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V.Ch. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ dėl neturtinės žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti, 200 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), eidama pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini), užmynė ant nuotekų šulinio dangčio, šiam pajudėjus, ieškovė įkrito į šulinį bei buvo užspausta tarp šulinio angos ir dangčio. Šio įvykio metu ieškovė fiziškai susižalojo, buvo sugadinti ieškovės rūbai bei avalynė bei patirti psichologiniai išgyvenimai. Tą patį vakarą apie (duomenys neskelbtini)., važiuojant į ligoninę, ieškovė informavo atsakovę apie įvykį ir pranešė apie pavojingą šulinį bei kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą, kuris 2020 m. kovo 5 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą įvykyje nesant nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo požymių. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsakovė nurodė visus klausimus, susijusius su nuostolių atlyginimu, kreiptis į AAS „BTA Insurance Company“ (toliau ir draudimo bendrovė), nes atsakovė su minėta draudimo bendrove yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Ieškovė pateikė draudimo bendrovei patikslintą pretenziją dėl 837,60 Eur turtinės bei 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau draudimo bendrovė nurodė, kad įvykis yra draudžiamasis dėl 653 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš? kurios išskaičiavus 145 Eur išskaitą?, likusi 508 Eur draudimo išmoka bus išmokėta į ieškovės sąskaitą. Ieškovė teigia, kad atsakovė pateikė klaidinančią informaciją dėl nuostolių atlyginimo ieškovei, nes atsakovei buvo žinoma, kad draudimo bendrovė nespręs klausimo dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl 145 Eur išskaitos iš pripažintos turtinės žalos atlyginimo sumos, todėl ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 145 Eur draudimo išskaitos kompensavimo bei 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė kompensavo 145 Eur draudimo atliktą išskaitą, tačiau nesutiko atlyginti ieškovei 1200 Eur neturtinę žalą, motyvuodama tuo, kad dėl įvykio kalta pati ieškovė dėl jos didelio neatsargumo, taip pat pasiūlė ieškovei išmokėti 150 Eur satisfakciją. Ieškovė pažymi, jog dėl patirtų sužalojimų ieškovei buvo nesunkiai, bet ilgam laikui, sutrikdyta sveikata, ieškovė patyrė didžiulį skausmą ir jau kelis mėnesius trunkančius nepatogumus. Be to, ieškovė patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurių ieškovė nebūtų patyrusi, jei atsakovė nebūtų klaidinusi ieškovės ir būtų sumokėjusi žalos atlyginimą savalaikiai iki pretenzijų pareiškimo.

