Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. K. ir pagal atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė 2018 m. liepos 6 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 121, tarp J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant atsakovą S. K. kaltu dėl šeimos iširimo, paliekant ieškovei K. pavardę; 2) padalinti santuokos metu įgytą turtą: a) priteisti ieškovei J. K., (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visų vidutinė rinkos vertė 24620 Eur; b) 4,500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5380 Eur; c) automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1500 Eur; d) šieno vartytuvą – grėblį „Dobilas“, kurio vertė 1000 Eur; e) traktoriaus priekabą Taskento TG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1500 Eur; f) penkių skyrių vagorių, vertė 300 Eur; g) kultivatorių, vertė 200 Eur; savadarbę priekabą, vertė 300 Eur; h) karvę Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur. Atsakovui S. K. priteisti ratinį traktorių MTZ Belarus - 82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4000 Eur; automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 400 Eur. Už ieškovei atitekusį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą iš ieškovės atsakovui priteisti 13150 Eur piniginę kompensaciją. Konstatuoti, kad 3,2200 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė S. K. nuosavybė, įgyta iki santuokos sudarymo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Su priešieškiniu nesutiko vsiškai. Paaiškino, jog santuoką prašo nutraukti su atsakovu dėl pastarojo kaltės. Iki tol, kol 2006 metais susituokė su atsakovu, šalys kartu gyveno apie aštuonerius metus, kurių metu gimė sūnus P. K., kuris šiuo metu yra pilnametis. Kartu su atsakovu pragyveno 13 metų santuokoje, tačiau atsakovui viskas buvo blogai: ji nemokėdavo miegoti, nesutarė dėl sekso, ją iškoliodavo, pastoviai vartojo psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Atsakovas niekada nedirbo, praktiškai ji atsakovą išlaikė. Kai persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini)r. nupirktą namą, atsakovas parvažiuodavo vakarais, o ryte išvažiuodavo pas mamą, iki kurios yra 12 kilometrų atstumas. Atsakovas iš mamos namo grįždavo tik kas antrą, trečią ar ketvirtą vakarą. Atsakovas du kartus ant jos puolė. Vieną kartą tas buvo prieš 7 metus, kai paleido su šake ir ji pabėgo iš namų. Anrą kartą visai neseniai 2018 m. sausio mėnesį, tačiau į policiją ji nesikreipė. Atsakovas pastoviai grasina. Prieš teismo posėdį atsakovas atvažiavo į namus, sudavė jai per petį, grasino, sakė, kad dabar atsiims, pamatys, kas jai bus. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją. Santuokos metu nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Namo remontu ir darbais ji rūpinosi viena, samdė darbininkus, nes atsakovo nebūdavo. Jis tik atvažiuodavo ir užsipuldavo darbininkus dėl blogo darbo. Gyvenamojo namo vertė yra pagal VĮ „Registrų centras“ 24620 eurų. Prašo jai priteisti gyvenamąjį namą. 4,5 ha žemės sklypo vertė taip pat yra pagal VĮ „Registrų centras“ 5380 eurų. Prašo jai priteisti žemės sklypą. Sutinka atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją 13150 eurų už jai tenkantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Taip pat prašo jai priteisti automobilį „VW Passat“, kurio vertė yra 1500 eurų, šieno vartytuvą - grėblį „Dobilas“, kurio vertė 1000 eurų, penkių skyrių vagorių, kurio vertė yra 300 eurų, kultivatorių 200 eurų vertės, savadarbę priekabą 300 eurų vertės, o dėl gyvulių ir jų prieauglio ginčo nekyla. Gyvuliai, kurie yra surašyti jos vardu, yra pas ją. Atsakovas būdavo pas mamą ir ten yra gyvuliai, kurie surašyti jam. Automobilį „Renault Laguna“ palieka atsakovui. Taip pat prašo jai priteisti traktoriaus priekabą Taskento TG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė vertė 1500 Eur, o ratinį traktorių MTZ Belarus - 82 – atsakovui. Nurodė, jog nei traktoriaus, nei priekabos nebėra, nes atsakovas traktorių perrašė savo seseriai, kai dokumentai buvo paduoti teismui. Atsakovas siūlė jai 2000 eurų tuo atveju, kad traktorius būtų atsakovo nuosavybė, o nebūtų dalijamas. Atsakovas traktorių pardavė be jos žinios, kai ji pradėjo rinkti dokumentus skyryboms. Tačiau traktoriaus ir priekabos pardavimo sutarčių ji neginčija. Dėl byloje pateiktų fotonuotraukų, kuriose pasak atsakovo nurodytos jos neištikimybės aplinkybės, paaiškino, jog bendravo su draugės šeima ir draugės vyras jiems padėdavo dirbti. Draugė mirė, tačiau su draugės vyru ir toliau palaikė ryšius, gražiai bendraudavo, nes jis daug padėdavo. Su juo intymių santykių neturėjo, buvo tik geri draugai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. K. ir atsakovas S. K. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 121 (b. l. 9). Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 4,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17). Atsakovo S. K. vardu nuo 1999 m. gruodžio 14 d. registruotas 3.220 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 18). VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruota transporto priemonė – automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 20). Ūkinio gyvūnų registro ataskaitos duomenimis nustatyta, jog ieškovės J. K. vardu registruoti galvijai – karvė Nr. (duomenys neskelbtini), buliukas Nr. (duomenys neskelbtini), buliukas Nr. (duomenys neskelbtini), buliukas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo S. K. vardu registruoti galvijai - buliukas Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitė Nr. (duomenys neskelbtini), buliukas Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitė Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23). Į bylą pateiktos traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo - pardavimo sutarčių kopijos, iš kurių matyti, jog S. K. pardavė 2018 m. birželio 22 d. ratinį traktorių MTZ Belarus - 82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktoriaus priekabą Taskento (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45, 46). Į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 51). Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2019 m. kovo 6 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. K. pareiškimą dėl grasinimų susidorojimu (b. l. 111-112).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. 2018 m. lapkričio 5 d. teismo nutartimi atsakovo S. K. prašymu buvo nustatytas trijų mėnesių susitaikymo terminas (b. l. 75-76). Tačiau 2018 m. vasario 8 d. gautas ieškovės J. K. prašymas atnaujinti sustabdytą bylą, kadangi atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų pasiektas susitaikymas. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. vasario 12 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (b. l. 80).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovė J. K. prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo S. K. kaltės. Nurodo, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio moralines ir lojalumo pareigas, naudoja psichologinį smurtą. Atsakovas nurodė, jog ieškovė jam buvo neištikima, tačiau pripažino, kad abu vienodai yra kalti dėl jų santuokos iširimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojalūs vienas kitam ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo. Teismas laiko, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio, tarpusavio santykių, sutriko jų nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis)

