- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1717-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-02154-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- L. N.
- Ieškovas
- V. P.
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1717-123/2015
2015 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. N. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui L. N. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 047,85 Eur (3 618 Lt) žalos atlyginimo regreso tvarka už laikotarpį nuo 2014-04-09 iki 2014-12-30. Nurodė, kad 2010-11-14 apie 22.49 val. adresu (duomenys neskelbtini) Plungės m. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė aikštelėje stovėjusius šešis automobilius ir juos apgadino. Eismo įvykio metu automobilis „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklausė ieškovui, nors dar 2010-11-13 buvo parduotas atsakovui L. N., kuriam buvo perduota pirkimo–pardavimo sutartis bei pats automobilis. Pirkimo–pardavimo sutarties abu egzempliorius pasiėmė atsakovas, todėl ieškovas negalėjo parduoto automobilio išregistruoti. Eismo įvykio metu automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovas L. N., kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Draudimo kompanija „BTA Insurance Company“ už sugadintus eismo įvykio metu automobilius išmokėjo nukentėjusiesiems žalą ir kreipėsi dėl draudimo išmokos grąžinimo į Telšių rajono apylinkės teismą. Minėto teismo 2013-11-26 sprendimu iš ieškovo, kaip automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, priteista 13 305,14 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos nuo 2012-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vykdydamas teismo sprendimą, ieškovas yra sumokėjęs 3 618 Lt įmokų, kurios regreso tvarka turėtų būti išieškotos iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-07-30 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš L. N. 1 047,85 Eur žalos atlyginimo ir 298,46 Eur bylinėjimosi išlaidų V. P. Teismas nustatė, kad administracinės bylos medžiagoje fiksuoti liudytojo R. Š. parodymai apie tai, kad įvykio vakarą atsakovas vairavo automobilį „Peugeot“ netrukus iki įvykio ir netoli eismo įvykio vietos, aplinkybės, susijusios su R. Š. telefono radimu „Peugeot“ automobilyje, liudytojo A. P. tyrimo metu sužinotos aplinkybės apie atsakovo prisipažinimą šeimos nariams dėl eismo įvykio ir pasišalinimą iš jo, ieškovo ir liudytojo V. P. nurodytos aplinkybės dėl automobilio perdavimo ir atsakovo kaip asmens, kuriam perduotas automobilis, atpažinimas, policijos komisariate, yra nepakankami nustatyti eismo įvykį sukėlusį asmenį. Tačiau teismas sprendė, kad šių netiesioginių įrodymų viseto pakanka nustatyti, jog atsakovas eismo įvykio metu buvo automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Nei sprendžiant ginčą dėl draudimo išmokos išieškojimo iš ieškovo Telšių rajono apylinkės teisme, nei nagrinėjant ginčą tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas ieškovui priklausantį automobilį valdė patikėjimo teise. Aplinkybė, kad atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykį, nes administracinė byla nutraukta nuobaudos skyrimo terminui pasibaigus, neįrodo, jog atsakovas nebuvo kaltas dėl eismo įvykio. Teismas nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimas, kuriuo iš ieškovo V. P. priteistas nuostolių atlyginimas „BTA Insurance company“ neturi prejudicinės galios ir nėra pagrindo juo vadovautis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. N. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas klaidingai aiškino prejudicinio fakto institutą, be pagrindo netaikė prejudicinių faktų. Faktas, kad už eismo įvykio metu padarytus apgadinimus bei kilusią žalą L. N. nėra atsakingas, o atsakingas savininkas V. P., yra prejudicinis šiai bylai. Šis faktas nustatytas Telšių rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-1177-187/2013 ir Šiaulių apygardos teismo 2014-04-09 nutartimi byloje Nr. 2A-257-368/2014. Mano, kad dėl L. N. civilinės atsakomybės sprendimuose buvo pasisakyta. Sukurtas prejudicinis faktas, kad draudiko teises pažeidusiu ir jam atsakingu asmeniu laikomas V. P., o ne L. N. Mano, kad teismas skundžiamu sprendimu savarankiškai pakeitė faktinį ieškinio pagrindą – nors ieškovas įrodinėjo nuosavybės teisės perleidimą, teismas pasisakė dėl valdymo perdavimo. Teismai nenustatė, kad atsakovas buvo transporto priemonės savininkas ar valdytojas. Nurodo, kad valdymas be pirkimo-pardavimo negali egzistuoti. Mano, kad liudytojų parodymai tėra nuomonės, todėl neturi įrodomosios galios. R. Š. parodymai yra paimti iš nepradėtos administracinės bylos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad draudimo bendrovės ieškinys Telšių rajono apylinkės teismo byloje Nr. A2-1177-187/2013 ir ieškovo ieškinys Plungės rajono apylinkės teisme nėra tapatūs, todėl atsakovo reikalavimas byloje vadovautis prejudiciniais faktais yra nepagrįstas. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu nebuvo spręstas ieškovo ir atsakovo civilinių santykių ir tarpusavio atsakomybės klausimas. Byloje esančiais įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovas V. P. 2010-11-12 perdavė automobilį naudotis atsakovui L. N., todėl eismo įvykio metu automobilio teisėtas valdytojas buvo atsakovas. Nutarimas nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos buvo priimtas suėjus administracinės teisės pažeidimo bylos terminams, o ne sprendžiant atsakovo kaltės klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
2010-11-14 (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Plungės m., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti šeši automobiliai. Eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo, vairavusio automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš įvykio vietos pasišalino, kaltės. Telšių rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimu iš ieškovo V. P., kaip automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, priteista 13 305,14 Lt nuostolių atlyginimo „BTA Insurance Company“. Šiaulių apygardos teismas 2014-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-257-368/2014 Telšių rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą paliko nepakeistą.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo, kaip žalą padariusio asmens, 1 047,84 Eur (3 618 Lt), išmokėtų „BTA Insurance Company“, vykdant Telšių rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą už laikotarpį nuo 2014-04-09 iki 2014-12-30. Plungės rajono apylinkės teismas 2015-07-30 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš L. N. 1 047,85 Eur žalos atlyginimo ir 298,46 Eur bylinėjimosi išlaidų V. P. Apeliaciniu skundu atsakovas L. N. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, kad faktas, jog už eismo įvykio metu padarytus apgadinimus bei kilusią žalą L. N. nėra atsakingas, o atsakingas savininkas V. P., yra prejudicinis šiai bylai. Be to, teismas skundžiamu sprendimu savarankiškai pakeitė faktinį ieškinio pagrindą – nors ieškovas įrodinėjo nuosavybės teisės perleidimą, teismas pasisakė dėl valdymo perdavimo.
CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškindamas proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl draudimo išmokos grąžinimo tarp V. P., kaip automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, ir draudimo bendrovės, apdraudusios V. P. nuosavybės teise priklausantį minėtą automobilį. Šioje civilinėje byloje buvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu ir jį sukėlusiu asmeniu (nustatyta, kad vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino), automobilio valdymo eismo įvykio metu. Telšių rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendime ir Šiaulių apygardos teismo 2014-04-09 nutartyje nebuvo spręstas ieškovo ir atsakovo civilinių santykių ir tarpusavio atsakomybės klausimas. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-257-368/2014 konstatavo, kad atsakovo paaiškinimai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, jog automobilio savininkas 2010-11-14 eismo įvykio metu buvo ne atsakovas, o kitas asmuo, padaryti. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad faktas, jog už eismo įvykio metu padarytus apgadinimus bei kilusią žalą L. N. nėra atsakingas, o atsakingas savininkas V. P., yra prejudicinis šiai bylai, nes skiriasi šios ir Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos bylos Nr. A2-1177-187/2013 dalykai.
Nesutiktina su apelianto nurodytu teiginiu, kad teismas skundžiamu sprendimu savarankiškai pakeitė faktinį ieškinio pagrindą – nors ieškovas įrodinėjo nuosavybės teisės perleidimą, teismas pasisakė dėl valdymo perdavimo. Ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 Nr. 3K-3-410/2010). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 p., transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės teise, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. CK 6.270 straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas perleidžiamas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavus ją naudotis naujam valdytojui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – apklausos protokolų, paaiškinimų, tarnybinių pranešimų matyti, kad atsakovas nuo pat eismo įvykio dienos buvo paieškomas kaip asmuo, sukėlęs eismo įvykį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas V. P. 2010-11-12 perdavė automobilį naudotis atsakovui L. N., todėl eismo įvykio metu, automobilio teisėtas valdytojas buvo atsakovas. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, mano, jog liudytojų parodymai tėra nuomonės. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu, kad jų nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).
Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog 2011-11-14 policijos pareigūnų priimtas nutarimas nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos nesprendė, ar atsakovas kaltas dėl eismo įvykio ir nurodo, kad šis nutarimas tapatus pripažinimui, jog neįrodyta atsakovo kaltė. Nutarimas nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos buvo priimtas suėjus administracinės teisės pažeidimo bylos terminams, o ne sprendžiant dėl atsakovo kaltės. Be to, asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas neatsižvelgiant į tai, ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).
Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Ieškovas draudimo bendrovei atlygino dalį žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žalą regreso tvarka iš eismo įvykį sukėlusio asmens, kuris eismo įvykio metu buvo teisėtas automobilio valdytojas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), Plungės rajono apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 120 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. N. ieškovui V. P. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.