Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Z. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. vasario 18 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai ir priteista ieškovui iš atsakovės D. B. 3000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2022 m. balandžio 26 d., 2022 m. gegužės 27 d. teismo posėdžių metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad 2017 m. atsakovei paskolino 3000 Eur. Yra sudaryta paskolos sutartis ir išduotas vekselis tą pačią dieną, nes iš pradžių atsakovė prašė paskolinti mažiau, atvažiavus paprašė daugiau. Atsakovės nepažįsta. Paaiškino, kad jo pažįstamas paprašė suteikti paskolą apie 2500 Eur; atvažiavę paprašė paskolinti daugiau. Pasirašė vekselį (duomenys neskelbtini). Perdavė pinigus grynaisiais. Dėl vekselio iš karto nesikreipė, nes pagal paskolos sutartį užtruko išieškojimas. Nurodė, kad ragino susimokėti skambindamas telefonu atsakovei, jos (duomenys neskelbtini) (taip prisistatė). Atsakovė ir pagal paskolos sutartį grąžino ne viską. Buvo dvi bylos dėl skolos pagal paskolos sutartį, nes buvo numatytas mokėjimas kas mėnesį, todėl kreipėsi dėl skolos priteisimo dalimis. Pagal teismo įsakymą užbaigta vykdomoji byla. Vekselio originalas yra pas ieškovą. Nors atsakovė nurodo, kad neva skolos išmokėtos, bet išieškojimas nebaigtas pagal sprendimą už akių. Ieškovo teigimu, kiekvieną mėnesį per antstolį jis gauna skolos mokėjimą, pvz., 2022 m. kovo 18 d. – 66,21 Eur, 2022 m. balandžio 19 d. – 79,39 Eur, 2022 m. gegužės 20 d. – 61,97 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija paties vekselio. Dėl pinigų perdavimo fakto ieškovas nurodė, kad vekselis patvirtina pinigų perdavimą, nerašė pinigų perdavimo akto. Pagal vekselį suteikta kita paskola nei paskolos sutartimi. Dėl vekselio išdavimo aplinkybių nurodė, kad atsakovė vekselį išdavė pažįstamo S. K. ofise ((duomenys neskelbtini)), kuris turėjo vekselio formą ir atspausdino. Su atsakove susitiko tarpininko ofise. Atvyko atsakovė iš (duomenys neskelbtini).

Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, teismas 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu pripažino atsakovės D. B. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Tačiau atsakovė į 2022 m. gegužės 27 d. posėdį neatvyko. Teismui raštu nurodė neatvykimo į teismo posėdį priežastis, kad jai išduotas nedarbingumas (pridėjo Sodros pranešimą) ir dėl sveikatos būklės (duomenys neskelbtini), nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvauti neturi galimybių. Pakartotinai paaiškino, kad atsakovės susidariusi skola yra išmokėta antstolių pagalbą. Grąžinta paskolos suma buvo pervesta ieškovui, net ir tie pinigai, kuriuos ieškovas sumokėjo tarpininkui.

Teismas, pripažinęs atsakovės nedalyvavimo priežastis teismo posėdyje svarbiomis, atsakovei nereiškiant prašymo atidėti bylos nagrinėjimo, išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovas paskolino atsakovei 2660 Eur 18 mėnesių laikotarpiui (toliau – ir Paskolos sutartis), taip pat 2017 m. rugpjūčio 17 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 3000 Eur sumai, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovui iki 2018 m. gruodžio 17 d. be sąlygų sumokėti 3000 Eur (toliau – ir Vekselis). Paskolos sutartyje buvo numatytas prievolės užtikrinimas – automobilio (duomenys neskelbtini) įkeitimas.

Iš informacinės teismų sistemos (Liteko) duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas dėl 1525,47 Eur skolos ir 9 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš D. B. S. Z. naudai pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. Paskolos sutartį, kuria ieškovas atsakovei paskolino 2660 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino skolininkės D. B. prašymo dėl teismo įsakymo vykdymo išdėstymo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d. teisme gautas antstolio S. M. 2021 m. liepos 22 d. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. liepos 31 d. vykdomojo dokumento (teismo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu vykdytą išieškojimą, vykdomoji byla užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

Remiantis Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 19 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovui S. Z. iš atsakovės D. B. priteista 1034,53 Eur skola, 100,89 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1135,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2020 m. spalio 19 d. sprendime už akių, kuris įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 15 d., skolos pagrindas yra ieškovo atsakovei suteikta 2660 Eur paskola pagal Paskolos sutartį. 2021 m. spalio 12 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis raštas išieškotojui S. Z. dėl skolininkės D. B. 2020 m. spalio 19 d. sprendimu už akių priteistų sumų išieškojimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis vykdomasis raštas teismui negrąžintas.

