- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- A-4510-624/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 20–22), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2017 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-120(00061) ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Paaiškino, kad Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose nustatyti pagrindai, kuriems esant gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Vieninteliai tokio sprendimo argumentai, kad UAB ,,Euro technika LT“ yra fiktyvi įmonė, nes patalpas, kuriose vykdoma įmonės veikla, pareiškėjas išsinuomojo iš asmens, kuris nėra jų savininkas, nuomos sutartyje nurodytas neteisingas patalpų plotas. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas neturi teisės vertinti sutarčių teisinės galios, o turi nustatyti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus. Nuomos sutarties sudarymo metu patalpų savininkas buvo UAB ,,Biuro patalpų nuoma“, sutartis nebuvo nutraukta, nauji savininkai reikalavimo išsikelti iš patalpų UAB ,,Euro technika LT“ nepareiškė. Migracijos departamento pareigūnai neatliko išsamaus patikrinimo, be to, iš sprendimo nėra aiškus tikslus jo teisinis pagrindas, t. y. ar leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti dėl įmonės fiktyvumo, ar dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 50–55) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad ginčijamu sprendimu leidimą laikinai gyventi pareiškėjui atsisakyta išduoti, kadangi surinktų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB ,,Euro technika LT“ yra fiktyvi, o pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl UAB ,,Euro technika LT“ veiklos ir savo ketinimų užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri sudaryta su įmone, nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. nesančia jų savininke. Paskutinis mokėjimas už patalpas atliktas 2016 m. rugsėjo 16 d., jokie kiti duomenys, kad UAB ,,Euro technika LT“ po 2016 m. rugsėjo 16 d. naudojasi nurodytomis patalpomis, nėra pateikti. Visuose Migracijos departamentui pateiktuose finansiniuose dokumentuose yra nurodytas ne tariamai nuomojamų patalpų, o kitas UAB ,,Euro technika LT“ buveinės adresas. Duomenų, kad įmonė veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas pateikė patalpų nuomos sutartį, tačiau joje nurodytas patalpų plotas neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo pateiktus finansinius dokumentus, kuriais siekiama pagrįsti UAB ,,Euro technika LT“ vykdomos ūkinės veiklos realumą, ir nustatė, kad jie yra prieštaringi, kasos pajamų orderiai išrašyti nesant paslaugų pirkimo sutarčių arba iki tokių sutarčių sudarymo. Be to, Migracijos departamentas įvertino, kad visos paslaugų pirkimo sutartys sudarytos su įmonėmis, kurių savininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, gavę leidimus gyventi Lietuvoje, taip pat ir tai, kad UAB ,,Euro technika LT“ akcijas pareiškėjas įsigijo iškart po to, kai Migracijos departamentas panaikino jam anksčiau išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Vadinasi, pareiškėjo tikslas yra ne teisėtos veiklos vykdymas, o siekis legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nėra toks, kokį oficialiai deklaruoja.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo I. K. skundą atmetė kaip nepagristą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Teismas vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 35 straipsnio 1 dalie 2 ir 12 punktų nuostatomis.
Bylos duomenys patvirtino, kad kreipdamasis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio yra UAB ,,Euro technika LT“ dalininkas, jam priklauso ½ įmonės akcijų. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys, kuriais pareiškėjas siekė pagrįsti atitiktį Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams. Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes: įmonė registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur nuolat steigiamos, vėliau užsieniečiams parduodamos įmonės; patalpos, kuriose įmonė tariamai vykdo veiklą, nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. priklauso ne tam juridiniam asmeniui, su kuriuo sudaryta nuomos sutartis; nuomos sutartyje nurodytas patalpų plotas, neatitinka ploto, nurodyto Nekilnojamojo turto registre; sutartys, kuriomis siekiama pagrįsti, kad įmonė vykdo ūkinę veiklą, sudarytos su ūkio subjektais, kurių vadovai yra užsienio šalių piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje. Atsakovas taip pat įvertino ir tą faktą, kad Migracijos departamento 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui 2016 m. balandžio 12 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi jis neatitiko Įstatymo reikalavimų, buvo fiktyvios įmonės dalyvis.
Įvertinęs Migracijos departamento sprendime išdėstytus motyvus ir kartu su pareiškėjo prašymu pateiktus duomenis, teismas sutiko su išvadomis, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Bylos duomenys patvirtino, kad, siekdamas pagrįsti, jog įmonė vykdo ūkinę veiklą, pareiškėjas pateikė 2016 m. vasario 3 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį Nr. 16-02-18-01, sudarytą su UAB ,,Biuro patalpų nuoma“, bei 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. birželio 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. kasos pajamų orderius, patvirtinančius nuomos mokesčio sumokėjimą. Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtino, kad nurodytos patalpos UAB ,,Biuro patalpų nuoma“ nuosavybės teise buvo valdomos nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. Vadinasi, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl UAB ,,Euro technika LT“ veiklos vykdymo vietos.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pateikė duomenis, jog nuomos mokestis už ginčo patalpas buvo sumokėtas iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio. Duomenys apie nuomos mokesčio mokėjimą už 2016 metų rugsėjo–spalio mėnesius Migracijos departamentui nebuvo pateikti, nors pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateiktas 2016 m. spalio 26 d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas patvirtino, kad duomenų, kam ir ar buvo mokamas nuomos mokestis nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio neturi. Kartu su pareiškėjo prašymu buvo pateiktos 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. birželio 21 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. paslaugų teikimo sutartys, kuriose nurodytas įmonės registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamento pareigūnai privalėjo atvykti į ginčo patalpas ir nustatyti, ar jose yra vykdoma įmonės ūkinė veikla. Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad įmonė po 2016 metų rugpjūčio mėnesio galimai naudojasi nurodytomis patalpomis, kurios UAB ,,Biuro patalpų nuoma“ nebepriklauso, todėl pareigūnams nebuvo jokio pagrindo atlikti papildomus tikrinimo veiksmus.
Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad UAB ,,Euro technika LT“ akcijas pareiškėjas įsigijo 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 2016 m. rugsėjo 29 d., t. y. nedelsiant po to, kai Migracijos departamentas priėmė 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1111(00602), kuriuo panaikino pareiškėjui 2016 m. balandžio 12 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi UAB ,,Verdala“, kurios dalyvis jis buvo, neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Šį sprendimą pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 7 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1023-189/2017, nelaukė ir iš naujo kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, kaip kitos įmonės dalyvis. Toks pareiškėjo elgesys sudarė teismui pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo siekis yra ne vykdyti teisėtą ekonominę veiklą, o bet kokiu būdu gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
Kiek tai susiję su pareiškėjo skundo argumentais, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aiškus jo teisinis pagrindas, teismas pabrėžė, kad jie yra nepagrįsti. Iš ginčijamo sprendimo aiškiai matyti, kad leidimą pareiškėjui atsisakyta išduoti remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, t. y, dėl to, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Pagal nacionalinių teismų praktiką, pagrindą spręsti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.
Įvertinęs visumą nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra faktiškai ir teisiškai pagrįstas, pakankamai motyvuotas, priimtas remiantis objektyviais duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų nuostatas ir atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nebuvo, todėl jis atmestas kaip nepagrįstas, o Migracijos departamento 2017 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-120(00061) paliktas galioti.
III.
Pareiškėjas I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus duomenis apie UAB „Euro technika LT“ 2016 m. nuomos sandorį ir jo vykdymą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra įmonės akcininkas, o ne vadovas. Todėl ne pareiškėjas priima sprendimus dėl sandorių, susijusių su patalpų nuoma.
Nurodo, kad Migracijos departamentas neatliko patikrinimo, ar įmonė realiai vykdo veiklą nurodytu adresu, ar ten dirba įmonės darbuotojai, ar ten yra jų darbo vietos, iškabos ir pan. Sprendžiant klausimą ar pareiškėjas pateikė teisingus duomenis apie įmonės veiklos adresą, yra atsižvelgtina ne į vidinius įmonių tarpusavio santykius ir sandorius, o į faktinę aplinkybę – ar UAB „Euro technika LT“ realiai vykdo veiklą nurodytu adresu. Apie šią aplinkybę galima buvo spręsti tik po atliktino patikrinimo veiklos vietoje, kuris nebuvo padarytas. Mano, kad Migracijos departamento ir teismo konstatuoti veiksniai tesudaro pagrindą atlikti patikrinimą, o ne iš karto spręsti, kad įmonė fiktyvi arba kad duomenys neteisingi.
Pareiškėjas pažymi, kad, jo žiniomis, UAB „Euro technika LT“ vadovui nėra panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl susidarė nepriimtina situacija, kuomet tos pačios įmonės veikla skirtingų užsieniečių atžvilgiu yra vertinama skirtingai.
Teigia, jog nei Migracijos departamentas, nei teismas neįvertino kitų duomenų, rodančių realiai vykdomą veiklą. Įmonė yra pasamdžiusi darbuotojus, gauna pajamas ir sumokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas, deklaruodamas, kad jis ketina užsiimti teisėta veikla UAB „Euro technika LT“, turėjo pareigą rūpintis šios įmonės veikla bei užtikrinti, kad Migracijos departamentui teikia informacija apie šios įmonės veiklą atitiktų tikrovę.
Nors pareiškėjas ir nurodo, kad jo įmonė naudojasi patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau pats nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šiuos teiginius. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Euro technika LT“ turi teisę naudotis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Teigia, kad Tvarkos aprašo 101 punkte įtvirtintas tik pavyzdinis veiksmų sąrašas, Migracijos departamentas nėra įpareigotas kiekvieną kartą atlikti visus nurodytus veiksmus.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas su skundu teismui taip pat nepateikė jokių dokumentų, galinčių paneigti ginčijamo sprendimo išvadas, o Migracijos departamentui pateikti dokumentai kelia pagrįstas abejones dėl UAB „Euro technika LT“ teisėtos veiklos realumo.
Mano, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra UAB „Euro technika LT“ akcininkas, savaime nepaneigia pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės – surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-120(00061) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui I. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrįstumo.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas I. K., tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2016 m. spalio 26 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi, dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą, duomenis apie lėšas pragyvenimui Lietuvoje, gyvenamąją patalpą ir kt. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Euro technika LT“ veiklą, yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Euro technika LT“, kurios dalyvis yra I. K., yra fiktyvi, pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 132–135).
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų nuostatas ir atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Migracijos departamento 2017 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-120(00061) paliko galioti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Įvertinęs ginčui reikšmingą teisinį reguliavimą ir byloje pateiktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo išvadomis, kurioms skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas: prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas pateikė 2016 m. spalio 10 d., todėl ginčui aktualios Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
Pagal ginčui aktualios galiojusios redakcijos užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.
Ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą užsieniečiui, pretenduojančiam gauti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra draudžiama turėti kitų nei verslas teisėtų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, taip pat nėra diferencijuojamas jų (tikslų) eiliškumas, todėl aplinkybių, nustatytų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, su kuriomis siejamas buvimas sąlygų, patvirtinančių užsieniečio užsiėmimą ir ketinimą užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, konstatavimas, nesant duomenų apie įmonės, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, fiktyvumą, yra pakankamas pagrindas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi šiuo aspektu vertinti kaip pagrįstą.
Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) ir 12 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija), be kita ko, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi vykdomos ir ketinamos toliau vykdyti veiklos UAB „Euro technika LT“ pagrindu, pateikė duomenis, kurie bent jau formaliai tikrai pagrindžia jo ir UAB „Euro technika LT“ atitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams – duomenis apie bendrovės vykdomą veiklą pastaruosius 6 mėnesius, įsteigtas darbo vietas ir jose dirbančius darbuotojus, bendrovės kapitalą, pareiškėjui priklausančią bendrovės akcijų dalį, todėl nei ginčijamame sprendime aptarti duomenų trūkumai, nei turėti duomenys apie pareiškėjui anksčiau išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimą, taip pat UAB „Euro technika LT“ deklaruojamus verslo ryšius su įmonėmis, kurių dalyviai ir vadovai, yra užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi, teisėjų kolegijos vertinimu, dar nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Euro technika LT“ yra fiktyvi Įstatymo prasme (Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), o veiksniai, suponuojantys būtinybę atlikti detalesnį tyrimą: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 3 d.) 100 punktas nustato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Tvarkos aprašo 101 punktą įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs Aprašo 100 punkte nurodytų veiksnių ir įtaręs, kad įmonė buvo įsteigta ar įsigyta nesiekiant vykdyti šios įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o siekiant užsieniečiui, kuris yra šios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, gauti leidimą laikinai gyventi, turi pradėti patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Šiuo atveju informacija gaunama: užsienietį, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, apklausus raštu (užpildomas apklausos lapas); apklausus įmonės verslo ir (ar) paslaugų partnerius Lietuvos Respublikoje; nuvykus į įmonės registracijos vietą arba į jos veiklos vykdymo vietą, kai įmonė yra įsikūrusi ne tuo adresu, kuriuo ji registruota; išsiuntus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis apie pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytos veiklos vykdymą; kitais teisėtais būdais.
Nesant atliktam tyrimui, kurio metu būtų pakankamai detaliai įvertinta, ar UAB „Euro technika LT“, kuri, sprendžiant tik pagal pateiktus duomenis, vykdo veiklą pakankamai ilgai ir kurioje įsteigtos 3 darbo vietos, dirba darbuotojai, nėra fiktyvi Įstatymo prasme, atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti laikomas pagrįstu. Nesant nestatytam pastarajam pagrindui, nėra galima konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyto pagrindo buvimą, t. y. nelegalios migracijos grėsmę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamas Migracijos departamento 2017 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-120(00061) naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pažymėtina, kad, vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, šiuo atveju – Migracijos departamento, – kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, ir teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigoti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau panaikinus Migracijos departamento sprendimą, yra pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas atitinkamai keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo I. K. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-120(00061) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo I. K. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka.
Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.