Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, užsiima individualia veikla – apdailininkas, deklaruota gyvenamoji vieta: Vilniaus m. sav., dabartinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2016-01-25 iki 2016-02-14, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios J. A. piniginės paėmė 50 Eur, iš taupyklės ištraukė ir paėmė 18 Eur, iš komodoje buvusios dėžutės, paėmė auksinius papuošalus – žiedą 100 Eur vertės, žiedą 150 Eur vertės, dvi grandinėles su stačiatikių kryželiais, kurio 1 vnt. vertė 100 Eur, viso 200 Eur vertės, pakabuką su gėlytėm 80 Eur vertės, apyrankę 50 Eur vertės, širdelės formos pakabuką 30 Eur vertės – ir tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. A. priklausantį 678 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais S. V. padarė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Iš lombardo UAB „DND LT“ pateikti paskolos kvitai S. V. vardu, kurie apžiūrėti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. (b. l. 6 – 9)

Prokurorė siūlė S. V. pripažinti kaltu padarius BK 178 str. 1 d. ir skirti jam už tai 1 metų laisvės apribojimą bausmę, nustatant įpareigojimus ir draudimus.

Nukentėjusioji J. A. nurodė, kad S. V. už savo veiksmus turi atsakyti, o jam paskirta bausmė turi sulaikyti jį nuo tokių nusiklatimų darymo.

S. V. tardamas paskurtinį žodį nurodė, kad bausmės nusipelnė, tačiau prokuroro siūloma gal yra per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo S. V. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas pažymi, kad nepaisant to, jog kaltinamasis S. V. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. neprisipažino, kad iš buto (duomenys neskelbtini), pavogė nukentėjusiajai J. A. priklausančią apyrankę, du pakubus, žiedą, tokia kaltinamojo gynybinė versija, pateikta tik bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Teismo posėdyje apklausti nukentėjusioji J. A. ir liudytojas P. K. paaiškino, kad iškarto įtarus vagystę, S. V. kategoriškai neigė, kad būtų ką nors vogęs, ir prisipažino tik pagrąsinus pranešti policijos pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. V. pripažino, kad iš buto pavogtus kitus (neskaitant auksinio žiedo ir dviejų grandinėlių) juvelyrinius dirbinius, kurių neįvardijo, pardavė nepažįstamam asmeniui, sutiktam stotyje. Teismo poėdžio metu liudytoja apklausta tyrėja V. M. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu S. V. savo kaltę dėl visų juvelyrinių dirbinių vagystės pripažino niekieno neverčiamas, jam nebuvo daromas joks spaudimas. S. V. netgi buvo duota laiko atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau jis žalos neatlygino.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu S. V. savo kaltę pripažino visiškai.

Teismo posėdyje apklausta J. A. paaiškino, kad visi jos turėti juvelyriniai dirbiniai buvo laikomi tvarkingai sudėti vienoje vietoje – bute esančioje komodoje. Taip pat patvirtino, kad niekas iš šeimos narių šių juvelyrinių dirbinių neimdavo, o juos paskutinį kartą buvo mačiusi 2016 sausio mėnesį, t. y. iki S. V. nukentėjusiosios bute pradėjus remonto darbus. Pažymėtina, kad A. V., be kita ko, pripažino, kad pavogė iš vaikiškos taupyklės 18 Eur. Taigi, kaltinamasis turėjo tikslą vogti tiek daiktus (juvelyrinius dirbinius), tiek pingus, t. y. turtą, kuris galėjo būti iškarto realizuotas. Niekas iš svetimų žmonių į butą nebuvo patekę į butą, o visi juvelyriniai dirbiniai iš komodos dingo tuo pačiu metu, t. y. S. V. pradėjus buto remonto darbus. Kaip minėta, nukentėjusioji J. A. patvirtino, kad buvo pavogti visi auksiniai juvelyriniai dirbiniai, palikti tik sidabriniai papuošalai. Todėl, S. V. tik teismo posėdžio metu pateikta gynybinė pozicija, jog kitų juvelyrinių dirbių, kurie nebuvo išpirkti iš lombardo ir grąžinti savininkei J. A. (vieno 100 Eur vertės žiedo, pakabuko su gėlytėm 80 Eur vertės, apyrankės 50 Eur vertės, širdelės formos pakabuko 30 Eur vertės), jisai nevogė, teismo vertinimu, yra siekis sušvelninti savo atsakomybę, išvengti visiško nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo, todėl atmestina.

Byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. V. nuo 2016-01-25 iki 2016-02-14, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios J. A. piniginės paėmė 50 Eur, iš taupyklės ištraukė ir paėmė 18 Eur, iš komodoje buvusios dėžutės, paėmė auksinius papuošalus (žiedą 100 Eur vertės, žiedą 150 Eur vertės, dvi grandinėles su stačiatikių kryželiais, kurio 1 vnt. vertė 100 Eur, viso 200 Eur vertės, pakabuką su gėlytėm 80 Eur vertės, apyrankę 50 Eur vertės, širdelės formos pakabuką 30 Eur vertės) ir tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. A. priklausantį 678 Eur vertės turtą.

S. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip BK 178 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. V. vadovaujasi BK 54 str. 1 ir 2 d.. Teismas parinkdamas kaltinamajam S. V. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nukentėjusiajai pagrobtas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta.

(duomenys neskelbtini) atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas (b. l. 51), baustas administracine tvarka (b. l. 47–50), dirbantis (b. l. 45)

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokio pobūdžio draudimus ir įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per 4 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai J. A. padarytą 471 Eur turtinę žalą.

Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

S. V. 2016-05-19 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35 – 36) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl nukentėjusiosios J. A. pareikšto civilinio ieškino

Nukentėjusioji J. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarytos 481 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 24). Teismo posėdžio metu, tikslindama savo reikalavimus prašė priteisti 471 Eur žalai atlyginti, pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu teiktame ieškinyje, apskaičiuojant pdarytos žalos dydį, buvo padaryta aritemtinė klaida.

Nukentėjusiosios J. A. ieškinys tenkintinas visiškai.

P. B. proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese ((duomenys neskelbtini) str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini) – 117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu J. A. nurodė, kad iš jos piniginės buvo paimta 50 Eur, iš taupyklės ištraukti 18 Eur. Pagrobtų pinigų suma sudaro 68 Eur. Iš komodos buvusios dėžutės buvo paimti auksiniai papuošalai, tai 100 Eur vertės žiedas, 150 Eur vertės žiedas, dvi grandinėles su stačiatikių kryželiais, vienos grandinėlės su kryželiu vertė 100 Eur, viso sudaro 200 Eur, pakabukas su gėlytėm, kurio vertė 80 Eur, pakabukas širdelės formos, kurio vertė 30 Eur ir apyrankė, kurios vertė 50 Eur. Pagrobtų aukso dirbinių suma sudaro 610 Eur.

Teisminio nagrinėjimo metu J. A. patvirtino, kad iš lombardo buvo išpirktas už 55 Eur žiedas (įkainotas 150 Eur) ir už 88 Eur išpirktos dvi grandinėlės (įkainotos po 100 Eur). Viso išpirktų daiktų vertė 350 Eur, o išpirkimo kaina – 143 Eur. Minėta aplinkybes patvirtina ir byloje eantys įrodymai – atsiskaitymo su lombardu kvitai (b. l. 8–9). Tokiu būdu S. V. nusikaltimu nukentėjusiajai J. A. padarė 471 Eur žalą (678 Eur – 350 Eur + 143 Eur = 471 Eur).

Nukentėjusiosios J. A. dėl nusikalstamų S. V. veiksmų patirta žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas pilnai ir J. A. naudai iš S. V. priteistini 471 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str., teismas

nusprendė:

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius įpareigojimus ir draudimus:

visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) padarytą 471 (keturių šimtų septyniasdešimt vieno) Eur turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš S. V. nukentėjusiosios J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 471 (keturis šimtus septyniasdešimt vieną) Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

I. S. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.