Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 450 Eur – valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. G. nuteistas už tai, kad 2023-03-15 apie 0.50 val. Šilutės r., Katyčių mstl., Stoniškių g., vairavo automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,54 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta bausme ir prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taip pat nesutinka su jam nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Be to, apeliantas nesutinka ir su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones – terminu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, Nr. 1A-129-626/2023).

Dėl R. G. paskirtos bausmės ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės

8. Su tokiais nuteistojo argumentais negalima sutikti. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

11. Konstitucinėje ir kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė anksčiau minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę nuteistajam. Byloje nustatyta, kad R. G. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam R. G. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, parinkdamas R. G. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, R. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į ankstesnius R. G. teistumus. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad R. G. praeityje ne kartą teistas, jau šeštą kartą yra teisiamas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo (neblaivus vairavo transporto priemonę, kuomet neblaivumas viršija 1,51 promilės). Pažymėtina, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. G. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nenustatyta, kad nuteistasis turėtų sveikatos problemų. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies dėl bausmės skyrimo, matyti, kad apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį vertino R. G. asmenybę kaip linkusią nusikalsti bei nurodė, kad švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas, atsižvelgiant ir į tai, jog ankstesniu 2022-01-19 nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant, iš esmės jokios įtakos jam nepadarys. Neginčytinai nustatyta, kad R. G. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, apeliantas nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, jis nesistengia keisti savo netinkamo gyvenimo būdo, nėra pakankamai kritiškas sau, yra linkęs nusikalsti. Įvertinus nuteistojo ankstesnį nusikalstamą elgesį, yra pagrindas išvadai, jog jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

14. Tai, kad R. G. turi šeimą, darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau nešvelnina jo situacijos atsakomybės ir bausmės prasme bei neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistojo nurodytos aplinkybės egzistavo ne tik iki šios nusikalstamos veikos padarymo, bet ir prieš ankstesnes jo darytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skiriant bausmę, ją švelninant svarbu ne tik tinkamai įvertinti byloje surinktus duomenis, kaltinamojo asmenybę, tačiau labai svarbu nesudaryti pagrindo, nusikalstamas veikas darantiems asmenims, piktnaudžiauti teise bei teismų išreiškiamu pasitikėjimu jais, o šiuo atveju R. G. teismas buvo išreiškęs pasitikėjimą, tačiau nuteistasis jo nepateisino bei toliau daro naujas, analogiškas nusikalstamas veikas. Taigi, nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, jog jo rizika nusikalsti ir daryti analogiško pobūdžio nusikaltimus išlieka, todėl būtent su laisvės atėmimu susijusi bausmė, leis įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atliks prevencinį tikslą, apribos jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiks jį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat ji užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Įvertinus R. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos pobūdį, sistemiškumą, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinės teismas parinkdamas bausmę R. G. teisingai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir tinkamai individualizavo jam paskirtą bausmę. Apylinkės teismo R. G. paskirta bausmė atitinka protingumo bei teisingumo principus, įstatymo reikalavimus, bausmės paskirtį.

16. Analizuojant R. G. paskirtos bausmės dydžio klausimą ir apylinkės teismo pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad egzistuoja nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdams recidyvistu.

17. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Taigi tam, kad asmenį būtų galima pripažinti recidyvistu, asmuo turi būti nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis ir už šio nusikaltimo padarymą atsiradęs teistumas turi būti neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, tam, kad asmuo būtų laikomas turinčiu teistumą, jis turi būti nuteistas už nusikaltimo padarymą ir apkaltinamasis nuosprendis turi būti įsiteisėjęs.

18. Teisės teorijoje ir praktikoje yra išaiškinta, kad nusikaltimų recidyvas gali būti pripažintas tik toks tyčinis nusikaltimas, kuris buvo padarytas po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, nes tik nurodytu momentu asmeniui atsiranda teistumas. Teistais pripažįstami tik tie asmenys, kuriems yra įsiteisėjęs teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip matyti, nusikaltimų recidyvas ir recidyvisto požymio konstatavimas galimas tik teistam asmeniui, o teistu asmuo gali būti pripažįstamas tik esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui.

19. R. G. yra teistas 8 kartus – Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį; Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį; Tauragės apylinkės teismo 2018-02-06 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; Tauragės apylinkės teismo 2020-08-12 nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį; Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-12 nuosprendžiu BK 281¹ straipsnio 1 dalį; Tauragės apylinkės teismo 202-12-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį; Klaipėdos apylinkės teismo 2021-09-29 nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir Tauragės apylinkės teismo 2022-01-19 nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su 2021-09-29 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, jam paskiriant laisvės atėmimą 8 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams. Tauragės apylinkės teismo 2022-10-31 nutartimi R. G. priežiūros vykdymas buvo nutrauktas prieš terminą, iš Probuojamųjų asmens duomenų registro buvo išregistruotas 2022-11-18. Duomenų, kad R. G. teistumas būtų panaikintas, nėra. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už vieno naujo tyčinio nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė 2023-03-15, t. y. jau būdamas teistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui, priimant skundžiamą nuosprendį, buvo pagrindas konstatuoti nusikaltimų recidyvą ir R. G. laikyti recidyvistu bei atsižvelgti į šią aplinkybę jam individualizuojant bausmę.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

20. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. pateikė alternatyvų prašymą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apelianto teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir jo, kaip nuteistojo asmenybę.

21. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), svarbus ir materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

22. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

23. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo arba atlikus tik dalį bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019).

24. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, itin svarbu tai, kad R. G. iki aptariamo įvykio buvo teistas 8 kartus, iš jų penkis kartus dėl analogiškos nusikalstamos veikos – transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kuomet neblaivumas viršija 1,51 promilės – padarymo, taip pat dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – vairavo transporto priemonę neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, be to, už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės (kai teisė yra atimta), baustas ir administracine tvarka. R. G. yra suaugęs, brandus, išsilavinęs, pakaltinamas žmogus, todėl teismo vertinimu jis galėjo savo elgesį kontroliuoti taip, jog būtų išvengta nusikalstamų veiksmų, tačiau jis taip nesielgė. Pažymėtina tai, jog ankstesniu 2022-01-19 nuosprendžiu R. G. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis teismo išreikšto jam pasitikėjimo nepateisino ir vėl padarė naują, analogišką nusikalstamą veiką, kas tik patvirtina teismo išvadą, kad R. G. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, jam inkriminuota nusikalstama veika padaryta tiksliai suvokiant savo veiksmų neteisėtumą. Visos šios aplinkybės suteikia pagrįstą pagrindą manyti, kad R. G. pavojingumas visuomenei yra išlikęs. Sprendžiama, kad jis būdamas laisvėje gali ir toliau daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Nėra pagrindo manyti, kad jis šiuo metu yra atsiribojęs nuo savo nusikalstamo elgesio, savo nusikalstamos praeities. Tai, kad jis dirba, turi šeimą, nesuteikia apygardos teismui pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, be to, įvertinus ir tai, jog R. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino.

Dėl uždraudimo R. G. naudotis specialia teise

25. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – taikymo terminu ir prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyto aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu nėra pagrindo.

26. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiame kontekste pažymėtina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles (toliau – KET) pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

27. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą (arba praktinio vairavimo mokymą), apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

28. Vertinant R. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, jis padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,54 promilių etilo alkoholio koncentracija, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nors viso proceso metu R. G. savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą nepripažino, teigė, jog transporto priemonę vairavo kitas asmuo, tačiau anksčiau nurodytų aplinkybių apeliaciniame skunde apeliantas neginčija. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. G., būdamas neblaivus, už automobilio vairo sėdo sąmoningai, nesant išskirtinio būtinumo, tai yra nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Nors įstatymų leidėjas, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, akivaizdu, jog tokiu sąmoningai neatsakingu savo elgesiu R. G., vairuodamas transporto priemonę tamsiu paros metu – naktį (apie 0.50 val.), gyvenamojoje zonoje, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Būdamas neblaivus jis automobilį vairavo tol, kol pareigūnai pastebėjo keistą transporto priemonės sustojimą, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnių tokio neatsakingo vairavimo pasekmių. Vertinat R. G. asmenybę, kaip anksčiau minėta, jis už analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu, esant neblaiviam, praeityje teistas 5 kartus, taip pat, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, iš jų ir už KET pažeidimus – transporto priemonės vairavimą, neturint specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, be to, ankstesniu 2022-01-19 nuosprendžiu jam paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams 4 mėnesiams nesustabdė jo nuo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas negali būti laikomas itin pavyzdingu vairuotoju. Juolab, kad matomas jo tolesnis polinkis nesilaikyti Kelių eismo taisyklių nuostatų, nagrinėjamu atveju jas pažeidžiant net itin šiurkščiai ir pavojingai.

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo asmeninio pobūdžio aplinkybes, dėl kurių jam turėtų būti sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. G. nurodytos asmeninio pobūdžio aplinkybės (dirba, turi šeimą) nėra niekuo išskirtinės ir nenulemia būtinybės sutrumpinti nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą. R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu žinojo, jog jam yra taikytas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau tai nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, tad apeliantas turi prisiimti savo veiksmų teisines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir paskyrė R. G. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą ilgesniam nei įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, terminui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl apelianto argumentai, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas yra labai griežtas, nepagrįsti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė, kurios terminas yra žymiai didesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą 4 metų vidurkį, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, be to, nevaržo nusikalstamą veiką padariusio R. G. interesų labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, R. G. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio atmesti.