Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė T. O. pareikštu ieškiniu (t. I, b.l. 1-6) teismo prašė: 1) dėl atsakovo V. O. kaltės nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo 1989-07-29 sudarytą santuoką, įregistruotą Vilniaus m. CMS (akto įrašo Nr. 3001); 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę O., o atsakovui palikti jo pavardę O.; 3) priteisti atsakovui natūra keleivinį automobilį Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei keleivinį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4) priteisti iš atsakovo ieškovei 272.989,67 Lt sumą, skirtą padengti kreditoriui J. M. santuokos metu susidariusią 545.979,34 Lt skolą; 5) nepilnamečių vaikų K. O. bei M. O. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki jų pilnametystės; 7) priteisti iš atsakovo 28.000 Lt išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams.

Atsakovas V. O. su ieškiniu sutiko iš dalies (t. I, b.l. 62-63). Pripažino, kad santuokinis gyvenimas su ieškove nesusiklostė. Nuo 2006 metų atsakovas pradėjo skolintis pinigus savo poreikiams ir apie tai neinformavo ieškovės. Grąžinti skolų jis neturėjo galimybės, todėl kreditorių reikalavimai buvo vykdomi priverstinai per antstolius, o ieškovė, apie tai sužinojusi, patyrė stresą ir supyko. Paaiškino, kad santuokos metu buvo paimta paskola iš banko „Snoras“ namo statybai. Paskolos sutartyje atsakovas pasirašė, nes formaliai buvo santuokoje. Vėliau pagal šią sutartį kreditoriaus reikalavimo teises perėmė J. M.. Visi pinigai buvo panaudoti namo statybai, kuris priklauso ieškovei ir yra jos asmeninė nuosavybė, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo pusę paimtos paskolos. Atsakovas taip pat nurodė, kad tik iš dalies sutinka su prašomu priteisti išlaikymu nepilnamečiams vaikams ir prašė jo dydį sumažinti pusiau.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, E. Č. teismo prašė: 1) pripažinti solidariąją sutuoktinių atsakomybę pagal prievoles, kilusias iš atsakovo V. O. 2006-06-08, 2006-08-24 ir 2007-07-20, 2007-03-15, 2007-05-15 sudarytų paskolos sutarčių; 2) priteisti iš atsakovo V. O. ir ieškovės T. O. 190.000 EUR ir 230.848 Lt skolą. E. Č. paaiškino, kad atsakovas skolinosi pinigus šeimos namo statybai ir jo įrengimui, todėl paskola buvo paimta šeimos interesais ir turi būti grąžinta iš bendro sutuoktinių turto (t. IV, b.l. 22, 176).

Ieškovė T. O. su E. Č. reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad dalis paskolos sutarčių yra ginčijamos atsakovo, todėl neaišku, ar E. Č. turi reikalavimo teisę. Be to, namas buvo statomas gavus paskolą iš banko „Snoras“ pagal 2005-11-14 kredito sutartį, todėl skolintis pinigų namo statybai iš E. Č. nebuvo jokio poreikio, tuo labiau, kad tuo metu namas jau buvo beveik baigtas statyti. Apie atsakovo paimtas paskolas ieškovė nieko nežinojo, gautų lėšų atsakovas šeimos poreikiams nenaudojo ir jos nebuvo būtinos (t. V, b.l. 24-29).

Atsakovas V. O. su E. Č. reikalavimais taip pat nesutiko. Nurodė, kad E. Č. nepažįsta, o pinigus skolinosi keletą kartų nuo 1996 metų pas jos motiną M. S.. 2007 metais atsakovas nebesugebėjo grąžinti paskolos, todėl M. S. paprašė pasirašyti 2007-03-15 ir 2007-05-15 vekselius bei 2007-03-15 ir 2007-05-15 paskolos sutartis. Atsakovas nepastebėjo, kad vekseliuose ir paskolos sutartyse yra įrašyta ne M. S., bet E. Č. pavardė, nors ji jam pinigų neskolino (t. V, b.l. 8-12).

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. B. teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovo V. O. ir ieškovės T. O. 65.000 Lt skolą, 7.041 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. J. B. nurodė, kad 2006-11-10 atsakovas jam išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2007-05-10 sumokėti 65.000 Lt, tačiau vekselis nebuvo apmokėtas. Vekselis buvo išduotas galiojant ieškovės ir atsakovo santuokai, apie tai ieškovė žinojo, o gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl skola priteistina solidariai iš ieškovės ir atsakovo (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-424-647/2010, b.l. 115).

