Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-26 nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš K. P. ir A. U. UAB „K.“ naudai priteista 67,74 Eur žalos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat K. P. pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, šioje dalyje skundas nepateiktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei A. U. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes pagrįstai pripažino A. U. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį bei paskyrė teisingą bausmę. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-26 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu, juo labiau, kad apeliantas jokių argumentų savo skunde nenurodo.

Dėl A. U. veiksmų kvalifikavimo

5. Skundžiamu nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu dėl to, kad veikdamas kartu su K. P. kaip padėjėjas, saugodamas įvykio vietos prieigas, kol K. P. iš parduotuvės PC „E.“ paėmė 67,74 Eur vertės prekių ir pasišalino matant parduotuvės darbuotojams, siekdamas, kad ji nebūtų sulaikyta parduotuvės darbuotojos J. K., būdamas prie parduotuvės PC „E.“ išėjimo durų ir parduotuvės darbuotojai S.V. bandant blokuoti parduotuvės duris, užstojo parduotuvės duris neleisdamas praeiti parduotuvės darbuotojai J. K., ir tokiu būdu padėjo pagrobė UAB „K.“ turtą. Tai, kad buvo įvykio vietoje, nuteistasis neginčija, tačiau nesutinka, kad padėjo įvykdyti vagystę, jo teigimu, prie parduotuvės laukė ne K. P., o savo draugo E., perkančio degtinę, parduotuvės darbuotoja į jį atsitrenkė atsitiktinai. Tokią nuteistojo pateikiamą įvykių versiją paneigia objektyvūs bylos duomenys.

6. Įvykį tiesiogiai stebėjusi parduotuvės darbuotoja liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, jog priėjusi prie kasų pamatė, kaip moteris su prekių krepšeliu greitu žingsniu eina link parduotuvės lauko durų, prie kasos dirbusi kolegė S.V. bandė duris blokuoti, kad moteris neišbėgtų iš parduotuvės, tačiau praviras duris laikė kartu su moterimi atėjęs vyriškis, todėl durys neužsiblokavo, bandė vytis, tačiau jai nepavyko išbėgti į lauką, kadangi tarpduryje stovėjo vyras. Kita įvykį mačiusi liudytoja S.V. taip pat nurodė, kad A. U. padėjo K. P. pasišalinti iš parduotuvės. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, jog pastebėjo kaip moteris su prekių krepšeliu greitu žingsniu eina link parduotuvės lauko durų ir neketina susimokėti, ji bandė blokuoti duris, kad moteris neišbėgtų iš parduotuvės, tačiau praviras duris laikė vyriškis, todėl durys neužsiblokavo, kolegė J. K. bandė vytis moterį, tačiau tarpduryje stovėjęs vyriškis jos nepraleido. Nė viena iš liudytojų su apeliantu iki įvykio nebuvo pažįstamos, parodymus davė būdamos įspėtos dėl gresiančios teisinės atsakomybės, taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių jų tam tikrą suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti A. U., paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina kiti bylos duomenys, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu.

7. Analogiška įvykių eiga matyti iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo Nr. Event20190228135240001, iš kurio matyti, kad 00:08 min. vyras paima nuo prekystalio nusipirktą alkoholio butelį, 00:12 min. už jo link išėjimo sustoja K. P., apytiksliai 00:17 min. (tikslaus laiko nustatyti neįmanoma, nes išėjimas iš vaizdo įrašo nematomas) vyras išeina iš parduotuvės, apytiksliai 00:18 min. iš parduotuvės pasišalina K. P. ir tik po to – 00:19 min. vaizdo įraše matomas A. U., į kurį atsitrenkia parduotuvės darbuotoja. Tai, kad A. U. į parduotuvę įėjo ne pas savo draugą, perkantį alkoholį, o veikdamas su K. P. visiškai patvirtina kitas vaizdo įrašas Nr. Event20190228135241011, kuriame 00:03 min. vyras nuo prekystalio paima nusipirktą alkoholio butelį, 00:07 min. už jo stabteli K. P., 00:08 min. vyras sustoja prie parduotuvės durų, o 00:08 min. pro jį prasibrauna A. U. ir už savęs praleidžia bėgančią K. P. taip užstodamas parduotuvės darbuotojai išėjimą. Iš vaizdo medžiagos akivaizdu, jog A. U. visiškai nekreipia dėmesio į savo draugo veiksmus einant iš parduotuvės, o yra suinteresuotas tik sudaryti kliūtis K. P. sulaikymui. Atsižvelgiant į tai, A. U. pagrįstai pripažintas bendrininkavęs su K. P. įvykdant vagystę kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis).

8. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už atvirą turto pagrobimą. Vagystė laikoma atvira, kai turto savininkas ar turto valdytojas ar pašaliniai asmenys mato kaltininko nusikalstamus veiksmus ir kaltininkas suvokia, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį. Tuo atveju, kai kiti asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. galvoja, kad veikia slaptai, arba, kai asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai, vagystė laikoma slapta. Taigi veikos kvalifikavimui kaip atvirajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia atvirai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009, 2K-245-696/2015).

9. K. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta dėl to, kad iš parduotuvės PC „E.“ paėmė 67,74 Eur vertės prekių ir pasišalino matant parduotuvės darbuotojams, tokiu būdu atvirai pagrobė UAB „K.“ turtą, jos veiksmai kvalifikuoti kaip atvira vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Remiantis kasacinio teismo praktika, visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio? ?(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-223-696/2017, 2K-278-788/2018). ??? ???Nagrinėjamu atveju nenustatytas K. P. vykdytojo ekscesas, iš bylos duomenų matyti, kad A. U. ne tik, kad nesipriešino, neužkirto kelio nuteistosios atliekamai vagystei, priešingai, savo aktyviais veiksmais suteikė sąlygas nusikaltimo lengvesniam įgyvendinimui, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal tą patį baudžiamojo įstatymo įstatymo straipsnį – BK 178 straipsnio 2 dalį kartu su nuoroda į bendrininkavimo rūšį.

Dėl bausmės

10. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Pagal 178 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-26 nuosprendžiu A. U. buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas A. U. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padarytas apysunkis nusikaltimas turtinėms teisėms ir turtui), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika yra baigta), veikta bendrininkų grupėje, asmuo buvo padėjėjas, į nuteistojo atsakomybę (teistas 6 kartus, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas), nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir šių aplinkybių pagrindu nustatė, kad bausmės paskirtis A. U. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. U. paskirtos bausmės rūšis ir jos trukmė, atsižvelgiant į asmens padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, asmenybės charakteristiką bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nėra laikytina per griežta ir ribojančia asmenį labiau nei tai yra būtina ir nepažeidžia proporcingumo principo. Iš nurodytų duomenų matyti, kad nuteistasis nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, savo elgesio nekeičia, toliau pažeidžia teisės nuostatas, toks asmens elgesys yra gana sistemingas, todėl A. U. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o skirti švelnesnę bausmę nėra tikslinga.

Dėl civilinio ieškinio

14. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

15. UAB „K.“ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareiškė 67,74 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro pavogtų prekių vertė, bylos medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys būtent tokį patirtos žalos dydį: 2019-03-01 UAB „K.“ pareiškime nurodyta, kad buvo pagrobti 4 vnt. maltos kavos ,,Paulig Classic“, kurių vieneto vertė 5,75 Eur, o bendra vertė 23 Eur, 2 vnt. maltos kavos ,,Jacobs Kronung“, kurių vieneto vertė 4,99 Eur, o bendra vertė 9,98 Eur, 4 vnt. maltos kavos ,,Paulig President“, kurių vieneto vertė 6,19 Eur, o bendra vertė 24,76 Eur, iš viso nuostoliai sudaro 67,74 Eur (t. 1, b. l. 5), 2019-03-01 UAB „K.“ inventorizacijos akte nurodytos įvykio metu pagrobtos prekės: 4 vnt. maltos kavos ,,Paulig Classic“, 2 vnt. maltos kavos ,,Jacobs Kronung“, 4 vnt. maltos kavos ,,Paulig President“ (t. 1, b. l. 7). Duomenų, galinčių patvirtinti kitokią, nurodyto pasisavinto turto vertę, nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pasisavintų prekių vertė yra 67,74 Eur ir priteisė šią žalą iš nuteistųjų.

16. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės A. U. veiksmų kvalifikavimui, bausmės skyrimui ir padarytos žalos dydžio vertinimui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.