- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-13-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01518-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „F.“
- Atsakovas
- Ž. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-21046-722/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F.“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „F.“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo Ž. V. (toliau – ir atsakovas) 5 378,17 Eur negrąžintą paskolą, 380,98 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., 587,22 Eur administravimo mokestį, 12,30 Eur nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovo negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 17 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., 17 proc. nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovo negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030 m. gruodžio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 3 392,25 Eur sumos), 509,16 Eur sutarties
2. sudarymo mokestį, 19,37 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 231 Eur už žyminį mokestis ir 605 Eur už teisines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2024 m. spalio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovei UAB „F.“ iš atsakovo Ž. V. 5 378,17 Eur negrąžintą paskolą pagal Sutartį, 380,98 Eur paskolos palūkanas pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., 94,72 Eur administravimo mokestį, 12,30 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 17 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., 17 (septyniolikos) procentų nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030 m. gruodžio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 3 392,25 Eur sumos), 19,37 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 754,57 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas, atlikęs formalų įrodymų tyrimą byloje nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. gruodžio 15 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė Sutartyje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 6 000 Eur paskolą (5 472 Eur paskolos suma ir 528 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 84 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma (duomenys neskelbtini).
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, asmeniškai gavęs ieškinį su priedais, savo prievolės ir jos dydžio neginčijo (CPK 12 straipsnis), pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjo, dėl ko sutartis 2024 m. rugpjūčio 16 d. buvo nutraukta, todėl laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl negrąžintos paskolos dalies priteisimo tenkino, dėl ko ieškovei iš atsakovo priteisė 5 378,17 Eur negrąžintą paskolos sumą ir 380,98 Eur dydžio palūkanas.
5. Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti administravimo mokestį visa apimtimi iki sutarties termino pabaigos pagrįstumo, akcentavo, kad paskolos sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2024 m. rugpjūčio 16 d. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Todėl ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. Iš viso už šį laikotarpį administracinį mokestį sudaro 94,72 Eur (12,04 + 11,97 + 11,90 + 11,83 + 11,76 + 11,69 + 11,62 + 11,54 + (11,46 / 31 x 1), kurią priteisė ieškovei iš atsakovo, o likusią reikalavimo dalį kaip nepagrįsta netenkino.
6. Teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų sprendė, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir/ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių prievolių tinkamą įvykdymą, jog ieškovės nuostolių faktas yra įrodytas, todėl atsakovo atžvilgiu taikė civilinę atsakomybę, ir iš atsakovo ieškovei priteisė 12,30 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. (ieškinio parengimo dienos) ir 17 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030 m. gruodžio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies, 3 punkto 2 lentelė), neviršijant bendros 3 392,25 Eur sumos).
7. Teismas, remdamasis ieškinyje nurodytais ieškovės paaiškinimais, nustatė, kad 509,16 Eur sutarties sudarymo mokestį ieškovė persivedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje, o atsakovui pervedė tik paskolos sumą. Nors ieškovė akcentavo, kad atsakovas sutarties sudarymo mokestį turi mokėti periodinėmis įmokomis viso sutarties galiojimo laikotarpiu, ji aiškiai nurodė, jog pats mokestis nėra susijęs su besitęsiančiu sutarties administravimu, kad tai tik atidėtas jau sutarties sudarymo metu atsiradusių išlaidų kompensavimas. Pažymėjo, kad vien aplinkybė, kad ieškovė šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, pati savaime nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Todėl teismui konstatavus, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, darė išvadą, jog ieškovė pati turi grąžinti neteisėtai įsiskaitytą sumą, o jos reikalauti iš atsakovo neturi teisės. Teismas, nurodytų aplinkybių pagrindu, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.
8. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašymą priteisti 19,37 Eur delspinigius, t. y. sutartines netesybas, iš ieškovės pateiktos delspinigių suvestinės nustatė, kad delspinigiai yra pagrįstai paskaičiuoti pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktą. Todėl tenkino ieškovės prašymą dėl delspinigių priteisimo.
9. Teismas įvertinęs, kad atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės, priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bei teismui patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovo priteisė 754,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (836 Eur x 90,26 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „F.“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio: priteisti visą nesumokėtą 509,16 Eur sutarties sudarymo mokestį, priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nesutinka su sprendime nurodytais argumentais dėl nesumokėto 509,16 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Nurodo, kad teismo argumentas, jog apeliantės pritaikytas veiklos modelis, dėl sutarties sudarymo mokesčio apskaičiavimo neteisėtumo, yra neteisingas. Remiantis Portalo naudojimosi sutarties 7.5 punktu, Organizatorius turi teisę investuoti į Paskolos gavėjų Paskolas Aukcione, o tokio investavimo atveju Organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. Organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas. Organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų Paskolos sumos ir užtikrina, kad visu Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu Operatoriaus pagal Paskolos sutartį Paskolos gavėjui suteikta Paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos Paskolos sumos;
10.2. Paaiškina, kad bendrovė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista koinvestuoti į paskolas savo platformoje, taip pat remdamasi VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Bendrovei kaip Platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kuriuos privalo sumokėti paskolos gavėjas. Sutarties sudarymo mokestį paskolos gavėjas skolinasi iš investuotojų, t. y. skolintojų paskolintą sumą sudaro paskolos suma (bendra vartojimo kredito suma) bei sutarties sudarymo mokestis, kurį Bendrovė atskaito iš paskolos gavėjo paskolos išmokėjimo metu;
10.3. Nurodo, kad paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis Organizatoriui (šiuo atveju apeliantei) mokamo atlygio, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 61 dalimi. Paskolos gavėjui mokant mėnesines įmokas pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos minėtame punkte nurodoma tvarka. Atsakovui atlikus mokėjimus po Paskolos išmokėjimo, sutarties sudarymo mokesčio dalis (nagrinėjamu atveju tai sudaro 6.28 Eur) buvo paskirstyta investuotojams;
10.4. Atkreipia dėmesį, kad pagal su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punktu, Sutarties sudarymo mokestis – šios Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, Vartotojo mokamas Organizatoriui. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro Paskolos davėjų (Investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (5472,00 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (528,00 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovo (Organizatoriaus) sąskaitą, kaip atlygį Organizatoriui, remiantis VKĮ 253 straipsnio 61 dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei Paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Pažymi, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 528,00 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 623,13 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo;
10.5. Apeliantė nurodo, kad nepriteisus sutarties sudarymo mokesčio, susidarytų situacija, kad atsakovas nepagrįstai yra iš viso atleidžiamas nuo sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo (kaip investuotojų paskolintos paskolos sumos dalies), o tai prieštarautų paskolos sutarčiai, teisingumo ir sąžiningumo principams. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis operatoriui mokamo atlygio ir atitinka VKĮ 253 straipsnio 61 dalies reikalavimus. Kaip nurodyta specialiose sąlygose bei Bendrųjų sąlygų 1.29 bei 1.16 punktuose - sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolintos sumos dalis, t. y. jį finansuoja skolintojai ir paskolos gavėjas įsipareigoja šį mokestį grąžinti. Remiantis Bendrųjų sąlygų 3.18 punktu, paskolos davėjas suteikia įgaliojimus (paveda) Organizatoriui išmokėti paskolos sumą iš paskolos davėjo elektroninių pinigų sąskaitos į paskolos gavėjo banko sąskaitą. Paskolos davėjo įgaliojimo suteikimas Organizatoriui paskirstyti lėšas jo elektroninių pinigų sąskaitoje bei Depozitinėje sąskaitoje yra esminė šios Sutarties sąlyga, be kurios Organizatorius nebūtų sudaręs Sutarties.
11. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
13. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 509,16 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinio dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio atmetė, motyvuodamas tuo, kad sutarties sudarymo mokestį apeliantė persivedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje, o atsakovui pervedė tik paskolos sumą. Vien aplinkybė, kad apeliantė šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, pati savaime nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi apeliantė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Taigi, byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 509,16 Eur sutarties sudarymo mokestį teisėtumo.
14. Nagrinėjamoje byloje neginčijamos aplinkybės, kad 2023 m. gruodžio 15 d. paskolos sutarties Nr. . (duomenys neskelbtini) pagrindu šalis siejo vartojimo kredito teisiniai santykiai, kuriuose atsakovas yra skolininkas, o ieškovė (apeliantė) – tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantei iš atsakovo negrąžintą paskolos sumą, pradelstas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nuostolių dėl negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų forma) atlyginimą, sutarties administravimo mokestį, netesybas ir procesines palūkanas.
15. Kaip matyti iš su ieškiniu į bylą pateiktų priedų - paskolos sutarties bei įmokų grafiko, šalys taip pat susitarė dėl 528 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 623,13 Eur sutarties administravimo mokesčio. Ginčo dėl to, kad šios sumos vertintinos kaip apeliantės atlygis, byloje nekilo. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo likusias neapmokėtas šių mokesčių dalis – 509,16 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 587,22 Eur sutarties administravimo mokesčio.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių atmetė ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, o reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 94,72 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo. Taip pat teismas savo iniciatyva pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
17. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 proc.) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 proc.), kurią draudžiama viršyti. Įstatyme taip pat įtvirtinta išimtis, kada toks ribojimas netaikomas – kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos) finansuoti savo lėšomis. Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tokiu atveju veiktų ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, bet ir pats įgytų kreditoriaus statusą, kuris lemtų ir galimybes taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3-730/2025).
18. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti sutarties sudarymo mokestį, būtent ir prašo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 61 dalyje įtvirtintą išimtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios savo pozicijos apeliantė nepagrindžia jokiais įrodymais. Nors apeliantė su ieškiniu pateikė paskolos sutarties bendrąsias sąlygas, nurodydama, kad pagal 3.23 punkto nuostatas ieškovė turi teisę investuoti į suteikiamas paslaugas, kartu su atkartota įstatyminės išimties formuluote, jog į kiekvieną paskolą investuojama ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos, užtikrinant, jog visu sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovės suteiktos paskolos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos paskolos sumos, pati savaime negali būti aiškinama kaip patvirtinanti realų įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo faktą. Priešingai, apeliaciniame skunde ieškovė aiškiai nurodė veikianti kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių skolintojų ir paskolų gavėjų, tiek paskolos suteikimui, tiek ir sutarties sudarymo mokesčiui naudojusi platformoje užsiregistravusių skolintojų lėšas. Nurodytos aplinkybės pripažįstamos pagrindu apeliantės argumentui dėl VKĮ 25³ straipsnio 61 dalyje įtvirtintos išimties taikymo atmesti.
19. Kaip minėta, įstatymas draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi. Nagrinėjamu atveju savo atlygį ieškovė suskaidė į dvi dalis: 528 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį nurodė taikanti už sutarties sudarymo metu teikiamas paslaugas, ir 623,13 Eur sutarties administravimo mokestį. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 1 151,13 Eur (528 Eur + 623,13 Eur), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 45,87 proc. (528 Eur ÷ 1 151,13 Eur × 100 proc.). Kitaip tariant, tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ieškovė įrodinėja, kad jos atlygio dalis, sietina su sutarties sudarymo momentu, neviršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą ir tai jau buvo teismų konstatuota (pvz. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024).
20. Tokios išvados nepaneigia ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka. Kaip minėta, apeliantė pateikė sutarties bendrąsias sąlygas. Minėtų sąlygų 1.29 punkte įtvirtinta nuostata, jog sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos mokėjimo grafike. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde apeliantė aiškiai nurodė sutarties sudarymo mokestį įsiskaičiusi būtent sutarties sudarymo metu. Akcentuotina ir tai, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį sutarties sudarymo metu išskaityti draudė tiek iš paskolos gavėjo atsakovo, tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos).
21. Nors apeliantė akcentuoja, kad atsakovas sutarties sudarymo mokestį turi mokėti periodinėmis įmokomis viso sutarties galiojimo laikotarpiu, tuo pačiu nurodo, jog pats mokestis nėra susijęs su besitęsiančiu sutarties administravimu, kad tai tik atidėtas jau sutarties sudarymo metu atsiradusių išlaidų kompensavimas. Kitaip tariant, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė pati sukūrė veiklos modelį, pagal kurį atsakovui skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį apeliantė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas.
22. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.