- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-1153-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- T. O., K. J., V. O.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio (pranešėjo)
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria tenkintas anstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškimas civilinėje byloje pagal antstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. J., V. O., T. O. dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė Nemira Šiugždaitė pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. J., V. O., T. O. dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-3110-647/2007 išaiškinimo, kuriame nurodė, kad antstolių kontorai yra pateikti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007-10-10 vykdomasis raštas Nr. 2-2009-232/2007 dėl 235 000 Lt skolos ir 5 700 Lt žyminio mokesčio, iš viso 240 700 Lt išieškojimo ir 2007-10-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-3110-647/2007, kuriuo išieškotojo K. J. naudai priteista iš skolininko V. O. 53 800 Lt skolos ir 404 Lt žyminio mokesčio, iš viso 54 204 Lt. Vykdymo proceso eigoje 2007-12-06 skolininko sutuoktinės T. O. motina J. M. tiesiogiai išieškotojui K. J. sumokėjo 100 000 Lt ir 2007-12-06 antstolių kontoroje buvo gautas T. O. prašymas, kad J. M. pervesta 100 000 Lt suma būtų užskaityta, skolos pagal Vilniaus apygardos teismo 2007-10-10 sprendimą padengimui. Šiuo metu V. O. yra skolingas K. J. visą sumą, priteistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-16 teismo įsakymu, ir 140 700 Lt pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą už akių. Siekiant įvykdyti teismų sprendimus, 2007-10-15 buvo aprašytas ir areštuotas skolininkui bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas - gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 557,33 kv.m, esantis (duomenys neskelbtini), visos UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini) akcijos, sutuoktinės darbo užmokesčio dalis sumoje 974,52 Lt. Išieškotojo teigimu, V. O. pasiskolino iš jo pinigų būdamas santuokoje, gyvenamojo namo, kuriame sutuoktiniai gyvena ir šiuo metu, įrengimui, todėl vadovaujantis CPK 589 str. nustatyta tvarka buvo nuspręsta kreiptis į teismą, kad teismas išaiškintų iš kokio sutuoktinių V. O. ir T. O. turto galima vykdyti, skolos, priteistos Vilniaus apygardos teismo 2007-06-13 sprendimu už akių bei Vilniaus rajono apylinkės 2007-10-16 teismo įsakymu Nr. L2-3110-647/2007, išieškojimą. 2008-05-19 nutartimi Vilniaus apygardos teismas antstolės pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimo dalyje dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-16 įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-3110-647/2007 vykdymo tvarkos išaiškinimo atsisakė priimti nagrinėti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. 2009-01-15 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi buvo išaiškinta, kad 2007-06-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių priteistos sumos išieškotinos iš bendro sutuoktinių T. O. ir V. O. turto, o jo esant nepakankamai, išieškojimas nukreiptinas į sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė 2007-10-16 teismo įsakymą Nr. L2-3110-647/2007, prašo išaiškinti teismo įsakymo Nr.L2-3110-647/2007 vykdymo tvarką, nurodant ar galima teismo įsakymu priteistą prievolę laikyti bendra prievole, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o jo nesant iš asmeninio sutuoktinių turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. J. nurodė, jog su skolininku pažįstamas 5 metus, jau iki paskolos suteikimo jam, pažinojo V. O. 3 metus. Skolininkas statėsi namą, todėl vis sakydavo kad jam trūksta pinigų. Kadangi pats turėjo sodybą, kurią pardavė, todėl dalį pinigų be raštelio paskolino skolininkui. Pinigus namo statybai paskolino V. O. kažkur 2005 m. - 2006 m., jokio skolos raštelio iš skolininko neėmė. Paskui V. O. paprašė jo paskolinti dar 140 000 Lt iki kovo 1 d. Skolininkas užtikrino, jog jei kas jam atsitiktų, skolą jam grąžins skolininko žmona T.. Vėliau pasirašė su skolininku paskolos sutartį. Pats skolininkas V. O. pasiūlė pasirašyti paskolos raštelį. Skolininko žmona T. jam grąžino 100 000 Lt, o likusią pinigų sumą jam iki šiol niekas negrąžino. Apie paskolintus pinigus skolininko žmona T. tikrai žinojo, nes ji dalyvavo, kai K. J. ir V. O. V. O. namuose kalbėjosi dėl pinigų. Nei pasirašant paskolos raštelį, nei duodant V. O. pinigus jo žmona T. nedalyvavo. Kadangi V. K. J. užtikrino, kad pats grąžins paskolintus pinigus, todėl į paskolos raštelį jo sutuoktinė T. nebuvo įrašyta.
