- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2-402-445/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00228-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. U., notarei L
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas D. Ž., sekretoriaujant R. T., dalyvaujant pareiškėjai A. P., suinteresuotam asmeniui V. U., jo atstovei advokatei A. R., suinteresuotam asmeniui notarei L. M., vertėjui J. J., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pratęsti terminą palikimui priimti po dėdės L. P. mirties 2010-07-11.
Pareiškėja nurodo, kad 2010-07-11 mirė jos dėdė L. P.. Jis yra pareiškėjos tėvo A. P., mirusio 2004-12-10 brolis. L. P. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jo turtas : gyvenamasis namas, ūkio statiniai, 3 žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir vienas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės ūkio technika.
L. P. šeimos ir vaikų neturėjo. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. P. yra L. P. penktos eilės įstatyminiai įpėdiniai. L. P. artimesnių giminių neturėjo. Prašymą paveldėti L. P. palikimą yra padavęs šeštos eilės įstatyminis įpėdinis V. U..
Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl šių priežasčių, kad apie L. P. mirtį sužinojo tik 2010 m. lapkričio mėnesio pradžioje, t.y. jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Tarpusavio bendravimas su dėde L. P. nebuvo artimas. Bendravimas prasidėjo mirus tėvui nuo 2004 m. Dažniausiai bendraudavo telefonu. Nuo 2010 metų vasaros dėdė neatsiliepdavo telefonu. Manė, kad nėra ryšio arba pakeistas telefono numeris. 2010 m. lapkričio pradžioje sužinojo, kad L. P. yra miręs. Jis mirė staiga ir jį palaidojo pusbrolis V. U.. Apie dėdės mirtį nei pareiškėjai, nei jos broliui niekas nepranešė. 2010-11-08 nuvyko į Varėnos rajono 2-ojo notarų biurą ir siekė paveldėti palikimą. Tuo pačiu sužinojo, kad palikimą siekia paveldėti ir V. U.. Susitarė, kad susitiks su V. U. 2011 m. vasario mėnesį, kai jis iš Baltarusijos atvažiuos ir spręs paveldėjimo reikalus.
Terminą palikimui priimti praleido, jog iki 2010 m.lapkričio pradžios nežinojo apie dėdės L. P. mirtį. Vėliau laukė atvykstant V. U. ir išsprendžiant kartu su juo. Sveikatos problemos sukliudė laiku išspręsti palikimo priėmimo klausimą. Nuo 2004 m. sirgo. 2010 spalio 15-19d. gulėjo ligoninėje, 19 d. darė tyrimus Kauno medicinos Universiteto klinikoje. Spalio 27- lapkričio 5 d. gydėsi ligoninėje dėl paskirto reabilitacinio gydymosi. Po to du kartus operavo kojos I piršto nagą. 2011 m. sausį vėl turėjo sveikatos problemų, gydėsi ambulatoriškai nuo sausio 31 d. iki vasario 2 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo G. P. pateiktu pareiškimu neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. U. pateiktu atsiliepimu prieštaravo dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Ji nurodė, kad apie dėdės L. P. mirtį sužinojo 2010-11-05, kai paskambino dėdės kaimynei D. U.. Sužinojo, kad jį palaidojo V. U.. Jai nepranešė apie dėdės mirtį. Nežino ar mirusiojo kaimynai žinojo, kad jie artimiausi giminės. Prisiskambinti negalėjo nuo 2010 m. vasario-kovo mėnesio. Apie L. P. žino tik tiek, kad dirbo Varėnoje, jo specialybės nežino. Po tėvo A. P. mirties palikimo nepriėmė ir tuo nesidomėjo. Jos tėvą palaidojo brolis L. P.. Po L. P. mirties skambino Teresė iš Bolbutų kaimo ir kvietė atvykti į mišias, tai buvo 2010 m. gruodžio mėnesį. Atsisakė vykti, nes buvo įsidarbinusi ir negalėjo atvykti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. U. prašė pareiškimą atmesti. Jis nurodė, kad artimai bendravo su L. P.. Paskutinį kartą L. P. matė gyvą likus mėnesiui iki jo mirties, kai buvo atvykęs Į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apie L. P. mirtį pranešė T. Š.. Ji skambino ir pareiškėjos motinai pranešti dėl mirties, bet neprisiskambino. Atvykęs į Lietuvą kitą dieną atvyko į Varėnos miestą ir T. Š. duotu telefono numeriu skambino pareiškėjos motinai, pasakė apie mirtį, bet ji atsakė, kad jai tas pat. Dar skambino kviesti į mėnesio mišias. Lapkričio pabaigoje skambino pareiškėjos vardu kalbėjęs asmuo, kuris kvietė atvykti ir atsisakyti paveldėjimo. L. P. dirbo buldozerininku, vėliau turėjo 2-ąja invalidumo grupę. Paskutiniu laiku sirgo cukralige.
Suinteresuoto asmens atstovė prašė pareiškimo netenkinti, kadangi nenustatytos svarbios priežastys dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti.
Suinteresuotas asmuo notarė L. M. nurodė, kad jai individualios aplinkybės nėra žinomos ir prašė spręsti įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
L. P. mirė 2010-07-11 ir tokias aplinkybes patvirtina išduotas mirties liudijimas ( b.l. 6).
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis L. P. nuosavybės teisėmis valdė pastatus ir žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9-20).
A. P. tėvas yra A. P. ( b.l. 25), kuris mirė 2004-12-10 (b.l. 24).
Pagal Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarės L. M. pranešimą, po L.P. mirties su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi V. U. ( b.l.7).
Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis : faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo; padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, jeigu įpėdinis palikimą priėmė, turi būti nustatyta bent viena iš nurodytų sąlygų.
CK 5.50 str. nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris (3) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikėjas L. P. mirė 2010-07-11 ( b.l.6), o palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 str.1 d.). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str.1 d.). Pagal notarės rašytinį pranešimą, palikimą priėmė V. U., paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biure (b.l. 7).
CK 5.11 str.1 d. numato, kad šeštos eilės įpėdiniai – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės), kurie paveldi, nesant pirmesnės eilės įpėdinių arba jeigu jie atsisakė palikimo, arba jeigu jiems atimta teisė paveldėti. Šiuo pagrindu ir pasinaudojo V. U.. Ginčo dėl giminystės ryšių nėra.
Kadangi pareiškėja, kaip dukterėčia ( brolio vaikas), praleido terminą palikimui priimti, tai jai pagal CK 5.57 str. numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Tokia teise pareiškėja ir pasinaudojo. Tačiau šiuo atveju pareiškėjos pareiga įrodyti, kad ji praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t.y. turi įrodyti, kad tam tikros aplinkybės nulėmė, kad ji įstatymo nustatytu terminu negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės.
Pareiškėja tokiomis priežastimis įvardija sekančias aplinkybes : artimai nebendravo, susitikdavo retai, daugiausia bendraudavo tik telefonu, gyveno kitoje vietoje ir buvo sudėtinga susitikti, nebent atvykdavo pats L. P., niekas nepranešė apie palikėjo mirtį, o ji nuo 2010 m. vasario-kovo mėnesio negalėjo prisiskambinti savo dėdei L. P.. Nuo 2004 m. nesilankė nei tėvo, nei močiutės kapų (duomenys neskelbtini). Apie dėdę L.P. žino tiek, kad dirbo Varėnoje, o jo darbo ir specialybės nežino. Nežino ar L. P. kaimynai žinojo apie tai, kad ji artimiausia giminaitė. Apie dėdės L. P. mirtį sužinojo 2010 m. lapkričio mėnesį , kai pati paskambino jo kaimynei kaime. L. P. palaidojo V. U..
Byloje neginčijamai įrodyta, kad L. P. gyveno (duomenys neskelbtini), kur ir mirė.
Pagal suinteresuoto asmens V. U. aiškinimus jam apie L. P. mirtį pranešė kaimynė T. Š., o jis gyvena Baltarusijos Respublikoje. T. Š. bandė skambinti ir kitiems giminaičiams – pareiškėjos motinai, bet neprisiskambino. Sekančią dieną jis atvykęs į Varėną jis skambino T. Š. duotu telefono numeriu ir pranešė apie palikėjo mirtį, o pareiškėjos motina pasakė, kad jai tas pat. 2010 m. lapkričio mėnesį pabaigoje jam skambino vyriškis nuo pareiškėjos ir kvietė atvykti į Lietuvą ir susitikti. Atvyko vasario mėnesį. Prašė atsisakyti palikimo. Su L. P. bendravo artimai, žino, kad jis dirbo buldozerininku, vėliau turėjo antros grupės invalidumą, o paskutiniu laiku sirgo cukralige.
Liudytoja M. U. paaiškino, kad V. U. palaidojo L. P.. Pareiškėja paskambino po keturių mėnesių, kai jau buvo miręs L. P.. Pasakė apie jo mirtį. Pareiškėją matė pas senelę (duomenys neskelbtini) kaime, kai ji dar buvo gyva prieš šešis metus.
Pareiškėjos nurodymas, kad V. U. jai nepranešė apie L. P. mirtį yra niekuo pagrįstas, kaip negalima patvirtinti, kad V. U. ir pranešė apie palikėjo mirtį. Šalys pripažįsta aplinkybes, kad pareiškėja ir jos motina visiškai nesupranta rusų kalbos, nes bendrauti su V. U. prašė asmenį, kuris moka rusų kalbą, o V. U. nurodė, kad jis nemoka lietuvių kalbos. Be to liudytoja A. P. nurodė, kad jų gyvenamoje vietoje nebūdavo telefoninio ryšio, tačiau V. U. galėjo atsiųsti žinutę. Iš to galima daryti vieną išvadą, kad prisiskambinti pareiškėjai (jos motinai) buvo ribotos galimybės, o rašyti žinutę V. U. negalėjo, nes nemoka lietuvių kalbos.
V. U. veikė atvirai, nes pagal pranešimą apie L. P. mirtį atvyko į Lietuvos Respubliką ir kaip giminaitis tvarkė mirusiojo laidojimo apeigas.
Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar buvo priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam atvejui yra taikomi ne vidutiniai, bet individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Taigi pareiškėja, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, būdama įstatyminė įpėdinė kaip dukterėčia turėjo teisę palikimą priimti įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais, bet to nepadarė. Palikėjas L. P. mirė 2010-07-11 ( b.l. 6), o pareiškėja sirgo jau nuo 2004 metų ( b.l. 27), 2010-10-15 – 19d. gydyta ligoninės stacionare ( b.l. 28), 2010-10-27 – 2010-11-05 ( b.l.30). Taigi nustatytos tokios aplinkybės, kad pareiškėja nuo 2004 m. sirgo ir gydėsi dėl jai nustatytų ligų ( b.l. 27). Iki 2010-10-15 jos sveikatos stovis tirtas 2010 m. kovo mėnesį, vėliau gydyta 2010-10-15-19 ( b.l. 28). Pareiškėja nurodė, kad per laikotarpį nuo 2010 kovo mėnesio iki palikėjo mirties 2010 m. liepos mėnesio su palikėju ji nebendravo, nes neprisiskambino telefonu. Taigi objektyvių priežasčių palikimui nepriimti įstatymo nustatytu terminu nebuvo.
Pareiškėja pripažino, kad pas L. P. nebuvo nuvykusi, nes neturėjo automobilio. Tačiau vertinant atstumą (81 km) ir susiekimo galimybes (pasiekiamas visuomeniniu transportu), tai nelaikoma svarbia, pateisinama priežastimi atvykti į nurodytą vietovę.
Įpėdiniu tampama išreiškus valią, t.y., kad asmuo įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti. Pati pareiškėja pripažįsta, kad įstatymo nustatyta tvarka ji palikimo nepriėmė (CK 5.50 str.2 d. pagrindais), nes per tris mėnesius nesikreipė pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja gyveno kitoje vietoje ir faktiniu valdymu palikimo nepriėmė. Byloje yra pateiktas A. P. pareiškimas notarei, gautas notarės biure 2010-11-08, kuriame nurodyta A. P. valia dėl palikimo priėmimo, kaip įstatyminė įpėdinė siekianti paveldėti mirusiojo L. P. palikimą ( b.l. 8).
Termino palikimui priimti pratęsimas negali būti siejamas ir grindžiamas subjektyviomis pareiškėjos aplinkybėmis.
Pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kadangi vertinant jos aiškinimus apie bendravimą su dėde L. P., ji nuo 2010 m. vasario-kovo mėnesio nepalaikė jokių tarpusavio ryšių ir tik 2010 m. lapkričio 5 d. sužinojo apie jo mirtį, kai paskambino dėdės kaimynei ir sužinojo apie jo mirtį. Pareiškėja 7-8 mėnesius visiškai nepalaikė jokių ryšių su L. P.. Neprisiskambinusi jam tiesiogiai neieškojo kontaktų ir būdų, kaip sužinoti kodėl negali kontaktuoti su giminaičiu. Pareiškėjos bandymas nustatyti suintetresuotam asmeniui V. U. pareigą, kad jis nepranešė apie L. P. mirtį, niekuo nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo gyvena Baltarusijos Respublikoje, jo atvykimas į Lietuvos Respubliką yra apsunkintas, nes asmuo privalo turėti galiojančią vizą. L. P. mirties momentu nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo V. U. negyveno toje vietovėje, kur ir palikėjas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes apie L. P. mirtį suinteresuotam asmeniui V. U. pranešė (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoja T. Š. telefonu. Tokios aplinkybės rodo, kad V. U. artimai bendravo su L. P., nes net kaimo gyventoja žinojo kaip jam pranešti apie palikėjo mirties faktą. Suinteresuotas asmuo V. U. nurodo, kad jis iš tos pačios T. Š. sužinojo ir pareiškėjos motinos telefono numerį. Dar jam žinoma aplinkybė, kad T. Š. bandė skambinti ir pareiškėjos motinai, bet neprisiskambino. Tokias aplinkybes būtų galima vertinti ir kritiškai, kad jos yra neralios, bet byloje liudytoja apklausta A. P. pati patvirtino jos ir pareiškėjos gyvenamojoje vietoje yra blogas mobilaus telefono ryšys. Pareiškėjos aiškinimai, kad ji po savo tėvo mirties nesilankė (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyveno ir L. P. tik patvirtina aplinkybes, kad ji buvo nerūpestinga atžvilgiu tų aplinkybių, sudarančių pagrindą palikimui atsirasti ( palikėjo mirties momentui sužinoti). Normaliai bendraujantis asmuo, būdamas atidus, palikėjo mirties momentu, galėjo sužinoti ir iš kitų asmenų, kadangi L. P. gyveno kaime, o ne vienkiemyje. Liudytoja M. U. nurodo, kad suinteresuotą asmenį V. U. pažįsta, nes jis lankosi kaime, palaidojo L. P.. Pareiškėja jai paskambino po 4 mėnesių, kai jau buvo miręs L. P.. O iš vis A. P. kaime matė tik vieną kartą, kai dar buvo gyva jos senelė – prieš šešis metus. Pareiškėjos elgesys dėl palikimo atsiradimo laiko (palikėjo mirties momento susižinojimo) yra pasyvus, pasireiškiantis nerūpestingumu – kas gali pranešti apie palikėjo mirties momentą, jeigu pareiškėja nepalikusi kontaktinių telefono, savo adreso duomenų, nėra tokių aplinkybių aptarusi ir išreiškusi valią, kad esant tokioms aplinkybėms būtų informuota.
Pagal pareiškėjos elgesį daroma išvada, kad pareiškėja, būdama rūpestinga ir atidi, nuo palikėjo mirties momento turėjo sužinoti apie palikimo atsiradimą. Pati pareiškėja nurodo, kad nepriėmė palikimo ir po savo tėvo mirties, nesidomėjo palikimo priėmimu.
Taigi ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir yra pagrįstas pagrindas terminui pratęsti, sprendžiama atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio asmens pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).
Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėja reikšdama savo reikalavimus paveldėti kaip aukštesnės eilės įpėdinė privalėjo laikytis palikimo priėmimo terminų ir nustatytų sąlygų jam priimti (tokiais pačiais pagrindais).
Pareiškėja žinojo arba kaip apdairus, rūpestingas paveldėtojas pagal giminystės ryšį, turėjo žinoti, kad giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais. Pareiškėja aiškiai ir suprantamai žinojo, kad ji yra pirmesnės eilės įpėdinė, negu gali būti kiti asmenys. Taigi turėjo teisę palikimą priimti ir jį įgyti.
Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisinių teisminės gynybos principais ( CK 1.2 str.1 d.). Civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, asmenų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti (CK 1.2 str.2 d.).
Pareiškėja akcentuoja termino palikimui priimti praleidimo priežastį, kad sirgo ir dėl to negalėjo nustatytu terminu palikimą priimti. L. P. mirė 2010-07-11 ir nuo šio momento atsirado palikimas ( CK 5.3 str.1 d.). Rašytiniais įrodymais byloje pagrįsta, kad pareiškėja A. P. sirgo 2004 – 2005 m. metais ( b.l.27), vėliau 2010-03 mėnesį jai teikta medicinos pagalba, o ligoninėje gulėjo 2010-10-15-19 ( b.l.28). Taigi palikimo priėmimo terminas prasidėjo 2010-07-11 ir baigėsi 2010-10-11. Šiuo laikotarpiu apie pareiškėjos gydymąsi įrodymai nėra pateikti. Tokios aplinkybės reiškia, kad nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėja dėl ligos negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, paduodant notarei pareiškimą. Byloje pateiktas išrašas iš medicinos dokumentų, kad gydėsi ligoninėje 2010-10-27 – 11-05 ( b.l. 30), bet tai jau po termino palikimui priimti pasibaigimo. Pareiškėja 2010-11-09- 2010-11-24 buvo reabilitaciniame gydyme pagal gyvenamąją vietą ( b.l. 32) ir 2010-11-08 tai nesukliudė pareiškėjai Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui pateikti rašytinį prašymą dėl palikimo priėmimo ( b.l. 8).
Pareiškėja gerai žino savo teises – paveldėti kaip pirmesnės eilės įpėdinė, tačiau praleidus terminą palikimui priimti jos teisė paveldėti pagal įstatymą priklausoma nuo buvusių aplinkybių, ir jeigu yra pripažįstama, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai tik tada atsiranda įstatymo pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti.
Teismas vertina pareiškėjos elgesį dėl termino palikimui priimti. Pareiškėja pripažįsta, kad su palikėju artimai nebendravo, jo laidotuvėse nebuvo, nes nežinojo jo mirties momentu. Tačiau niekas netrukdė pareiškėjai bendrauti ir būti tokiuose santykiuose, kad palikėjo mirties momentas būtų žinomas. Kaip galima pranešti apie giminaičio mirties faktą, jeigu pareiškėja nenurodžiusi savo kontaktinių duomenų (telefonu, gyvenamosios vietos tikslaus adreso ir pan.), nebendravo su gretimai palikėju gyvenančiais asmenimis ar kitais giminaičiais. Byloje nustatytos aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo V. U. nebendravo su pareiškėja. Asmenys, gyvenantys palikėjo mirties vietoje pranešė V. U. apie giminaičio mirtį, su kuriuo bendraudavo ir žinojo jo kontaktinius duomenis. Pareiškėjos nurodyti bendravimo santykiai su L. P., kad nebendraujama 7-8 mėnesius ir nekreipiamas dėmesys kas per tiek laiko galėjo įvykti, yra pareiškėjos nurodytos subjektyvios aplinkybės, jos pasirinkti bendravimo santykiai, jai priimtinos ar nepriimtinos asmeninės aplinkybės.
Įpėdiniui palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas. Tai reiškia, kad asmuo savo iniciatyva turi žinoti tokių teisinių santykių reguliavimo reikalavimus. Pareiškėja galėjo arba turėjo savo subjektinę teisę dėl palikimo priėmimo įgyvendinti tinkamai, nes praleidusi palikimo priėmimo terminą sugebėjo kreiptis pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškimą pateikė notarei ir nurodė, kad kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atstatymo.
Pareiškimas teisme buvo gautas 2011-03-08 ( b.l. 2-4), t.y. praėjus keturiems mėnesiams po fakto, kai neginčijamai pareiškėja žinojo apie palikėjo mirtį. Pareiškėja nurodo, kad turi įgijusi buhalterinį išsilavinimą. Jeigu vertinti laikotarpį nuo 2010-11-08 tai, matyti, kad pareiškėja buvo reabilitacijoje 2010-11-09 iki 2010-11-24, įaugusio nago pašalinimas atliktas 2010-11-22, gydėsi ambulatoriškai 2011-01-31 iki 2011-02-02. Dėl teisinių paslaugų, surašant pareiškimą pas advokatę, kreipėsi 2011-02-11 ( b.l. 36).
Teismų praktikoje suprantama, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja tam tikrų teisių ar pareigų, teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą ( CK 5.57 str.1 d.). Taigi sprendimas pratęsti ar nepratęsti termino palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek pačiai pareiškėjai, tiek ir kitų, suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Tokiu atveju turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitos teisinės reikšmės turinčios aplinkybės, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-246/2011,V.A. v.V.Z. irk t.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-91/2011, A.N.v.B.N. ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2006 , R.M. v.G.M. ir kt.).
Laikotarpiu nuo 2010-11-08 pareiškėja turėjo realias galimybes kreiptis dėl teisminės gynybos, gauti teisines paslaugas ir pateikti teismui pareiškimą nepraleidžiant antrą kartą 3 mėnesių termino, tačiau to nepadarė. Pagal pareiškėjos reabilitacinį gydymą procedūros buvo atliekamos 2010-11-09 - 11-15 ( b.l. 32). Reabilitacinis gydymas nėra tokio režimo, kad asmuo negalėtų įgyvendinti savo kitų teisių, nes matyti, kad procedūros nebuvo taikomos visą dieną, ir asmuo turėjo pakankamai laiko savo kitų teisių realizavimui.
Apskritai pareiškėjos bendravimas pagal tėvo giminystės eilę labai ribotas. Nelanko net senelės, tėvo kapų. Nesilankė ir palikėjo L. P. gyvenamojoje vietoje, nesuteikė savo kontaktinės informacijos kitam giminaičiui V. U., kitiems asmenims, kurie galėtų neatidėliotinu atveju pranešti svarbias žinias, tame tarpe ir apie giminaičio mirtį. Terminui palikimui priimti priežasčių svarbumas kiekvienu atveju yra individuali vertinamoji aplinkybė. Vertinant pareiškėjos, kaip įpėdinio elgesį, darytina išvada, kad ji buvo nepakankamai atidi, savo subjektines teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
Bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, atmetant pareiškimą, priteistinos iš pareiškėjos ( CPK 96 str.2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 442 str.1 d.13 p., 443 str.1 d., 577-578 str., teismas
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18 litų bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.