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise 3,2200 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir nurodo, kad šis turtas nedalintinas. CK 3.89 str. 1 d. 2 p. asmenine sutuoktiniu nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kadangi šis turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, ieškovė to neginčija, todėl šis turtas nėra dalintinas santuokos nutraukimo atveju.

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalinimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2940 įgijo (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą (sodybą su kitais statiniais), o 2010 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1247 įgijo 4,500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dalijant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalį turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, taigi yra galimybė pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nenustatyta aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

Byloje, ieškovė prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, o atsakovui siūlo sumokėti 13150 kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu nesutiko su tokiu nekilnojamojo turto padalinimo būdo ir prašo priteisti po ½ dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Taigi, nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).

Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4,5000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti padalinti natūra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių (lauko tualeto, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir po ½ 4,5000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo tarp šalių klausimą, nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl šių automobilių padalijimo nėra. Ieškovė prašo priteisti jai automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui – automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka su tokiu automobilių padalijimu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms nustatytina, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra asmeninė ieškovės J. K. nuosavybė, o automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo S. K. nuosavybė.

Laikantis turto padalijimo lygių dalių principo, teismas, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas didesnę savo laiko dalį praleidžia sodyboje pas mamą, kur laiko gyvulius ir dirba visus ūkio darbus, šieno vartytuvas – grėblys „Dobilas“ priteistinas ieškovei J. K.. Likę kiti kilnojamieji daiktai - penkių skyrių vagorius, kultivatorius, savadarbė priekaba priteistini atsakovui S. K.. Šalys teismo posėdžio metu sutarė ir neginčijo minėto turto verčių, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 200 Eur piniginė kompensacija už jai tenkanti didesnį turtą.

Šias vienas kitam kompensuotinas sumas užskaičius, iš atsakovo ieškovei priteistini 2550 Eur.

Teismas pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje yra prašoma ieškovei priteisti karvę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš ūkinio gyvūnų registro ataskaitos duomenų matyti, jog ieškovės J. K. vardu registruotas galvijas – karvė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas šią klaidą laiko rašymo apsirikimu ir ją ištaiso, toliau vadovaudamasis ūkinio gyvūnų registro ataskaitos duomenimis.

Taigi, ieškovė prašo jai priteisti karvę Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su tokiu padalijimu sutinka, todėl karvė Nr. (duomenys neskelbtini), buliukas Nr. (duomenys neskelbtini), buliukas Nr. (duomenys neskelbtini), buliukas Nr. (duomenys neskelbtini) priteistini ieškovei J. K., o buliukas Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitė Nr. (duomenys neskelbtini), buliukas Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitė Nr. (duomenys neskelbtini), priteistini atsakovui S. K..

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Tik jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokos metu turėtą pavardę „K.“, atsakovas prieštaravimo nepateikė. Nutraukus šalių santuoką, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „K.“, o atsakovui „K.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Tiek ieškovė, tiek atsakovas neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad santuoką prašė nutraukti abi šalys, teismo sprendimu nustatyta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys nesutiko taikiai išspręsti santuokos nutraukimo bylą, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, byloje pareikšti tiek turtiniai, tiek neturtiniai reikalavimai, todėl remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi kiekviena iš šalių paliktina prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju atsakovui Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad už priešieškinyje pareikštus reikalavimus mokėtinas 907 Eur žyminis mokestis. Kadangi šalys paliktinos prie savo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 907 Eur dydžio žyminis mokestis, kurio mokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 13,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, iš ieškovės ir atsakovo priteistina po 6,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 540 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 121, tarp J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – K., K..

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 4,500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ kitų kiemo statinių (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 4,500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ kitų kiemo statinių (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti šieno vartytuvą – grėblį „Dobilas“.

Atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti penkių skyrių vagorių, kultivatorių, savadarbę priekabą.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti karvę Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2550 Eur kompensaciją J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 907 Eur žyminio mokesčio ir 6,77 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės J. K. 6,77 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.