Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2.1. 2013 m. kovo 4 d. pareiškėjas H. A. įsigijo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovė) 50 procentų (toliau – ir proc.) akcijų ir akcininkų sprendime buvo paskirtas Bendrovės direktoriumi. Pareiškėjo tikslas įsigyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, buvo užsiimti teisėta veikla, t. y. vykdyti teisėtą Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka veiklą. Nuo 2013 m. Bendrovė vykdė veiklą, plėsdama savo veiklos ribas. Tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcininkas ir direktorius H. A. pareigingai užsiėmė teisėta veikla, vykdė veiklą, jam buvo išduotas LLG, 2014 m. pratęstas iki 2015 metų, o 2015 m. pratęstas iki 2017 m. gruodžio 11 d.; 2015 m. šeimos sujungimo pagrindu LLG buvo išduoti H. A. sutuoktinei N. H., dukrai I. H., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A. A., gim. 2005 m. rugsėjo 22 d.

2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjo sutuoktinė N. H. (toliau – ir pareiškėja) bei nepilnamečiai vaikai I. H. ir A. A. Departamentui pateikė prašymus pakeisti LLG šeimos susijungimo pagrindu, buvo pateikti, santuokos liudijimo dokumentai, pažyma iš banko apie pareiškėjo turimą banke santaupų kiekį, užtikrinantį išlaikyti šeimos narius 2 m. laikotarpiui, vaikų gimimo liudijimus.

2.3. Pažymėtina, kad pareiškėjas vykdo veiklą nuo 2013 m. ir atitinka neformaliai Įstatymo nuostatas, jam priklauso 190 vienetų 144,81 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų, t. y. 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo, yra investavęs daugiau kaip 14 000 Eur nuosavo kapitalo. Pareiškėjas nuosekliai vykdė veiklą, „nepritraukinėjo“ ir neimitavo veiklos, kad atitiktų Įstatymą, pažymėtina, kad šiuo metu Bendrovėje dirba 7 darbuotojai, kurie atlieka realius darbus, vykdo Bendrovės užduotis, didina Bendrovės pelną.

2.5. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti pateikė dokumentus: 2014 m. rugpjūčio 22 d.su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, bei nurodyta, kad jokių šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų Departamentui nepateikta; 2014 m. spalio 23 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį bei nurodyta, kad jokių šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų Departamentui nepateikta; 2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nurodyta, kad jokių šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų Departamentui nepateikta; 2016 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. vasario 23 d. ir 2017 m. liepos 11 d. priedus prie 2016 m. birželio 9 d. paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuri gaudavo reguliarius pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitos.

Departamento paminėtos sutartys yra sudarytos nuo 2014 m. ir vykdomos iki dabar, nebuvo nutrauktos ir susijusios su pareiškėjo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruojama veikla. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nuo 2013 m. yra grožio paslaugų teikimo srityje, (duomenys neskelbtini)yra žinoma kaip „(duomenys neskelbtini) grožio studija“, bei maisto gamyba ir tiekimas į namus ir biurus, turi savo elektroninį puslapį www.valgytnoriu.lt.

2.6. Departamentas remiasi 2017 m. rugpjūčio 14 d. Bendrovės verslo planu, kuriame nurodyta, kad dirba 7 darbuotojai ir pažymi, kad septintas darbuotojas į darbą priimtas 2017 m. birželio 1 d., todėl konstatuoja, kad Bendrovės planas parengtas ne anksčiau kaip 2017 m. birželio 1 d. Pažymėtina, kad Bendrovės verslo planas negali būti baigtinis, kad bendrovėms nėra draudžiama koreguoti verslo planus parašytus vėlesniu laiku, jeigu to reikalauja aplinkybės ir verslo aplinkos kaita. Tuo pagrindu Departamentas mano, kad verslo planas leidžia konstatuoti ir nustatyti faktines aplinkybes, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki H. A. kreipimosi dėl LLG pakeitimo nevykdė veiklos Lietuvos Respublikoje.

2.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia paslaugas, susijusias su nuolaidų kuponais, įmonės apyvartinės lėšos yra 3 milijonai Eur per metus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. rugsėjo reguliariai mokėjo įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kad prekiautų nuolaidų kuponais ir pritrauktų daugiau klientų tiek grožio paslaugų teikimo srityje, tiek maisto gamybos ir tiekimo į namus ir biurus srityje, o tai įrodo, kad Bendrovė ne tik paskutinius 6 mėnesius vykdė veiklą, bet dirbo nuo 2013 metų (2014 m. rugpjūčio 22 d. sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – prekiauja grožio reikmenimis, manikiūrui, pedikiūrui, vienas iš didesnių tiekėjų Lietuvoje; 2014 m. spalio 23 d. sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – prekiauja kosmetika, vienas iš didesnių tiekėjų Lietuvoje).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruojama veikla bei sutartys su Lietuvos Respublikoje registruotomis įmonėmis be papildomų dokumentų nesudaro pagrindo teigti Departamentui, kad Bendrovė nevykdo paskutinius 6 mėnesius veiklos.

2.8. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 3 d.) 100 punktas nustato, kad jeigu LLG išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, įgaliotas Departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Tvarkos aprašo 101 punktą įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs Tvarkos aprašo 100 punkte nurodytų veiksnių ir įtaręs, kad įmonė buvo įsteigta ar įsigyta, nesiekiant vykdyti šios įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o siekiant užsieniečiui, kuris yra šios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, gauti LLG, turi pradėti patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Šiuo atveju informacija gaunama: užsienietį, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, apklausus raštu (užpildomas apklausos lapas); apklausus įmonės verslo ir (ar) paslaugų partnerius Lietuvos Respublikoje; nuvykus į įmonės registracijos vietą arba į jos veiklos vykdymo vietą, kai įmonė yra įsikūrusi ne tuo adresu, kuriuo ji registruota; išsiuntus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis apie pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytos veiklos vykdymą; kitais teisėtais būdais.

Departamento valstybės tarnautojas neapklausė raštu pareiškėjo H. A., neapklausė ir nesiteiravo Bendrovės verslo ir (ar) paslaugų partnerių Lietuvos Respublikoje; neprašė nei žodžiu, nei raštu pateikti papildomus dokumentus prie 2014 m. anksčiau paminėtų sutarčių.

2.9. Departamentas nurodo, kad 2018 m. sausio 29 d. gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 26 d. raštą Nr. 10-S-10870 (8.38-10-27) kartu su šio skyriaus 2017 m. sausio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-3985, kuriame konstatuojama, kad nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su patalpose, kurias nuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m., buvo bendrauta su S. D., kuri patvirtino, kad kartu dirba E. A. kosmetologijos srityje, ir S. D. negalėjo įvardyti, ką konkrečiai daro E. A.. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius nedetalizuoja patalpų (duomenys neskelbtini), plano, ir nepažymi, kad pedikiūro paslaugų patalpos yra atskirtos kosmetologijos paslaugų patalpomis, bei trečioji patalpa remontuojama ir ruošiama greito maisto gamyba, fiziškai matyti, ką veikia kosmetologė su klientu yra neįmanoma, tą ir pažymėjo S. D., tačiau Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui tai motyvas teigti, kad E. A. neteikia paslaugų, nors kaip anksčiau ir paminėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia paslaugas, susijusias su nuolaidų kuponų platinimu, ir už nuolaidų kuponus apmoka UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.10. Tarnybiniame pranešime pažymima, kad daugiau jokių darbuotojų patalpose nebuvo, kad Departamentui pateiktose 5 įdarbintų asmenų (vadybininkų A. A. ir E. A., virėjos A. D., vairuotojo / kurjerio S. F. bei administratorės A. T.), turinčių dirbti Bendrovėje visą darbo laiką, darbo sutartyse nėra nuostatos dėl nuotolinio darbo.

2016 m. rugsėjo 14 d. įstatyme dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo laikas, bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį, 2 dalis nustato, kad į darbo laiką įtraukiami fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos, kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą, laikas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas darbuotojas išvežioja maistą į namus ir biurus pagal užsakymus, S. D. įdarbinta virėja, kadangi ruošiamos patalpos atlikti funkcijoms.

2.11. Departamentas motyvuojamoje dalyje išskiria teiginį, kad Bendrovėje nėra realiai visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Departamentas suklydo, priimdamas tokį sprendimą, nes patikrą darantys pareigūnai net neužėjo nė į vieną iš Bendrovei priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini).

2.12. Departamentas pažymi ir tą aplinkybę, kad pagal Departamentui pateiktą darbo sutartį H. A. lig šiol skaičiuojamas minimalus darbo užmokestis, nors pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą nuo 2017 m. liepos 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas gali būti mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Atsižvelgiant į šią aplinkybę galima teigti, kad Bendrovė ir jos direktorius, kuriuo yra pareiškėjas, nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas šiuo metu yra ištaisęs klaidą ir gauna Lietuvos Respublikos darbo kodekse pažymėtą didesnę algą negu minimalus mėnesio atlyginimas.

2.13. Departamento Imigracijos skyrius, nagrinėdamas H. A. prašymą pakeisti LLG ir kartu pateiktus dokumentus nustatė, jo pareiškėjo nebuvimas Lietuvos Respublikoje netrukdo jam eiti direktoriaus ir akcininko pareigų, remdamasis H. A. kelionės dokumente esančiais sienos kirtimo spaudais, nurodo kad H. A. vos 15 kartų buvo Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 13 d., tačiau tai yra tikrovės neatitinkantys duomenys, pagal H. A. kelionės dokumentą gerai matyti kad jis lankėsi Lietuvos Respublikoje pastoviai. Atvyko 2015 m. vasario 15 d., išvyko 2015 m. kovo 1 d; atvyko 2015 m. gegužės 2 d., išvyko 2015 m. gegužės 7 d.; atvyko 2015 m. birželio 27 d., išvyko 2015 m. liepos 6 d.; atvyko 2015 m. rugpjūčio 30 d., išvyko 2015 m. rugsėjo 15 d.; atvyko 2015 m. lapkričio 28 d., išvyko 2015 m. gruodžio 11 d.; atvyko 2016 m. vasario 27 d., išvyko 2016 m. kovo 4 d.; atvyko 2016 m. gegužės 6 d., išvyko 2016 m. gegužės 12 d.; atvyko 2016 m. liepos 22 d., išvyko 2016 m. rugpjūčio 6 d.; atvyko 2016 m. rugsėjo 5 d., išvyko 2016 m. rugsėjo 8 d.; atvyko 2016 m. spalio 21 d., išvyko 2016 m. spalio 31 d.; atvyko 2016 m. gruodžio 16 d., išvyko 2017 m. sausio 3 d.; atvyko 2017 m. sausio 17 d., išvyko 2017 m. sausio 23 d.; atvyko 201 m. gegužės 21 d., išvyko 2017 m. gegužės 23 d.; atvyko 2017 m. liepos 29 d., išvyko 2017 m. rugpjūčio 18 d.; atvyko 2017 m. rugpjūčio 20 d., išvyko 2017 m. rugsėjo 15 d.; atvyko 2017 m. rugsėjo 28 d., išvyko 2017 m. lapkričio 14 d.; atvyko 2017 m. lapkričio 19 d., išvyko 2017 m. lapkričio 23 d.; atvyko 2017 m. gruodžio 9 d., išvyko 2017 m. gruodžio 12 d.; atvyko 2018 m. vasario 21 d., išvyko 2018 m. vasario 23 d.; atvyko 2018 m. kovo 4 d. Pareiškėjo turimi kelionės spaudai skiriasi nuo Migracijos pateiktos informacijos. Pažymėtina, kad buvo ne vienas atvejis, kai spaudų tiesiog nedėdavo pasienio pareigūnai. H. A. pastoviai keliauja verslo reikalais ir labai prisideda prie Bendrovės gaunamų pajamų bei išlaikymo.

2.14. Departamentas nurodo, kad išnagrinėjus bei įvertinus turimus dokumentus ir Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus konstatuotina, kad H. A., kreipdamasis dėl LLG pateikimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą (Departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių Bendrovės verslo plane deklaruojamų maisto gamybos, pobūvių organizavimo, maisto tiekimo į namus ir biurus paslaugų teikimą), Bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas funkcijas (Bendrovėje nebuvo asmenų, galėjusių ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo teikti grožio ir su maisto gamyba susijusias paslaugas), Bendrovės veiklos vykdymo vietą (patikrinimo metu darbo vietoje nebuvo rasta nė vieno Bendrovės darbuotojo) bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o tik gauti LLG ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes). Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą LLG išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, 2017 m. rugpjūčio 18 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti LLG (toliau – ir Prašymas) ir dokumentus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kartu buvo pateikti pareiškėjo nepilnamečių vaikų prašymai pakeisti LLG šeimos susijungimo pagrindu. 2017 m. rugpjūčio 21d. šeimos susijungimo pagrindu prašymą pakeisti LLG pateikė ir pareiškėjo sutuoktinė.Išnagrinėjęs bei įvertinęs turimus dokumentus ir Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą (Departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių Bendrovės verslo plane deklaruojamų maisto gamybos, pobūvių organizavimo, maisto tiekimo į namus ir biurus paslaugų teikimą), Bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas funkcijas (Bendrovėje nebuvo asmenų, galėjusių ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo teikti grožio ir su maisto gamyba susijusias paslaugas), Bendrovės veiklos vykdymo vietą (patikrinimo metu darbo vietoje nebuvo rasta nė vieno Bendrovės darbuotojo) bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o tik gauti LLG ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes). Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą LLG išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. kovo 21 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui LLG ir panaikinti jo daugkartinę nacionalinę vizą bei atsisakyti pakeisti LLG pareiškėjo sutuoktinei bei jų nepilnamečiams vaikams.Nors skunde pareiškėjai vardija Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kurias pareiškėjai atitinka ir kurių Departamentas Sprendime neginčija, tačiau pažymėtina, kad LLG išduodamas (keičiamas), tik jeigu užsienietis ne tik atitinka leidimo gyventi išdavimo sąlygas, bet ir Įstatyme įtvirtintą leidimo gyventi išdavimo pagrindą, ir nėra atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi pagrindų. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kada išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma. Taigi, atsižvelgiant į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus, buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjams LLG.Pasak pareiškėjo, Sprendimo neteisėtumą rodo tai, jog pareiškėjas nuo 2013 m. nuosekliai vykdo veiklą ir atitiko įstatyme numatytus reikalavimus. Atsakant į šiuos teiginius pažymėtina, kad pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas kiekvieno prašymo išduoti ar pakeisti LLG pateikimo metu užsienietis turi pateikti dokumentus, kurie įrodytų jo valdomos įmonės vykdomą veiklą už ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG išdavimo ar pakeitimo, taigi, kreipdamasis dėl kiekvieno naujo leidimo, užsienietis privalo pateikti būtent šiam prašymui nagrinėti aktualius duomenis. Taip pat keičiasi ir Įstatymo 45 straipsnio nuostatos, o tai tik patvirtina, kad nagrinėjant kiekvieną prašymą išduoti ar pakeisti LLG, turi būti vertinamos būtent su šiuo prašymu susijusios aplinkybės. Be to, nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymą pakeisti LLG, buvo įvertinti ne tik pareiškėjo pateikti dokumentai, bet ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) atlikto tyrimo rezultatai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad paaiškėjo daug naujų aplinkybių apie pareiškėjo ir jo Bendrovės veiklą, Departamentas nuodugniai išanalizavo visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, kitus duomenis ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas gauti LLG, Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o jo Bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų.Pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti pateikė šiuos dokumentus2014 m. rugpjūčio 22 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos abstrakčios, nekonkrečios (nenurodomas sutarties objektas). Jokių šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų Departamentui nepateikta. Tai reiškia, kad Departamentui nepateikta jokių įrodymų, jog Bendrovė būtų įsigijusi kokių nors prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šios sutarties sudarymas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo.2014 m. spalio 23 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį. Šioje sutartyje taip pat nurodytos abstrakčios sutarties sąlygos, konkrečiai nenurodoma, kas yra sutarties objektas. Prekių kainos sutartyje nurodytos litais, o jokie sutarties pakeitimai Departamentui nepateikti. Jokių šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų Departamentui nepateikta. Tai reiškia, kad Departamentui nepateikta jokių įrodymų, jog Bendrovė būtų įsigijusi kokių nors prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šios sutarties sudarymas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo.2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Jokių licencijoje nurodytos veiklos vykdymą patvirtinančių dokumentų Departamentui nepateikta. Tai reiškia, kad šios licencijos pateikimas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo.2016 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. vasario 23 d. ir 2017 m. liepos 11 d. priedus prie 2016 m. birželio 9 d. paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2017 m. sausio 16 d. į Bendrovės banko sąskaitą pervedė 6,37 Eur, 217,20 Eur, 29,30 Eur, 21,03 Eur, 140,13 Eur ir 20,39 Eur, 2017 m. vasario 9 d. – 7,01 Eur, 14,01 Eur, 11,47 Eur, 42,03 Eur, 51,60 Eur ir 126,12 Eur, 2017 m. kovo 15 d. – 15,28 Eur, 2017 m. balandžio 21 d. – 518,49 Eur, 29,31 Eur, 154,14 Eur ir 62,44 Eur, 2017 m. gegužės 23 d. – 9,55 Eur, 2017 m. birželio 26 d.– 8,92 Eur, 203,19 Eur, 149,69 Eur, 14,01 Eur, 14,01 Eur, 9,55 Eur ir 24,20 Eur, 2017 m. liepos 25 d. – 24,20 Eur, 217,20 Eur, 12,10 Eur, 38,20 Eur ir 9,55 Eur. Nėra aišku, kas suteikė paslaugų teikimo sutarties prieduose nurodytas paslaugas (gelinis lakavimas, veido šveitimo procedūros), nes S. D., kuri teikia manikiūro ir pedikiūro paslaugas, Bendrovėje įdarbinta tik 2018 m. vasario 1 d. Kitų Bendrovėje įdarbintų darbuotojų darbo funkcijos – virėja (A. D.), vairuotojas / kurjeris (S. F.), vadybininkė (E. A.), administratorė (A. T.).2017 m. liepos 31 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra registruota adresu: Vilnius, Laisvės pr. 60-1107 (Departamento duomenimis, minėtu adresu yra steigiamos įmonės, kurios vėliau perleidžiamos užsieniečiams tam, kad jie teisėtos veiklos pagrindu kreiptųsi dėl LLG, taip siekdami formaliai įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse), sudarytą paslaugų teikimo sutartį ir tą pačią dieną išrašytą sąskaitą faktūrą bei kasos pajamų orderį 6 100 Eur sumai. Nepaisant to, jog Bendrovė turi atidarytą sąskaitą banke, atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko grynaisiais pinigais. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais neuždraustas Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau tai, ypač kai atsiskaitymas grynaisiais vyksta tarp dviejų juridinių asmenų, sudaro pagrindą įtarti, kad pateiktu kasos pajamų orderiu buvo tik siekiama imituoti pajamų gavimą.2017 m. rugpjūčio 14 d. Bendrovės verslo planą, kuriame deklaruojama, kad Bendrovė „šiuo metu vykdo veiklą grožio paslaugų teikimo srityje, nuomos teise jai priklauso maitinimo patalpos, kur organizuojami banketai, pobūviai“. Bendrovės verslo plane taip pat akcentuojama, kad „pagrindinės teikiamos paslaugos grožio srityje yra manikiūras, pedikiūras, masažai, veido procedūros, LPG masažai; maisto tiekimo srityje: maisto gamyba, pobūvių organizavimas, maisto tiekimas į namus ir biurus“. Departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių Bendrovės verslo plano teiginius dėl maisto gamybos, pobūvių organizavimo, maisto tiekimo į namus ir biurus. Be to, pareiškėjo nurodyto Bendrovės puslapio www.valgytnoriu.lt rasti ir pasiekti Departamentui nepavyko, nes ši svetainė neveikia. Be to, skunde pareiškėjas tik patvirtino faktą, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje, nes nurodė, kad patalpos tik ruošiamos virėjų funkcijoms atlikti.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pateikti duomenys ir dokumentai yra prieštaringi ir neatitinka tikrovės (Bendrovės verslo plane deklaruojami teiginiai neatitinka Departamentui pateiktų dokumentų). Bendrovės verslo plane nurodyta, kad joje dirba 7 darbuotojai. Pažymėtina, kad septintas asmuo Bendrovėje įdarbintas tik 2017 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į verslo plane pateiktą informaciją ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Bendrovės verslo planas parengtas ne anksčiau kaip 2017 m. birželio 1 d., tai reiškia, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų LLG gauti. Šiuo atveju su skundu pateikiamos 2018 m. išrašytos sąskaitos už maisto ir grožio paslaugas neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes jos niekaip neįrodo, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo (t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d.) teikė tokias paslaugas.Pareiškėjai skunde nurodo, kad Departamentas neprašė pateikti papildomų dokumentų, įrodančių paminėtų sutarčių vykdymą. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą užsienietis, norintis gauti ar pakeisti LLG, kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą turi pateikti visus dokumentus, patvirtinančius LLG išdavimo ar keitimo pagrindą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nei Įstatyme, nei teismų praktikoje neišskiriami konkretūs kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisėta veikla egzistavimas; vertinimo dalyką pirmiausia sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas; pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui, įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą; bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų; asmeniui įsteigus ar įsigijus privatų juridinį asmenį, pavyzdžiui, uždarąją akcinę bendrovę, tai savaime neįrodo, jog šio įsigijimo tikslas yra būtent plėtoti tam tikrą su šiuo juridiniu asmeniu susijusią veiklą ir taip siekti pelno (žr.. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę byla Nr. eI-2837-437/2016). Pareiškėjas turėjo pareigą prašymą dėl LLG pagrįsti visais turimais įrodymais, įrodyti savo ketinimų realumą ir pagrįstumą, tačiau šios pareigos neįvykdė, pavyzdžiui, nepateikė dokumentų, kuriais įrodytų pateiktų sutarčių įvykdymą.Departamento Imigracijos skyriui, kilus įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos ir tikrojo pareiškėjo bei kitų dviejų Bendrovės dalyvių užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui buvo išsiųstas 2017 m. spalio 10 d. raštas Nr. (15/4- 11) 10K-40425 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo.

2018 m. sausio 29 d. Departamentas gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 26 d. raštą Nr. 10-S-l0870(8.38-10-27) kartu su šio skyriaus 2017 m. sausio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-3985. Šiame tarnybiniame pranešime konstatuojama, kad nuvykus prašyme pakeisti LLG nurodytu Bendrovės vykdomos veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su šiose patalpose dirbančia S. D., kuri paaiškino, jog ji dirba grožio studijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomojasi patalpas, kuriose ji vykdo individualią veiklą – teikia manikiūro ir pedikiūro paslaugas. S. D. teigimu, kartu su ja dirba E. A., teikianti paslaugas kosmetologijos srityje, tačiau S. D. negalėjo įvardyti, ką konkrečiai daro E. A.. Tarnybiniame pranešime pažymima, kad daugiau jokių darbuotojų patalpose nebuvo. Nė vienoje Departamentui pateiktoje 5 Bendrovėje įdarbintų asmenų (vadybininkų A. A. ir E. A., virėjos A. D., vairuotojo / kurjerio S. F. ir administratorės A. T.), turinčių dirbti Bendrovėje visą darbo laiką, darbo sutartyse nėra nuostatos dėl nuotolinio darbo. Galimybė dirbti nuotoliniu būdu nenustatyta ir pareiškėjui, kuris nuo 2013 m. gruodžio 17 d. įdarbintas Bendrovės direktoriumi, darbo sutartyje. Tęsiant patikrinimą, buvo bendrauta su A. D. sūnumi, kuris nurodė, kad jo motina dirba Gariūnų turgavietėje, o apie tai, kad ji dar dirba ir Bendrovėje, jam nebuvo žinoma.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kad Bendrovės veiklos patikrinimo metu darbo vietoje nebuvo rasta nė vieno Bendrovėje įdarbinto asmens (A. D. iš darbo Bendrovėje buvo atleista 2018 m. sausio 31 d., o S. D. Bendrovėje įdarbinta tik 2018 m. vasario 1 d., t. y. jau po atlikto Bendrovės veiklos patikrinimo), yra rimtas pagrindas manyti, jog darbuotojai Bendrovėje yra įdarbinti tik formaliai, t. y. tik tam, kad pareiškėjas ir kiti 2 Bendrovės dalyviai užsieniečiai, kurie taip pat kreipėsi dėl LLG gavimo, atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas LLG gauti, o ne kad realiai užsiimtų teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad Bendrovėje nėra realiai visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka dar vieno Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų LLG gauti. Remiantis surinktų duomenų visuma konstatuotina, kad asmenų, kurie būtų galėję teikti grožio paslaugas ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo, nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad nors A. D. ir buvo įdarbinta Bendrovėje virėja, tačiau Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo metu buvo išsiaiškinta, kad minėta darbuotoja dirba Gariūnų turgavietėje, todėl pateikti duomenys, kad A. D. Bendrovėje užsiima maisto gamyba, neatitinka tikrovės.Pareiškėjas vadovaudamasis Tvarkos aprašo 100 punktu nurodė, kad jeigu LLG išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Departamento arba Migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui atsisakyta pakeisti LLG ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi, o dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir dėl to, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas, Bendrovės veiklos vykdymo vietą bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Departamentui duomenų sprendimui priimti visiškai pakako, todėl iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama pateikti papildomų paaiškinimų. Be to, Tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ neįtvirtinta Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (LVAT administracinė byla Nr. A-3992-858/2016).Departamentas įvertino ir aplinkybę, kad pagal Departamentui pateiktą darbo sutartį, pareiškėjui lig šiol skaičiuojamas minimalus darbo užmokestis, nors, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą nuo 2017 m. liepos 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas gali būti mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, galima teigti, kad Bendrovė ir jos direktorius, kuriuo yra pareiškėjas, nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Skunde pareiškėjas įvardija tai kaip klaidą, kurią ištaisė ir nuo šiol gauna didesnį atlyginimą negu minimalus mėnesinis atlyginimas, tačiau su skundu jokių tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjas teismui nepateikė (nepateiktas joks papildomas susitarimas prie darbo sutarties ar darbo sutarties keitimą patvirtinantys dokumentai).Departamento Imigracijos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti LLG kartu pateiktus dokumentus, nustatė, jog pareiškėjo nebuvimas Lietuvos Respublikoje netrukdo jam eiti Bendrovės direktoriaus ir akcininko pareigų. Remiantis Departamento Imigracijos skyriaus turimais duomenimis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 13 d. ir pareiškėjo kelionės dokumente esančiais sienos kirtimo spaudais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2015 m. rugpjūčio 30 d. atvyko į Lietuvos Respubliką tam, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. pateiktų prašymą pakeisti LLG, ir 2015 m. rugsėjo 15 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2015 m. lapkričio 28 d. atvyko į Lietuvos Respubliką tam, kad įsiformintų naują LLG, ir 2015 m. gruodžio 11 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2016 m. vasario 27 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2016 m. kovo 4 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2016 m. rugsėjo 5 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2016 m. rugsėjo 8 d. išvyko per Danijos valstybės sieną; 2017 m. sausio 20 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2017 m. sausio 23 d. išvyko; 2017 m. gegužės 21 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2017 m. gegužės 23 d. išvyko per Nyderlandų valstybės sieną; 2017 m. liepos 29 d. atvyko per Danijos valstybės sieną ir 2017 m. rugpjūčio 18 d., pateikęs prašymą pakeisti LLG, išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2017 m. rugpjūčio 20 d. atvyko į Lietuvos Respubliką tam, kad pateiktų prašymus pakeisti LLG jo nepilnamečiams vaikams (duomenų apie išvykimo datą Departamentas neturi); 2017 m. rugsėjo 15 d. atvyko į Lietuvos Respubliką (duomenų apie išvykimo datą Departamentas neturi); 2017 m. lapkričio 14 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2017 m. lapkričio 19 d. atvyko į Lietuvos Respubliką tam, kad pateiktų prašymą išduoti vizą, ir 2017 m. lapkričio 23 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2017 m. gruodžio 9 d. atvyko į Lietuvos Respubliką tam, kad įformintų vizą (duomenų apie išvykimo datą Departamentas neturi); 2018 m. vasario 21 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2018 m. vasario 23 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2018 m. kovo 4 d. atvyko į Lietuvos Respubliką.

Akivaizdu, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje iš esmės lankosi tik dėl LLG gavimo ir visiškai nėra suinteresuotas dalyvauti Bendrovės veikloje (jo vizitai Lietuvos Respublikoje yra reti ir trumpalaikiai). Pareiškėjo kelionės dokumente yra Jungtinių Arabų Emyratų išduotų leidimų gyventi, kurie galiojo (galioja) 2015 m. sausio 20 d. – 2017 m. sausio 19 d. ir 2015 m. birželio 8 d. – 2018 m. birželio 7 d. laikotarpiais, įklijos. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, jog pareiškėjas iš tikrųjų Lietuvos Respublikoje negyvena ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, kadangi kaip nurodė ir pats pareiškėjas – jis nuolat keliauja.

Pareiškėjo teigimu, Departamentas nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimų ir nurodo, kad pagal pareiškėjo kelionės dokumentą matyti, kad jis Lietuvos Respublikoje lankėsi pastoviai. Pagal pareiškėjo skunde nurodytus ir Sprendime neminimus sienos kirtimus aiškiai ir nedviprasmiškai matyti apie pareiškėjo sienos kirtimus Danijoje, bet ne Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į LVAT administracinę bylą Nr. A-3730-261/2018, kurioje teismas konstatavo, kad „atmestini apelianto argumentai, kad aplinkybei, jog jis 2015 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą, įrodyti jo pateiktos nuotraukos turi būti pripažįstamos visais įmanomais įrodymais, o tai, jog Lenkijos pasienyje pareiškėjas nebuvo užfiksuotas ir įtrauktas į duomenų bazę, savaime negali būti pagrindiniu argumentu teigti, jog asmuo apskritai nebuvo važiavęs į Lietuvą. <...> Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo išvykęs iš Lietuvos, jokių dokumentų, kurie įrodytų pareiškėjo teiginius dėl jo grįžimo į Lietuvą 2015 m. balandžio mėn., byloje nėra pateikta“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodytomis dienomis buvo Lietuvoje, taigi, šie pareiškėjo teiginiai laikomi nepagrįstais.Ginčijamame sprendime tai pat nurodyta, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio užsiimti teisėta veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Nors nei nelegalios migracijos, nei nelegalios migracijos grėsmės sąvokos nėra tiesiogiai apibrėžtos Įstatyme, tačiau kituose teisės aktuose, teismų praktikoje išskirti tam tikri nelegalios migracijos grėsmės požymiai. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė – vienas iš migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių (toliau – ir Gairės) 22.1, 22.3.3 punktai). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A-4046-756/2015), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę byla Nr. I-2950-331/2013) ir kt. LVAT pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į Gaires (administracinė byla Nr. eA-4840-756/2016). LVAT administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 pažymėjo, jog Gairės nustato, kad atsisakymas išduoti LLG, kai užsienietis tik formaliai atitinka LLG išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. LVAT administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 pažymėjo, jog Gairės nustato, kad atsisakymas išduoti LLG, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Pažymėtina, kad LLG Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla.Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakyme Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, t. y.: nustatyta, kad H. A., norėdamas LLG, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 punktas); surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas).Atsisakymas išduoti LLG savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės veiklą (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). LVAT yra pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (administracinė byla Nr. A858-2720/2014). Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT administracinė byla Nr. A858-2720-2014), tai pat, kad vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas, iki pasibaigiant jo galiojimo terminui (LVAT administracinės bylos Nr. A-3329-662/2017, Nr. A-3331-662/2017 ir kitos).Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad LLG gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o Įstatymo 43 straipsnio 5 dalies punkte – kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Atsižvelgiant į visa tai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų LLG gauti, o pareiškėjo sutuoktinė ir jų nepilnamečiai vaikai neatitinka sąlygų dėl LLG išdavimo šeimos susijungimo atveju (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais), nes pareiškėjui nebus pakeistas LLG, Departamentas, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagrįstai atsisakė pakeisti LLG pareiškėjams, nes jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

8.1. 2013 m. gruodžio 16 d. darbo sutartis Nr. 1 tarp Bendrovės ir pareiškėjo dėl direktoriaus pareigų nuo 2013 m. gruodžio 17 d., mokant pareiškėjui 1 000 Lt, nustatant 8 valandų darbo dienos ir 5 darbo dienų savaitės darbo laiką; nuostatų apie nuotolinį darbą nėra. Pagal paskutinį darbo sutarties pakeitimą pareiškėjui nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatytas 380 Eur darbo užmokestis.

8.2. 2014 m. gruodžio 12 d. darbo sutartis Nr. 4 tarp Bendrovės ir A. A. (A. A.) dėl vadybininko darbo nuo 2014 m. gruodžio 15 d., mokant darbuotojui ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį per mėnesį, nustatant 8 valandų darbo dienos ir 5 dienų darbo savaitės darbo laiką; nuostatų apie nuotolinį darbą nėra.

8.3. 2016 m. balandžio 21 d. darbo sutartis Nr. 10 tarp Bendrovės ir E. A. dėl vadybininkės darbo nuo 2016 m. balandžio 22 d., mokant darbuotojai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį per mėnesį, nustatant 8 valandų per dieną, 5 darbo dienų per savaitę darbo laiką; nuostatų apie nuotolinį darbą nėra.

8.4. 2016 m. gegužės 11 d. darbo sutartis Nr. 11 tarp Bendrovės ir A. D. dėl virėjos darbo nuo 2016 m. gegužės 12 d., mokant darbuotojai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį per mėnesį, nustatant 8 valandų per dieną, 5 darbo dienų per savaitę darbo laiką; nuostatų apie nuotolinį darbą nėra.

8.5. 2017 m. sausio 2 d. darbo sutartis Nr. 12 tarp Bendrovės ir S. F. dėl vairuotojo / kurjerio darbo nuo 2017 m. sausio 2 d., mokant darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį per mėnesį, nustatant 8 valandų per dieną, 5 darbo dienų per savaitę darbo laiką; nuostatų apie nuotolinį darbą nėra.

8.6. 2017 m. sausio 2 d. darbo sutartis Nr. 13 tarp Bendrovės ir A. T. dėl administratorės darbo, mokant darbuotojai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį per mėnesį, nustatant 8 valandų per dieną, 5 darbo dienų per savaitę darbo laiką; nuostatų apie nuotolinį darbą nėra.

9. Su Prašymu pateiktas 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas, kuriame patvirtinta, kad neprieštaraujama, jog pareiškėjas su šeima (sutuoktine ir 2 nepilnamečiais vaikais) gyventų ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą šios įmonės jaunimo nakvynės namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

11. Remiantis „Sodros“ duomenimis, Bendrovėje 2018 m. kovo 9 d. duomenimis dirbo 7 darbuotojai: nuo 2013 m. gruodžio 17 d. dirbantis pareiškėjas, nuo 2014 m. gruodžio 15 d. dirbantis A. A., nuo 2016 m. balandžio 22 d. dirbanti E. A., nuo 2017 m. sausio 2 d. dirbanti A. T., nuo 2017 m. sausio 2 d. dirbantis S. F., nuo 2017 m. birželio 1 d. dirbantis A. I., nuo 2018 m. vasario 1 d. dirbanti S. D..

12. Remiantis „Sodros“ 2018 m. kovo 13 d. duomenimis: A. A. nuo 2016 m. liepos 1 d. mokėtas 380 Eur atlyginimas (išskyrus 2016 m. rugsėjo, gruodžio mėnesius, kai mokėta mažiau, 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesius, kai mokėta žymiai mažiau), 2018 m. sausio ir 2018 m. vasario mėnesiais pareiškėjui mokėtas 400 Eur atlyginimas per mėnesį; E. A. nuo 2016 m. liepos 1 d. mokėtas 380 Eur per mėnesį atlyginimas, 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais mokėtas 400 Eur atlyginimas per mėnesį; A. T. ir S. F. nuo 2017 m. sausio 2 d. mokėtas 380 Eur per mėnesį atlyginimas, 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais – po 400 Eur per mėnesį; S. D. 2018 m. vasario mėn. mokėtas 400 Eur atlyginimas; pareiškėjui nuo 2016 m. liepos 1 d. mokėtas 380 Eur per mėnesį atlyginimas, 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais – po 400 Eur per mėnesį.

13. Remiantis duomenimis apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus ir pareiškėjo paso spaudais, pareiškėjas: 2015 m. rugpjūčio 30 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, 2015 m. rugsėjo 15 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2015 m. lapkričio 28 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, 2015 m. gruodžio 11 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2016 m. vasario 27 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2016 m. kovo 4 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2016 m. rugsėjo 5 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2016 m. rugsėjo 8 d. išvyko per Danijos valstybės sieną; 2017 m. sausio 20 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2017 m. sausio 23 d. išvyko; 2017 m. gegužės 21 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2017 m. gegužės 23 d. išvyko per Nyderlandų valstybės sieną; 2017 m. liepos 29 d. atvyko per Danijos valstybės sieną ir 2017 m. rugpjūčio 18 d., išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2017 m. rugpjūčio 20 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, duomenų apie išvykimo datą nėra; 2017 m. rugsėjo 15 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, duomenų apie išvykimo datą nėra; 2017 m. lapkričio 14 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2017 m. lapkričio 19 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2017 m. lapkričio 23 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2017 m. gruodžio 9 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, duomenų apie išvykimo datą nėra; 2018 m. vasario 21 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2018 m. vasario 23 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2018 m. kovo 4 d. atvyko į Lietuvos Respubliką.

14. Pareiškėjo sutuoktinei N. H. buvo išduotas LLG (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 25 d., galiojimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 11 d., išdavimo pagrindas – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

16. Pareiškėjų H. A. ir N. H. dukrai I. H., gim. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 25 d. buvo išduotas LLG (duomenys neskelbtini), galiojimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 11 d., išdavimo pagrindas – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

18. Pareiškėjų H. A. ir N. H. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 25 d. buvo išduotas LLG (duomenys neskelbtini), galiojimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 11 d., išdavimo pagrindas – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

20. Departamento Imigracijos skyriaus vedėja 2018 m. kovo 14 d. sprendime Nr. (15/4-1)3I-228 (00111: 00112: 00113: 00114)/17I-100 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002537355 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. bei dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams N. H., I. H. A. A. A.“: vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nusprendė atsisakyti pakeisti H. A. leidimą laikinai gyvent ir panaikinti H. A. išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 002537355; vadovaudamasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nusprendė atsisakyti pakeisti N. H., I. H. A. A. A. leidimus laikinai gyventi. Sprendime, be kita ko, nurodyta:

20.1. Užsieniečiui LLG išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas LLG išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas LLG.

20.2. H. A., kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti pateikė tokius dokumentus.

20.2.3. 2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Jokių licencijoje nurodytos veiklos vykdymą patvirtinančių dokumentų Departamentui nepateikta, tai reiškia, kad šios licencijos pateikimas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki H. A. kreipimosi dėl LLG pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo.

20.2.4. 2016 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. vasario 23 d., 2017 m. liepos 11 d. priedus prie 2016 m. birželio 9 d. paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2017 m. sausio 16 d. į Bendrovės banko sąskaitą pervedė 6,37 Eur, 217, 20 Eur, 29,30 Eur, 21,03 Eur, 140,13 Eur ir 20,39 Eur, 2017 m. vasario 9 d. – 7,01 Eur, 14,01 Eur, 11,47 Eur, 42,03 Eur, 51,60 Eur ir 126,12 Eur, 2017 m. kovo 15 d. – 15,28 Eur, 2017 m. balandžio 21 d. – 518,49 Eur, 29,3 1 Eur, 154,14 Eur ir 62,44 Eur, 2017 m. gegužės 23 d. – 9,55 Eur, 2017 m. birželio 26 d. – 8,92 Eur, 203,19 Eur, 149,69 Eur, 14,01 Eur, 14,01 Eur, 9,55 Eur ir 24,20 Eur, 2017 m. liepos 25 d. – 24,20 Eur, 217,20 Eur, 12,10 Eur, 38,20 Eur ir 9,55 Eur.

20.2.5. 2017 m. liepos 31 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra registruota adresu: Vilnius, Laisvės pr. 60-1107 (Departamento duomenimis, minėtu adresu yra steigiamos įmonės, kurios vėliau perleidžiamos užsieniečiams tam, kad jie teisėtos veiklos pagrindu kreiptųsi dėl leidimų laikinai gyventi, taip siekdami formaliai įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse), sudarytą Paslaugų teikimo sutartį ir tą pačią dieną išrašytą sąskaitą faktūrą bei kasos pajamų orderį 6 100 Eur sumai. Nepaisant to, jog Bendrovė turi atidarytą sąskaitą banke, atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko grynaisiais pinigais. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais nėra uždraustas Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau tai, ypač kai atsiskaitymas grynaisiais vyksta tarp dviejų juridinių asmenų, sudaro pagrindą įtarti, kad pateiktu kasos pajamų orderiu buvo tik siekiama imituoti pajamų gavimą.

20.4. Departamento Imigracijos skyriui, kilus įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos ir tikrojo H. A. bei kitų dviejų Bendrovės dalyvių užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui buvo išsiųstas 2017 m. spalio 10 d. raštas Nr. (15/4-11)10K-40425 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo.

Departamentas 2018 m. sausio 29 d. gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 26 d. raštą Nr. 10-S-10870 (8.38-10-27) kartu su šio skyriaus 2017 m. sausio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-3985. Šiame tarnybiniame pranešime konstatuojama, kad nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su šiose patalpose dirbančia S. D., kuri paaiškino, jog ji dirba grožio studijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), ir iš Bendrovės subnuomojasi patalpas, kuriose ji vykdo individualią veiklą – teikia manikiūro ir pedikiūro paslaugas. S. D. teigimu, kartu su ja dirba E. A., teikianti paslaugas kosmetologijos srityje, tačiau S, D. negalėjo įvardyti, ką konkrečiai daro E. A.. Tarnybiniame pranešime pažymima, kad daugiau jokių darbuotojų patalpose nebuvo. Nė vienoje Departamentui pateiktoje 5 Bendrovėje įdarbintų asmenų (vadybininkų A. A. ir E. A., virėjos A. D., vairuotojo / kurjerio S. F. bei administratorės A. T.), turinčių dirbti Bendrovėje visą darbo laiką, darbo sutartyse nėra nuostatos dėl nuotolinio darbo. Galimybė dirbti nuotoliniu būdu nenustatyta ir H. A., kuris nuo 2013 m. gruodžio 17 d. įdarbintas Bendrovės direktoriumi, darbo sutartyje. Tęsiant patikrinimą, buvo bendrauta su A. D. sūnumi, kuris nurodė, kad jo motina dirba Gariūnų turgavietėje, o apie tai, kad ji dar dirba ir Bendrovėje, jam nebuvo žinoma. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kad Bendrovės veiklos patikrinimo metu darbo vietoje nebuvo rasta nė vieno Bendrovėje įdarbinto asmens (A. D. iš darbo Bendrovėje buvo atleista 2018 m. sausio 31 d., o S. D. Bendrovėje įdarbinta tik 2018 m. vasario 1 d., t. y. jau po atlikto Bendrovės veiklos patikrinimo), yra rimtas pagrindas manyti, jog darbuotojai Bendrovėje yra įdarbinti tik formaliai, t. y. tik tam, kad H. A. ir kiti du Bendrovės dalyviai užsieniečiai, kurie taip pat kreipėsi dėl LLG gavimo, atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas LLG gauti, o ne kad realiai užsiimtų teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad Bendrovėje nėra realiai visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesio darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka dar vieno Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o H. A. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų LLG gauti. Remiantis surinktų duomenų visuma konstatuotina, kad asmenų, kurie būtų galėję teikti grožio paslaugas ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki H. A. kreipimosi dėl LLG pakeitimo, nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad nors A. D. ir buvo įdarbinta Bendrovėje virėja, tačiau Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo metu buvo išsiaiškinta, kad minėta darbuotoja dirba Gariūnų turgavietėje, todėl pateikti duomenys, kad A. D. Bendrovėje užsiima maisto gamyba, neatitinka tikrovės.

20.5. Pagal Departamentui pateiktą darbo sutartį H. A. lig šiol skaičiuojamas minimalus darbo užmokestis, nors, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą nuo 2017 m. liepos 1 d. minimalus mėnesio atlyginimas gali būti mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Atsižvelgiant į šią aplinkybę galima teigti, kad Bendrovė ir jos direktorius, kuriuo yra minėtas užsienietis, nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

20.7. Išnagrinėjus bei įvertinus turimus dokumentus ir Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus konstatuotina, kad H. A., kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą (Departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių Bendrovės verslo plane deklaruojamų maisto gamybos, pobūvių organizavimo, maisto tiekimo į namus ir biurus paslaugų teikimą), Bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas funkcijas (Bendrovėje nebuvo asmenų, galėjusių ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo teikti grožio ir su maisto gamyba susijusias paslaugas), Bendrovės veiklos vykdymo vietą (patikrinimo metu darbo vietoje nebuvo rasta nė vieno Bendrovės darbuotojo) bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o tik gauti LLG ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes). Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą LLG išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

20.8. Gairės nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Gairių 22.3, 22.3.3 punktai). LVAT administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 pažymėjo, jog Gairės nustato, kad atsisakymas išduoti LLG, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. LLG Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla. Be to, pažymėtina, kad remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakyme Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, H. A. atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, t. y.: nustatyta, kad H. A., norėdamas gauti LLG, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 punktas); surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl H. A. tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas).

20.11. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad LLG gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad LLG gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o Įstatymo 43 straipsnio 5 dalies punkte – kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Įvertinus visas faktines aplinkybes konstatuotina, kad H. A. sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais (H. A. nebus pakeistas LLG).

20.12. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardytos faktinės aplinkybės, kurios suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.