Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1266-924/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
e2S-1266-924/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03809-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
mažosios bendrijos „Ratai visiems“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Demitransas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1266-924-2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03809-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Ratai visiems“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal mažosios bendrijos „Ratai visiems“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Demitransas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB „Ratai visiems“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Demitransas“, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 17 500,00 Eur skolą, 385,58 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 17 885,58 Eur sumai atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį (jei tokį atsakovė įgytų) ir kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, turtines teises, o jų nesant ar nepakankant – atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti. Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, kad atsakovė ieškovei iš viso yra neapmokėjusi 3 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. Nurodė, jog didelė sąskaitų suma, ilgas neatsiskaitymo laikotarpis patvirtina, jog atsakovė sąmoningai vengia atsiskaityti su ieškove ir savo lėšas naudoja pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovė veikia neteisėtai ir nesąžiningai, todėl kyla itin didelė ir pagrįsta grėsmė, kad atsakovė imsis visų įmanomų priemonių savo turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Pagal 2020 m. balandžio 22 d. CreditInfo ataskaitoje nurodytus duomenis, atsakovės skola Sodrai siekia 1 258,89 Eur. Vertinant tai, kad atsakovė nepadengia tokio dydžio įsiskolinimo Sodrai, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovės skola ieškovei yra itin didelė. Be to, atsakovė turi ir kitų skolininkų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovės MB „Ratai visiems“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Demitransas“ atžvilgiu atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė gali perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir/ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovė sąmoningai vengia įvykdyti savo prievolę, ieškovės reikalavimo suma yra itin didelė, atsakovė turi įsiskolinimą Sodrai bei turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, tačiau, teismas vertino, jog šie pateikti duomenys nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

5. Teismas nurodė, jog atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad vien tik atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovės reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovei neįrodžius antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymui ir teismui nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą atsakovės nesąžiningumą, taip pat didelės sumos reikalavimo pateikimo atsakovei, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu, todėl prašymas dėl jų taikymo atmestinas.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė MB „Ratai visiems“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymui, kadangi atsakovės 17 885,58 Eur skola ieškovei yra laikytina didele dėl šių priežasčių: 1) atsakovė yra įsteigta neseniai — nėra finansinės atskaitomybės duomenų, todėl nėra įmanoma nustatyti, kokios atsakovės metinės pajamos; 2) atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto; 3) atsakovė turi 1 258,89 Eur skolą Sodrai, kurios dar nėra padengusi; 4) atsakovė turi bent 5 kitus kreditorius ir dalyvauja kaip atsakovė bent penkiose kitose bylose, kuriose pareikšti piniginiai ir skolos reikalavimai.

7.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ieškovės pateiktų duomenų bei įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepagrindė atsakovės nesąžiningumo, kadangi ieškovė pateikė duomenis bei argumentus apie atsakovės nesąžiningumą – atsakovė ilgiau nei 6 mėnesius praleido terminus, nurodytus PVM sąskaitose faktūrose, tačiau įsiskolinimo už prekes, kurias naudoja, nepadengė. Be to, atsakovė dalyvauja penkiose kitose bylose dėl skolos/piniginių reikalavimų kaip atsakovė, o taip pat turi skolą Sodrai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra linkusi nevykdyti turtinių įsipareigojimų, t.y. pažeidžia turtinius kreditorių interesus ir elgiasi nesąžiningai. Atsakovė elgiasi nesąžiningai - piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkindama procesą ir bandydama kuo ilgesniam laikotarpiui atidėti pinginės prievolės įvykdymą. Dėl šių priežasčių, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir todėl kyla itin didelė ir pagrįsta grėsmė, kad atsakovei ir toliau elgiantis nesąžiningai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

7.3. Atsakovės nesąžiningumą taip pat patvirtina aplinkybė, jog šiuo metu Kauno apskrities VPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-16355-20 dėl galimai nusikalstamo A. D. veiklos UAB „Demitransas“. Dėl šios priežasties 2020 m. birželio 8 d. ieškovė pateikė Kauno apskrities VPK pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą arba prijungti pareiškime nurodytus nusikalstamų veikų epizodus prie pradėto ikiteisminio tyrimo ir nustačius nusikaltimo sudėties požymius patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus dėl nusikaltimo padarymo asmenis. Taigi, šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas UAB „Demitransas“ vadovo A. D. atžvilgiu. Tai reiškia, kad atsakovės vadovas galimai veikia ne tik nesąžiningai, bet ir nusikalstamai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovė atskirajame skunde klaidinančiai nurodo, kad atsakovė turi bent penkis kreditorius ir dalyvauja kaip atsakovė penkiose civilinėse bylose. Iš tikrųjų faktiškai šiai dienai yra vienas tikras kreditorius UAB „Energija“, kurio naudai civilinėje byloje Nr. L2-10523-584/2020, išduotas įsiteisėjęs teismo įsakymas vykdyti ir pradėta vykdomoji byla. Su kitais dviem ieškovais MB „Ratai visiems“ ir RUAB „Saurida“ vyksta teismo procesai civilinėse bylose Nr. e2-12155-848/2020 ir Nr. e2-12619-528/2020.

