Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. S., ieškovo atstovui Elmarui Urbonui, išvadą teikiančios institucijos įgaliotam atstovui Deivydui Aidukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei K. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir institucija teikianti išvadą byloje) išvadoje ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skyriui ieškovo ir atsakovės šeima yra žinoma nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. kuomet buvo gautas Jonavos rajono socialinių paslaugų centro raštas Nr. IS7-1821, jog į įstaigą kreipėsi nepilnametė R. S. ir nurodė, kad jos ir motinos santykiai sudėtingi, namų aplinka labai skurdi, motina prieš ją naudoja psichologinį smurtą. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį; inicijuotas atvejo vadybos procesas šalims; atsakovė pagalbos atsisakė, ieškovui nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nepilnametė nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. apsigyveno su ieškovu. Apsilankius ieškovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad nepilnametė faktiškai su ieškovu negyvena; gyvena lankomos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini), bendrabutyje. Ieškovo turimos gyvenimo sąlygos yra vidutiniškos: mažame būsto plote (apie 46 kv. m) gyvena 4 suaugę asmenys, vienas kambarys skirtas ieškovui ir jo sugyventinei, kitas kambarys ieškovo sugyventinės motinai, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, trečias – ieškovo sugyventinės pilnamečiui sūnui. Ieškovas nurodė, kad šiai dienai dukrai skirtos vietos jo gyvenamojoje vietoje nėra. Su nepilnamete buvo susisiekta telefonu bei išklausyta jos nuomonė. Nepilnametė nurodė, kad ji gyvena mokyklos bendrabutyje, tačiau nori, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. 2020 m. vasario 8 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje dalyvavo ir nepilnametė R. S., kuri išreiškė norą, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Ieškovas įvykdė visus pagalbos plano įpareigojimus, išklausė tėvystės įgūdžių kursus. Ieškovo prašomas išlaikymo dydis (200,00 Eur) yra minimalus ir pagrįstas, todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, turėtų būti priteistas iš atsakovės (DOK-161776).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametės gyvenamoji vieta teismo sprendimu nenustatyta. Ieškovas ieškiniu prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

6. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalis). Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametė 2021 m. liepos 29 d. kreipėsi į Jonavos rajono socialinių paslaugų centrą dėl pagalbos: nurodė, kad motina vartoja raminamuosius vaistus, dažnai miega, grasina nusižudyti; nepilnametės ir motinos santykiai sudėtingi, motina naudoja psichologinį smurtą; buities sąlygos netinkamos – nėra karšto vandens, tualetas sugedęs, nepilnametė eina praustis į socialinių paslaugų centrą, kartais nebūna dujų (negali pasigaminti valgyti); motina nepilnametei liepia skolintis pinigų iš draugų (motinai cigaretėms). 2021 m. rugpjūčio 6 d. socialinio darbuotojo išklausyta atsakovė nurodė, kad tokia situacija laikina, „nemano, kad tai yra didelės bėdos“, socialinių darbuotojų pagalba nereikalinga; bendravimo metu buvo agresyvi, šaukė ant nepilnamečio vaiko. Apsilankius namuose nustatyta, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių: namuose nešvara, netvarka, skurdi aplinka, nėra elementarių higieninių sąlygų. Atsakovė socialinių paslaugų, dalyvauti atvejo vadybos procese atsisakė (DOK-161776). Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. Pagalbos plano Nr. 6.41.-01-963 nustatyta, kad ieškovas užregistravo nepilnametę į ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) mokyklą bei kreipėsi dėl bendrabučio suteikimo (jei atsirastų toks poreikis), gydymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) padalinį; ieškovas aktyviai sprendžia iškylančias problemas, gerai tvarkosi krizinėje situacijoje, rūpinasi nepilnametės poreikių tenkinimu, išklausė tėvystės įgūdžių kursus. Ištyrus ieškovo gyvenimo ir buities sąlygas nustatyta, kad ieškovas gyvena nuomojamame būste – 3 kambariai medinio dviaukščio namo pirmame aukšte, yra dujinis šildymas, vanduo, elektra; nepilnametei skirto kambario nėra. Nepilnametė gyvena (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. 2021 m. gruodžio 15 d. ugdymo įstaigos informacijoje nurodyta, kad nepilnametė mokosi 10 klasėje, yra praleidusi 16 pamokų, pateisintų 5, vidurkis – 8,74 balai, yra atsakinga, pareiginga, drausminga, dalyvauja ugdymo procese, stengiasi kruopščiai atlikti užduotis; ieškovas dalyvauja vaiko ugdymo procese, teiraujasi klasės vadovės apie nepilnametės elgesį mokykloje, domisi ar dukrai nekyla problemų (DOK-161776). Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovės gyvenimo ir buities sąlygos neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Aplinkybė, kad šiuo metu nepilnametė gyvena bendrabutyje, nesudaro pagrindai išvadai, kad ieškovas nepilnamete dukra rūpinasi netinkamai. Pažymėtina, kad teismas sprendimą priima atsižvelgia į konkrečią bylos situaciją. Nagrinėjamu atveju, ieškovas labiau nei atsakovė užtikrina vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą – ieškovo doroviniai bei asmenybės bruožai, požiūris į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą labiau atitinka nepilnametės interesus, galimybės sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas didesnės.

8. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju nepilnametė nori gyventi su tėvu. Teismo sprendimo 7 punkte nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad nepilnametės noras jos interesams neprieštarauja.

9. Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priešieškinio nereiškė, todėl darytina išvada, kad ieškovo reikalavimui neprieštarauja. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su ieškovu atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

10. Byloje ginčo dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, todėl tokia tvarka nenustatoma.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

12. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

13. Ieškovas nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 400,00 Eur, kurią sudaro: būsto mokesčiams 40,00 Eur, higienai 50,00 Eur, drabužiams ir avalynei 40,00 Eur, maistui 100,00 Eur, kitoms išlaidoms 140,00 Eur, lavinimui 30,00 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl vaikams priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis – 730,00 Eur, atskaičius mokesčius 533,65 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Ieškovo nurodoma vaiko poreikių suma nesiekia, orientaciniu kriterijumi laikytinos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, skirtos tik būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl neįrodinėtina. Atsakovė nurodytų poreikių iš esmės neginčijo, savo skaičiavimų neteikė.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaiką auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Atsižvelgiant į išdėstytą, 400,00 Eur išlaidų per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma sumažintina valstybės vaikui mokama išmokos suma ir spręstina kokia dalimi iš likusios išlaikymo sumos (330,00 Eur) turi prisidėti kiekvienas iš tėvų (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnis). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos.

15. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

16. Bylos duomenimis, ieškovas nekilnojamojo turto neturi; ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis vidutiniškai 1 600,00 Eur neatskaičius mokesčių, taip pat gauna 140,00 Eur VSDFV išmoką. Duomenų, kad būtų nedarbingas, turi kitų išlaikytinių nepateikė. Valstybės įmonės Registrų centras, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. VSDFV išrašas patvirtina, kad atsakovė nedirba. Duomenų, kad būtų nedarbinga, turi kitų išlaikytinių byloje nėra.

17. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė. Tačiau turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atsakovė yra sveika (byloje nėra duomenų apie atsakovės nedarbingumą), darbingo amžiaus. Kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas atsakovės turtinę padėti vertina vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Svarbu ir tai, tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovo, tiek atsakovės – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas vertina kad atsakovė prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

19. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

20. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 293,00 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiamos 293,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

23. Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 94,00 Eur už neturtinį reikalavimą ir 54,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), viso 148,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, ieškinį tenkinus 148,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės.

24. Byloje patirtos 22,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios, ieškinį tenkinus, valstybei priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos 2021 m. lapkričio 24 d. iki R. S. pilnametystės.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 293,00 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovės K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 148,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.