- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- 1-1309-1083/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27453-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. liepos 22 d. apie 20.50 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį; po šio eismo įvykio jis vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo ir 2023 m. liepos 23 d. alkoholio kiekio matuokliu 0.22 val. jam buvo nustatytas 1,88 ‰ girtumas (be paklaidos), o 0.40 val. – 1,73 ‰ girtumas (be paklaidos).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. liepos 22 d. Tądien jis (kaltinamasis) telefonu bendravo su savo draugu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini) ir susitarė, kad jis (kaltinamasis) atvažiuos pas savo draugą. Apie 21 val. jis (kaltinamasis) išvažiavo pas savo draugą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiavo automobiliu „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuodamas automobilį jis (kaltinamasis) jautėsi blaivus (alkoholį vartojo dieną prieš tai (2023 m. liepos 21 d.), o tądien (2023 m. liepos 22 d.) alkoholio jis (kaltinamasis) nevartojo). Važiuodamas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatve link parduotuvės (duomenys neskelbtini), pravažiavęs pasukimą į (duomenys neskelbtini) gatvę nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir šio automobilio priekine dalimi atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio „BMW“ galinę dalį. Po susidūrimo jis (kaltinamasis) pristabdė, apvažiavo automobilį „BMW“ dešine puse ir nuvažiavo. Suprato, kad sukėlė eismo įvykį, kad privalėjo likti eismo įvykio vietoje, bet dėl išgąsčio ir streso pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šalindamasis iš eismo įvykio vietos nematė, kad jį kas nors vytųsi. Po to jis (kaltinamasis) nuvyko pas savo draugą į (duomenys neskelbtini), kur kartu su draugu vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Būnant pas draugą (tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo sutemę, gali būti, kad apie 23.30 val.) jam paskambino policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jis (kaltinamasis) žino, kad sukėlė eismo įvykį. Jis (kaltinamasis) prisipažino, kad sukėlė eismo įvykį ir nurodė savo buvimo vietą. Vėliau atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį ir alkoholio kiekio matuokliu du kartus patikrino jo (kaltinamojo) girtumą. Tiksliai nepamena, bet gali būti, jog pirmo patikrinimo metu jam (kaltinamajam) buvo nustatytas 1,88 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 1,73 ‰ girtumas. Policijos pareigūnai išvežė jo vairuotą automobilį į automobilių saugojimo aikštelę, o jam (kaltinamajam) įteikė šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Tokį savo poelgį – eismo įvykio sukėlimą ir alkoholio vartojimą iki įvykio aplinkybių nustatymo – jis vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Anksčiau jis Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo nubaustas už automobilio vairavimą būnant neblaiviu. Nepamena, koks girtumas jam buvo nustatytas tąkart, tačiau jam buvo paskirta bauda, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir jam buvo uždrausta 1 metus atvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką. Automobilis „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo (kaltinamojo) ir neprieštarauja, kad šis automobilis būtų konfiskuotas. Prašo teisę vairuoti transporto priemones atimti kiek galima trumpesniam terminui, nes jis (kaltinamasis) yra vairuotojas, o neturint teisės vairuoti transporto priemonių jam sunku susirasti darbą ir vykdyti savo turimus finansinius įsipareigojimus. Eismo įvykio metu padarytą 3000 Eur dydžio žalą draudimo bendrovei atlygino. Palaiko prašymą atleisti jį (kaltinamąjį) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. B. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., 150 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. liudytojos G. N. parodymais apie tai, kad 2023 m. liepos 22 d. apie 20.50 val. jai važiuojant automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pajuto stiprų smūgį į savo vairuojamo automobilio „BMW“ galinę dalį. Per galinio vaizdo veidrodį pamatė, kad į jos vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojusi dešinėje kelio pusėje išlipo iš automobilio ir ėjo link automobilio „Jeep“. Matė, kad minėto automobilio vairuotojas yra vyriškis. Jai artėjant prie automobilio „Jeep“, šis automobilis nuvažiavo. Automobiliui „Jeep“ pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ji sėdo į savo automobilį „BMW“ ir važiavo paskui jį, kad užsirašytų minėto automobilio valstybinį numerį. Užsirašiusi automobilio „Jeep“ valstybinį numerį sustojo ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė įvykio vietą, pateikė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį ir parašė paaiškinimą. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo, tik buvo apgadintas jos automobilis (1 t., 57–58 b. l.);