Teismo posėdyje ieškovė V.Ch. ieškinio reikalavimus palaikė, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), išėjusi pavedžioti šunį, eidama pėsčiųjų taku, norėdama peržengti balą, užmynė ant nuotekų šulinio dangčio ir įkrito į šulinį bei buvo užspausta tarp šulinio angos ir dangčio, dėl ko ieškovė patyrė rankos traumą (plyšo raiščiai ir sąnario maišelis, kuris neatsistato). Vykdama į ligoninę ieškovė apie galimą grėsmę pranešė atsakovei, vėliau kreipėsi į policiją, taip pat dėl įvykio skambino atsakovei, tačiau buvo nukreipta į draudimo bendrovę, o negavusi konkrečios informacijos, ieškovė kreipėsi į advokatą. Ieškovė gyvena aktyvų gyvenimą, turi tris vaikus, šiuo metu galimybės dirbti, t. y. fotografuoti, yra apribotos, dirbti be nuskausminamųjų negali, fotografuoti naujagimių nebegali, kadangi šis darbas reikalauja daug atidumo ir atsakomybės, o dėl rankos traumos teko šio darbo atsisakyti. Savo Facebook paskyroje ieškovė domėjosi, ar karantino metu fotografai gali dirbti, tačiau dirbti su sužalota ranka galimybės nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovės Facebook paskyra sukurta kaip fotografės ir šioje paskyroje niekada nebuvo publikuota negatyvių emocijų, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė nepatyrė dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, dėl šio įvykio sugriuvo visi ieškovės planai. Fotografavimas yra ieškovės pagrindinis pajamų šaltinis, todėl ieškovė šiuo metu pagal galimybes stengiasi dirbti. Dėl patirtos traumos ieškovė beveik pusę metų negalėjo dirbti, pasirūpinti vaikais, sportuoti, taip pat pažymėjo, kad ranka iki šiol neatsistatė, ateityje bus reikalingos reabilitacijos procedūros, šis įvykis turėjo neigiamos įtakos jos gyvenimui.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas A.P. palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad atsakovė, būdama šulinio valdytoja, neužtikrino šulinio dangčio saugaus eksploatavimo, dėl ko į šulinį įkrito žmogus ir patyrė traumą. Šiuo atveju dėl atsakovės kaltės padaryta žala ieškovės sveikatai, dėl ko ieškovė ilgam laikui patyrė didelius nepatogumus, todėl akivaizdu, kad ieškovės sužalojimai sukėlė jai fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, tokiu būdu atsakovė turi atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą. Atsakovė, pateikdama ieškovei informaciją dėl kreipimosi į draudimo bendrovę, nepaaiškino, kad draudimo bendrovė nekompensuos neturtinės žalos, išskaičiuos frančizę, dėl tokios klaidinančios informacijos ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą dėl pretenzijų ir kitų dokumentų parengimo. Ieškovės reikalaujamų nuostolių – išlaidų teisinei pagalbai už pretenzijų parengimą dydis neviršija maksimalių dydžių už tokio pobūdžio dokumentų rengimą, todėl turi būti priteistini. Taip pat pažymėjo, kad interneto svetainėse esantys duomenys, kuriais remiasi atsakovė, negali būti objektyvūs įrodymai byloje. Ieškovė nereikalauja negautų pajamų dėl neįvykdytų sutarčių, kadangi draudimo bendrovė turtinę žalą jau yra atlyginusi, be to, karantinas jokios įtakos sutarčių vykdymui neturėjo. Dėl atsakovės kaltės ieškovei buvo sutrikdyta sveikata, ieškovė patyrė didelė fizinį skausmą, kas labai apsunkino ieškovės normalų gyvenimą.

Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad dėl šio įvykio ieškovei buvo atlyginta 653 Eur turtinė žala, tačiau atsakovė nesutiko atlyginti ieškovei 1200 neturtinę žalą bei 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pasiūlė 150 Eur piniginę satisfakciją. Ieškovė su tokiu atsakovės pasiūlymu nesutiko, tačiau jokio kito reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė nepateikė. Ieškovė patirtą neturtinę žalą grindė deklaratyviais teiginiais – neva negalėjo pilnavertiškai gyventi, buvo apribota galimybė užsiimti mėgstama veikla – fotografavimu, nors asmeninio socialinio tinklo Facebook paskyroje ieškovė jau dalinosi savo fotografijomis, t. y. galėjo teikti fotografavimo paslaugas, tačiau tam trukdė išimtinai įsigaliojęs karantinas. Ieškovė dėl patirtos traumos nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, jog dėl traumos ieškovė prarado pajamas. Ieškovė neįrodė, kad patirtos 200 Eur išlaidos už advokato paslaugas buvo priverstinės, būtinos ar protingos, nes teikiant pretenziją atsakovei, nebūtinas teisinis išsilavinimas ar teisės aktų išmanymas.

Ieškovė V.Ch. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nors atsakovė pripažįsta, jog ieškovė patyrė traumą, tačiau neigia, kad dėl šios traumos ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ar nepatogumus. Su šiuo atsakovės argumentu ieškovė nesutinka, nes pateikti medicininių dokumentai išrašai akivaizdžiai įrodo ieškovės sužalojimo rimtumą bei su tuo susijusius išgyvenimus. Nuo (duomenys neskelbtini) įvykio dienos iki apžiūros, įvykusios 2020 m. rugpjūčio 18 d., praėjo beveik pusę metų, o sužalotos rankos būklė nėra gera. Nepagrįsti atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovė galėjo teikti fotografavimo paslaugas bei dalinosi fotografijomis socialiniame tinkle Facebook 2020 m. balandžio 22 d. ir net anksčiau, pažymėjo, jog nuotraukos įkėlimo į socialinį tinklą data nėra tapati nuotraukos padarymo datai, nuotraukos ne komercinio pobūdžio, neatitinkančios intensyvumo, laiko sąnaudų ir rezultato lygių, reikalingų fotosesijoms su komerciniais klientais, o informacijos apie situaciją savo darbo srityje rinkimas ir domėjimasis savo darbo rinkos sąlygomis nereiškia, kad ieškovė planavo ar galėjo teikti fotografavimo paslaugas. Pažymėjo, kad ieškovė reiškė reikalavimą dėl negautų pajamų ir šis klausimas buvo išspręstas atsakovės ir jos draudimo bendrovės atliktomis įmokomis. Atsakovė, bandant išvengti savo pareigos atlyginti ieškovei jos patirtus turtinius ir neturtinius nuostolius, nepagrįstai nukreipė ieškovę visus su žalos atlyginimu ir išmokų gavimu susijusius klausimus spręsti su atsakovės draudiku, kas apsunkino ieškovės galimybę savalaikiai gauti teisingą žalos atlyginimą. Šiuo atveju ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą, kad jis surašytų pretenziją, taip pat dėl atsakovės neteisėtos veikos (neteisėto neveikimo) ir tolimesnio bandymo išvengti atsakomybės už ieškovei padarytą žalą, neturinčiam teisinio išsilavinimo asmeniui pateikti motyvuotą reikalavimą pačiam yra sunku, juo labiau, kad ieškovė buvo patyrusi rankos traumą ir jai pačiai vykdyti susirašinėjimą su atsakove būtų buvę sudėtinga, o asmuo turi žinoti savo pažeistų teisių apimtį ir į kokį žalos atlyginimą jis gali pretenduoti. Be to, ikiteisminis ginčo nagrinėjamas, net tada, kai jis yra įstatymo neprivalomas, yra racionalus būdas pabandyti išspręsti ginčą neperkeliant jo į nagrinėjimo teisme stadiją, kur kreditoriaus išlaidos ženkliai padidėja. Todėl ieškovės 200 Eur nuostoliai, patirti advokato pagalbai apmokėti, surašant pretenzijas iki civilinės bylos iškėlimo teisme, yra pagrįsti ir turi būti priteistini iš atsakovės.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės nurodytų aplinkybių teismo posėdžio metu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) ieškovė, eidama pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini), užmynė ant nuotekų šulinio dangčio, šiam pajudėjus ieškovė įkrito į šulinį bei buvo užspausta tarp šulinio angos ir dangčio. Išlipti iš šulinio ieškovei padėjo praeiviai. Apie (duomenys neskelbtini) važiuojant į ligoninę pranešė AB "Klaipėdos vanduo" paskambinus telefonu, kad sutvarkytų šulinio dangtį ir niekas daugiau nesusižalotų. Įvykio metu buvo sugadinti rūbai ir avalynė. Iš pateiktų medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad ieškovė į VšĮ Klaipėdos Respublikinę ligoninę atvyko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jai buvo diagnozuoti blauzdos sričių, kelio, nugaros apatinės dalies ir dubens, riešų ir plaštakos dalių sumušimai, taip pat riešo ir delno raiščių trauminis plyšimas bei V MCP sąnario kapsulės plyšimas, taikytas gydymas: rankos imobilizacija gipso langete. (duomenys neskelbtini) ieškovės kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą su pareiškimu apie įvykį, (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu Klaipėdos miesto policijos komisariatui pateikė gydytojo išrašą ir minėto nuotekų šulinio su dangčiu fotonuotraukas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius 2020 m. kovo 5 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesant įvykio nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo požymių bei nesant nenuginčijamų įrodymų ir objektyvių duomenų, jog ieškovė sužalojimus ir turto sugadinimą patyrė dėl kitų asmenų tyčinės nusikalstamos veikos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė yra siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

Savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, yra gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis) (Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 a) punktas. Nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose yra savivaldybių institucijų pareiga, o savivaldybių tarybos vykdo nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybių kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ yra ginčo kanalizacijos šulinio, esančio pėsčiųjų take (duomenys neskelbtini), savininkė, nėra, taigi atsakovė yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą, įskaitant ir atsakomybę už tinkamą ir kokybišką vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių eksploatavimą.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio, 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovė yra paskirta atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos šulinių priežiūrą Klaipėdos mieste, atsakovė turi užtikrinti šulinio dangčio tinkamą priežiūrą ir eksploataciją. Duomenų, jog atsakovės atstovai, ar avarinė tarnyba būtų atvykusi į įvykio vietą ir užfiksavusi įvykio aplinkybes, kanalizacijos šulinio dangtis būtų pakeistas kitu dangčiu, ar įvykio vieta pažymėta įspėjančiais ženklais, byloje nėra. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti kanalizacijos šulinio dangčio atsiradęs plyšys, yra aiškiai matyti dangčio nesandarumas, kuris galimai nebuvo pastebimas esant tam tikroms oro sąlygoms (lietus, tamsus paros metas ir pan.), todėl, teismo nuomone, ieškovei užmynus ant šulinio dangčio, pasikeitus dangčio svorio centrui, jis galėjo prarasti stabilumą, dėl ko ieškovė įkrito į šulinį ir buvo užspausta tarp šulinio angos ir dangčio. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ne dėl atsakovės kaltės, o dėl savo didelio neatsargumo patyrė traumą, nes vaikščiodama dažnai pėsčiųjų taku, turėjo įvertinti ten esančių kanalizacijos šulinių sandarumą ir saugumą. Šiuos atsakovės argumentus teismas laiko nepagrįstais, nes ieškovė, nesant vizualiai matomų kanalizacijos šulinio dangčio trūkumų, specialaus žymėjimo, jog reikia imtis papildomų atsargumo priemonių, apeiti šulinio dangtį ir pan., negalėjo numatyti, jog dangčiui pajudėjus įvyks nelaimingas atsitikimas ir ieškovė įkris į šulinį bei bus užspausta tarp šulinio angos ir dangčio. Taigi nėra pagrindo teigti, jog ieškovės veiksmai neatitiko atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų, juo labiau, kad šulinio dangčio tinkamą priežiūrą ir eksploataciją turi užtikrinti atsakovė. Visiems žinoma aplinkybė, jog tiek daugiabučių namų kiemuose, tiek pėsčiųjų takuose, tiek gatvėse esantys kanalizacijos šuliniai yra uždengti dangčiais, kurie tinkamai pritvirtinti paprastai neatsidaro žmogui užlipus ant jų ar net per juos važiuojant automobiliui, jie turi būti tokios konstrukcijos, kad nepriklausomai nuo žmogaus svorio, ant jų užlipus, neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Dangčių stiprumas ir tipas parenkami pagal statymo vietos sąlygas (Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 "Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" 370 punktas). Šiuo atveju, atsakovė neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“, būdama vandens ir kanalizacijos šulinio savininkė (teisėta valdytoja), neužtikrino tinkamos šulinio dangčio priežiūros ir eksploatacijos, todėl yra atsakinga už žalą, padarytą dėl šio įrenginio trūkumų.

Dėl nuostolių atlyginimo

Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir prievolės atlyginti nuostolius, taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Visiškas nuostolių atlyginimas reiškia tai, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti sąžiningai ir teisingai, t. y. turi būti atlyginama tiek, kiek iš tiesų buvo prarasta. Nuostolių atlyginimo instituto paskirtis – sugrąžinti nukentėjusįjį į tokią padėtį, kokia buvo prieš patiriant nuostolį, taip pat turi būti siekiama išvengti nepagrįsto praturtėjimo galimybės. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nuostolių dydžio, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nagrinėdamas nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra protingos, būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jų nurodytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. kovo 24 d. ieškovės atstovas advokatas A.P. kreipėsi į atsakove su pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 713 turtinės žalos, kurią sudaro 437 minimali alga, 73 Eur batų kaina, 200 Eur išlaidos už advokato paslaugas bei 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš 2020 m kovo 25 d. AB „Klaipėdos vanduo“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė informavo ieškovės atstovą, jog atsakovė yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AAS „BTA Insurance Company“, todėl visus klausimus, susijusius su nuostolių atlyginimu, spręsti su minėta bendrove. Įvykis užregistruotas draudimo bendrovėje žalos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), o pretenzija persiųsta.

2020 m. balandžio 9 d. ieškovės atstovas advokatas A.P. kreipėsi į draudimo bendrovę AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje su patikslinta pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 837,60 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 561,60 Eur negautos pajamos, 76 Eur batų kaina, 200 Eur išlaidos už advokato paslaugas bei 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš 2020 m. balandžio 16 d. AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad draudimo bendrovė nustatė, jog ieškovė patyrė turtinę 653 Eur žalą dėl 577 Eur negautų pajamų (grynojo pelno) per keturių savaičių laikotarpį ir 76 Eur dėl sugadintų batų. Ieškovė patirtos 200 Eur išlaidos advokato paslaugoms nepriskirtinos prie atlygintinų, kadangi jos nebuvo priverstinės, būtinos bei protingos, nes ieškovė iš karto nesikreipė tiesiogiai į draudėją dėl žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė, remiantis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. (duomenys neskelbtini), yra apdraudęs Draudėjo veiklą civilinės atsakomybės draudimu pagal draudimo liudijimą (polisą) (duomenys neskelbtini), su 145 Eur išskaita. Pagal taisyklių specialiųjų sąlygų 4.12. punktą, nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi reikalavimai atlyginti žalą susijusią su neturtinės (moralinės) žalos atlyginimu. Draudimo bendrovė priėmė sprendimą, jog pagal taisyklių specialiųjų sąlygų 3.1. punktu, įvykis yra draudžiamasis dėl 653 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš kurios išskaičiavus 145 Eur išskaitą, draudimo bendrovė ieškovei sumokės 508 Eur draudimo išmoką į ieškovė banko sąskaitą. AAS ”BTA Baltic Insurance Company” 2020 m. balandžio 16 d. AB SEB banko mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) 508 Eur suma pervesta ieškovei V.Ch.

Iš ieškovės pateikto 2020 m. balandžio 17 d. elektroninio laiško atsakovei ir draudimo bendrovei matyti, kad ieškovės atstovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog atsakovė AB "Klaipėdos vanduo" nuo pat pirmo ieškovės kreipimosi teikė klientei neteisingą informaciją dėl privalančio atlyginti visą žalą subjekto, draudimo bendrovei atsisakius padengti ieškovės patirtą 1200 Eur neturtinę žalą ir išskaičiavus 145 Eur išskaitą iš pripažintos ieškovės patirtos turtinės žalos, šias sumas privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo, t. y. AB "Klaipėdos vanduo", todėl atsakovė AB "Klaipėdos vanduo" per 7 kalendorines dienas nuo šio laiško gavimo dienos turi sumokėti ieškovei 1200 Eur jos patirtos neturtinės žalos atlyginimą, taip pat kompensuoti 145 Eur draudiko atliktą išskaitą iš turtinės žalos bei 200 Eur ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo per 10 darbo dienų pervesti 145 Eur draudimo bendrovės atliktą išskaitą ieškovei, o dėl likusių reikalaujamų sumų atsakovė nesutiko, taip pat pasiūlė sumokėti papildomą 150 Eur sumą, kaip piniginę satisfakciją nukentėjusiajai, užtvirtinant tai taikos sutartimi. Atsakydama į atsakovės 2020 m. balandžio 30 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokų sumokėjimo, ieškovės atstovas 2020 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko su minėtame rašte išreikštu pasiūlymu papildomai sumokėti vien tik 150 Eur sumą kaip neturtinės žalos atlyginimą, todėl siekiant užbaigti nesutarimus taikos sutartimi iki ieškinio pateikimo teismui, pasiūlė atsakovei sumokėti 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tik tokiu atveju ieškovė sutiktų nereikalauti jos patirtų 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo.

Iš pateiktos 2020 m. kovo 9 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovei suteiktos teisinės paslaugos pagal 2020 m. kovo 9 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (konsultacijos, pretenzijos (skundo) AB „Klaipėdos vanduo“ parengimas) – 200 Eur sumai. 2020 m. kovo 10 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimu 200 Eur suma pervesta A.P., mokėtojas nurodytas J.Ch., mokėjimo paskirtyje nurodyta - (duomenys neskelbtini), V.Ch. , sutartis nr (duomenys neskelbtini). Pateiktas 2020 m. kovo 24 d. išrašas iš 2020 m. kovo 9 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be to, į nuostolius, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, gali būti įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovei, nors ir turinčiai aukštąjį išsilavinimą, tačiau neturinčiai teisinio išsilavinimo, patyrusiai traumą, tam kad apginti savo pažeistas teises, įvertinti kokia apimtimi buvo pažeistos asmens teisės ir kokio turtinės ir neturtinės žalos kompensavimo asmuo galėtų tikėtis, teismo manymu, specialisto pagalba buvo būtina. Be to, teismas sutinka, su ieškovės argumentu, kad ikiteisminis ginčo nagrinėjamas, net tada, kai jis yra įstatymo neprivalomas, yra racionalus būdas pabandyti išspręsti ginčą neperkeliant jo į nagrinėjimo teisme stadiją, kur kreditoriaus išlaidos ženkliai padidėja. Teismo vertinimu, atsakovės delsimas atlyginti ieškovei jos patirtus turtinius ir neturtinius nuostolius, nepagrįstas nukreipimas ieškovę visus su žalos atlyginimu ir išmokų gavimu susijusius klausimus spręsti su atsakovės draudimo bendrove, nors atsakovei turėjo būti žinoma, jog neturtinės žalos bei išlaidų (nuostolių) už advokato paslaugas atlyginimas nėra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, minėtos informacijos nepateikimas ieškovei, tokie atsakovės veiksmai, apsunkino ieškovės galimybę savalaikiai gauti teisingą žalos atlyginimą, todėl akivaizdu, kad ieškovė patyrė išlaidas už advokato rengtas pretenzijas ir atsakymus atsakovei, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovė žalą būtų atlyginusi savalaikiai (CPK 177, 185 straipsniai).

