- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-13
- Bylos Nr.
- e2-5031-328/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02333-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 190,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,99 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo apgadintas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas M. N. nustatė, kad buvo sugadintos ir buvo reikalinga keisti vonios filtrus ir pajungimo vamzdžius, skalbyklės vandens išbėgimo jungtį. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal defektinį aktą, pinigų priėmimo kvitus, sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 190,00 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, jog apdraustas turtas buvo sugadintas dėl atsakovo M. M. neteisėtų veiksmų. Bute Nr. 17 užsikimšus kanalizacijos vamzdžiui (į vamzdį pateko higienos priemonės) ir šiame bute likviduojant avariją fekalijos pateko į ieškovės apdrausto buto Nr. 18 vonią. Nurodė, jog nesugebėdamas elgtis rūpestingai ir naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado turtinė žala; atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepime nurodė, jog su ieškinio faktiniu pagrindu nesutinka. Sutiko su aplinkybe, jog buvo užsikimšęs nuotekų vamzdis, dėl ko kreipėsi į bendrijos santechniką, dėl susidariusio užsikimšimo pašalinimo. Butas Nr. 18 buvo užlietas dėl užsikimšusio nuotekų vamzdžio. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, jog į nuotekų vamzdį iš buto Nr. 17 pateko higienos priemonės, kas įtakojo nuotekų vamzdžio užkimšimą. Ieškovė nepateikė iš vis jokių duomenų, kas įtakojo nuotekų vamzdžio užkimšimą. Nepateiktas joks aktas, kuris patvirtintų žalos atsiradimo priežastis, patį kanalizacijos stovo užsikimšimo mechanizmą, jog nuotekų vamzdis užsikimšo dėl į kanalizacijos stovą patekusių higienos priemonių iš buto Nr. 17. Atkreipė dėmesį į tai, kad buvo užsikimšęs bendras nuotekų vamzdis, o ne nuotekų vamzdžio atšaka, einanti į butą Nr. 17. Remonto darbus atliko bendrijos santechnikas, kuris nepatvirtino, jog nuotekų vamzdis buvo užsikimšęs buto Nr. 17 nuotekų vamzdžio atšakoje, o juo labiau, jog buvo užkimšta higienos priemonėmis. Užsikimšimas įvyko nuotekų vamzdyje ir realiai nenustatytos užsikimšimo priežastys. Nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, jog nuotekų vamzdis užsikimšo bute Nr. 17. Nuotekų vamzdis užsikimšo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomose patalpose, kamštis nuotekų vamzdyje susidarė tarp penktojo ir ketvirtojo aukštų. Nurodė, jog į santechniką buvo kreiptasi pagalbos, kadangi buto Nr. 17 gyventojai pirmieji pastebėjo susidariusią problemą. Mano, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Nurodė, jog byloje nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys žalos dydį.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau –DNSB) ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, bendrijos pirmininko pareigas V. V. pradėjo eiti tik nuo 2018 m. birželio 1 d. Įvykusio įvykio metu pirmininku buvo N. J., kuris apie įvykio aplinkybės paaiškino el. laiške, adresuotame vyresniajai turto žalų ekspertei O. R.. Iš šio el. laiško turinio suprato, kad kanalizacija užsikišo bute Nr. 17 ir avarija buvo šalinama buto Nr. 17 savininkų iniciatyva. DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ su įvykusiu kanalizacijos užsikišimu neturi nieko bendro, nes užsikišimas įvyko ne bendro naudojimo objekte.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog žalos administravimo procese ieškovė aiškinosi įvykio aplinkybes, dėl ko prasisunkė vanduo į draudėjos butą, buvo kreiptasi į bendriją. Buvo gautas atsakymas el. paštu, jog bendrija gavo pranešimą telefonu, kad (duomenys neskelbtini) bute Nr. 17, kuris priklauso atsakovui, užsikimšo kanalizacija, ir kad būtent iš tame bute gyvenančių asmenų gauta informacija, kad užsikimšimo priežastis buvo dėl higienos priemonių patekimo į kanalizacijos vamzdį. Avarijos priežasties šalinimą užsakė buto Nr. 17 gyventojai ar savininkai ir būtent už šias paslaugas jie apmokėjo. Atitinkamai atliekant avarijos šalinimo darbus nuotekos pateko į buto Nr. 18 vonią. Todėl ieškovė buto Nr. 17 savininkui reiškia pretenziją dėl žalos atsiradimo. Žala nebuvo atlyginta, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Nurodė, jog jeigu atsakovas savo lėšomis samdė santechniką, kad atkimštų bendro naudojimo kanalizacijos vamzdį, tai rodo, kad jis prisiima atsakomybę. Nes bendroji inžinerinė įranga – bendrijos atsakomybės ribos, ir būtent bendrija atsakinga už tos inžinerinės įrangos priežiūrą. Atsakovas bendrijai reikalavimo atlyginti žalą nepateikė, išlaidas prisiėmė sau. Tai vertinti protingumo standartu, jei ne iš jo buto atsirado užkimšimas, tai dėl kokių priežasčių jis samdė meistrus. Nes šiaip, jei asmuo nėra kaltas, tai jis pašalinęs padarinius kažkam reikalavimą reiškia. Duomenų, kad atsakovas tokius veiksmus atliko nėra. Mano, jog yra viso sąlygos atsakovo civilinei atsakomybės kilti. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atsakovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog nėra būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atkreipė dėmesį, jog asmuo, kuris surašė sąmatą, verslo liudijimą išsiėmė po mėnesio nuo įvykio, byloje nėra pateikta duomenų apie šio asmens kvalifikaciją, byloje nėra duomenų, kokia metodika remtasi rengiant sąmatą. Nėra pateikta duomenų, jog buvo pirkti filtrai, valymo priemonės, nėra duomenų, kad šie darbai buvo realiai atlikti. Atkreipė dėmesį, jog įvykis fiksuotas draudiko buvo 2016 m. rugsėjo 26 d., praėjus 17 dienų po įvykio. Sąžiningas apdrausto turto savininkas apie draudiminį įvykį turėjo pranešti per 3 darbo dienas. Iš esmės nustatyti po 17 dienų, kas įrašyta akte, kelia abejonių. Nurodė, jog byloje buvo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog nebuvo nustatyta priežasčių, dėl ko įvyko užsikimšimas, todėl teigti, jog tai įvyko dėl neteisėtų buto Nr. 17 savininkų veiksmų, higienos priemonių išmetimo į klozetą, kurie galėjo patekti į bendrą stovą, akivaizdžiai patvirtinančių duomenų nėra. Vien ta pozicija, jog buto Nr. 17 savininkas nesikreipė į bendriją, kad jam būtų atlygintos išlaidos dėl stovo valymo, kaip patvirtino ir ieškovė, yra žmogaus apsisprendimas. Jam buvo svarbu pašalinti pasekmes, tai nėra įrodymas, kad būtent iš buto Nr. 17 pateko kažkokia priemonė ar įvyko bendro stovo užsikimšimas. Nėra byloje duomenų, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais atliko bendro stovo užsikimšimą. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovas teismo posėdyje paaiškino rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Mano, jog nuotekų vamzdis galėjo užsikimšti tiek dėl vieno, tiek dėl kito buto kaltės. Prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovės Būsto draudimu buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos laikotarpis – nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 29 d. (b. l. 10-12). 2016 m. rugsėjo 26 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu užfiksuota, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. užsikimšus kanalizacijai aplieka buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonia; akte nurodoma, jog dėl užsikimšimo buvo aplieta sūkurinė vonia – reikia keisti visus filtrus ir pajungimo vamzdelius, sugadinta skalbimo mašinos vandens išbėgimo jungtis – šalinant avarijos padarinius nulaužta dėl skubėjimo, draudėja sumokėjo už darbą santechnikams, kad nuotekos iš vonios nebėgtų į butą (b. l. 26 -27).
Byloje yra pateiktas santechniko A. A. (A. A.) Defektinis aktas (dokumento sudarymo data nenurodoma), kuriame nurodoma, jog nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), aptikta masažinė vonia su fekalijomis įvykus kanalizacijos avarijai, po tokio įvykio reikalingas filtrų keitimas pilnas purkštukų cirkuliacinio variklio praplovimas (b. l. 13). Defektinį aktą surašiusiam A. A. verslo liudijimas veiklai vykdyti (vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas) buvo išduotas 2016 m. spalio 5 d., veiklos vykdymo laikotarpiai: spalio 6, 7, 11, 12, 18, 19, 25, 26 d. (b. l. 21-22). Iš byloje pateiktos A. A. sąmatos turinio matyti, jog buvo numatyti atlikti darbai: filtrų keitimas prieš sistemos valymą, filtrų keitimas po sistemos valymo, masažinės vonios sistemos valymas, filtrai (4 vnt.); darbų kaina - 190 Eur (b. l. 41). 2016 m. spalio 18 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvite nurodoma, jog draudėja už vonios valymą, filtrus ir jų keitimą A. A. sumokėjo 190 Eur (b. l. 30).