Taigi nustatyta, kad dėl įsiskolinimo pagal Paskolos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškeltos dvi civilinės bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priteista dalis pagal Paskolos sutartį suteiktos sumos, skolos išieškojimą vykdė antstolis S. M., skola išieškota, vykdomoji byla užbaigta. Pagal civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą už akių išduotas vykdomasis raštas, išieškojimą vykdo antstolis D. Š., vykdomoji byla nėra baigta, vykdomasis raštas teismui negrąžintas.

Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis, CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį vertybinis popierius yra savarankiškas civilinių teisių objektas.

Motyvuojamoji dalis

ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams. Aiškindamas ir taikydamas šias įstatymo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013; 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017 20 punktą).

Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktą).

Taigi, vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). Kitaip sakant, kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą.

Pažymėtina, kad jeigu vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. Vekselyje yra nurodyta jo sudarymo data, vieta ((duomenys neskelbtini)), nurodytas kreditorius (ieškovas) S. Z., mokėjimo vieta ((duomenys neskelbtini)), paskolos suma (3000 Eur), terminas (iki 2018 m. gruodžio 17 d.), vekselio davėjas D. B., jos parašas, data. Ieškovas pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimo faktą atsakovei grindė atsakovės išduotu Vekseliu, ieškovo paaiškinimais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu, davęs priesaiką, nuosekliai paaiškino Vekselio sudarymo aplinkybes. Nustatyta, kad Vekselis išduotas tą pačią dieną (2017 m. rugpjūčio 17 d.) kaip ir sudaryta Paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės, nes atsakovė norėjo pasiskolinti didesnę pinigų sumą nei buvo sutarta anksčiau, Vekselis išrašytas pas tarpininką (duomenys neskelbtini) ofise, jį išduodant dalyvavo ir tarpininkas, ieškovas pinigus (3000 Eur) atsakovei perdavė grynaisiais. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė neginčijo Vekselio sudarymo ir pasirašymo fakto, jo sudarymo aplinkybių, taip pat nepaaiškino skolos pagal vekselį atsiradimo aplinkybių. Teismas pažymi, kad atsakovės pozicija dėl skolos ieškovui yra nenuosekli ir prieštaringa, prieštaraujanti šioje byloje ir kitose civilinėse bylose nustatytoms faktinėms aplinkybėms – kaip matyti iš prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo nagrinėjamoje byloje, atsakovė nurodė, kad iš ieškovo atsakovė gavo 1200 Eur, o kitus pinigus ieškovas perdavė tarpininkui, kurio atsakovė nepažįsta. Nors atsakovė šioje byloje nurodo, kad gavo 1200 Eur iš ieškovo, tačiau iš Liteko duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prieštaravimuose dėl teismo įsakymo dėl 3000 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės ieškovo naudai pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. vekselį atsakovė nurodė, kad ieškovas jai paskolino 1250 Eur. Taigi atsakovės paaiškinimai dėl skolos dydžio ieškovui nenuoseklūs, skirtingose civilinėse bylose atsakovė nurodo prieštaringas aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, jo ji pagal vykdomąjį raštą sumokėjo skolą (antstolis S. M., bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kad atsakovė grąžino didesnę nei skolintą ieškovo sumą (el. bylos priedas, b. l. 3-4, 19-20, 34-35). Nors atsakovė teigia, kad nėra ieškovui skolinga, tačiau vekselio pasirašymo ir išdavimo fakto neginčijo ir dėl jos pasirašyto vekselio išdavimo nepateikė jokių paaiškinimų. Atsakovės teigimu, ji visas skolas ieškovui yra sumokėjusi, tačiau šių jos nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad tik dalis skolos pagal Paskolos sutartį išieškota byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau dalies skolos pagal Paskolos sutartį išieškojimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. spalio 19 d. sprendimą už akių vykdomas iki šiol, t. y. remiantis išrašais iš ieškovo banko sąskaitos, antstolis D. Š., vykdantis išieškojimą iš atsakovės, perveda atitinkamas pinigų sumas ieškovui (2022 m. vasario 22 d. – 79,27 Eur, mokėjimo paskirtis – D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) v/b nr. (duomenys neskelbtini), v/r nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. kovo 18 d. – 66,21 Eur, mokėjimo paskirtis – D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) v/b nr. (duomenys neskelbtini), v/r nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 19 d. – 79,39 Eur, mokėjimo paskirtis – D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) v/b nr. (duomenys neskelbtini), v/r nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gegužės 20 d. – 61,97 Eur, mokėjimo paskirtis – D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) v/b nr. (duomenys neskelbtini), v/r nr. (duomenys neskelbtini)) (DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini)).

Atsakovė, deklaratyviai ginčydama skolos sumą, neginčija Vekselio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio (vekselio), būtent skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013). Kai dėl prievolės įvykdymo į teismą kreipiasi vekselio turėtojas, jis turi nurodyti ir pagrįsti konkrečių teisinių santykių egzistavimą, o vekselio davėjas turi įrodyti, kad tokių santykių atsiradimo pagrindo nėra arba jis negalioja. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo paskolos teisinius santykius, atsakovė (vekselio davėja) neįrodinėjo, kad tokių santykių atsiradimo pagrindo nėra, neįrodinėjo, kad vekselis negalioja ar kt. Atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų dėl vekselio išdavimo; tik nurodė, kad skola sumokėta, tačiau, kaip matyti iš jos rašytinių paaiškinimų, atsakovė teikė paaiškinimus ne dėl skolos pagal Vekselį, o pagal Paskolos sutartį.

Taigi, įvertinus ne itin nuoseklią atsakovės poziciją, faktines bylos aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovas reikalavimą kildina iš paskolos teisinių santykių, spręstina, kad ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą pagrįstumas šiuo atveju turi būti vertinamas pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

Taigi šioje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą – ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti.

Kasacinio teismo praktika dėl paskolos dalyko perdavimo įrodinėjimo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Teismo vertinimu, byloje esančio dokumento, nors ir neturinčio vekselio teisinės galios, esmė ir turinys atskleidžia, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Byloje esantis 2017 m. rugpjūčio 17 d. Vekselis, kuriuo atsakovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti jame nurodytą 3000 Eur sumą, yra pasirašytas pačios atsakovės, dokumente nėra apsiribojama vien tik atsakovės parašu, pati atsakovė įrašė datą, savo rekvizitus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė (vekselio davėja) neįrodinėjo nesant paskolos santykių (pagal vekselį), tik deklaratyviai teigė, kad nėra skolinga, nenurodė, nepaaiškino, kokie teisiniai santykiai dėl vekselio sieja ginčo šalis, o ieškovas (vekselio turėtojas) nuosekliai teismo posėdžių metu nurodė vekselio sudarymo, pinigų perdavimo aplinkybes. Nors Vekselyje pinigų perdavimo faktas aiškiai ir nėra užfiksuotas, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, tai, kad atsakovė dalį Vekselio, kuriuo įsipareigojo sumokėti 3000 Eur sumą, rekvizitų surašė pati ranka, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokio turinio dokumento asmuo nebūtų surašęs ir pasirašęs, faktiškai negavęs nurodytos sumos, t. y. bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias), neįsipareigotų pareikalavus besąlygiškai grąžinti sumos, kurios jis nėra gavęs (CPK 185 straipsnis). Šias išvadas patvirtina ir tai, kad Vekselio turinys yra paprastas ir aiškus, be sudėtingų gramatinių konstrukcijų, todėl, teismo vertinimu, atsakovei apskritai negalėjo būti nesuprantamas vekseliu prisiimamas įsipareigojimas sumokėti (grąžinti) ieškovui 3000 Eur sumą.

Atsakovė nurodo, kad jos sveikatos būklė yra (duomenys neskelbtini), keletą kartų teismui teikė tuos pačius (duomenys neskelbtini) išrašus (el. bylos priedas, b. l. 7-8, 14-15, 23, 25-26, 43), tačiau teismas pažymi, kad aplinkybės dėl sveikatos būklės neatleidžia nuo prievolių vykdymo.

Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotus ieškovo paaiškinimus dėl Vekselio sudarymo aplinkybių, atsakovės rašytinius paaiškinimus, teismas sprendžia, kad pagal atsakovės išduotą Vekselį ieškovas atsakovei paskolino 3000 Eur. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovas nurodė, jog atsakovė įsipareigojimų neįvykdė ir skolos negrąžino, duomenų, apie tai, jog atsakovė 3000 Eur sumą ieškovui būtų grąžinusi, nėra.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista skola galėtų būti laikytina nepagrįsta. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo preliminariame sprendime, t. y. atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu, todėl iš atsakovės priteistina 3000 Eur dydžio skola (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka, žyminio mokesčio dydis yra 34 Eur (CPK 80 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinas 34 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), permokėta žyminio mokesčio dalis ieškovui grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur. Patenkinus ieškinį, preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7146-1019/2022 (proceso Nr. 2-68-3-33756-2021-8) palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Grąžinti ieškovui S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 24 d., mokėjimo užduoties kodas ZK26789, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.