Vertinant reikalaujamų priteisti iš atsakovės nuostolių dydį, turi būti vadovaujamasi 2015 m. kovo 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, o pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už advokato pagalbą priteistinas maksimalus dydis už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, sudaro 395,28 Eur (0,3x1317,16=395,28). Iš pretenzijos, kurią rengė advokatas, turinio matyti, kad tokį dokumentą ieškovė galimai galėjo surašyti ir pati, tačiau ieškovė turi teisę naudotis kvalifikuota teisine pagalba. Pagal aukščiau nurodytą teisingumo ministro įsakymą ieškovės reikalaujamų nuostolių – išlaidų teisinei pagalbai už pretenzijos bei atsakymų atsakovei parengimą dydis neviršija maksimalių dydžių už tokio pobūdžio dokumentų rengimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės reikalaujami nuostoliai yra neprotingi (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į situacijos sudėtingumą, advokato atliktų veiksmų apimtį, teismas konstatuoja, kad ieškovės patirta išlaidų (nuostolių) suma advokato paslaugoms apmokėti, šiuo konkrečiu atveju 200 Eur, yra pagrįsta ir protinga. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei buvo suteiktos advokato paslaugos, atsakovei ne kartą siųstos pretenzijos, ruošti atsakymai į raštus, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra pagrįsti ir atlygintini ieškovei CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Iš pateiktų medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad ieškovė į VšĮ Klaipėdos Respublikinę ligoninę atvyko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jai buvo diagnozuoti blauzdos sričių, kelio, nugaros apatinės dalies ir dubens, riešų ir plaštakos dalių sumušimai, taip pat riešo ir delno raiščių trauminis plyšimas bei V MCP sąnario kapsulės plyšimas, taikytas gydymas: rankos imobilizacija gipso langete. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, jog po įvykio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, dėl šio įvykio sugriuvo visi ieškovės planai, buvo apribota jos mėgstama veikla, fotografavimas yra ieškovės pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau dėl patirtos traumos ieškovė beveik pusę metų negalėjo dirbti, pasirūpinti vaikais, sportuoti, taip pat pažymėjo, kad ranka iki šiol neatsistatė, ateityje bus reikalingos reabilitacijos procedūros, šis įvykis turėjo neigiamos įtakos jos gyvenimui. Ieškovė patyrė fizinius sužalojimus, skausmą, gilų emocinį sukrėtimą, išgąstį bei psichologinį šoką dėl savo sveikatos ir gyvybės. Pažymėtina, kad ieškovė augina tris vaikus A.Ch. (A.Ch.), gimusį (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), E.Ch. (E.Ch.), gimusią (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), M.Ch. (M.Ch.), gimusį (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė yra ištekėjusi, sutuoktinis J.Ch. (J.Ch.), gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad dėl įvykio metu patirtos rankos traumos, ji jautė fizinį skausmą, negalėjo gyventi aktyvaus gyvenimo, negalėjo sportuoti, rūpintis šeima, buvo priversta lankytis gydymosi įstaigose, vartoti vaistus. Teismas pripažįsta, jog pats įvykis, staiga krentant į šulinį, neabejotinai sukėlė ieškovei didelį psichologinį šoką bei išgąstį, vertė nerimauti, jaudintis dėl savo sveikatos ir pavojaus dėl gyvybės, nes dėl įkritimo į šulinį ir nesant galimybės išlipti iš jo savarankiškai, o tik padedant praeiviams, kilo grėsmė nuskęsti. Teismas laiko įrodyta, kad dėl patirto sveikatos sužalojimo, sukrėtimo, nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų ieškovei padaryta neturtine žala.