Ieškovė apskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 190 Eur draudimo išmoką (b. l. 14-17, 18, 33, 39).
Byloje yra pateiktas Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – DNSB) ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininko el. laiškas, adresuotas AB ,,Lietuvos draudimas“ turto žalos skyriui, kuriame nurodoma, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. telefonu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) bute Nr. 17 užsikimšo kanalizacija. Kaip teigė bute esantys gyventojai, užsikimšimas įvyko dėl higienos priemonės patekimo į minėto buto kanalizacijos vamzdį. Kadangi bendrijos atsakomybė apsiriboja bendrojo naudojimo objektais, bute įvykusį kanalizacijos užsikimšimą buto Nr. 17 gyventojai šalino privačiu būdu, t. y. išsikvietė atitinkamą specialistą. Iš kaimyninio buto Nr. 18 savininkės sužinojo, kad bevalant kanalizaciją į jos sūkurinę vonią pribėgo fekalijų, matomai iš buto Nr. 17. Į avarijos vietą nebuvo kviečiamas (b. l. 92).
Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui (b. l. 31). Ieškovė 2016 m. spalio 21 d. raštu dėl skolos išieškojimo pareikalavo atsakovo atlyginti 190 Eur žalą (b. l. 23).
Atsakovas byloje pateikė 2018 m. balandžio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota faktinė aplinkybė dėl jo asmeniniame mobiliajame telefone esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas telefoninis pokalbis su, pareiškėjo M. M. teigimu, santechniku D. – antstolė konstatavo, jog vaizdo įraše yra aiškiai girdimas vykusio pokalbio tekstas, išrašė vykusio pokalbio fragmentus (b. l. 49 -54). Iš byloje pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, santechniku D. įvardytas asmuo nurodo, jog problema buvo bendra, abiejų butų stovas neveikė, konkrečios stovo užsikimšimo priežasties neįvardijo (b. l. 53).
Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, prašo iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos dydžio.
Taigi byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto savininko pareigos atlyginti žalą dėl turto sugadinimo būtinųjų sąlygų.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės sudarytos su draudėja Būsto draudimo sutarties pagrindu ieškovė draudėjai išmokėjo 190 Eur draudimo išmoką draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, reikalavimą atsakovui grindžia Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalimi.
Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Ieškovė prašo subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovo ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ draudėjai išmokėtą išmoką, reikalavimą grindžia deliktinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Ieškovė nurodo, jog jos būsto draudimu apdraustas butas buvo apgadintas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog aplinkybę, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus pagrindžia DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ el. laiškas, kuriame nurodoma, jog bendrijos pirmininkas telefonu buvo informuotas, kad bute Nr. 17 yra užsikimšusi kanalizacija, šio buto gyventojai avarijos padarinius šalino privačiu būdu, iš buto Nr. 18 savininkės sužinojo, jog valant kanalizaciją į jos sūkurinę vonią pribėgo fekalijų, taip pat atsakovo elgesiu, t. y. aplinkybe, jog atsakovas, padengęs avarijos likvidavimo išlaidas į bendriją dėl šių išlaidų atlyginimo nesikreipė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat paaiškino, jog atliekant sugadinto turto apžiūrą buvo daromos šio turto fotonuotraukos, tačiau teismui pateiktoje žalos administravimo byloje tokių duomenų nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ el. laiškas (pranešimas) draudikui apie įvykį, kuris pripažintas draudiminiu, visumos byloje pateiktų įrodymų kontekste vertintinas kritiškai. Pažymėtina, jog iš el. laiško turinio matyti, jog DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininkas duomenis pateikė tariamai juos gavęs iš buto Nr. 17 gyventojų ir buto Nr. 18 savininkės, tačiau pats įvykusios avarijos aplinkybių netyrė, šalinant avarijos padarinius nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės pateikti objektyvių duomenų apie įvykį. Teismo posėdžio metu liudytoja J. G., kuri įvykio metu gyveno bute Nr. 17 ir kvietė santechnikus, paaiškino, jog sutuoktiniui pasinaudojus tualetu nuleisti vandens nepavyko, kadangi kanalizacija buvo užkimšta, iškviesti santechnikai (kurių duomenis jai pateikė bendrijos pirmininkas) užsikimšimo priežasties bute Nr. 17 nerado. Liudytoja teismui paaiškino, jog tuo metu, kai jų bute buvo santechnikai, iš kaimyninio buto Nr. 18 atėjusi kaimynė, pasidomėjusi, kas nutiko, nurodžiusi, jog ir jos vonioje yra nuotekų, prašė santechnikus nukreipti į jos butą; santechnikams valant vamzdyną bute Nr. 18, liudytoja nurodė savo bute girdėjusi garsus, po ko nuotekos (vanduo) nubėgo, t. y. užsikimšimas pasišalino. Teismas neturi duomenų, sudarančių pagrindą abejoti liudytojos parodymų teisingumu.
Iš byloje pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, jog valymo darbus atlikęs santechnikas konkrečios kanalizacijos užsikimšimo priežasties nurodyti negalėjo, jos neįvardijo, nurodė, jog problema bendra, abiejų butų stovas neveikė. Ieškovė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jame užfiksuotų duomenų neginčijo, įrodymų, paneigiančių protokole nurodytus duomenis nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybė, jog kanalizacijos vamzdyno užsikimšimo padarinius pašalinęs atsakovas nesiėmė veiksmų, kad šios išlaidos jam būtų atlygintos, byloje nesant kitų įrodymų, nėra pakankama išvadai, jog tokiu elgesiu atsakovas pripažino atlikęs neteisėtus veiksmus (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kitų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog kanalizacijos užsikimšimas galėjo kilti dėl buto Nr. 17 savininkų (ar gyventojų) neteisėtų veiksmų byloje nėra pateikta. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog bendras kanalizacijos stovas galėjo užsikimšti tiek dėl vieno, tiek dėl kito buto gyventojų (savininkų) kaltės.
Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažinti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims, ar pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog ieškovė neįrodė atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovės apdraustam butui buvo padaryta žala. Atsakovo elgesys – santechniko iškvietimas pašalinti kanalizacijos užsikimšimo priežastis bei šių išlaidų apmokėjimas, byloje nesant kitų įrodymų, per se (savaime) nereiškia, jog tokiu būdu asmuo šalina savo veiksmais sukeltus padarinius. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Civilinio kodekso 6.247 straipsnis įtvirtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė draudžiamuoju pripažinto įvykio padariniui šalinimo išlaidoms kompensuoti išmokėjimo draudėjai 190 Eur draudimo išmoką. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog kanalizacijos vamzdyno užsikimšimas įvyko 2016 m. rugsėjo 9 d., todėl ši aplinkybė laikoma nustatyta (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų, ieškovės atstovės paaiškinimų, nustatyta, jog apie 2016 m. rugsėjo 9 d. įvykį (kanalizacijos užsikimšimą) ir galimai jo sukeltą žalą draudikui buvo pranešta 2016 m. rugsėjo 26 d. Draudiko Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas parengtas 2016 m. rugsėjo 26 d. Nors šiame akte fiksuojami tam tikri turto – sūkurinės vonios, skalbimo mašinos vandens išbėgimo jungties pažeidimai, byloje duomenų, jog šie sugadinimai objektyviai egzistavo akto parengimo dieną, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš byloje pateikto Defektinio akto nustatyti, kada aktas parengtas ir nustatytos jame užfiksuotos aplinkybės, nėra galimybės, kadangi aktas yra be datos, jame nėra fiksuojama turto apžiūros diena. Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog draudėja 2016 m. spalio 18 d. santechnikui už atliktus sūkurinės vonios valymo, remonto darbus sumokėjo 190 Eur sumą. Tačiau byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog šios išlaidos yra susijusios su 2016 m. rugsėjo 9 d. įvykusiu įvykiu, t. y. yra šio įvykio pasekmė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Be to, iš byloje pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, jog protokole santechniku įvardijamas asmuo nurodė, kad valant užsikimšimą bute Nr. 18, šio buto savininkė pasako apie filtrų keitimą, klausė ar pastarasis žino, kiek jie kainuoja (b. l. 54). Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su 2016 m. rugsėjo 9 d. įvykusiu kanalizacijos užsikimšimu, byloje nėra, savo ruožtu byloje pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai apie priežastinio ryšio buvimą pagrįsti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Minėta, jog tam, kad asmeniui būtų taikoma civilinė atsakomybė būtinas nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę (Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenių paaiškinimus, pripažinti, jog ieškovės apdrausto buto turto pagadinimas, įvykęs 2016 m. rugsėjo 9 d., įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovas pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestinga ir apdairiai, nėra pagrindo.
Nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji atsakovui negali būti taikoma, todėl kitų sąlygų nustatymas netenka teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Ieškovė, reiškianti reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė, byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygos, kas sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovas M. M. pateikė teismui duomenis, jog patyrė 300 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dėl atstovavimo teismo posėdyje bei atsiliepimo į pareikštą ieškinį parengimo (b. l. 138-139).
Teismui netenkinus ieškinio, atsakovui iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 300 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. M..
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. M..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.