Ieškovė T. O. su J. B. reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad, ieškovei nesant 2006-11-10 paprastojo neprotestuotino vekselio davėju, J. B. neturi teisės reikšti jai savo piniginių reikalavimų. Ieškovės ir atsakovo šeimyniniai santykiai nutrūko jau nuo 2005 metų vidurio, todėl ji nieko nežinojo apie išduotą vekselį. Be to, J. B. reikalavimams taikytinas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-424-647/2010, b.l. 66).

Atsakovas V. O. su J. B. reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad vekselis nebuvo laiku pateiktas notarui, todėl jis tapo paprastu skolos rašteliu. Pripažino, kad savo reikmėms pasiskolino iš J. B. tik 50.000 Lt, kurių laiku negrąžino, taip pat sutiko, kad turi jam sumokėti 15.000 Lt palūkanų (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-424-647/2010, b.l. 30).

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. G. teismo prašė pripažinti solidariomis sutuoktinių atsakovo V. O. ir ieškovės T. O. prievoles, atsiradusias 2005-09-01 paskolos sutarties pagrindu ir 2007-05-22 paprastojo vekselio pagrindu. Nurodė, kad Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį iš atsakovo išieškoma 31.096 Lt vekselio turėtojo T. V. naudai. Taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-22 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3166-562/2007 iš atsakovo kreditoriui T. V. priteista 40.000 Lt skola, 550 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2007-08-03 ir 2007-12-10 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimis T. V. savo reikalavimus į atsakovą perleido V. G.. Atsakovas pinigus iš T. V. skolinosi būdamas santuokoje su ieškove bendriems šeimos poreikiams tenkinti (šeimos namo statybai ir jo įrengimui), todėl atsiradusios prievolės turi būti pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis (t. I, b.l. 173-175, t. IV, b.l. 1-4).

Ieškovė T. O. su V. G. reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pirminio kreditoriaus T. V. suteikta paskola atsakovui nebuvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir buvo paimta ieškovei nieko apie tai nežinant (t. II, b.l. 23-27).

Atsakovas V. O. su V. G. reikalavimais taip pat nesutiko. Nurodė, kad pinigus iš T. V. skolinosi asmeninėms reikmėms, ieškovė apie tai nieko nežinojo (t. II, b.l. 29-30).

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, S. L. teismo prašė, sudarant dalijamo sutuoktinių atsakovo V. O. ir ieškovės T. O. turto balansą, įtraukti į jį atsakovo 140.000 Lt skolą S. L. pagal Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą, kaip ieškovės ir atsakovo bendrąją prievolę, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. S. L. nurodė, kad 2007 metais atsakovas pagal vekselį pasiskolino iš jo 140.000 Lt, kurių negrąžino. Pinigai buvo skolinami bendriems šeimos poreikiams tenkinti (šeimos namo statybai ir jo įrengimui), todėl turi būti grąžinti abiejų sutuoktinių (t. I, b.l. 111-112, 182-183, t. IV, b.l 59-67, 143-144, 163-164).

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. Z. teismo prašė sudarant dalijamo sutuoktinių atsakovo V. O. ir ieškovės T. O. turto balansą, įtraukti į jį 1) priteistą 68.768 Lt skolą, išieškotiną pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-01-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8712-141/2006, kaip ieškovės ir atsakovo solidariąją prievolę; 2) priteistą 56.835,40 Lt skolą, išieškotiną pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-446-723/2008, kaip ieškovės ir atsakovo solidariąją prievolę. Nurodė, kad 2005 metais atsakovas pasiskolino pinigų iš pirminio kreditoriaus L. S. šeimos namo statybai. Iš viso buvo suteiktos trys paskolos. Pirmoji paskola vykdymo proceso metu buvo grąžinta ieškovės. Kitos dvi paskolos liko negrąžintos, dėl jų priteisimo yra įsitesėję teismo sprendimai nurodytose bylose. 2007-11-21 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi pradinio kreditoriaus L. S. reikalavimo teisė buvo perleista I. Z. (t. II, b.l. 119-121, t. IV, b.l. 59).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P. teismo prašė, sudarant dalijamo sutuoktinių atsakovo V. O. ir ieškovės T. O. turto balansą, įtraukti į jį A. P. kreditorinį reikalavimą 175.000 Lt sumai. Nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius remiantis 2003 ir 2004 metais sudarytais paskolos rašteliais. Atsakovas pinigus skolinosi šeimos namo statybų pabaigai ir įrengimui, apie tai buvo žinoma ieškovei (t. III, b.l. 92-93, 120-122, t. IV, b.l. 8).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. nurodė, kad jis yra ieškovės T. O. ir atsakovo V. O. kreditorius pagal Vilniaus apygardos teismo 2007-06-13 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2009-56/2007, kuriuo iš atsakovo K. J. priteista 240.700 Lt skola. Ši skola Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-15 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartimi pripažinta bendra sutuoktinių prievole. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-16 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3110-647/2007 iš atsakovo K. J. buvo priteista 53.800 Lt skola, kuri Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3110-647/2007 taip pat pripažinta bendra sutuoktinių prievole. Ieškovė žinojo ir neprieštaravo atsakovui skolinantis pinigus. Atsakovas grąžino K. J. tik 100.000 Lt ir yra skolingas 194.904 Lt (t. I, b.l 89, 90, 165-168, t. IV, b.l. 114-116, 214).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. A. nurodė, kad jis yra atsakovo V. O. kreditorius pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-23 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3470-341/2007, kuriuo P. A. iš atsakovo priteista 81.417,60 Lt skola pagal 2007-05-07 paskolos sutartį. Kadangi pinigus atsakovas skolinosi šeimos namo remontui, būdamas santuokoje su ieškove, P. A. prašė nukreipti skolos išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą (t. I, b.l. 65-66, 68, t. IV, b.l. 212).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M. atsiliepimo nepateikė, reikalavimų nesuformulavo. Ji yra ieškovės T. O. ir atsakovo V. O. kreditorius pagal 2007-07-26 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius AB bankas „Snoras“ perleido J. M. savo reikalavimą į 546.287,34 Lt skolą pagal AB banko „Snoras“, T. O. ir V. O. 2005-11-14 pasirašytą paskolos sutartį Nr. 031-02345 (t. I, b.l. 31, t. IV, b.l. 80).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė T. O. tinkamai vykdo savo pareigą auklėti ir prižiūrėti vaikus K. O. bei M. O., rūpinasi bei išlaiko juos. Atsakovas V. O. negyvena kartu su ieškove ir vaikais. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaikų interesus. Ieškovė, nutraukiant santuoką, prašė priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui ne mažiau kaip 400 Lt per mėnesį (t. II, b.l. 167).

Atsakovo vardu registruotų kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų teismas nenustatė.

Kadangi A. P. savo kreditorinius reikalavimus pagrindžiančių įrodymų (2003 metais išrašyto paskolos raštelio, pagal kurį jis paskolino atsakovui 75.000 Lt, ir 2004 metais išrašyto paskolos raštelio, pagal kurį jis paskolino atsakovui 100.000 Lt) nepateikė, teismas nelaikė jo sutuoktinių kreditoriumi ir jo prievolės vykdymo tvarkos, nutraukiant santuoką, nenustatinėjo.

Apeliaciniu skundu ieškovė T. O. prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas:

1) keleivinius automobilius Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalino po ½ dalį ieškovei ir atsakovui;

2) pakeitė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), teisinį režimą į bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą bei padalino šį nekilnojamąjį turtą po ½ dalį ieškovei ir atsakovui;

3) iš dalies patenkino E. Č. reikalavimus ir priteisė jai solidariai iš ieškovės ir atsakovo 345.313 Lt skolos su palūkanomis ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-06-13 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2009-56/2007 K. J. 2006-08-04 paskolos raštelio pagrindu iš atsakovo priteista 240.700 Lt skola (neišieškota skolos dalis – 190.700 Lt) yra bendra ieškovės ir atsakovo prievolė;

5) iš dalies patenkino V. G. reikalavimus ir priteisė jam iš ieškovės 40.000 Lt skolą pagal 2005-09-01 paskolos sutartį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat nustatė, jog ši prievolė priteistoje dalyje yra solidari ieškovės prievolė su atsakovo prievole pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-22 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3166-562/2007, bei priteisė iš ieškovės 1.200 Lt žyminio mokesčio valstybei;

