- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-2188-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13236-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- D. B., G. B., R. G., A. M., I. P., S. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo L. K. ieškinio atsakovams D. B., G. B., G. B., R. G., A. M., I. P., S. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos pripažinimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas jam pripažinti 722,93 Eur atsakovų skolą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – i) tinkamai pateikti procesinį dokumentą (elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemiu arba fiziškai pateikiant (atnešant į teismą arba atsiunčiant registruotu paštu) pasirašytą teismui); ii) aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio faktinį pagrindą; iii) nurodyti teismo pavadinimą, kuriam adresuojamas ieškinys, savo asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą, taip pat atsakovais nurodytų asmenų duomenis (asmens kodus (gimimo datas), gyvenamosios vietos adresus ar kitus žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus); iv) pateikti savo nuomonę dėl: 1) bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas; 2) dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, jei ieškovas pageidauja ją pateikti; bei 3) ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu; v) pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas taip pat išaiškino ieškovui teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nurodė informaciją apie tai, kur ieškovas galėtų kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.
3. Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, 2025 m. gegužės 20 d. elektroniniu paštu, 2025 m. gegužės 21 d. elektroniniu paštu ir per e.pristatymas.lt sistemą atsiuntė teismui ieškininį pareiškimą (DOK-78229; DOK-79045; DOK-79072).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovo L. K. ieškinį dėl skolos pripažinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagal teismo nurodymus nepašalino esminių ieškinio trūkumų, kurie trukdo pradėti tinkamą teisminį procesą. Nurodė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, susijusių su tinkamu ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko suformulavimu, dėl ko iš ieškovo pateikto procesinio dokumento nėra aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato ieškovas siekia (viena vertus, atsakovas prašo pripažinti atsakovų skolą jam, kita vertus, rašo motyvus dėl negrąžinto žyminio mokesčio), taip pat nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos, negalima nustatyti, ar ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Nurodė, kad nepateikti duomenys apie už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas procesinius dokumentus teismui ir toliau teikia netinkamu būdu – siunčia elektroniniu paštu ir per e.pristatymas.lt sistemą, dėl ko teismas negali identifikuoti į teismą besikreipiančio asmens. Pažymėjo, kad ieškovui 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje buvo išaiškinta, kaip turi būti pateikiamas procesinis dokumentas, kadangi tik tokiu atveju bus aiškiai išreikšta šalies valia ir identifikuotas į teismą besikreipiantis asmuo.
7. Teismas taip pat išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas sprendžiamas teismo nutartimi toje byloje, kurioje žyminis mokestis buvo sumokėtas. Nurodė, kad jeigu ieškovas siekia susigrąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį kitoje byloje, jis turi kreiptis su prašymu dėl žyminio mokesčio grąžinimo toje byloje, kurioje žyminis mokestis buvo sumokėtas, o ne inicijuoti dėl to atskirą teisminį procesą ginčo teisenos tvarka.
8. Nustatęs, kad ieškovas teismo nurodymu nepašalino esminių ieškinio trūkumų, teismas laikė esant pagrindą, remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškovo pateiktą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
9. Įvertinęs ieškovo teikiamų procesinių dokumentų turinį bei kiekį, teismas laikė, kad ieškovas savarankiškai nesugebės tinkamai realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, todėl pakartotinai siūlė ieškovui kreiptis profesionalios teisinės pagalbos į advokatą arba advokato padėjėją (CPK 51 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 161 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėjas L. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarties, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad ginčija pirmosios instancijos teismo motyvus, todėl priimta nutartis turėtų būti naikintina ir atsakovų pasisavinta 722,93 Eur skola pripažinta grąžintina ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovui nepašalinus esminių nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, jog nesutinka su jos motyvais.
14. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, kurie yra įtvirtinti CPK 111 ir 135 straipsniuose. Ši tvarka yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, o teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – i) tinkamai pateikti procesinį dokumentą (elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemiu arba fiziškai pateikiant (atnešant į teismą arba atsiunčiant registruotu paštu) pasirašytą teismui); ii) aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio faktinį pagrindą; iii) nurodyti teismo pavadinimą, kuriam adresuojamas ieškinys, savo asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą, taip pat atsakovais nurodytų asmenų duomenis (asmens kodus (gimimo datas), gyvenamosios vietos adresus ar kitus žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus); iv) pateikti savo nuomonę dėl: 1) bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas; 2) dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, jei ieškovas pageidauja ją pateikti; bei 3) ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu; v) pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas kartu išaiškino ieškovui teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nurodė informaciją apie galimybę ieškovui kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.
16. Bylos nagrinėjimo ribas be kita ko apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, ne kartą pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas).
17. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarties, apeliantas neištaisė esminių ieškinio trūkumų, kurie sukliudė apeliantui realizuoti teisę į teisminę gynybą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas visų pirma nesuformulavo ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo - esminių ieškinio elementų, todėl, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato ieškovas siekia, taip pat nėra aiškios ir civilinės bylos nagrinėjimo ribos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas yra ypač svarbus tolesnei bylos eigai, kadangi proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Dėl to ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-472/2012; 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 42 punktas). Tuo tarpu teikdamas atskirąjį skundą apeliantas nepaneigė teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog toks nustatytas ieškinio trūkumas buvo pašalintas vėlesniais dokumentais, kuriuose aiškiai įtvirtintas siekiamas materialus rezultatas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyti ir kiti nepašalinti ieškinio trūkumai, kurių neištaisymas užkerta kelią civilinės bylos iškėlimui. Kaip pagrįstai nustatyta, nepateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, pasirinktas netinkamas ieškinio pateikimo teisme būdas, nors pirmosios instancijos teismas aiškiai apeliantui 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodė, kaip turėtų būti teikiamas ieškinys.
19. Nors apeliantas nurodo nesutinkantis su skundžiamos nutarties 7 punktu, tačiau iš atskirojo skundo turinio nėra aiškūs nesutikimo motyvai. Teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarties 7 punkte išaiškinta apeliantui, jog žyminis mokesčio grąžinimo klausimas sprendžiamas toje byloje, kurioje ir buvo sumokėtas žyminis mokestis, nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovas reiškia reikalavimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, jis turėtų kreiptis su tokiu prašymu toje byloje, kurioje žyminis mokestis ir sumokėtas. Tokią tvarką reglamentuoja proceso teisės normos, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad jam procesiniuose dokumentuose nurodant motyvus, susijusius su žyminio mokesčio priteisimu, išaiškindamas žyminio mokesčio grąžinimo tvarką pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinį reglamentavimą arba, kaip nurodė apeliantas, Lietuvos Respublikos Konstituciją.
20. Taigi, iš apelianto teiktų procesinių dokumentų turinio nėra galimybės nustatyti ieškinio dalyko - koks reiškiamas reikalavimas atsakovams (reiškia reikalavimą pripažinti skolą, taip pat mini ir negrąžintą žyminį mokestį), ieškinyje taip pat aiškiai nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis reikalavimas grindžiamas, kokiais įrodymais ieškovas įrodinėja pareikšto reikalavimo pagrįstumą, t. y. nenurodytas ieškinio faktinis pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tinkamai suformulavo esminių ieškinio elementų, laikytina, jog pagal ieškovo ieškinį teismo procesas negali būti pradėtas.
Dėl procesinės baigties
21. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų ir jį grąžino ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad nors apelianto ieškinys ir laikomas nepaduotu, tai neužkerta kelio apeliantui pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris atitiktų bendruosius procesiniams dokumentams bei specialiuosius ieškiniui keliamus reikalavimus. Taip pat, siūlytina apeliantui, pakartotinai kreipiantis į teismą su ieškiniu, pasinaudoti profesionalia teisine advokato arba advokato padėjėjo pagalba, arba, jei apeliantas pagal turimą turtą atitinka turto ir pajamų kriterijus, kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (pirminės ar antrinės) suteikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti ieškovo atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.