8.2. Apeliantė atskirajame skunde pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Demitransas“ nepadengtą 1 258,89 Eur skolą Sodrai kaip rizikos faktorių ir motyvą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Demitransas“ atžvilgiu. Tačiau informacija iš interneto svetainės www.rekvizitai.lt apie UAB „Demitransas“ skolas Sodrai įrodo, kad yra priešingai, nes UAB „Demitransas“ nuo 2020 m. balandžio 16 d. skolų valstybiniam socialiniam draudimui neturi, todėl apeliantė savo atskirajame skunde teikia nepagrįstą ir neatitinkančią faktinių aplinkybių informaciją, kas rodo CPK 3 str. 1 d. teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą.

8.3. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, tačiau valdo keturis vilkikus, ką rodo pačios apeliantės pateikta informacija iš „Creditinfo“. Ši aplinkybė apie UAB „Demitransas“ turtinę būklę kaip ir jokio įrodymo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal MB „Ratai visiems“ atstovo advokato D. P. pareiškimą, patvirtinančio ieškovės nepagrįstą manymą, kad UAB „Demitransas“ ar jos direktorius A. D. galėjo padaryti nusikalstamą veiką MB „Ratai visiems“ atžvilgiu, nepateikimas, akivaizdžiai parodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės (apeliantės) atskirąjį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

10. Apeliantė MB „Ratai visiems“ su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2020 m. birželio 8 d. pareiškimą Kauno apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – tripliką civilinėje byloje Nr. e2-12155-848/2020 (2020 m. birželio 19 d.) ir taikos sutarties tarp MB „Ratai visiems“ ir UAB „Demitransas“ (2020 m. birželio 19 d.) projektą; Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-9023-528/2020; UAB „Demitransas“ 2020 m. gegužės 19 d. patikslintą atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarčių civilinėse bylose Nr. eL2-9023-528/2020 ir Nr. e2-12619-528/2020; informaciją iš interneto svetainės www.rekvizitai.lt apie UAB „Demitransas“ skolas Sodrai (2020 m. birželio 30 d.).

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės atskirojo skundo argumentus bei atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliantės bei atsakovės pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

12. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

14. Byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimo dydį bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, jo elgesį sąžiningumo aspektu, sprendė, jog ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, jog atsakovės 17885,58 Eur skola ieškovei yra laikytina didele. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ieškovės pateiktų duomenų bei įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepagrindė atsakovės nesąžiningumo.

15. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).

16. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kad atsakovės 17 885,58 Eur skola ieškovei yra laikytina didele, nes 1) atsakovė yra įsteigta neseniai — nėra finansinės atskaitomybės duomenų, todėl nėra įmanoma nustatyti kokios atsakovės metinės pajamos; 2) atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto; 3) atsakovė turi 1 258,89 Eur skolą Sodrai, kurios dar nėra padengusi; 4) atsakovė turi bent 5 kitus kreditorius ir dalyvauja kaip atsakovė bent penkiose kitose bylose, kuriose pareikšti piniginiai ir skolos reikalavimai. Visų pirma, kaip patvirtina pati ieškovė atsakovė yra įsteigta neseniai t. .y 2019 m. sausio 25 d., teismas savo iniciatyva patikrinęs VĮ Registrų centras duomenis nustatė, jog atsakovė yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Antra, nors kaip teisingai nurodo ieškovė nekilnojamojo turto atsakovė neturi, tačiau iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog ji valdo keturis krovinius automobilius. Be to, viešai prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis atsakovė įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kad atsakovės 17 885,58 Eur skola ieškovei yra laikytina didele, nes atsakovė turi bent 5 kitus kreditorius ir dalyvauja kaip atsakovė bent penkiose kitose bylose, kuriose pareikšti piniginiai ir skolos reikalavimai. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog šiai dienai be nagrinėjamos bylos atsakovė dalyvauja vienoje civilinėje byloje Nr. e2-1798-343/2020 dėl skolos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog 17 885,58 Eur skola, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, yra laikytina didele atsakovei.

17. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810-407/2016; 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Vien tik atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovės reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartyje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. e2-195-943/2018). Taip pat ne kartą teismų praktikoje išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. e2-18-196/2019).

18. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

19. Ieškovė teigia, kad atsakovė yra nesąžininga, nes neatsiskaito ne tik su ja, bet ir su kitais savo kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ja, negali būti vertinama kaip aplinkybė, pagrindžianti jos nesąžiningumą. Todėl mano, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realią grėsmę, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nors atskirajame skunde ieškovė nurodo atsakovės finansinės padėties sunkumus (įsiskolinimų tretiesiems asmenims turėjimą), tačiau kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip ir kartu su atskiruoju skundu – ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, atsakovės ketinimą turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Atsakovės nesąžiningumo nepagrindžia ir ieškovės nurodyti argumentai, kad šiuo metu Kauno apskrities VPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-16355-20 dėl galimai nusikalstamo A. D. veiklos UAB „Demitransas“, kadangi ieškovė apie Kauno apskrities VPK atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-16355-20 dėl galimai nusikalstamo A. D. veiklos UAB „Demitransas“ įrodymų nėra pateikusi, o ieškovės prie atskirojo skundo pridedamas 2020 m. birželio 8 d. ieškovės pareiškimas Kauno apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neįrodo atsakovės nesąžiningumo, kai iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas. Be to, vien iš ieškovės pridedamo 2020 m. birželio 8 d. pareiškimo Kauno apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo negalima nustatyti, ar pagal ieškovės pareiškimą ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ar nebuvo. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai ir pagrįstai išsprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis paliktina nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Apeliantei išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus papildomus įrodymus ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas