Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. K., dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

3. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-999/2019, tarp šalių nutraukta santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalims priteista santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto: tai yra po 1/2 dalį 4.5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

4. Šalys bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu naudojosi nenusistatę jo valdymo tvarkos, tarp jų buvo nusistovėjusi naudojimosi turtu tam tikra tvarka. Tačiau dėl naudojimosi turtu ir jo išlaikymo pastoviai vyksta ginčai, tarp šalių vyrauja pastovūs konfliktiniai santykiai.

5. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.???

Dėl turto padalijimo būdo parinkimo atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės

6. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais.???

7. Konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją.

8. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji reikalavimą jai priteisti visą nekilnojamąjį turtą natūra reiškia dėl to, kad atsakovas sistemingai grasina susidoroti su ja, tai yra sulaukia grasinimų nušauti ar kitaip susidoroti su ja ir jos šeimos nariais. Užsipuola ir sūnų. Šie grasinimai tęsiasi apie metus laiko. Dėl to gyvena nuolatinėje įtampoje ir baimėje, negali tinkamai naudotis jai priklausančia turto dalimi. Ieškovė nurodė, kad dėl grasinimų ji kreipėsi į policiją, pateikė teismui pranešimą iš Tauragės AVPK Šilalės r. PK apie tai, kad S. K. surašytas ANK protokolas pagal ANK 481 str. bei pranešimą, kad dėl jos 2020-08-03 pareiškimo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 2 d. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji negali naudotis dalimi pastatų į kuriuos ji turi ½ dalį nuosavybės teisę. Atsakovas įsidėjo spyną į garažą, todėl į jį patekti ji negalėjo. Jai nupjovus spyną atsakovas iškvietė policiją. Atsakovas visiškai nesirūpina jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, nes nepjauna žolės, namo neprižiūri. Žiemos metu namo kūrenimu rūpinasi tik ji viena. Atsakovas tik šįmet nupirko anglių. Atsakovas ją išvarė iš tų namų, todėl kartu name gyventi negali. Todėl nemato galimybės atidalinti namo ir kitų pastatų, naudotis žemės sklypu.

9. Atsakovas paaiškino, kad atsakovė jo naudojamoje namo dalyje esantį turtą gadina, tai yra nuplėšė roletus, kuriuos jis buvo įdėjęs dar iki santuokos nutraukimo. Po santuokos nutraukimo jis įsidėjo roletus. Buvo įdėjęs asmeninių lėšų į namą ir po santuokos nutraukimo. Pasirengimo nagrinėti bylą metu pateikė 2019-12-18 užsakymo kopiją ir kurios matosi, kad roletų gamybos su montavimu kaina yra 146 Eur (b. l. 37).

10. Iš šalių paaiškinimų bei pateiktų dokumentų matosi, kad ginčo name šalys negyvena. Namo ir kito šalims daline nuosavybės teise turimo turto nuolatine priežiūra ir išlaikymu rūpinasi ieškovė. Ji moka pastatų draudimo įmokas, konteinerio nuomos ir vietinės rinkliavos mokesčius, už elektros mokestį. Atsakovas sumoka už jam priklausančios žemės dalies žemės mokestį ir vietinės rinkliavos mokestį.

11. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovės nurodytas atidalijimo būdas pažeistų jo teises ir teisėtus interesus, nes jis naudojasi visa jam priklausančia turto dalimi. Ieškovė nepasisakė dėl to kodėl nėra galimybės atidalinti žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) ha žemės. Todėl laiko, kad nesant jo sutikimo ieškovė negali reikalauti prisiteisti kompensaciją neišnaudojus kitus atidalijimo būdus.

12. Bylos nagrinėjimo metu teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, tam kad sudaryti galimybes šalims pateikti savo pasiūlymus dėl turto atidalijimo būdų, tai yra pasiūlymus kaip būtų galima realiai atidalyti šalims priklausančias turto dalis. Tačiau šia galimybe atsakovas nepasinaudojo, savo pasiūlymo dėl turto atidalijimo būdo nepateikė ir atsisakė tai padaryti.

13. Ieškovė dėl namo ir žemės sklypo atidalijimo nurodė, kad atidalinti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą su jame esančiais statiniais natūra be proporcingos žalos nekilnojamajam daiktui įrengti du butus nėra techninės galimybės be to tai reikalautų didelių sąnaudų.

14. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matosi, kad namas ir kiti statiniai yra (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype. Pastatams namų valda nėra suformuota. Gyvenamasis namas 66,72 kv. m. bendro ploto iš kurio gyvenamasis plotas sudaro tik 35,49 kv. m. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad yra galimybė techniškai atidalyti natūra gyvenamąjį namą ir kitus pastatus be proporcingos žalos nekilnojamiesiems daiktams. Todėl pripažintina, kad gyvenamasis namas yra nedalus.

15. Reikalavimas - atidalinti žemės sklypą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus - sklypus gali būti sprendžiamas tik parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas ieškinyje nors ir nurodė, kad žemės sklypas jam reikalingas, tačiau nepateikė teismui parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suderinto su Nacionaline žemės tarnyba. Todėl teismas negali nagrinėti bendra daline nuosavybe valdomo žemės sklypo atidalinimo į atskirus sklypus.

16. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matosi, kad tarp jų yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai (žiūr. 8-9 punktai). ieškovė neįleidžiama į bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausantį garažą, jai grasinama. Ieškovė negali išleisti vandens iš šildymo sistemos, nes atsakovas kviečia policiją. Ieškovė viena tvarko aplinką atlieka kitus sodybos priežiūros darbus, tai yra šalys nesutaria dėl namo bei kitų statinių priežiūros naudojimosi jais tvarkos. Todėl padalijimas natūra lygiomis dalimis nepriimtinas ir dėl tarp šalių susiklosčiusių konfliktiškų santykių. Šalys taip pat nereiškė reikalavimų ir dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo. Atsakovas taip pat nepateikė ir kito, šalims priklausančio turto atidalijimo būdo. Iš atsakovo paaiškinimo teisme matosi, kad jis sutiktų ir su bendra nuosavybe valdomo turto atidalijimo vienai iš šalių sumokant kompensaciją už perleidžiamą turtą.

17. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).???

19. Teismas laiko, kad atsakovo atsiliepime išsakyta nuomonė dėl galimybės atidalyti namą ir žemės sklypą į lygias dalis yra deklaratyvus, nes jokių reikalavimų dėl nekilnojamo turto atidalijimo jis nepaateikė. Šalims neteikiant reikalavimų dėl nekilnojamojo turto atidalijimo natūra, ar naudojimosi tvarkos turtu nustatymo, teismas laiko, kad ieškovės pasiūlytas turto atidalijimas, tai yra vienai iš šalių priteisiant kitai šaliai priklausančią turto dalį, o kitai šaliai šią turto dalį kompensuojant pinigais, atsižvelgiant ir į 16 punkte nustatytas aplinkybes, yra tinkamas nagrinėjamu atveju.

Dėl turto vertės nustatymo

20. Kaip savininko teisių pažeidimas nevertinamas kompensacijos be savininko sutikimo vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams priteisimas, jei laikomasi šių sąlygų: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi; c) bendraturčiai, iš kurių priteisiama kompensacija, realiai išgali sumokėti tokio dydžio kompensaciją; d) piniginė kompensacija atitinka atidalijamą dalį ir yra teisinga. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę.???

21. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).???

22. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašą bendra šalių daline nuosavybe valdomo turto vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą - 13 098 Eur (b. l. 8-12). Šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad reali rinkos vertė jų valdomo nekilnojamo turto yra gerokai didesnė. Šalys nesinaudojo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nustatant turto vertę (žiūr. 21 punktą). Bendra daline nuosavybe valdomą turtą šalys vertino pagal savo įsitikinimą.

23. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad patenkinus ieškinį ji sutinka kompensuoti atsakovui 18 000 Eur. Tai yra visą šalių bendra daline nuosavybe valdomą turtą įvertino 36 000 Eur teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą ir sutiko, kad patenkinus ieškinį ji sutinka atsakovui kompensuoti 21 000 Eur už jai atiteksiančią atsakovo turto dalį. Tai yra bendra daline nuosavybe valdomą turtą įvertino 42 000 Eur.

24. Atsakovas teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad kompensuojant už kitai šaliai atitenkančio turto dalį jis sutiktų, kad už jo dalį ieškovė jam pamokėtų 26000 Eur. kompensaciją. Jei nekilnojamasis turtas būtų priteistas jam jis sutiktų sumokėti ieškovei 18000 Eur. kompensaciją. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys žemės sklypą ir nekilnojamąjį turtą – namą ir kitus statinius valdo lygiomis dalimis, tai yra po ½ dalį. Todėl toks atsakovo turto vertinimas, kai už lygiomis dalimis valdomo turto, atsakovui priklausanti turto dalis vertinama brangiau, o ieškovės pigiau yra nelogiškas, neatitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijams. Atsakovo pateiktas užsakymas roletų gamybai su montavimu, kurio kaina yra 146 Eur neleidžia daryti išvados, kad turtas buvo reikšmingai pagerintas. Atsakovas nepateikė reikšmingų aplinkybių dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš to, kad atsakovas sutiktų kompensuoti ieškovei už priklausančio turto dalį 18 000 Eur galima daryti išvadą, kad atsakovas šalių daline nuosavybe valdomą nekilnojamąjį turtą vertina 36 000 Eur.

25. Įvertinus šalių pozicijas dėl bendra daline nuosavybe valdomo turto vertės teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodyta bendra nekilnojamojo turto vertė - 42 000 Eur geriausiai atspindi šio turto rinkos vertę. Tai, kad ieškovė bendraturčių valdomą turtą vertina brangiau rodo, kad jis labiau reikalingas ieškovei. Be to ieškovė pastoviai rūpinasi turto išlaikymu ir priežiūra. Todėl nesant galimybės padalinti turto natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, ieškinys tenkinamas ieškovei priteisiant atsakovo valdomo turto dalį, o atsakovui iš ieškovės priteisiant jam piniginę kompensaciją 21 000 Eur. Toks bendraturčio atsakovui priklausančios turto dalies paėmimas, negali būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, nes piniginė kompensacija atitinka atidalijamą dalį ir yra teisinga kaip atitinkanti turto rinkos vertę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

27. Ieškovė sumokėjo 100 eurų žyminio mokesčio (b. l. 6). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas sumokėtas 100 eurų žyminis mokestis.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendra dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra turto rinkos vertė – 42000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus J. K. ir S. K. vardu, atidalinti sekančiai:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią nekilnojamo turto dalį t. y. 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 21000 Eur vertės priteisti, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją 21 000 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį eurų) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jai atitenkančią S. K. turto dalį.

Įpareigoti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 000 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį eurų) kompensaciją per mėnesį nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į S. K. atsiskaitomąją sąskaitą.

Priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų), jos sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.