2.3.2. įvykio vietų apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad:
2.3.2.1. įvykio vieta yra prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastos automobilių apdailos detalės ir valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti iš įvykio vietos (1 t., 8–9, 11–13 b. l.);
2.3.2.2. įvykio vieta yra kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kieme stovi automobilis „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra apgadintas (apgadinta priekinė automobilio dalis). Iš įvykio vietos paimtas automobilis ir jo užvedimo raktelis (1 t., 15–20 b. l.);
2.3.2.3. įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Įvykio vietoje stovi automobilis „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra apgadintas (apgadinta automobilio galinė dalis). Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų bei objektų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 22–23, 25–29 b. l.);
2.3.3. policijos pareigūnės N. Š. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2023 m. liepos 22 d. dirbdama su kolega R. B. gavo pranešimą, kad buvo apgadintas pranešėjos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad kaltininkas su visureigiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino. Pranešėja laukia prie pastato (duomenys neskelbtini). Nuvykus į nurodytą vietą juos pasitiko automobilio „BMW“ vairuotoja G. N., kuri buvo blaivi. Nuvykus į įvykio vietą buvo pastebėtos automobilių apdailos detalės (ant važiuojamosios kelio dalies) bei valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Buvo nustatytas automobilio savininkas – A. B., su kuriuo susisiekus telefonu pastarasis prisipažino, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. A. B. nurodė savo buvimo vietą – (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu kieme stovėjo automobilis „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo be priekinio valstybinio numerio ir apgadintas. A. B. prisipažino, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį. Alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. liepos 23 d. 0.22 val. A. B. buvo nustatytas 1,88 ‰ girtumas (be paklaidos), o 0.40 val. – 1,73 ‰ girtumas (be paklaidos). Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, automobilis „Jeep“ buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o A. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (1 t., 46–47 b. l.);
2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurių matyti, kad 2023 m. liepos 23 d. kaltinamajam A. B. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Kaltinamasis A. B. eiti tiesia linija (pėda po pėdos) ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 0.22 val. pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,88 ‰ girtumas (be paklaidos), 0.40 val. antrojo tikrinimo metu – 1,73 ‰ girtumas (be paklaidos) (1 t., 43–45 b. l.);
2.3.5. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje ((duomenys neskelbtini)) esantį automobilį „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio buvo paimtas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų atskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (1 t., 31–32, 34–38 b. l.);
2.3.6. pakvitavimu, iš kurio matyti, kad kaltinamajam A. B. buvo grąžintas draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų atskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (1 t., 76–77 b. l.);
2.3.7. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo A. B. (1 t., 54 b. l.).
2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
2.5. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis A. B. kaltinamas tuo, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta pakankamų ir neginčytinų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog automobilio vairavimo momentu kaltinamojo A. B. girtumas buvo 1,51 ‰ ir didesnis. Byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais įrodyta tai, jog kaltinamasis A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 221 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. liepos 22 d. apie 20.50 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį; po šio eismo įvykio jis vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo ir 2023 m. liepos 23 d. alkoholio kiekio matuokliu 0.22 val. jam buvo nustatytas 1,88 ‰ girtumas (be paklaidos), o 0.40 val. – 1,73 ‰ girtumas (be paklaidos). Tokia savo veika kaltinamasis A. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam A. B. pareikštas kaltinimas pakeičiamas atitinkamai.
2.6. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
3.1. 2023 m. gruodžio 21 d. teisme buvo gauti kaltinamojo A. B. ir jo sūnaus A. B. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (A. B.) atsakomybei (1 t., 168–171, 173–190 b. l.).