Nustatyta, kad atsakovė drausta AAS ”BTA Baltic Insurance Company” Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), draudimo objektas - apdrausta draudėjo (atsakovės) civilinė atsakomybė susijusi su turima nuosavybe (arba valdomu turtu) adresu: visi vandens ir nuotekų tinklai Klaipėdos mieste ir rajone; civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padarytą draudėjui vykdant tik žemiau nurodytą veiklą - Vandentiekio ir nuotekų tinklų remontas ir klojimas, buitinių ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūra, remontas ir avarijų likvidavimas, vandens apskaitos prietaisų ir vandens uždarymo ventilių montavimas ir keitimas; civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padaryta draudėjo pateiktu netinkamos kokybės produktu arba paslauga - Vandentiekio ir nuotekų tinklų remontas ir klojimas, buitinių ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūra, remontas ir avarijų likvidavimas, vandens apskaitos prietaisų ir vandens uždarymo ventilių montavimas ir keitimas. Pagal Taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų 4.1.punktą nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi reikalavimai atlyginti žalą, susijusią su neturtinės (moralinės) žalos atlyginimu (Individuali draudimo sąlyga Nr.011.1.22) (Specialiųjų sąlygų 4.1.2. punktas), Taisyklių 11.2.4. punktas nurodo, jog BTA draudimo sumos ribose padengia trečiojo asmens naudai iš draudėjo teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl draudžiamuoju įvykiu pripažinto reikalavimo nagrinėjimo. Šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimas ir ieškovės patirtų išlaidų (nuostolių) atlyginimas nelaikytini draudžiamaisiais įvykiais, todėl draudimo bendrovė AAS ”BTA Baltic Insurance Company” neturi pareigos jų atlyginti. Tačiau, CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Todėl atsakovė, būdama atsakinga už šulinio priežiūrą, yra atsakinga dėl visų atsiradusių pasekmių – tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis nustatomas, pirmiausia, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja, vertinant kiekvienoje individualioje byloje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktiką.

Atsakovė teigia, kad ieškovė nepatyrė jokių išgyvenimų, nebuvo apribota jos mėgstama veikla – fotografavimas. Atsakovė remiasi pateiktomis nuotraukomis iš ieškovės Facebook paskyros, kartu pažymėdama, kad ieškovė patyrė traumą (duomenys neskelbtini), tačiau asmeninio socialinio tinklo Facebook paskyroje 2020 m. kovo 11 d. dalinasi savo fotografija, kurioje ne patiriami išgyvenimai, o priešingai, atskleidžiamos malonumą keliančios akimirkos; 2020 m. kovo 18 d. dalinasi nuotrauka ir ieškovės komentaras rodo tik gerą jos nuotaiką, o ne tariamus dvasinius išgyvenimus; ieškovė pateikė klaidinančią informaciją, jog jai buvo apribota galimybė užsiimti fotografavimu, tačiau 2020 m. kovo 28 d., 2020 m. balandžio 29 d. dalinasi darytų fotosesijų fotografijomis, 2020 m. balandžio 22 d. socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje paskelbė įrašą: „(duomenys neskelbtini)“, taip pat diskusijos, vykusios tarp fotografų dėl galimybių teikti fotografavimo paslaugas, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė galėtų teikti fotografavimo paslaugas, tačiau tam trukdo išimtinai tik Lietuvos Respublikoje įsigaliojęs karantinas. Švelnėjant Lietuvos Respublikoje galiojantiems ribojimams, ieškovė pradėjo teikti fotografavimo paslaugas ir nematyti, kad dėl patirtos traumos ieškovei būtų apribota veiksmų laisvė. Teismo vertinimu, atsakovės pateikta informacija iš socialinio tinklo Facebook yra tik bendro pobūdžio informacija, negalinti nei paneigti, nei patvirtinti ieškovės emocinę būklę, nesusijusi su įvykio aplinkybėmis. Kaip nurodė pati ieškovė, Facebook socialiniame tinkle įkeltos fotografijos padarytos gerokai anksčiau prieš įvykį, o negatyvios informacijos ji apskritai savo kaip fotografės paskyroje neskelbia.

