Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos I. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, L. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas jo savininkui L. R.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir J. P. priteista iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam J. P. iš L. R. priteista 1 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už įgalioto atstovo teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. R. buvo kaltinamas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 7.24 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą, kuriame nurodoma, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 125 punktą, kuriame nurodoma, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta; 126 punktą, kuriame nurodoma, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; 127 punktą, kuriame nurodoma, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas;128 punktą, kuriame nurodoma, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko lenkdamas kliudė priekyje jo ta pačia eismo juosta važiuojantį dviratį, vairuojamą J. P., ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio J. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

4.5. Baudžiamosios atsakomybės išvengimas yra geriausias rezultatas, kurio L. R. galėjo tikėtis už labai šiurkščius norminių teisės aktų pažeidimus ir sukeltas sunkias pasekmes. Pažymėta, kad net už Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnyje numatytus pažeidimus, kuriais nebūna sukeliamos jokios pasekmės, teisė vairuoti transporto priemones privalomai atimama nuo 3 iki 6 mėnesių. Šiuo atveju L. R. siekia lengvesnių pasekmių, nei jų garantuotai sulauktų už administracinio nusižengimo įvykdymą. Kritiškai vertinami skundo motyvai, jog teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga dėl jo darbo (nenurodant, nei kur, nei ką dirba), dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini) ir apsunkinto naudojimosi (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu nukentėjusysis dėl L. R. nusikalstamos veikos ne tik prarado (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turiningą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet fiziškai negali ir negalės naudotis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu apeliantas turi galimybę nemokamai ir be apribojimų naudotis (duomenys neskelbtini).

4.6. Atsiliepime taip pat pažymėta, jog, teismui skyrus L. R. uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, tuo pačiu būtų ne tik apribotas L. R. dalyvavimas eisme, bet ir pasiektas jo žinių ir įgūdžių vairuoti transporto priemones patikrinimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. apeliacinis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl L. R. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą – panaikinti arba pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. buvo paskirta teisinga baudžiamojo poveikio priemonė ir ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas ją pakeisti.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė, šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti, įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

8. Nagrinėjamu atveju L. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, įvykdė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi nustatytas formalus pagrindas L. R. taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis bei įvertindamas paties L. R. asmenybę, sprendžia, kad teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis šia specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau, kaip minėta, vien to nepakanka ir, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teismas privalo svarstyti kiekvieną kartą individualiai, įvertindamas ir kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą, ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

9. Šiuo atveju nustatyta, kad L. R. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, kuriuo nukentėjusiajam J. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta. Itin svarbu įvertinti tai, kad L. R. buvo teisiamas pirmą kartą, t. y. anksčiau niekada nebuvo nuteistas (t. 2, b. l. 1), taip pat niekada nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 9). Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde nuteistasis L. R. pripažino, kad tik dėl jo neatsargaus automobilio vairavimo įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sužalotas asmuo. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad L. R. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus nei kaip pėsčiasis, nei kaip transporto priemonių vairuotojas. Jis iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. nebuvo baustas administracine tvarka už teisės pažeidimų, kurie būtų susiję su naudojimusi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, padarymą. Duomenų, kad už tokius teisės pažeidimus jis buvo baustas po 2024 m. rugpjūčio 13 d., taip pat nėra. Remiantis baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis, darytina išvada, kad L. R. asmenybę iš esmės apibūdina tik teigiamos aplinkybės, duomenų apie kokius nors neigiamus jo įpročius ar priklausomybes nėra.

10. L. R. gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra nutolusi apie (duomenys neskelbtini), atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės yra dirbantis, o jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), nuo gyvenamosios vietos nutolusi (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sezono metu paprastai jis dirba slenkančiu grafiku po 12 valandų, o kitu sezono metu įprastai po 8 darbo valandas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota išvada, jog vien asmens darbas ir poreikis važinėtis iš vienos vietos į kitą savaime nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo –, tačiau būtina įvertinti tai, jog, kaip ir skiriant bausmę, taip pat ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, asmens teisės ir teisėti interesai neturi būti varžomi labiau, negu to reikia baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog L. R. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Konstatuota, jog nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas L. R. turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina, paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Vis dėlto, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, pirmosios instancijos teismas į jas nebeatsižvelgė ir jų visapusiškai nebeįvertino.

11. Būtina atkreipti dėmesį, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybinį kaltinimą palaikanti (duomenys neskelbtini) neprašė L. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skirti prašė nukentėjusysis J. P. ir jo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog teismas nukentėjusiųjų pozicijos privalo išklausyti, tačiau neturi pareigos į ją privalomai atsižvelgti. Tiesa, valstybinį kaltinimą palaikanti (duomenys neskelbtini) savo pozicijos nepakeitė ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nagrinėjamu atveju yra perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti duomenys patvirtina, jog L. R. nėra sistemingai KET pažeidimus darantis asmuo, o įvykio metu jo padaryti KET 101, 125, 126, 127 ir 128 punktų reikalavimų pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, be to, įvykis kilo labiau dėl L. R. neatidumo, dėmesio stokos, o ne dėl šiurkštaus ar piktybiško KET reikalavimų ignoravimo. Visa tai leidžia manyti, kad L. R. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir jo padaryti KET pažeidimai nėra jo ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo L. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

12. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. negali nepatirti visiškai jokių suvaržymų. BK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu 3 metai (BK 71 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. nebuvo paskirta jokia kita finansinė bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra panaikinamas apeliacinės instancijos teismo, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nebuvo konfiskuotas (jis grąžintas L. R.). Nusikalstama veika sukeltą žalą nukentėjusiajam J. P. atlygino (duomenys neskelbtini) bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“. Visa tai rodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos L. R. finansinių apribojimų ar kitokių ekonominių suvaržymų nepatyrė. Nors atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau dirbantis, kadangi išlaiko teisę vairuoti transporto priemones, galės ir toliau vykdyti savo darbines pareigas, be to, pats sutinka su baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 71 straipsnyje, paskyrimu. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo negali jausti, jog visiškai išvengė įstatyme įtvirtintų pasekmių, nepaisant to, jog L. R. padaryta nusikalstama veika buvo neatsargi, tačiau įstatymas įpareigoja, net ir neatsargias nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, kurie yra atleidžiami nuo bausmės, taikyti tokias poveikio priemones, kurios geriausiai užtikrintų tinkamą baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimą bei padėtų įgyvendinti siekį, kad tokie asmenys ateityje nusikalstamų veikų nekartotų ir savo elgesį suderintų su įstatymų reikalavimais.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, kurios buvo aptartos anksčiau, įvertindama tai, jog (duomenys neskelbtini) atsiliepime taip pat sutinka su L. R. prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemone, daro išvadą, jog būtent minimalios įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas L. R. padės užtikrinti baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimą, neleis asmeniui visiškai nepajusti neteisėtų veiksmų pasekmių, tačiau tuo pačiu neribos ir nesuvaržys asmens teisių bei teisėtų interesų labiau negu tai yra būtina baudžiamojo poveikio priemonėms tikslams įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, L. R. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 71 straipsniais, L. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.