Suinteresuotas asmuo V. O. nurodė, kad skolingas K. J. 100 000 Lt. Pinigus skolinosi asmeninėms reikmėms. Jo sutuoktinė T. apie skolą sužinojo tik gavusi teismo šaukimą į teismą. Iki šaukimo gavimo jis buvo susitaręs su paštininkais, kad jie nedėtu pranešimų į pašto dėžutę. Namas yra užrašytas žmonos vardu, ji pati su uošviene tą namą ir statėsi. Pats iš uošvienės pasiskolino pinigų ir tuos pinigus pervedė K. J.. Skolindamas pinigus iš uošvienės sudarė paskolos sutartį. Namas jau buvo įrengtas 2006 metų pradžioje. Paskolas iš K. J. ėmė 2006 m. ir 2007 m. Paskolintus pinigus investavo į naftos ir statybos produktus Baltarusijos įmonėje. Investavo pagal žodinį susitarimą grynais pinigais.
Vilniaus rajono apylinkės teismas pareiškimą tenkino. Išaiškino, kad vykdant 2007-10-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3110-647/2007, išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių V. ir T. O. turtą, o jo esant nepakankamai išieškojimas nukreiptinas į sutuoktiniams V. O. ir T. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo T. O. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - išaiškinti, kad vykdant 2007-10-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3110-647/2007, išieškojimas turi būti nukreipiamas į V. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, o jo esant nepakankamai, išieškojimas nukreiptinas į V. O. priklausančią bendro turto dalį.
Nurodo, kad teismas, išaiškinęs 2007-10-16 teismo įsakymą dėl 53 800 litų skolos ir 404 litų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. O. kreditoriaus K. J. naudai, pakeitė teismo procesinio sprendimo esmę ir nusprendė dėl neįtraukto byloje, kurioje buvo priimtas procesinis sprendimas, dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptasi, asmens, t.y. T. O., teisių ir pareigų vykdymo procese. Pagal CPK 278 str. 1 d. ir 2 d. teismo procesinio sprendimo išaiškinimas negali pakeisti aiškinamo teismo sprendimo (nutarties) turinio, taip pat, LR CPK 266 str. yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
Be to, nurodo, kad teismas, leisdamas visiems teismo posėdyje dėl teismo įsakymo vykdymo tvarkos išaiškinimo dalyvavusiems asmenims pateikti įrodymus ir juos vertindamas, ne tik kad išėjo už bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ribų, bet ir, vertindamas į bylą pateiktus naujus įrodymus, grubiai pažeidė tiek įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles, tiek civilinio proceso įstatyme įtvirtintus pamatinius betarpiškumo ir žodiškumo principus. Teismas savo išvadas apie teismo įsakymą grindė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-2009-232/2007 surašytu protokolu, kuriame yra užfiksuoti toje civilinėje byloje apklaustų liudytojų parodymai, tačiau pats betarpiškai šių asmenų teismo posėdyje liudytojais neapklausė ir net neišsiaiškino, kas šiems asmenims yra žinoma apie skolininko V. O. skolą kreditoriui K. J., kurios suma yra priteista būtent Vilniaus rajono apylinkės teismo priimtu teismo įsakymu. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų aplinkybių, kurios buvo nurodytos Šios bylos proceso stadijos metu, nevertino kiekvieno į bylą pateikto įrodymo atskirai ir jų viseto, bet išimtinai vadovavosi ir savo procesinį sprendimą grindė iš esmės vien tik suinteresuoto asmens K. J. pateiktais įrodymais, netenkino prašymo kviesti kitus liudytojus, netyrė ir nevertino pateiktų į bylą įrodymų bei nenurodė motyvų, dėl ko jie buvo atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą anstolė Nemira Šiugždaitė prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai šią misiją įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 str.). Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (LR CPK 278 str. 1 d.). Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek LR CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką.
Nagrinėjamoje byloje antstolis prašė išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką nurodant, ar galima teismo įsakymu priteistą prievolę laikyti bendra prievole, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o jo nesant iš asmeninio sutuoktinių turto.
Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Pagal LR CPK 648 str. 1 d. 4, 7 p., vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti pažodžiui nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas. Pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą (res judicata) – antstolio patvarkymu (LR CPK 613, 756 str.) reikštų LR CPK 586 str. pažeidimą, t.y., vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento.
Sutuoktiniai pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Tuo atveju, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų skyrium (LR CK 6.6 str. 4 d.). Kreditoriui pasirinkus solidariąją prievolę reikalauti įvykdyti iš vieno sutuoktinio, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skolininku bus nurodytas tik vienas, t.y., kreditoriaus pasirinktas sutuoktinis (skolininkas). Tačiau net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimo į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (LR CK 3.113 str.) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimais skolos priteistos iš skolininko V. O.. Kolegijos nuomone teismo sprendimas yra aiškus, taigi nebuvo pagrindo aiškinti jo vykdymo ir konstatuoti, jog teismo sprendimu skolos priteistos iš sutuoktinių solidariai ir išieškojimas gali būti vykdomas iš abiejų sutuoktinių turto. Kadangi aiškus teismo sprendimo turinys, pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir antstolio prašymas išaiškinti teismo sprendimą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir antstolės Nemiros Šiugždaitės prašymą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos antstolės Nemiros Šiugždaitės 12,75 Lt pašto išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme.