Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-12155-848/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
e2-12155-848/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03809-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Ieškovas
mažosios bendrijos „Ratai visiems“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Demitransas“
Advokatai
Domas Pakėnas
Kategorijos
  • 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-12155-848/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03809-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.1.7.4; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.4.1; 3.2.6.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Ratai visiems“ atstovui advokatui Domui Pakėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ratai visiems“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Demitransas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė mažoji bendrija „Ratai visiems“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Demitransas“ (toliau – atsakovės) 17 500 Eur skolą, 385,58 Eur delspinigių, 402 Eur žyminio mokesčio išlaidų, patirtas bylinėjimosi išlaidas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau — sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti šalių sutartą sumą. Ieškovė pardavė atsakovei užsakytas prekes ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma sudaro 24 584,95 Eur. Atsakovė apmokėjo tik dalį skolos sumos ir ieškinio parengimo dieną bendra atsakovės skola ieškovei sudaro 17 500 Eur. Ieškovė tinkamai įvykdė šalių sutarties sąlygas, pardavė atsakovei prekes, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti prekių kainą, o taip pat delspinigius už praleistą terminą ieškovės pateiktoms sąskaitoms apmokėti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą bei sutartyje numatytus 0,02 proc. dydžio delspinigius už praleistą terminą sąskaitoms apmokėti.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teismui paaiškino, kad ieškovė netiksliai ir nepilnai pacitavo su ieškiniu pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktą, kuriuo sutarta, kad „Pardavėjas parduoda aptarto su pirkėju asortimento, kiekio ir kainos prekes, suteikia paslaugas pagal PVM sąskaitą - faktūrą, o Pirkėjas įsipareigoja jas priimti ir sumokėti už jas Pardavėjui pagal šioje sutartyje numatytas sąlygas.“

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė visus duomenis apie jos manymu atsakovės neapmokėtas gautas paslaugas ar prekes įrodinėjo ne pridėtomis prie ieškinio PVM sąskaitomis-faktūromis, nes ieškovė yra PVM mokėtoja, o duomenimis ieškinyje apie jas. Nesant šių svarbių rašytinių įrodymų, ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalies, 3 dalies, 178 straipsnio ir 197 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neįrodė teismui kad ji konkrečiomis datomis suteikė tam tikrą kiekį tam tikrų paslaugų atsakovei, taip pat pardavė konkretų kiekį tam tikrų prekių, už konkrečią kainą ir kad atsakovė šias prekes (paslaugas) priėmė konkrečiomis datomis ir konkrečiais kiekiais. Faktiškai ieškovė įrodinėja tariamą atsakovės skolą paaiškinimais ir vienu rašytiniu įrodymu - pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-09-23), kuri yra bendro pobūdžio galimus pirkimo-pardavimo santykius tarp sutarties šalių pagrindžiantis dokumentas, jokiu būdu nepatvirtinantis konkrečių prekių ar paslaugų pirkimo-pardavimo. Ieškovė ieškinyje neįrodė aplinkybės, kad atsakovė jai yra skolinga. Akivaizdu, kad ieškovė ieškiniu nepagrindė nei vieno savo reikalavimo, dėl ko atsakovė su jos ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl skolos. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti šalių sutartą sumą. Ieškovė pardavė atsakovei užsakytas prekes ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma sudarė 24 584,95 Eur. Atsakovė dalį skolos apmokėjo, tačiau liko ieškovei skolinga pagal 2019 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą RAT Nr. 0184725 100 Eur, pagal 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą RAT Nr. 0186427 6 000 Eur, pagal 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą RAT Nr. 0186436 11 400,02 Eur, viso atsakovė pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovei liko skolinga 17 500,02 Eur.

Byloje kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovės atsakovei parduotas prekes.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jos šalys sutartimi susitarė, kad ieškovė atsakovei parduos aptarto su pirkėju asortimento, kiekio ir kainos prekes, suteiks paslaugas, šalims susitarus, atidės apmokėjimą, užsakytas prekes pirkėjui atveš tiekėjo transportu ir sąskaita (sutarties 2.1. punktas). Atsakovė sutartimi įsipareigojo laiku apmokėti už prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą per 30 d., laiku neatsiskaičius už prekes, mokėti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,02 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos (sutarties 2.2. punktas). Jog prekes ieškovė atsakovei perdavė, o atsakovė jas priėmė, patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, ant kurių yra atsakovės atstovo parašai nurodant, kad PVM sąskaitą-faktūrą atsakovės atstovas gavo ir prekes priėmė. Duomenų, jog nurodytos PVM sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos atsakovė į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovė savo reikalavimus grindžia tik tarp šalių sudaryta sutartimi, nepateikdama duomenų apie gautų prekių kiekį, asortimentą ir kainas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, jose yra nurodyti atsakovei perduotų prekių pavadinimai, kiekiai, kainos, prekių priėmimo faktas.

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai).

Pažymėtina, jog sutartis yra sudaryta laisva valia, šalims sutarus dėl sutarties sąlygų, šalių pasirašyta. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. 6.156 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė dėl susidariusio įsiskolinimo nurodė vienintelį argumentą, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovės pateiktas prekes, tačiau šį jos argumentą byloje paneigia ieškovės pateikta sutartis, PVM sąskaitos-faktūros, skolų suderinimo aktas, buhalterinės apskaitos dokumentas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, nesant duomenų, kad sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė būtų įvykdžiusi, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 17 500 Eur skola (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 6.1-6.4 straipsniai, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių. Taip pat ieškovė atsakovei paskaičiavo 385,58 Eur delspinigius pagal (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2. punktą.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 2.2. p. susitarė dėl 0,02 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 2,78 Eur delspinigių nuo 100 Eur nesumokėtos sumos pagal 2019 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą RAT Nr. 0184725, 132 Eur nuo 6 000 Eur nesumokėtos sumos pagal 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą RAT Nr. 0186427, 250,80 Eur delspinigių nuo 11 400,02 Eur nesumokėtos sumos pagal 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą RAT Nr. 0186436, viso 385,58 Eur delspinigių.

Vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 385,58 Eur delspinigių pagal (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, nuo termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui skaičiuotinos CK 6.210 straipsnio nurodytos palūkanos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.

Teismo vertinimu, šalims nesudarius rašytinės sutarties, tačiau atsakovei mokėjimo prievolės tinkamai neįvykdžius yra pagrindas priteisti palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komerciniai sandoriai – tai sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011 ir kt.). Taigi, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas „visiems <...> komerciniams sandoriams“, kurie atitinka įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju sandoris, sudarytas tarp dviejų ūkio subjektų, ieškovei teikiant paslaugas už atlygį atsakovei, vertintinas kaip komercinis sandoris Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad šalių susitarimui taikytinos palūkanos, nustatytos Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme. Pagal 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Ieškovės teisės į procesines palūkanas atsiradimo metu vėliausiai Europos centrinio banko refinansavimo operacijai buvo taikoma fiksuota 0,00 procentų palūkanų norma, todėl atsakovės mokėtinų procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina 8 procentų palūkanų norma (Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis) ir iš atsakovės priteisiamos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (17 885,58 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamas ieškovės sumokėtas 402 Eur žyminis mokestis, 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Demitransas“, juridinio asmens kodas 304997942, buveinės adresas Partizanų g. 61-806, Kaunas, ieškovei mažajai bendrijai „Ratai visiems“, juridinio asmens kodas 135443483, buveinės adresas Europos per. 71, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas, 17 500 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) skolą, 385,58 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 58 ct) delspinigių, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (17 885,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 952 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė