Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam skirta 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 5 d. 22.20 val. iki 2022 m. vasario 6 d. 11.27 val. (viena diena), ir nustatytas A. S. galutinis bausmės dydis – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis A. S. ir jo gynėjas – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Peržiūrint apeliacinės instancijos teismo posėdyje vaizdo įrašus ir perklausant garso įrašus nuteistasis A. S. paaiškino, kad pirmame vaizdo įraše savęs nemato. Ten žmogus su kapišonu, neaišku, kas filmavo, jis taip nesielgia. Atėjo du ,,chacholai“ ir pradėjo mušti žmogų, jis buvo kruvinas, norėjo jį permesti per tvorą, o jis norėjo jį apginti. Gali būti, kad čia jis rodo gynybos veiksmus. Žmogus įraše, kuris stovi nugara į juos, yra žmogus, kurį mušė ukrainiečiai, jis Lietuvos Respublikos pilietis, matytas iš matymo. Jį atpažįsta, nes stovi prie tvoros, per kurią jį norėjo permesti. Ukrainos piliečiai buvo visiškai neblaivūs. Paskutiniuose įrašuose save atpažįsta, dėl rūbų, kokius tada vilkėjo, klausti eksperto. Kas matosi pirmame įraše, tai jis taip nesielgė. Sakė pareigūnams, kad jei turėtų tokias spec. priemones, kaip jų, reikėtų jas panaudoti. Prie baro neblaivūs ,,chacholai“ staugė visa gerkle. Gali būti, kad sudavė nukentėjusiajam bent vieną smūgį, bet kaip nufilmuota, tai jis taip nesielgė. Nežino, kuo yra kaltinamas, kaltinamojo akto ir nuosprendžio negavo. Kolegijos pirmininkei perskaičius nuosprendžio dalį, kurioje nurodyta, už ką A. S. nuteistas, nuteistasis nurodė, kad nusikaltimo nepadarė. Paskelbus nuteistojo A. S. parodymus, duotus teisme, kai jis parodė, kad filmuotoje medžiagoje matyti, jog buvo žiema, šalta. Du Ukrainos piliečiai buvo lauke be striukių, smurtavo, visi kiti lauke buvo su striukėmis. Ukrainos piliečiai mušė žmogų, po to jie pagriebė jį už kojų ir norėjo permesti per tvorą. Dėl to jis ir ėmėsi veiksmų, dėl savo veiksmų gailisi. Viskas vyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Buvo bare, buvo išgėręs. Trenkė V. L. ranka aštuonis kartus ir vieną kartą spyrė į pilvo sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą. Toje vietoje dar buvo kiti baro lankytojai, buvo pašalinių žmonių, jie matė jo elgesį. Nemano, kad jie išsigando jo elgesio.

8. Nuteistasis A. S. apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad tikriausiai davė tokius parodymus, juos tvirtina. Vaizdo medžiagoje matosi, kad ukrainiečiai nebuvo sužaloti. Sakė, kad sudavė 8 smūgius.

9. Išnaudojus galimybes iškviesti ir apklausti nukentėjusįjį V. L. ir liudytoją I. C., vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, jų parodymai, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, buvo paskelbti.

10. Nukentėjusysis V. L. apklaustas 2022 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. apie 21.50 val. jis kartu su bendradarbiu I. C. (I. C.) atėjo į barą „Alynas“, esantį Ateities g. 1F, Vilniuje. Kai užėjo į barą, pamatė, kad prie įėjimo iš kairės pusės, prie staliuko, sėdėjo keturi vyrai, kurie lyg ir gėrė alų. Tuo metu vyras iš minėtos kompanijos, kuris buvo apie 38-40 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, svėrė maždaug 130 kg, tamsių rudų plaukų ir barzdos, apsirengęs tamsios spalvos sportiniu kostiumu, juodos spalvos sportiniais bateliais, jiems rusų kalba pasakė „labas“. Jie jam taip pat rusiškai pasakė „labas“. Kadangi šis išgirdo, kad jie atsakė rusų kalba, pasakė, kad jie eitų „necenzūrinis žodis“. Jis šį vyrą galėtų atpažinti ir sudaryti fotorobotą. Tuo metu bare buvo ir daugiau lankytojų, tačiau nežino, kiek konkrečiai. Jie priėjo prie baro, užsisakė alaus ir atsisėdo prie staliuko, kuris yra prie tualeto. Maždaug po 10 min. jis nuėjo į lauką prie baro parūkyti, I. C. išėjo kartu. Jiems iš paskos į lauką išėjo ir minėtas stambaus sudėjimo vyras. Lauke prie įėjimo, kai rūkė, jis minėto vyro paklausė, ko šis toks nemandagus, jie nieko blogo nedarė, o tik atėjo atsigerti alaus. Minėtas vyras pasakė, kad viskas gerai. Parūkę jie grįžo atgal prie staliuko, dar užsisakė alaus, ir jis nuėjo prie bare buvusio smiginio, norėjo pažaisti. Prie jo vėl priėjo tas pats vyras ir pasiūlė sužaisti smiginį iš alaus. Jis sutiko ir iš minėto vyro išlošė keturis butelius alaus. Minėtas vyras nupirko jam alaus, pastatė ant staliuko, po to jis vėl išėjo į lauką parūkyti, o minėtas vyras išėjo jam iš paskos. Lauke, prie įėjimo į barą, minėtas vyras jam pasakė, kad jie „chocholai“ visai „apnaglėjo“ ir sudavė, atrodo, dešinės rankos delnu kartą jam į kairės pusės žandą, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Jis gindamasis pakirto šiam koją, pastūmė, dėl to šis nugriuvo ant žemės. Keldamasis laikėsi už turėklų, jis norėjo šį permesti per turėklus, kad šis nusiramintų. Tuo metu prie jo iš baro pribėgo antras vyras iš minėtos kompanijos, kuris buvo apie 45 metų amžiaus, apie 186-190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, truputį žilų plaukų, kuo buvo apsirengęs, nepamena. Šį vyrą galės atpažinti ir sudaryti fotorobotą. Minėtas vyras, pribėgęs prie jo iš už nugaros, ranka sudavė jam kartą į pakaušį, dėl to jis nugriuvo ant žemės. Tada minėtas vyras rankomis sudavė 5-6 kartus jam į veidą, dėl to jis patyrė fizinį skausmą. Jis gindamasis užsidengė veidą rankomis ir pašliaužė į šalį. Muštynių metu lauke buvo dar maždaug šeši vaikinai, apie 18-25 metų amžiaus, kurie konflikte nedalyvavo. Tada I. pasakė, kad tuoj iškvies policiją. Tai išgirdęs stambaus sudėjimo vyras, kuris jį užpuolė pirmas, nuėjo į barą, pasiėmė savo striukę ir išėjęs iš baro nuėjo link Didlaukio gatvės. Kai jis užėjo į barą, pamatė, kad prie to paties staliuko sėdėjo antras vyras, kuris jį užpuolė iš nugaros. Prie šio staliuko sėdėjo dar vienas vaikinas, kuris buvo apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rusvų plaukų, su rusva barzda, tačiau jis konflikte nedalyvavo, jis šį vaikiną galės atpažinti. Bare jis apsirengė striukę ir išėjo į lauką laukti policijos. Maždaug po dešimties minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo, kad jį sumušė, ir nurodė vyrą, kuris buvo bare ir dalyvavo muštynėse. Policijos pareigūnai sulaikė būtent tą vyrą, kuris jį antras užpuolė iš už nugaros. Minėtoje kompanijoje buvo dar vienas vyras, kuris buvo apie 43 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, kuo buvo apsirengęs, nepamena, jis išvažiavo su „Bolt“ automobiliu dar iki konflikto ir muštynių. Po įvykio policijos pareigūnai jį atvežė į policijos įstaigą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, jį pripažinti nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio dėl šio įvykio nereikš (1 t., b. l. 34-36).

11. Nukentėjusysis V. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 7 d. parodė, kad tuo metu, kai jį mušė, jis patyrė skausmą. Po šio įvykio šio baro barmenė atsiuntė jam filmuotą medžiagą, jos duomenų nežino, ji atsiuntė failus per „Facebook Messenger“ programėlę, „Facebook“ ji pasivadinusi „K.“. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 38-39).

12. Liudytojas I. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 6 d. parodė, kad jis yra V. L. draugas, jie kartu atvyko į Lietuvą dirbti statybose. Šiandien apie 22 val. atėjo į barą „Alynas“, esantį Ateities g. Atvyko į barą dviese. Tik užėjus į minėtą barą, su jais pradėjo konfliktuoti jiems nepažįstami du asmenys, pasakė kažką jam nesuprantama kalba, lietuviškai. Jis pasakė jiems rusiškai, kad jie kalbėtų rusiškai, nes jis nesupranta lietuvių kalbos. Vienas jų, kuris atrodė toks stambokas, juodais plaukais, su neilga juoda barzda, 182-185 cm ūgio, sportinėmis kelnėmis, sportbačiais, tamsiais marškinėliais, jį pasiuntė, pasakė jam „necenzūrinis žodis“. Pagalvojo, kad tai girtos šnekos, todėl praėjo pro juos, daugiau su jais viduje nebendravo. Pasėdėjus prie stalo, nusprendė su draugu nueiti parūkyti. Tie du jiems nepažįstami žmonės ėjo paskui juos. Pastovėję lauke, jie išsiaiškino viską be konfliktų, tie asmenys jų atsiprašė už tai, kad negražiai kalbėjo, jie atleido. Kai grįžo į barą, viskas buvo ramu, jokių konfliktų nebuvo. Tiksliai dėl girtumo aplinkybių paaiškinti negali, tačiau pamena, kad prie baro buvo pirmasis konfliktas, jis jo nematė, tačiau kažką girdėjo. Kai išgirdo konfliktą, jis pamatė, kaip tas pirmas asmuo, kuris buvo paminėtas apklausos pradžioje, išėjo su jo draugu V. L. į lauką, jis nuėjo iš paskos. Jiedu pasuko į kairę, iki dviejų metrų nuo pagrindinių durų. Išėję į lauką, jie stovėjo, rūkė, tas su barzda pasakė „tu ką, ,,necenzūrinis žodis“?“, jo draugas atsakė „nežiūrėk, kad aš žemas, aš tau galiu duoti irgi atgal“. Tada tas barzdotas vyras abiem rankomis paėmė jo draugui už striukės ir kažką dar pasakė, ką tiksliai, pasakyti negali, tačiau tas barzdotas vyras pradėjo mušti jo draugą. Tas barzdotas vyras pirmą smūgį sudavė dešine ranka, sugniaužtu kumščiu trenkė jo draugui į kairę veido pusę, skruosto sritį. Jo draugas, stovėdamas priešais jį, abiem rankomis jį pastūmė, tas barzdotas vyras krito. Nukritęs barzdotas vyras neišlaikė pusiausvyros, tikriausiai dėl to, kad buvo neblaivus. Po kelių akimirkų tas barzdotas vyras atsistojo, be žodžių trenkė jo draugui dar vieną smūgį dešine ranka, sugniaužtu kumščiu, į kairę veido pusę. Nepamena, kiek kartų jo draugas V. gavo į veidą, tačiau pamena, kaip šis krito. Tada iš šono priėjo kitas to barzdoto vyro draugas, toks aukštas, apie 190 cm ūgio, šviesių plaukų, su šviesia striuke, ir pradėjo spardyti gulintį jo draugą. Spyrė tikrai mažiausiai 3-4 kartus iš dešinės kojos, spyrė jo draugui į įvairias kūno vietas, pilvą, šonkaulius, krūtinės sritį. Kai jis pradėjo rėkti žodį „policija“, tas barzdotas vyras pabėgo. Daugiau aplinkybių neatsimena. Jo draugas jam sakė, kad tas aukštas vyras, kuris jį spardė, nuėjo į barą. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė tą aukštą vyrą (1 t., b. l. 47-49).

13. Liudytojas I. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 7 d. parodė, kad pamatęs, kaip muša jo draugą V., jis buvo šokiruotas, patyrė išgąstį. Tuo metu lauke susirinko daug žmonių, kurie stebėjo, kaip jį muša, tačiau jų duomenų nežino (1 t., b. l. 50-51).

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo peržiūrėti byloje esantys vaizdo ir garso įrašai (kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais prisegtas prie pirmo tomo viršelio).

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), t. y. skundas nagrinėjamas tik jo ribose, apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrinant tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kitus bylos aspektus teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą. Šioje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

16. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal pateiktą apeliacinį skundą, pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.

18. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas kaip ir tikrinimas iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

20. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis A. S. iš pradžių savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neigė, tačiau paaiškino, kad tuo metu, kai lauke prie baro vyko konfliktas tarp rusakalbių asmenų ir stambaus vyro, lauke buvo žmonių, kilo šurmulys, žmonės šaukė, šio šurmulio metu jis A. S. buvo stresinėje būsenoje ir, ką darė, negali pasakyti, tikriausiai stovėjo ir rūkė (1 t., b. l. 64). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino ir parodė, kad kelis kartus sudavė rusakalbiam asmeniui ranka į galvą, taip pat įspyrė su koja, norėdamas išvyti iš šios vietos, tą vakarą buvo pavartojęs alkoholio ir tai galėjo turėti įtakos tokiam jo elgesiui. (1 t., b. l. 74). Pirmosios instancijos teisme posėdyje apklaustas A. S. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas išgėręs alkoholio, trenkė nukentėjusiajam aštuonis kartus ranka ir vieną kartą spyrė jam koja į pilvo sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, jo veiksmus matė kiti baro lankytojai, pašaliniai žmonės, nemano, kad jie išsigando. Taigi A. S. pripažino smurtinius veiksmus viešoje vietoje, tik išreiškė nuomonę, kad jis neišgąsdino aplinkinių, nurodė, jog gailisi, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, kurios yra aiškios, nuteistasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas nukentėjusysis, liudytojai, tiriami kiti įrodymai, dėl ko nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Tačiau A. S. apskundė jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, keisdamas poziciją dėl kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, prašydamas jį išteisinti. Toks nuteistojo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma: A. S. parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančiais vaizdo ir garso įrašais bei jų apžiūrų protokolais, kitais byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis sutinka.

22. Nukentėjusysis V. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad prie jo iš baro iš už nugaros pribėgo vyras, ranka sudavė jam kartą į pakaušį, dėl to jis nugriuvo ant žemės; minėtas vyras rankomis sudavė 5-6 kartus jam į veidą, dėl to jis patyrė fizinį skausmą; gindamasis jis užsidengė veidą rankomis ir pašliaužė į šalį; muštynių metu lauke buvo dar maždaug šeši vaikinai, kurie konflikte nedalyvavo.

23. Liudytojas, nukentėjusiojo draugas, I. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad priėjęs vyras pradėjo spardyti gulintį jo draugą, spyrė mažiausiai 3-4 kartus dešine koja į įvairias kūno vietas, pilvą, šonkaulius, krūtinės sritį; kai jis pradėjo rėkti žodį „policija“, tas vyras nuėjo į barą, o atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė; jis, pamatęs, kaip muša jo draugą, buvo šokiruotas, išsigando; tuo metu lauke susirinko daug žmonių, kurie stebėjo, kaip muša jo draugą.

24. Liudytojas policijos pareigūnas J. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad atvyko gavęs pranešimą, dėl muštynių bare; kiek suprato buvo konfliktas ir juos užpuolė bei sumušė. Sulaikė vieną asmenį ir pristatė į komisariatą.

25. Iš 2022 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, nustatyta, kad iš baro atėję du rusakalbiai piliečiai pasakoja, jog tarp jų ir kitų dviejų šio baro lankytojų kilo konfliktas, kurio metu tie sumušė vieną iš jų (rusakalbis su juoda kepure ranka rodo kairiojo skruosto sritį), po to vienas iš tų asmenų pasišalino, o kitas grįžo į barą; pareigūnai bare prieina prie nurodyto piliečio, kuris aiškina, kad jis gelbėjo savo draugą, kurį užpuolė šie du rusakalbiai vyrai; šis, paklaustas, kokiu būdu gelbėjo draugą, nieko paaiškinti negalėjo; išėjus į lauką kartu su pareigūnais, rusakalbiai pradeda piliečiui sakyti, kiek kartų jis trenkė per veidą vienam iš jų, tarp jų kyla ginčas; pareigūnai sulaiko išvestą iš baro asmenį; rusakalbis su juoda kepure pasako, kad muštynių metu nutrūko jo grandinėlė su kryželiu.

26. Iš 2022 m. kovo 16 d. tarnybinio pranešimo dėl Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros nustatyta, kad 2022 m. vasario 5 d. 22.09 val. skambinantysis rusų kalba paaiškina, jog Ateities gatvėje, Vilniuje, prie baro „Alynas“, kur jie sėdėjo ir ilsėjosi, prieš 5 min. du girti lietuviai sumušė jo draugą, po to iš karto vienas iš mušeikų pabėgo.

27. Iš 2022 m. balandžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti nukentėjusiojo per „Viber“ programėlę atsiųsti du vaizdo įrašai, nustatyta, kad matyti du vyrai – nukentėjusysis su šviesios spalvos megztiniu ir įtariamasis su tamsia striuke, galvą užsidengęs gobtuvu; nukentėjusysis abiem rankomis laikosi užsikabinęs už įtariamojo striukės, o įtariamasis dešinės rankos kumščiu 8 kartus trenkia nukentėjusiajam į galvą, kol juos išskiria trečias asmuo; antrame vaizdo įraše matyti tie patys du vyrai – nukentėjusysis ir įtariamasis; nukentėjusysis atbulas šalinasi nuo įtariamojo, o įtariamasis artinasi link jo ir vieną kartą dešine koja įspiria nukentėjusiajam į pilvo sritį.

28. Nuteistasis A. S. apklaustas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nurodė, kad pirmame vaizdo įraše savęs nemato. Ten žmogus su kapišonu, neaišku, kas filmavo, jis taip nesielgia. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „video-01c1777db2cbfd06b41958805e1a5a29-V“ matyti, jog smurtaujantis asmuo, kuris spyrė bei 8 kartus ranka smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, yra aukštas, su violetinės spalvos gobtuvu, tamsia striuke su kapišonu bei tamsiomis kelnėmis, taip pat atrodė ir asmuo, kurį policijos pareigūnas apklausia dėl įvykio vaizdo įraše „2022_0205_221931_006“. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, jog paskutiniuose įrašuose save atpažįsta, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad jam grįžus iš lauko į barą, atsisėdo prie staliuko, kai jis sėdėjo prie staliuko, vėliau prie jo priėjo atvykę policijos pareigūnai. Iš vaizdo įrašo „2022_0205_221931_006“ taip pat matyti, kad vedant A. S. į policijos tarnybinį automobilį, tarp jo ir nukentėjusiojo bei jo draugo kilo žodinis konfliktas, rusakalbiai asmenys pradėjo sakyti, kiek kartų jis trenkė per veidą nukentėjusiajam. Taigi, iš byloje esančių vaizdo įrašų objektyviai nustatyta, kad būtent A. S. nusikalstamai smurtavo prieš nukentėjusįjį, kadangi tas pats asmuo, kuris minėtame vaizdo įraše užfiksuotas smurtaujantis, vėliau grįžęs sėdėjo bare, prie kurio atėjęs policijos pareigūnas jį išsivedė į automobilį, nuteistasis pats save identifikavo kaip asmenį, su kuriuo kalba policijos pareigūnas ir jį išsiveda, jį išvedus lauke laukiantys rusakalbiai nukentėjusysis ir jo draugas nurodė, kiek kartų nuteistasis smūgiavo nukentėjusiajam, tarp asmenų kilo žodinis konfliktas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, be kita ko, tai, kad vaizdo įrašai byloje „video-01c1777db2cbfd06b41958805e1a5a29-V“ ir „video-93d2a9143d832fc412b5f1831c8e6803-V“ yra tiesioginiai įrodymai, kuriais užfiksuoti A. S. smurtiniai veiksmai, darytina išvada, kad A. S. kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ne tik nuteistojo prisipažinimas pirmosios instancijos teisme, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Nors A. S. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pradėjo vėl neigti savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo kaltė minėtais pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais yra įrodyta.

29. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog A. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tikėdamasis susitaikyti su nukentėjusiuoju ir taip būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis), vėliau jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, A. S. vėl pradėjo neigti padaręs nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo prieštaringus parodymus procese vertina išimtinai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pats nuteistasis apklaustas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad vaizdo įraše jis galimai rodo gynybos veiksmus, tačiau prieš nuteistąjį nukentėjusysis nesmurtavo, paskelbus nuteistojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nurodė, kad tikriausiai davė tokius parodymus, juos tvirtina. Taigi ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. S. iš esmės pripažino smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau nurodė prieštaringas aplinkybes, kad savęs neatpažįsta smurtaujančio iš vaizdo įrašo, kad smūgiavo ne taip, kaip matoma vaizdo įraše, tačiau, kaip minėta, byloje objektyviai nustatyta, kad būtent A. S. yra matomas aktualiame vaizdo įraše, ir jis teismo nustatytomis aplinkybėmis pažeidė viešąją tvarką, t. y. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

30. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).‏‏‎

31. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. smurtinio pobūdžio veiksmus matė kiti baro lankytojai, pašaliniai žmonės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S. veiksmai peržengė privataus konflikto su nukentėjusiuoju ribas ir tapo pavojingi ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Nuteistasis ranka ne mažiau nei aštuonis kartus sudavė nukentėjusiajam Ukrainos piliečiui V. L. į galvą ir įspyrė šiam į pilvo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. L. fizinį skausmą, viešoje vietoje – prie baro „Alynas“, adresu Ateities g. 1F, Vilniuje, jo darbo metu, matant pašaliniams asmenims, be kita ko, nukentėjusiojo draugui I. C., kuris nurodė buvęs išsigandęs ir šokiruotas, dėl ko iškvietė policijos pareigūnus, dėl kilusio konflikto nuo savo darbo buvo atitraukta baro darbuotoja, kuri filmavo įvykį ir vaizdo įrašus vėliau pateikė nukentėjusiajam, kuris juos atsiuntė tyrėjai, kaip minėta, konfliktą stebėjo ir kiti baro lankytojai, pašaliniai asmenys, ką pripažino ir teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis, parodęs, kad tuo metu lauke buvo žmonių, buvo šurmulys, žmonės šaukė, t. y. nuteistasis viešoje vietoje įžūliu ir smurtiniu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį. Apeliacinės instancijos teisme A. S. nurodytos aplinkybės, kad Ukrainos piliečiai buvo neblaivūs, vaizdo medžiagoje matosi, kad ukrainiečiai nebuvo sužaloti, nepaneigia nustatytų aplinkybių dėl nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo. Kaip minėta, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, todėl nuteistojo argumentai, kad jis galimai vaizdo įraše rodo, jo vertinimu, gynybos veiksmus, nepaneigia jo atsakomybės pagal BK 284 straipsnį. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124-719/2022), kas nagrinėjamu atveju nustatyta, nuteistasis nagrinėjamu atveju galėjo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka dėl jo smurtinių veiksmų bus sutrikdyta, taigi šioje byloje yra pagrįstai nustatytas A. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį pagrindas.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstą išvadą dėl A. S. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį, kuri neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir su jomis sutinka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi apeliantas, t. y. nepalankiai nuteistajam, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl A. S. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei nenustačius pirmosios instancijos teismo bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų, darytina išvada, jog naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

33. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016, 2K-209-222/2018, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

34. BK 284 straipsnio sankcija numato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), atsižvelgdamas į A. S. asmenybę charakterizuojančius skundžiamame nuosprendyje aptartus duomenis, nuteistajam paskyrė BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą vieną švelniausių bausmės rūšių – baudos bausmę, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam šios bausmės rūšies dydžiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. paskirta bausmė, atsižvelgiant į nuteistąjį ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aptartas aplinkybes, laikytina proporcinga, adekvačia ir tinkama bausme, kuri padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.