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. ir laiduotojas A. B. palaikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad su kaltinamuoju gyvena tame pačiame mieste. Anksčiau jie matydavosi dažniau, bet šiuo metu jie matosi rečiau (nes laiduotojas nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. atlieka privalomąją karinę tarnybą). Tačiau jie dažnai bendrauja telefonu (mažiausiai 2 kartus per savaitę). Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su juo svarbiais klausimais (ypatingai informacinių technologijų srityje) ir atsižvelgia į jo (į laiduotojo) nuomonę, todėl laiduotojas gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotojas A. B. nurodė, kad sutinka būti savo tėčio laiduotoju ir supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką savo tėčiui. Anksčiau kaltinamasis A. B. nėra nusikaltęs, jam (laiduotojui) nėra žinomi tokie atvejai (žino apie tai, kad anksčiau tėtis buvo sukėlęs eismo įvykį užsienyje). Apie kaltinamojo A. B. padarytą nusikalstamą veiką jis (laiduotojas) sužinojo iš paties kaltinamojo iškart po to, kai pirmąkart po aptariamo įvykio bendravo su tėčiu. Jis (laiduotojas) mato, kad kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, tai atsiliepia ir jo (kaltinamojo) sveikatai. Kaltinamasis A. B. su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, jiedu nesipyksta, nekonfliktuoja. Mano, kad jis (laiduotojas) yra autoritetas ir pavyzdys savo tėčiui (nes elgiasi pilietiškai, nedaro teisės pažeidimų). Jo (laiduotojo) požiūris į asmenis, kurie neblaivūs vairuoja automobilius, yra neigiamas, tėčio poelgį jis taip pat vertina neigiamai (toks tėčio poelgis jį nuvylė). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas, nebaustas administracine tvarka, tarnybos vietoje jis charakterizuojamas teigiamai, kaip pavyzdingas ir atsakingas karys, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pasak paties laiduotojo A. B., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti tėčio laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sūnaus A. B. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. B..
3.4. Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis A. B. teisiamas pirmą kartą (Lietuvos Respublikoje jis neteistas; prieš 15 metų jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), Lietuvos Respublikoje jis baustas administracine tvarka (paskirtas administracines nuobaudas sumoka savanoriškai). Nors kaltinamasis A. B. anksčiau Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo nubaustas už automobilio vairavimą būnant neblaiviu, tąkart jis automobilį (būdamas neblaivus) vairavo seniai – prieš daugiau nei prieš 9 metus (2014 m. spalio 19 d.) – ir už šį įvykį paskirtas poveikio priemones kaltinamasis jau seniai įvykdė (pavyzdžiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pasibaigė 2016 m. balandžio 8 d., t. y. prieš daugiau nei 7,5 metų), todėl šis įvykis užsienyje negali turėti esminės įtakos šiuo metu sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo. Iki aptariamo įvykio kaltinamasis A. B. dirbo (po aptariamo įvykio buvo atleistas iš darbo), jis turi sveikatos problemų. Be to, kaltinamasis A. B. (netrukus po pareikalavimo (per 7 dienas)) atlygino draudimo bendrovei jos išmokėtą draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, ir nors tai nesuteikia pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (nes kaltinamajam inkriminuojama veika nėra tiesiogiai susijusi su žalos padarymu), ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis iš tiesų nuoširdžiai pergyvena dėl netinkamo savo poelgio, jis padarė teigiamas išvadas ir stengiasi kiek įmanoma greičiau pašalinti tokiu savo poelgiu sukeltas pasekmes. Svarbu įvertinti kaltinamojo A. B. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad aptariamas įvykis kaltinamajam A. B. taps pamoka, kad jis padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
3.5. Svarbu tai, kad aukštesnės instancijos teismai laikosi tokios nuomonės, jog vien tik ankstesnis baustumas nesudaro kliūties pirmą kartą teisiamą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-879/2019) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) atleido asmenį, kuris per paskutinius 5 metus ne kartą buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat ir už netinkamą elgesį viešoje vietoje (už veikas, panašias į kaltinime jam inkriminuotą veiką); šis asmuo pagal laidavimą buvo perduotas savo motinai, kuri taip pat praeityje ne kartą buvo bausta administracine tvarka, taip pat už jai pagal laidavimą perduoto sūnaus ankstesnį netinkamą elgesį viešoje vietoje, kai šis dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo A. B. administracinis baustumas ir ankstesnis baustumas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už anksčiau padarytą KET pažeidimą negali būti kliūtimi atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.
