Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria nuteistajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2371-1011/2016 paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 30 parų arešto bausmę, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį, už tai jam paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais – visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą 471 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, S. V. su probacijos sąlygomis, įpareigojimų vykdymo tvarka buvo pasirašytinai supažindintas 2017 m. vasario 13 d.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) 2017 m. lapkričio 21 d. Vilniaus misto apylinkės teismui pateikė teikimą Nr. V5-12538 dėl S. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą (toliau – Teikimas). Teikime nurodyta, kad pradedant nuo 2017 m. vasario 13 d. S. V. pažeidė įpareigojimą būti namuose nustatyti laiku, taip pat vienu atveju pakeitė gyvenamąją vietą be bausmę vykdančios institucijos leidimo, be to, neįvykdė teismo įpareigojimo atlyginti žalą nukentėjusiajai, darė administracinius pažeidimus iki 2017 m. birželio 5 d., kai Probacijos tarnyba pirmą kartą kreipėsi į apylinkės teismą dėl S. V. paskirtos bausmės pakeitimo areštu, visgi, Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi šio teikimo netenkino, nes nustatė, kad S. V. pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, jog pastarasis atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai. Teikime toliau nurodoma, kad ir po netenkinto pirminio Probacijos tarnybos teikimo, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. S. V. nebuvo rastas namuose tuo laiku, kai jis juose privalo būti, be to, šis asmuo vėliau administracine tvarka buvo nubaustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, tačiau ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį už vagystę. Atsižvelgdama į tai, kas minėta Probacijos tarnyba siūlė nuteistajam S. V. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Probacijos tarnybos Teikimą iš esmės pritardamas visiems jame išdėstytiems argumentams.

S. V. 2017 m. gruodžio 20 d. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį. S. V. nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, jog jis, kaip individualia veikla užsiimantis asmuo, gali pats organizuoti bei planuoti savo darbus, todėl jis piktybiškai nevykdė įpareigojimo būti namuose nustatytu metu. Anot S. V., jį ir užsakovą sieja civiliniai santykiai, kurie skirtingai nei darbo santykiai, įpareigoja laiku atlikti sulygtą darbą, nes kitaip galimos taikyti sankcijos – pvz. sutarties nutraukimas. Dėl darbų jam neretai tenka miegoti remontuojamajame objekte, o 2017 m. rugsėjo 19 ir 2017 d. lapkričio 9 dienomis jis galėjo dirbti arba dėl nuovargio negirdėti jį tikrinusių asmenų skambučių ar beldimo į duris. S. V. nurodo, kad pakeitus jam taikomą bausmę į areštą, jis galimai netektų galimybės užbaigti statybos objekto, ir dėlto jam gali tekti mokėti netesybas, be to, jis prarastų pasitikėjimą ir pastovų užsakovą, iš ko jis ir pragyvena. S. V. nurodo, kad jis važiavo transportu be bilieto, nes tuo metu neturėjo pinigų.

Motyvuojamoji dalis

S. V. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su teikimo medžiaga, S. V. asmens bylos medžiaga bei skundžiamos nutarties turiniu, konstatuoja, jog žemesniojo teismo nutartis yra teisinga bei pagrįsta – turimų duomenų pagrindu akivaizdu, jog S. V. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vengė vykdyti jam paskirtus įsipareigojimus, dėl ko jo atžvilgiu skirta laisvės apribojimo bausmė turi būti keičiama į arešto bausmę.

BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Atitinkamai minėto straipsnio 10 dalyje yra numatyta, kad jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Žemiau pateikiamų argumentu pagrindu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad S. V. jam paskirtų įsipareigojimų nevykdė ne dėl susidariusių objektyvių, tačiau nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad S. V. skiriant laisvės apribojimą, be minėto draudimo nekeisti gyvenamosios vietos nesant institucijos žinios, buvo paskirti du įpareigojimai – per atitinkamą terminą atlyginti žalą nukentėjusiajai bei konkrečiu metu būti namuose. Teismo vertinimu, S. V. bausmės vykdymo laikotarpiu pažeidinėjo ir minėtą draudimą, ir minėtus įpareigojimus.

Šioje apimtyje pirmiausia pabrėžtina, kad tarp S. V. ir nukentėjusiosios dar 2017 m. kovo 14 d. buvo sudarytas susitarimo protokolas, kuriuo S. V. įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 4 d. atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą (asmens b. l. 62). Kaip matyti iš pastarojo asmens bylos, S. V. vis paaiškindavo, jog negavo atlyginimo ir žalą atlygins iki šios savaitės ar kito laiko pabaigos (asmens b. l. 71, 75, 79), tačiau net ir suėjus minėtam terminui, padarytos žalos neatlygino. Atitinkamai Probacijos tarnyba 2017 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą su pirminiu teikimu dėl S. V. skirtos bausmės pakeitimo areštu. Visgi, apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi netenkino šio teikimo remdamasis išimtinai tuo, jog S. V. pateikė 2017 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo pagrindė, jog atlygino padarytą žalą, tuo tarpu kiti S. V. padaryti pažeidimai įvertinti kaip nesudarantys pagrindo keisti S. V. paskirtą bausmę. Šioje apimtyje, apygardos teismas pažymi, jog S. V. padarytą žalą atlygino jau suėjus teismo nustatytam terminui ją atlyginti ir tik po to, kai Probacijos tarnyba po bevaisių raginimų kreipėsi į teismą dėl bausmės jo atžvilgiu pakeitimo. Taigi, jau tuomet minėtas įpareigojimas nebuvo įvykdytas laiku ir gera valia. Teismo vertinimu, S. V. tokiais savo veiksmais (t. y. jau inicijavus jo atžvilgiu minėtą procedūrą) siekė išvengti sunkesnių padarinių jo atžvilgiu taikymo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi juo pasitikėjo, manydamas, jog jis likusiu bausmės vykdymo laikotarpiu vykdys jam paskirtus įsipareigojimus ir draudimus.

Tačiau, kaip teisingai nurodoma Teikime, po S. V. palankios teismo nutarties priėmimo, pastarasis nepakeitė savo elgesio modelio, o tik pakartotinai pažeidinėjo jam paskirtą įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pastarasis 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. vėl nebuvo rastas namuose nustatytu metu, kas kartą nurodydamas vis kitas nebuvimo namuose priežastis: pirmuoju atveju buvo pas kaimyną, antruoju – neva miegojo ir negirdėjo nei telefono skambučių, nei beldimo į duris, o trečiuoju – neva naktį dirbo. Tuo tarpu skunde aukštesniajam teismui S. V. nurodo, kad šiuo metu jis galėjo dirbti arba iš nuovargio po darbo negirdėti skambučių ar beldimo miegodamas namuose. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės ne tik nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, bet ir stokoja logikos – pažymėtina, jog S. V. teismo buvo skirtas įpareigojimas visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Taigi, iš to akivaizdu, kad S. V. pateikus objektyvius duomenis dėl jo darbo grafiko, ar apskritai šias aplinkybes derinus bei aptarus su Probacijos tarnyba, pastarasis net negalėjo būti varžomas tuo metu būti namuose, jei jis iš tiesų užsiimtų darbine veikla. Tačiau pastarasis nebendradarbiavo su Probacijos tarnyba, jį pasiekti minėtai tarnybai buvo sunku, todėl, byloje nesant objektyvių duomenų, kad tuo metu S. V. dirbo (ypač atsižvelgiant į tai, kad jo buvimo vietos versijos viso proceso metu buvo prieštaringos), teismas konstatuoja, jog S. V. ne kartą piktybiškai pažeidė teismo įpareigojimą būti namuose nustatytu metu.

Apygardos teismas taip pat pabrėžia, jog būtent S. V., kaip probuojamasis, privalo būti suinteresuotas jo atžvilgiu paskirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymu, tuo tarpu, jam nerodant nuoširdaus noro juos įvykdyti bei bendradarbiauti su bausmę vykdančia institucija, pvz. šiai įstaigai nurodant, kada ir kokiu metu jis dirbs, byloje užfiksuoti jo veiksmai sudaro objektyvų pagrindą konstatuoti tai, kad jis vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, nors įstatymo buvo įpareigotas atsiskaityti už tai, kaip nustatytus įpareigojimus ir draudimus vykdo.

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuojama kad nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, o jo skunde nurodomos aplinkybės, jog dėl bausmės pakeitimo jam gali grėsti neigiamos finansinės pasekmės, teismo įsitikinimu, S. V. buvo žinomos – už ankstesnių teismo paskirtų įsipareigojimų nevykdymą jo atžvilgiu buvo inicijuota identiška procedūra, tačiau jis, visgi, tuo atveju jau po teikimo pateikimo teismui ir po suėjusio nustatyto termino atlyginęs žalą, bei taip išvengęs šios procedūros taikymo jo atžvilgiu, nepadarė atitinkamų išvadų ir toliau nevykdė teismo nuosprendžiu nustatyto įsipareigojimo, be to, ir toliau ignoravo teisės reikalavimus, sistemingai darė administracinius nusižengimus, todėl jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatytos teisinės pasekmės yra susijusios su jo paties neteisėtais veiksmais ir jis privalo prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Taigi, laisvės apribojimo bausmė į arešto bausmę S. V. atžvilgiu pakeista pagrįstai.

Aukštesnysis teismas pastebi, kad S. V. atžvilgiu skundžiamas teismo sprendimas itin švelnus, nes teismas pakeisdamas 1 metų laisvės apribojimo bausmę nepagristai nesivadovavo BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis apskaičiuodamas arešto bausmę, kuri turėjo būti keičiama viena arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir įvertinant, kad už nusikaltimą nustatoma arešto bausmė negali būti griežtesnė nei 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiuo atveju laisvės apribojimo bausmė turėjo būti pakeista ne į 30, o į 90 parų arešto. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą ir nesant priešingos šalies, t. y. Probacijos tarnybos skundo, griežtinti bausmės labiau nei prašoma skundu negali, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo S. V. skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.