Kita vertus, ieškovė pateikė įrodymus, kad nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 red.) kodas (duomenys neskelbtini) (Fotografavimo veikla), kuri dėl rankos patirtos traumos buvo apribota, ieškovė privalėjo atšaukti jau suderintas sutartis su klientais. Iš pateiktos 2020 m. sausio 9 d. fotografavimo paslaugų teikimo sutarties (toliau ir Sutartis), sudarytos tarp N.G. ir ieškovės, matyti, kad 2020 m. kovo 11 d. ieškovė įsipareigojo teikti fotografavimo paslaugas – fotosesija (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Eur sumą, nuotraukų skaičius: 40 (Sutarties 1.2, 2.1 punktai). Pateiktas N.G. 2020 m. rugsėjo 8 d. patvirtinimas, kad ieškovė dėl rankos traumos nutraukė 2020 m. sausio 9 d. fotografavimo sutartį ir fotografavimo paslaugų neteikė. Iš pateiktos 2020 m. vasario 7 d. fotografavimo paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp M.V. ir ieškovės, matyti, kad 2020 m. kovo 5 d. ieškovė įsipareigojo teikti fotografavimo paslaugas – fotosesija (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Eur sumą, nuotraukų skaičius: 20 (Sutarties 1.2, 2.1 punktai). Pateiktas M.V. 2020 m. rugsėjo 5 d. patvirtinimas, kad ieškovė dėl rankos traumos nutraukė 2020 m. vasario 7 d. fotografavimo sutartį ir fotografavimo paslaugų neteikė. Iš pateiktos 2020 m. vasario 14 d. fotografavimo paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp E.P. ir ieškovės, matyti, kad 2020 m. kovo 8 d. ieškovė įsipareigojo teikti fotografavimo paslaugas – fotosesija (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki 15(duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Eur sumą, nuotraukų skaičius: 20 (Sutarties 1.2, 2.1 punktai). Pateiktas E.P. 2020 m. rugsėjo 6 d. patvirtinimas, kad ieškovė dėl rankos traumos nutraukė 2020 m. vasario 14 d. fotografavimo sutartį ir fotografavimo paslaugų neteikė. Šiuo atveju, akivaizdu, jog po įvykio dėl patirtų sužalojimų pakito ne tik ieškovės socialinis gyvenimas, bet ir profesinė veikla.

Iš pateikto VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo anamnezėje nurodyta, kad pacientė skundžiasi kairės plaštakos skausmu, III-V pirštų tirpimu. 2020 m. kovo mėn. patyrė traumą, nustatytas kairės plaštakos sumušimas, taikyta imobilizacija. Kairė plaštaka kiek patinusi, pirštų judesiai riboti. Kairės plaštakos funkcijos gerinimui skiriama ergoterapija N5, kairės rankos masažas N5, magnetoterapija; (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad kairė plaštaka kiek patinusi, pirštų judesiai riboti, skausmingi, sutrikusi apsitarnavimo funkcija. Kairės plaštakos, apsitarnavimo funkcijos gerinimui skiriama ergoterapija N5, kairės rankos masažas N5, milimetrinių bangų terapija N5, parafino aplikacijos N5 kairei plaštakai. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė dėl sužalojimo ir tolimesnio gydymo kreipėsi į gydymo įstaigą, ieškovei buvo teikiamos reabilitacijos paslaugos, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, jog ranka iki šiol gerai nefunkcionuoja ir ateityje tęs reabilitacijos procedūras, o šiuo metu skausmą malšina vaistais. Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, ieškovės sveikata nors ir nesunkiai, tačiau ilgam laikui buvo sutrikdyta, ieškovė patyrė didžiulį skausmą ir kelis mėnesius trunkančius nepatogumus. Teismui nekyla abejonių, kad ieškovei įkritus į kanalizacijos šulinį, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą yra pagrįstas.

Teismas, įvertinęs ieškovės dvasinius išgyvenimus, praradimus, byloje pateiktus ieškovės medicininių dokumentų duomenis, kuriuose fiksuota jos sveikatos būklė bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuojama teismine praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, vertina, kad ieškovės prašoma 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės (CK 6.283 straipsnis, 6.250 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio l dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).

Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Patenkinus ieškinį visiškai šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė nepateikė apmokėjimą patvirtinančių įrodymų apie patirtas 30 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato konsultaciją (iš viso 1 valanda), todėl šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 27 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (1200 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės V.Ch. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V.Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 200 Eur (du šimtus eurų) nuostoliams atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 315 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.