6) iš dalies patenkino I. Z. reikalavimus ir priteisė jam iš ieškovės 120.413,20 Lt skolos su delspinigiais pagal 2006-05-19, 2005-09-11 ir 2006-04-10 paskolos sutartis bei nustatė, jog ši prievolė yra solidari ieškovės prievolė su atsakovo prievole – skola ir delspinigiais, priteistais Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-446-723/2008 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8712-141/2006, be to, priteisė iš ieškovės 3.275 Lt žyminį mokestį valstybei ir 266 Lt bylinėjimosi išlaidų I. Z.,

ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

1) bendrąja jungtine nuosavybe esančius keleivinius automobilius Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti priteisiant juos atsakovui natūra;

2) atmesti E. Č. reikalavimus, kuriais prašoma priteisti iš ieškovės 345.313 Lt skolą su palūkanomis ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei pripažinti, kad atsakovo skola E. Č., jeigu tokia būtų nustatyta, yra asmeninė atsakovo prievolė;

3) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-06-13 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2009-56/2007 K. J. 2006-08-04 paskolos raštelio pagrindu iš atsakovo priteista 240.700 Lt skola yra asmeninė atsakovo prievolė;

4) pripažinti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-22 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3166-562/2007 V. G. 2005-09-01 paskolos sutarties pagrindu iš atsakovo priteista 40.000 Lt skola ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra asmeninė atsakovo prievolė;

5) pripažinti, kad 120.413,20 Lt skola su delspinigiais I. Z. pagal 2006-05-19, 2005-09-11 ir 2006-04-10 paskolos sutartis yra asmeninė atsakovo prievolė pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-446-723/2008 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-11-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8712-141/2006.

Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė tarp ginčo šalių lygiomis dalimis padalinti nedalomus daiktus – santuokos metu įgytus automobilius. Ieškovė savo ieškinyje nurodė automobilių padalijimo variantą, pareikšdama reikalavimą abu automobilius natūra priteisti atsakovui, su kuo jis sutiko. Tačiau teismas, nepaisydamas šalių reikalavimų, automobilius padalino lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvieno automobilio kiekvienai šaliai, nenurodydamas jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl šis turtas turėtų būti padalintas tokiu būdu, kurį pritaikius nei ieškovei, nei atsakovui nėra jokios galimybės šiuo turtu naudotis. Ieškovė taip pat nesutiko su teismo išvada, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra jos asmeninė nuosavybė. Teismas neištyrė byloje esančios 2001-03-16 dovanojimo sutarties, kuria atsakovas perleido ieškovei būtent gyvenamąjį namą, nebaigtą statyti, kurio baigtumas tuo metu buvo 12 procentų. Teismas netyrė ir nevertino viešo registro duomenų tuo aspektu, kad šis gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik ieškovės vardu ir nenurodyta, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti laikomas ieškovės asmenine nuosavybe. Be to, šis namas buvo pastatytas iš ieškovės asmeninių lėšų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Namo statybai buvo panaudotos ir ieškovės artimųjų suteiktos lėšos. 2005 m. rugsėjo mėn. namo statyba iš esmės buvo pabaigta, liko tik jį įrengti, o tam (ne statybai) buvo panaudota 2005-11-14 iš banko „Snoras“ gauta paskola. Kadangi paskolos išdavimo momentu su atsakovu ieškovė formaliai buvo santuokoje, nors jokių santuokinių ryšių nepalaikė ir bendro ūkio nevedė nuo 2005 m. vidurio, banko „Snoras“ reikalavimu paskola galėjo būti išduota tik abiems sutuoktiniams. Be to, teismas netyrė ir nevertino tokios svarbios aplinkybės, jog gauta paskola iš banko nebuvo grąžinta nei iš asmeninių šalių lėšų, nei iš kokių nors bendrų lėšų. Ieškovės motina J. M. savo asmeninėmis lėšomis padengė bankui susidariusį 546.287,34 Lt įsiskolinimą. Be to, į bylą pateiktas statybos leidimas ir dokumentai apie statybinių medžiagų pirkimą bei darbų ar paslaugų priėmimą patvirtina, kad atsakovas nei savo lėšomis, nei darbu neprisidėjo prie namo statybos ir jo įrengimo. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad šis namas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Nepaisant to, teismas gyvenamąjį namą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors nebuvo pareikšto tokio reikalavimo, ir nepagrįstai išsprendė šio turto padalijimo klausimą.

Ieškovė taip pat nesutiko su teismo išvada, kad asmeninės atsakovo prievolės kreditoriams E. Č., V. G., I. Z. ir K. J. yra bendros sutuoktinių prievolės. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nežinojo apie atsakovo pasiskolintus pinigus, niekada nedalyvavo atsakovui ir kreditoriams pasirašant skolos dokumentus. Visos atsakovo paskolos buvo paimtos be ieškovės žinios ir sutikimo. Kreditoriai taip pat nurodė, jog ieškovė atsakovui iš jų skolinantis pinigus nedalyvavo. Pats atsakovas paaiškino, jog skolinosi pinigus savo asmeniniams poreikiams tenkinti, jog ieškovė apie šias paskolas nieko nežinojo, šios paskolos nebuvo būtinos bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir niekada tam nebuvo panaudotos. Kreditoriai, teigdami skolinę pinigus gyvenamojo namo statybai ar įrengimui, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nors būtent jie turi procesinę pareigą įrodyti, jog pinigai paskolinti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kreditorių paskolos atsakovui išduotos 2006-2007 metais, t. y. tuo metu, kai gyvenamasis namas jau buvo pastatytas ir iš esmės įrengtas, o iš banko „Snoras“ 2005-11-14 paimta net pusės milijono litų paskola. Susumavus visų kreditorių nurodomas paskolų sumas, bendra paskolinta suma sudaro 1.601.840 Lt ir žymiai viršija gyvenamojo namo rinkos vertę. Be to, kreditoriai iš pradžių neprašė išieškoti skolų iš ieškovės, t. y. pasirinko savo prievolės įvykdymo reikalauti būtent iš atsakovo, su kuriuo ir buvo sudarytos paskolos sutartys.

Pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies patenkino E. Č. reikalavimus, ieškovė taip pat nurodė, kad nei E. Č., nei liudytoja M. S. nenurodė, kad M. S. perleido kokį nors reikalavimą E. Č. į kokią nors atsakovo skolą, ar kad būtų sudarytas koks nors apsimestinis sandoris. Liudytoja M. S. teigė, kad atsakovui 1996 metais pinigų ji neskolino. Esant tokiai situacijai, kai atsakovas aiškina apie 1996 metais sudarytą sandorį su M. S., o pastaroji tokį sandorį neigia, tuo tarpu E. Č. nurodo, jog M. S. paskolino atsakovui pinigų ir jis juos grąžino, nesant jokių rašytinių įrodymų, jog 1996 metais atsakovui buvo paskolinti kokie nors pinigai, akivaizdu, kad tokio reikalavimo atžvilgiu išieškojimas yra negalimas ir tokį reikalavimą perleisti yra draudžiama. Šiuo atveju teismas patenkino E. Č. reikalavimus remdamasis kitu faktiniu pagrindu negu kad nurodė pati E. Č., t. y. teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas. Be to, teismas, priteisdamas E. Č. 100.000 JAV dolerių (237.000 Lt) skolą, priteisė ir 108.313 Lt palūkanas, kurios buvo apskaičiuotos neteisingai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 1996 metais M. S. skolino atsakovui kokius nors pinigus, kad atsakovas plėtojo tuo metu kokį nors verslą ir tam panaudojo šią paskolą, kad ieškovė pinigus bendrai naudojo kartu su atsakovu ar kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

Pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies patenkino K. J. reikalavimus, ieškovė taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, nesutikdama su šio teismo 2009-07-03 nutartimi, kuria skola K. J. pripažinta bendra sutuoktinių prievole, ir kuria nustatyta, kad ši prievolė yra vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, pateikė atskirąją nuomonę, kurioje nurodė, kad sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės. Jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar sprendimo vykdymo tvarką taip, kad jis sukeltų pareigų ir kitam asmeniui, negalima. Priešingu atveju, būtų nuspręsta dėl neįtraukto byloje asmens teisių ir pareigų vykdymo procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 iš esmės palaikė teisėjos atskirąją nuomonę ir pasisakė, kad ši byla buvo išspręsta neteisingai. Tačiau teismas nagrinėjamoje byloje į šias aplinkybes neatsižvelgė ir prievolės pobūdžio nepakeitė, nors tą padaryti privalėjo. Ieškovė taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2009-232/2007 pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007-06-13 sprendimo už akių ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo K. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 100.000 Lt skola jam buvo grąžinta pagal 2007-06-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimą už akių. Taigi, pačiam kreditoriui pripažįstant, kad buvo grąžinta ta dalis skolos, kurią būtent teismas pripažino solidaria sutuoktinių prievole, likusi neišieškota jos dalis sudarytų 140.700 Lt, o ne 190.700 Lt kaip kad neteisingai nurodė teismas.

Pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies patenkino V. G. reikalavimus, ieškovė taip pat nurodė, kad ji nebuvo įtraukta atsakove į civilinę bylą Nr. L2-3166-562/2007 Vilniaus rajono apylinkės teisme, kurioje 2007-10-22 teismo įsakymu iš atsakovo pradiniam kreditoriui T. V. buvo priteista 40.000 Lt skola pagal 2005-09-01 paskolos sutartį, tad šis teismo sprendimas ieškovei neturi res judicata galios. Nagrinėjamoje byloje V. G. nurodytos skolos priteisti iš ieškovės neprašė, tik pareiškė reikalavimą pripažinti solidariąją sutuoktinių prievolę, tačiau teismas skolą vis vien priteisė. Taip teismas akivaizdžiai peržengė pareikštų reikalavimų ribas. Be to, teismas, pats savo iniciatyva pakeitęs neturtinį V. G. reikalavimą į turtinį, nepareikalavęs, kad tokiu atveju būtų primokėtas žyminis mokestis ar nepalikęs tokio reikalavimo nenagrinėtu, neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš ieškovės ir žyminio mokesčio valstybei. Ieškovei nieko nebuvo žinoma apie šią skolą, ji nebuvo panaudota ir nebuvo būtina šeimos poreikiams tenkinti. Liudytoja O. V. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokiomis sumomis jos vyras T. V. skolino pinigus atsakovui. Be to, šie liudytojai yra akivaizdžiai suinteresuoti civilinės bylos baigtimi.

Pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies patenkino I. Z. reikalavimus, ieškovė taip pat nurodė, kad ji nebuvo įtraukta atsakove Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-446-723/2008 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8712-141/2006, kuriose buvo tenkinti I. Z. reikalavimai atsakovui, tad nurodytose byloje priimti teismų sprendimai neturi ieškovei res judicata galios. Nagrinėjamoje byloje I. Z. nurodytos skolos priteisti iš ieškovės neprašė, tik pareiškė reikalavimą pripažinti solidariąją sutuoktinių prievolę, tačiau teismas skolą vis vien priteisė. Taip teismas akivaizdžiai peržengė pareikštų reikalavimų ribas. Be to, teismas, vertindamas neturtinį I. Z. reikalavimą kaip turtinį ir nepareikalavęs, kad tokiu atveju būtų primokėtas žyminis mokestis, ar nepalikęs tokio reikalavimo nenagrinėtu, neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš ieškovės ir žyminio mokesčio valstybei. Paimtos paskolos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti ir tam nebuvo būtinos.

Atsiliepimu trečiasis asmuo E. Č. teismo prašo ieškovės T. O. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad E. Č. parodymai ir liudytoja apklaustos jos motinos M. S. paaiškinimai apie paskolos sutarčių sudarymo ir pinigų perdavimo atsakovui aplinkybes yra prieštaringi. Tiek E. Č., tiek M. S. nurodė, kad pinigus atsakovui visais atvejais perdavė M. S.. Kiekvienu atveju pinigai buvo skolinami su E. Č. žinia ir jai sutinkant. Paskolos sutartyse atsakovas yra pasirašęs po sutarties tekstais ir savo parašu patvirtinęs, kad pinigus gavo. E. Č. šeima turėjo pakankamai pajamų suteikti nurodytas paskolas atsakovui – tai E. Č. tėvų ir senelio santaupos bei M. S. gautas palikimas iš Anglijoje gyvenusios jos tetos, todėl teigti, kad atsakovui pinigai negalėjo būti perduoti, nėra pagrindo. E. Č. motina M. S. nuo 1992 metų dirbo atsakovo įmonėje UAB „Bovita“ buhaltere. Jų tarpusavio santykiai buvo gana draugiški ir, kaip tuo metu M. S. manė, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Jinai ne vieną kartą lankėsi pas atsakovą namuose, jai buvo parodyti visi kambariai, atsakovas pasakojo ką dar turi padaryti. Atsakovas aiškino, kad yra atkurta nuosavybė į žemę, o pardavęs žemės sklypus grąžins pinigus. M. S. dar buvo susitarusi, kad už suteiktas paskolas atsakovas vieną sklypą parduos jos šeimai. Kuomet turėjo problemų su sveikata, jai padėjo tiek atsakovas, tiek ieškovė, už ką M. S. jautė dėkingumą. E. Č., žinodama šias aplinkybes, taip pat palaikė motiną, o tuo buvo pasinaudota tik siekiant įgyti pasitikėjimą ir gauti paskolas, kurių faktiškai ginčo šalys neketino grąžinti. Skolindamasis pinigus atsakovas visada nurodydavo, kokiems tikslams prašo pinigų, t. y. tam, kad baigtų sutvarkyti šeimos namą. Aplinkybė, kad ieškovė santuokos nutraukimo byloje neįtraukė E. Č. į kreditorių sąrašą, nepatvirtina, jog apie E. Č. turimą skolą ieškovė nežinojo. Tai yra sąmoningas nutylėjimas, siekiant išvengti skolų padengimo. Apie atsakovo skolintus pinigus ieškovė žinojo, pinigai buvo skolinami namo statybai ir jo įrengimui, kuriame šeima gyveno, todėl laikytina, kad paskolos suteiktos bendriems šeimos interesams ir jos grąžintinos iš bendro sutuoktinių turto.

Atsiliepimu trečiasis asmuo I. Z. teismo prašo ieškovės T. O. apeliacinį skundą dalyje dėl 120.413,20 Lt skolos priteisimo kreditoriaus I. Z. naudai iš abiejų sutuoktinių Teresos ir V. O. solidariai bei žyminio mokesčio valstybei (3.275 Lt) ir I. Z. (266 Lt) priteisimo iš ieškovės atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą. Dėl kitos ieškovės apeliacinio skundo dalies prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Byloje įrodyta aplinkybė, jog paskolas I. Z. teikė atsakovo šeimos interesais. Su sutuoktiniais jis bendravo šeimomis apytiksliai nuo 2002 m. iki 2007 m. Sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino vaikus, bendrai rūpinosi gyvenamojo namo statybomis. Atsakovas dažnai konsultuodavosi su I. Z. statybos klausimais, taip pat skolindavosi statybos darbams atlikti. Dėl pirmosios 2005-09-11 paskolos Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-446-723/2008 posėdžio metu atsakovas neginčijo fakto, jog 20.000 USD dolerių buvo skirti namo statybai. Ieškovės 2007-05-21 pasirašytas susitarimas dėl antrosios 2006-04-21 paskolos grąžinimo byloja, kad ji žinojo apie sutuoktinio skolas ir šie pinigai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovės mokėjimai byloja, kad atsakovo skolas ji patvirtino. Kadangi pirmos dvi paskolos (2005-09-11 – 56.500 Lt; 2006-04-21 – 90.000 Lt) buvo skirtos namo statybai, natūralu, kad ir trečioji 41.000 Lt sumos 2006-05-19 paskola suteikta tuo pačiu laikotarpiu tam pačiam tikslui. Kad skolinė prievolė I. Z. buvo solidarioji, paminėta ir ieškovės 2008-01-07 prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu civilinėje byloje Nr. 2-691-341/2008. Kadangi statomas namas buvo šeimos turtas, natūralu, kad vieno iš sutuoktinių skolinės prievolės I. Z. buvo prisiimtos ne tik šeimos interesais, bet ir konkrečiai skirtos iš esmės pagerinti vienintelį šeimos būstą. Sutuoktiniai 2005-11-14 gaudami pusės milijono litų vertės kreditą banke, jau buvo investavę į namo statybas virš vieno milijono litų. I. Z. įsitikinęs, kad tarpe šių statyboms panaudotų pinigų buvo ir jo paskolinti 20.000 JAV dolerių. Sutuoktiniams nuolat trūkdavo lėšų pabaigti prabangaus namo statybas, todėl I. Z. mano, kad jo skolintais pinigais buvo ne tik pagerintas vienintelis šeimos būstas, bet iš dalies atsiskaityta su banku. Teismas priėmė visiškai pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą dėl I. Z. pareikšto reikalavimo nustatyti, kad sutuoktinių skolinės prievolės yra solidariosios, teisingai įvertino šį reikalavimą kaip prašymą priteisti pagal minėtus skolos dokumentus atsiradusį įsiskolinimą iš ieškovės.