3.6. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojo turtinę padėtį (jis neturi nuolatinio savarankiško pragyvenimo šaltinio (šiuo metu gauna tik išmokas už karo tarnybą); neturi savo nuosavo turto) teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo A. B. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.7. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, ypatingai į tai, kad kaltinamasis A. B. anksčiau vairavo automobilį būdamas neblaivus, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 3 metams.
4. Turto konfiskavimas
4.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
4.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).
4.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
4.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada daroma įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Aptariamo įvykio metu kaltinamojo A. B. vairuota transporto priemonė yra jo paties (1 t., 54 b. l.). Kartu su pirmiau paminėtomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir pasekmėmis būtina įvertinti ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus automobilio kaltinamasis A. B. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu savo automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui.
4.5. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamojo A. B. poziciją (kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo dėl automobilio konfiskavimo), nesant automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo teisinių pagrindų, numatytų BK 72 straipsnio 5 dalyje (nes automobilis nepaslėptas, nesuvartotas, jis nepriklauso tretiesiems asmenims ir kt.), o taip pat siekiant kaltinamajam A. B. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
4.6. Teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, net ir žymiai didesnės vertės automobilio konfiskavimas nėra laikomas neproporcinga bei per griežta priemone (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-375-851/2021 konfiskavo iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės (vairavusio automobilį būnant neblaiviu), didesnės kaip 45000 Eur (su PVM) vertės automobilį).
5.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
5.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamasis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą). Jis vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, o po eismo įvykio jis vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad šiuo atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.
5.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis A. B. įstatymų reikalavimus pažeidžia nebe pirmą kartą – jis Lietuvos Respublikoje baustas administracine tvarka už smulkesnius administracinius nusižengimus (paskirtas administracines nuobaudas sumoka savanoriškai). Be to, jis 2014 metais Vokietijos Federacinėje Respublikoje vairavo automobilį būdamas neblaiviu, tąkart jam, be kita ko, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams. Svarbu įvertinti kaltinamajam A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, byloje nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė jo girtumui viršijant 1,51 ‰, o alkoholį jis vartojo po eismo įvykio.
5.4. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į šio nuosprendžio 3.4. punkte nurodytas aplinkybes, į kaltinamajam A. B. taikomas prievartos priemones (laidavimo terminas jam nustatytas maksimaliam terminui, t. y. 3 metams; iš kaltinamojo konfiskuojamo automobilio vidutinė kaina Lietuvoje aptariamo įvykio metu buvo 6900 Eur (su PVM)), siekiant užtikrinti kaltinamajam taikomų prievartos priemonių proporcingumo principo įgyvendinimą, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas 2 metams, t. y. švelnesnis už tokios poveikio priemonės vidurkį (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų). Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui (iki aptariamo įvykio dirbusiam vairuotoju) bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.
2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu kaltinamajam A. B. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 t., 142–144 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.
6.1. Kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., 138–140, 142–144 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.2.1. automobilis „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (saugomi automobilių saugojimo aikštelėje) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
6.2.2. kaltinamajam A. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“;
6.2.3. automobilio „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdailos detalės (nuolaužos), saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 68, 70 b. l.), sunaikinamos;
6.2.4. automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas liudytojai G. N. (1 t., 52 b. l.), paliekamas liudytojai G. N.;
6.2.5. draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų atskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, grąžinta kaltinamajam A. B. (1 t., 76–77, 79 b. l.), paliekama kaltinamajam A. B..
6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo A. B. neišieškomos.
6.4. Kaltinamasis A. B. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas
nusprendžia:
A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. B. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 3 (trims) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
A. B. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
- automobilį „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) (saugomus automobilių saugojimo aikštelėje) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą byloje) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
- A. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą byloje) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“;
- automobilio „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdailos detales (nuolaužas), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)), sunaikinti;
- automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą G. N., palikti G. N.;
- draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų atskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, grąžintą A. B., palikti A. B..
Išaiškinti A. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.