Ieškovė, siekdama įrodyti, kad nurodytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nors buvo įsigyti ieškovės ir atsakovo santuokos metu, tačiau už ieškovės artimųjų giminaičių lėšas. Be to, nurodytas gyvenamasis namas buvo pastatytas ir įrengtas, vėlgi, už ieškovės artimųjų giminaičių lėšas, taip pat už jos asmenines lėšas, gautas pardavus minėtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio savo ½ dalį atsakovas ieškovei padovanojo (t. III, b.l. 162-163, t. VI, b.l. 53-55). Ieškovė nurodė, kad jos tėvai daugelį metų ūkininkavo 27 ha žemės sklype Širvintų rajone, augino grūdines kultūras, įvairias daržoves; mirus ieškovės tėvui, toliau ūkininkavo jos motina, o brolis jai padėdavo; per metus buvo užauginama ir parduodama iki 20-30 tonų grūdų, tad vien už grūdus per metus buvo gaunama 10.000 Lt, taip pat parduodavo ir bulvių bei morkų derlių, tad ieškovės šeima buvo susitaupiusi nemažai piniginių lėšų; be to, po tėvo mirties ieškovės šeima pardavė dalį žemės ūkio technikos.

Teisėjų kolegija, vertindama tokių ieškovės paaiškinimų pagrįstumą, pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui apskritai jokių šiuos jos paaiškinimus galinčių patvirtinti įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės šeimos turėtą ar turimą turtą, pinigines lėšas ar santaupas bei sudarytus sandorius, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės šeima iš tikrųjų galėjo skirti lėšų aukščiau nurodyto turto įsigijimui. Tuo tarpu tai, kad atsakovas tokių lėšų turėjo pakankamai, netiesiogiai patvirtina byloje apklaustų liudytojų M. S. ir V. Ž. parodymai, kurie nurodė, kad atsakovas nurodyto turto įsigijimo laikotarpiu sėkmingai vertėsi verslu, ką iš esmės patvirtino ir pati ieškovė (t. III, b.l. 163, t. VI, b.l. 12, 166-167).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovės ir atsakovo santuokos metu įsigytas turtas – nurodytas žemės sklypas ir tuo metu dar nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), – buvo įsigytas už ieškovės ir atsakovo bendras lėšas. Atitinkamai ir ieškovės pajamos, gautos 2005-12-16 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. VI, b.l. 61-62), kurios, ieškovės teigimu, buvo panaudotos nurodyto gyvenamojo namo įrengimui, taip pat laikytinos ieškovės ir atsakovo bendromis pajamomis. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas nurodyto buto ½ dalį dovanojimo sandoriu perleido ieškovei, tik patvirtina turto įgijimo bendromis sutuoktinių lėšomis faktą.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovės artimieji giminaičiai patys atliko iš esmės visus nurodyto gyvenamojo namo statybos ar įrengimo darbus, o net jeigu ir buvo jų pagalba atlikti tam tikri darbai, vien tai nėra pakankamas pagrindas šį namą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai, rangos sutartis ir užsakymai (t. VI, b.l. 63-139) patvirtina tik tai, kad buvo atliekami nurodyto namo statybos ir įrengimo darbai, dėl ko ginčo byloje ir nėra, tačiau ne tai, kad už šiuos darbus atsiskaitė asmeniškai ieškovė savo ar savo artimųjų giminaičių piniginėmis lėšomis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė, teigdama, jog gyvenamasis namas yra jos asmeninė nuosavybė, tuo pačiu prievolę, kylančią iš 2005-11-14 paskolos sutarties Nr. 031-02345, kurios pagrindu AB bankas „Snoras“ suteikė ieškovei ir atsakovui 499.000 Lt paskolą, skirtą būtent šio gyvenamojo namo įrengimui (t. I, b.l. 4, 16-28), laiko savo ir atsakovo bendra prievole. Kita vertus ieškovė teigia, kad AB bankas „Snoras“ suteikta paskola, ginčo šalims nevykdant paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, buvo padengta jos motinos J. M. asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą (t. I, b.l. 30-34, t. VI, b.l. 56-57). Nepaisant to, jokių tai patvirtinančių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, todėl neatmetama, kad prie šios paskolos padengimo prisidėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas, tuo labiau, kad pati J. M. bylos nagrinėjime nedalyvavo ir su nurodytomis aplinkybėmis susijusių paaiškinimų nepateikė.

Dėl prievolės kreditoriui K. J.

Dėl prievolių kreditoriams V. G. ir I. Z.

Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis priskiriama prie pastarosios grupės sandorių. Tokiu atveju tam, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole, turi būti įrodyta, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Dėl prievolių kreditorei E. Č.