Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RCD Room Concept Design“ vadovui I. P., atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,

atsakovei G. J.-K., jos atstovams advokatei Rimantei Tamulytei, advokato padėjėjui Algirdui Gedminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RCD Room Concept Design“ ieškinį atsakovei G. J.-K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškiniu, dubliku ieškovė prašė iš atsakovės G. J.-K. priteisti 16 400 Eur žalą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu ir dubliku nurodė, kad atsakovės 2020 m. birželio 29 d. akcininkų sprendimu buvo paskirta eiti generalinės direktorės pareigas nuo 2020 m. birželio 30 d. Iš pareigų atleista nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. Ieškovės užsakytas specialistas nustatė, kad atsakovė pagal 2021 m. gruodžio 31 d. Kasos išlaidų orderį Nr. E2377 gavo iš bendrovės kasos 15 000 Eur, tačiau nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių šių bendrovės lėšų panaudojimą ir negrąžino šių piniginių lėšų į bendrovės kasą. Be to, atlikus gautų ir įneštų piniginių lėšų paskaičiavimus, nustatytas 1 400 Eur piniginių lėšų trūkumas 2022 m. rugsėjo 6 dienai. Tokiu būdu, ieškovės teigimu, atsakovė bendrovei padarė 16 400 Eur žalą.

2. Atsiliepimu, tripliku atsakovė G. J.-K. ieškinį prašė atmesti, skirti ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. pritaikytos baudos skiriant atsakovei, priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. ėjo ieškovės generalinės direktorės (vadovės) pareigas. Nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovo akcininkais buvo A. P., K. P. ir UAB „Hydrolot“. 2021 m. gruodžio 2 d. atsakovei buvo išduota 15 000 Eur suma pagal kasos išlaidų orderį Nr. E2360 (Orderis1) su tikslu, kad atsakovė, kaip ieškovės vadovė, šias lėšas įneštų į ieškovės banko sąskaitą. 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovė pagal Orderį1 visą sumą įnešė į banko sąskaitą. 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovei buvo išduota 15 000 Eur suma pagal kasos išlaidų orderį Nr. E2377 (Orderis2) su tikslu, kad atsakovė, kaip ieškovės vadovė, šias lėšas taipogi įneštų į banko sąskaitą. 2022 m. vasario 11 d. atsakovė, vykdydama savo, kaip vadovės pareigas, turėjo įnešti dar (be Orderiu2 išduotų 15 000 Eur sumos) papildomą 15 000 Eur ieškovės lėšų į banko sąskaitą, t. y. bendrą 30 000 Eur sumą. 2022 m. vasario 11 d. Orderis2 buvo panaikintas iš Ieškovo apskaitos, o atsakovei buvo išduotas kasos pajamų orderis Nr. E2391 (Orderis3) bendrai 30 000 Eur sumai. 2022 m. vasario 11 d. atsakovė pagal Orderį3 visą sumą (30 000 Eur) įnešė į banko sąskaitą. Pagal kasos knygos duomenis tarp 2021 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. yra apskaitytas 2021 m. gruodžio 2 d. Orderis1, o 2021 m. gruodžio 31 d. Orderis2 nėra įtrauktas į apskaitą, nes buvo panaikintas. Tarp 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. vasario 28 d. yra apskaitytas 2022 m. vasario 11 d. Orderis3. 1 400 Eur žalos dydžio ir pobūdžio ieškovė išvis nepagrindžia jokiais įrodymais. Vien aplinkybė, kad ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus deklaratyviai teigiama, kad atlikus skaičiavimus ataskaitos surašytojui liko neaiškus 1 400 Eur pinigų likučio panaudojimas, niekaip nesudaro pagrindo konstatuoti kokio nors atsakovės veiksmų neteisėtumo ir neįrodo ieškovės, neva, tai patirtos 1 400 Eur žalos. Iš viso negalima suprasti, kokiu pagrindu prašoma iš atsakovės priteisti tokią 1 400 Eur žalą ir kuo tai grindžiama. Ataskaita, kurios pagrindu prašoma priteisti žalą, yra nepagrįsta ir neįrodo jokių faktinių aplinkybių bylos kontekste. Ataskaita buvo parengta E. J. (E. J.), kuris pagal Lietuvos auditorių rūmų skelbiamą viešą informaciją, nėra įrašytas į LR auditorių sąrašą. Ataskaitoje minima audito ir apskaitos įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje, kaip galima suprasti, dirba / dirbo E. J., irgi nėra įtraukta į patvirtintą auditorių sąrašą. Atitinkamai, nėra jokių duomenų, liudijančių, kad E. J. būtų kompetentingas teikti išvadas apie finansinės apskaitos dokumentus. Pati ataskaita akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatų ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo keliamų reikalavimų panašaus pobūdžio dokumentams. Be kita ko, ataskaitoje pateikti teiginiai neįrodo jokios ieškovės patirtos žalos, kuri kilo dėl atsakovės veiksmų. Argumentų ir / ar įrodymų, kurie pagrįstų bet kokius atsakovės neteisėtus veiksmus, iš to kylančią 16 400 Eur žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė neteikia.

3. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė, būdama įmonės direktore, iš kasos gavo 15 000 Eur pagal 2021 m. gruodžio 31 d. išlaidų orderį ir nepagrindė jų įnešimo įmonei. Atlikus dokumentų sutikrinimą, nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. trūksta 1 400 Eur, kuriuos atsakovė pasisavino arba iššvaistė. Atsakovei išeinant iš darbo buvo klastojami registrai, apskaitos knyga, klastojamas pajamų gavimas. Kasos knygos įrašai nepatikimi, todėl dėl 15 000 Eur prašoma vadovautis pirminiais dokumentais. 1 400 Eur trūkumą patvirtina specialisto ataskaita, buvo faktiškai skaičiuota. Kad dokumentai klastojami patvirtina aplinkybė, kad ištrintas išlaidų orderis, todėl ir apie pajamas galėjo būti klastojama. Į teisėsaugos institucijos nebuvo kreiptasi, atliekama inventorizacija. E. J. kompetentingas asmuo atlikti vertinimą, bankroto administratorius. Faktinis pagal dokumentus trūkumas yra 1 400 Eur, o 15 000 Eur trūkumas, kuris užmaskuotas klastojant apskaitos registrus. Kasos knyga klastota, nes 2021 m. gruodžio mėnesį E2377 išlaidų orderis ištrintas. Kasos knyga 2022 m. sausio mėnesį klastota, 6 eilutė nuo viršaus, įtrauktas kasos pajamų orderis VAL-4920, kai fiskalinis kvitas yra 2023 metų. 2022 m. vasario mėnesio 21 eilutė VAL-4953 kasos pajamų orderis 2022 m. vasario 14 d., o fiskalinis kvitas 2023 m. vasario 14 d.

4. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės vadovas I. P. ieškinį prašė tenkinti. Auditorius peržiūrėjo įmonės dokumentus, rado neatitikimų. Nurodė, kad pats vadovas nėra finansininkas, ekspertizė turėtų atsakyti į klausimus. Buvo išduoti pinigai ir į sąskaitą neatkeliavo. Dėl buhalterės paaiškinimo teigė, kad jam teikta nebuvo, gal buvo teikta ankstesniam vadovui, jis tokių duomenų neturi. Buhalterė S. B. toliau dirba, nežinoma, kad turėtų drausminių nuobaudų. Su buhaltere nekalbėjo, ją sunku pagauti. Jis ne finansininkas, negali spręsti, kas daryta jau prasidėjus teismui, ar nėra, koks nors slėpimas. Laikėsi pozicijos, kad reikalinga ekspertizė, jog atsakytų į klausimus.

5. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė G. J.-K. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad dirbo vadove nuo 2020 m. liepos iki 2022 m. rugsėjo, akcininkai aktyviai dalyvavo veikloje, turėjo priėjimą prie sąskaitų, pavedimus, pvz. darydavo akcininkė K. P. Atsakovė atidavė visas jėgas šiam darbui, nors buvo sudėtingas Covid laikotarpis. 2021 m. gegužę buvo nusprendusi išeiti, bet buvo paprašyta pasilikti. 2022 m. birželį gavo kitą pasiūlymą, pateikė prašymą išeiti, tačiau jai buvo neatsakoma, šaukiami akcininkų susirinkimai, keliami vis nauji klausimai, jos atleidimo procesas buvo vilkinimas. Akcininkai į visuotinius akcininkų susirinkimus nėjo. Galiausiai ji į VĮ Registrų centrą nunešė prašymą atsistatydinti. Prieš išeinant akcininkai kėlė įtampa, ieškojo, kaip prie jos prisikabinti, ji pati siūlė atlikti įmonės finansinį auditą. Išeinant atėjo akcininkas A. P., sutikrinti likučiai, pasirašytas aktas, dalyvavo antstolė. Po kelių mėnesių atsakovei paskambino įmonės buhalterė, pasakė, kad atliktas auditas, kuris nebuvo visuminis, tik ieškota priekabių prie atsakovės, rastas neanuliuotas orderis. Buhalterė sakė, kad jos klaida, kad ,,neuždėtas anuliavimas“, nurodė rašiusi ir oficialų pasiaiškinimą dėl to. Atsakovė rašė ir A. P., šis atsakė tą patį, ką ir buhalterė. Dėl 15 00 Eur išlaidų orderio atsakovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. jai grynais buvo išduota 15 000 Eur. Ji įnešdavo į sąskaitą pati, tačiau buvo paskutinė metų diena, nespėjo įnešti. Atėjo buhalterė, kuri sakė, kad anuliuojam orderį, nes, priešingu atveju, reikės perkelti į kitus metus ar pan., o ji išduos sumą kitais metais. Atidavė pinigus, pinigai įdėti, grąžinti į kasą. Popieriuką buhalterė pasidėjo ant stalo, žmogiška klaida, kad orderis nebuvo anuliuotas. 2022 m. vasario 11 d. orderis išrašytas 30 000 Eur sumai, nes suprekiauta papildomai. Šiuos pinigus atsakovė įnešė į banką. Dėl 1 400 Eur atsakovė nesupranta apie ką eina kalba, išeinant jai dalyvavo buhalterė, A. P., nežino, ką dėl jų pasakyti. Ieškovė kaltina atsakovę klastojimu, tačiau tai turėtų būti adresuota pačiai ieškovei, kadangi operacijos, apie kurias ji (ieškovė) kalba, atliktos 2023 metais, kai atsakovė jau nedirbo. Negalima padirbti kasos pajamų orderio, indikuoja numeracija, sistema numerį priskiria. Atsakovės skaičiavimais, įvertinus operacijų skaičių per mėnesį, ieškovės minimi orderiai į sistemą turėjo būti įdėti vėliau. Pinigai galėdavo būti išduodami tik per kasos aparatą. Atsakovės teigimu, jai dirbant ieškovės minimų 2022 m. sausio 4 d. ir 2022 m. vasario 14 d. orderių nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimas atliktas tik praėjus trims mėnesiams po atsakovės išėjimo iš darbo.

6. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės G. J.-K. atstovė advokatė Rimantė Tamulytė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad ieškovės pateikta ataskaita neatitinka jokių ekspertizei keliamų reikalavimų – neaišku, kokius dokumentus minimas asmuo žiūrėjo, prie ataskaitos nepridedami jo vertinti dokumentai. Nėra jokių įrodymų apie ataskaitą surašiusio asmens kvalifikaciją. Dėl 15 000 Eur ieškovė turėjo ir buhalterės paaiškinimą. Be to, Kasos knyga yra pagrindinis apskaitos dokumentas. Jei kasoje būtų 15 000 Eur, turėtų matytis, kad trūksta. Visgi pagal ieškovės paaiškinimus iš esmės trūksta tik 1 400 Eur. 1 400 Eur galima susieti tik su tais čekiais, kuriuos bylos nagrinėjimo eigoje teikė ieškovė, kadangi sumos panašios. Trūkumas sukurtas pačios ieškovės, kadangi atsakovė tuo metu jau neturėjo prieigos prie ieškovės sistemų. Į Kasos knygą įterpti pajamų orderiai su vėlesniais numeriais. Neaiškumą sukūrė pati ieškovė. Situacija sukurta dirbtinai, reiškiamas nepagrįstas ieškinys, todėl ieškovei prašo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

7. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nei vienos iš šalių atžvilgiu nėra nusiteikusi išskirtinai, išsilavinimas – aukštasis neuniversitetinis, (duomenys neskelbtini). Dėl 15 000 Eur įnešimo / neįnešimo 2021 m. gruodį paaiškino, kad pinigai buvo išduoti atsakovei, tačiau neįnešti į kasą, liudytojos klaida, kad neanuliavo kasos išlaidų orderio. Pinigai buvo įnešti vėliau – 2022 m. vasario 11 d. įnešta 30 000 Eur. Atliekant auditą atėjo ir buhalterės klausė, kodėl pinigai neįnešti, tada ir paaiškino, rašė pasiaiškinimą, teikė tuometiniam įmonės direktoriui. Šios sumos trūkumo nebuvo. Atsakovei teikė paaiškinimą, kurį teikė įmonės direktoriui, nežino, ar dokumentas registruotas įmonėje. Neįnešti pinigai buvo padėti į seifą, taip buvo daroma, fizinio veiksmo įdedant į seifą nematė, tačiau turėjo būti įdėti, nes vasarį įnešta 30 000 Eur. Liudytojai parodžius pajamų orderius Nr. 4920 ir Nr. 4953 paaiškino, kad jie per klaidą užpajamuoti 2022 metais, tiesiog keitėsi metai ir klaida padaryta. Turėjo būti 2023 metais pajamuoti. Net iš numeracijos matyti. Padarius klaidą ji taisoma, pasikeičia ir duomenys. Pajamų ir kasos aparato duomenų negalima koreguoti. Visi pinigai, kurie gauti iš kasos, įnešti į banką. Liudytoja nurodė, kad drausminių nuobaudų neturi, priekaištų dėl darbo iš įmonės vadovų nėra sulaukusi.

8. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad yra ieškovės akcininkas, atsakovę pažįsta kaip buvusią vadovę, niekieno atžvilgiu nėra nusiteikęs priešiškai. Atsakovę, kaip vadovę, surado I. P.. Atsakovei išėjus, I. P. pradėjo kapstytis, prieš darbuotojus prasidėjo bylos. Į bylą teikiamų pastebėjimų negavo. Atsakovei išėjus, pasikeitus vadovui, iš esmės visus sprendimus priimdavo I. P., mano, kad ir sprendimą kreiptis į teismą šioje byloje priėmė I. P.. Atsakovei dirbant vadove, jei būdavo didesnis pavedimai, pats liudytojas tvirtindavo. Prisimena, kad buhalterė S. sakė, kad tam žmogui, kuris atlikinėjo auditą, rašė paaiškinimą dėl kasos pajamų orderio. Buvo išduotas kitas orderis ir įnešti visi pinigai.

9. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

11. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

12. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

13. Ieškovė ieškinyje, remdamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, numatančia, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, to paties įstatymo 19 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji be jokio teisinio pagrindo pasisavino iš savo vadovaujamos bendrovės 16 400 Eur ir jų negrąžino, nepateikė jokių šių piniginių lėšų panaudojimą bendrovėms interesams pagrindžiančių dokumentų.

14. Kaip jau minėta, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

15. Ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia teikiama 2022 m. gruodžio 9 d. specialistu įvardinamo E. J. pasirašyta Ataskaita apie faktinius pastebėjimus, atlikus UAB RCD Room Concept Design finansinės apskaitos dokumentų peržiūrą (toliau tekste – ir Ataskaita). Joje, be kita ko, pateikiami specialisto pastebėjimai, kad: 1) 2021 m. gruodžio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį E2377 G. J.-K. iš kasos buvo išduota 15 000 Eur, tačiau šis kasos išlaidų orderis nebuvo įtrauktas į kasos knygą ir nėra informacijos apie pinigų panaudojimą ar grąžinimą; 2 ) gautus iš kasos grynus pinigus G. J. K. 2021-2022 metų laikotarpyje nuolatos vėlavo įnešti į banko sąskaitas. Atlikus gautų ir įneštų pinigų skaičiavimus, liko neaiškus 1 400 Eur likučio panaudojimas 2022 m. rugsėjo 6 d.

16. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas paaiškino, kad faktinis trūkumas pagal dokumentus yra 1 400 Eur, o 15 000 Eur – trūkumas, kuris užmaskuotas klastojant apskaitos registrus. Kasos knyga klastota, nes 2021 m. gruodžio mėnesį E2377 išlaidų orderis ištrintas. Kasos knyga 2022 m. sausio mėnesį klastota, 6 eilutė nuo viršaus, įtrauktas kasos pajamų orderis VAL-4920, kai fiskalinis kvitas yra 2023 metų. 2022 m. vasario mėnesio 21 eilutė VAL-4953 kasos pajamų orderis 2022 m. vasario 14 d., o fiskalinis kvitas 2023 m. vasario 14 d.

Dėl 15 000 Eur sumos

17. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovei pagal minimos dienos Kasos išlaidų orderį Nr. E2377 buvo išduota 15 000 Eur, tačiau nepateikta jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių šių bendrovės piniginių lėšų panaudojimą, pinigai taip pat negrąžinti į bendrovės kasą.

18. Atsakovė atsiliepimu nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovei buvo išduota 15 000 Eur suma pagal kasos išlaidų orderį Nr. E2377 su tikslu, kad atsakovė, kaip ieškovės vadovė, šias lėšas įneštų į banko sąskaitą. 2022 m. vasario 11 d. atsakovė, vykdydama savo, kaip vadovės pareigas, turėjo įnešti dar (be orderiu Nr. E2377 išduotų 15 000 Eur sumos) papildomą 15 000 Eur sumą ieškovės lėšų į banko sąskaitą, t. y. bendrą 30 000 Eur sumą. Orderis Nr. E2377 buvo panaikintas iš ieškovės apskaitos, o atsakovei buvo išduotas kasos pajamų orderis Nr. E2391 bendrai 30 000 Eur sumai. 2022 m. vasario 11 d. atsakovė visą sumą (30 000 Eur) įnešė į ieškovės banko sąskaitą. Pagal ieškovės kasos knygos duomenis tarp 2021 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. yra apskaitytas 2021 m. gruodžio 2 d. orderis, o 2021 m. gruodžio 31 d. orderis nėra įtrauktas į apskaitą, nes buvo panaikintas. Tarp 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. vasario 28 d. yra apskaitytas 2022 m. vasario 11 d. orderis Nr. E2391.

19. Analogiškas aplinkybes atsakovė nurodė bylos nagrinėjimo teisme metu: 2021 m. gruodžio 31 d. jai grynais buvo išduota 15 000 Eur. Ji įnešdavo į sąskaitą pati, tačiau buvo paskutinė metų diena, nespėjo įnešti. Atėjo buhalterė, kuri sakė, kad anuliuojam orderį, nes, priešingu atveju, reikės perkelti į kitus metus ar pan., o ji išduos sumą kitais metais. Atidavė pinigus, pinigai įdėti, grąžinti į kasą. Popieriuką buhalterė pasidėjo ant stalo, žmogiška klaida, kad orderis nebuvo anuliuotas. 2022 m. vasario 11 d. orderis išrašytas 30 000 Eur sumai, nes suprekiauta papildomai. Šiuos pinigus atsakovė įnešė į banką.

20. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nei vienos iš šalių atžvilgiu nėra nusiteikusi išskirtinai, išsilavinimas – aukštasis neuniversitetinis, (duomenys neskelbtini). Dėl 15 000 Eur įnešimo / neįnešimo 2021 m. gruodžio gale paaiškino, kad pinigai buvo išduoti atsakovei, tačiau neįnešti į kasą, liudytojos klaida, kad neanuliavo kasos išlaidų orderio. Pinigai buvo įnešti vėliau – 2022 m. vasario 11 d. įnešta 30 000 Eur. Atliekant auditą atėjo ir buhalterės klausė, kodėl pinigai neįnešti, tada ir paaiškino, rašė pasiaiškinimą, teikė tuometiniam įmonės direktoriui, nežino, ar dokumentas registruotas įmonėje. 15 000 Eur sumos trūkumo nebuvo.

21. Į bylą taip pat pateiktas 2023 m. sausio 5 d. S. B. paaiškinimas UAB ,,RCD Room Concept Design” direktoriui E. R. dėl finansinės apskaitos dokumentų peržiūros ir specialisto pastebėjimo. Paaiškinime nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 31 d. iš kasos buvo išduota 15 000 Eur ir išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. E2377, tačiau tą dieną pinigai nebuvo įnešti į sąskaitą. Vasario 11 d. iš kasos duota į banka įnešti 15 000 Eur, tačiau kasos orderis Nr. E2391 išrašytas 30 000 Eur, o išlaidų orderį Nr. E2377 iš apskaitos ji panaikinusi.

22. Ieškovės vadovas I. P. dėl buhalterės paaiškinimo teigė, kad jam teiktas nebuvo, gal buvo teikta ankstesniam vadovui, jis tokių duomenų neturi, tačiau apskritai nepaneigė ir neįrodinėjimo, kad tokio buhalterės paaiškinimo nebuvo, jis įmonėje neregistruotas ir pan.

23. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad prisimena, kad buhalterė S. sakė, kad tam žmogui, kuris atlikinėjo auditą, rašė paaiškinimą dėl kasos pajamų orderio. Buvo išduotas kitas orderis ir įnešti visi pinigai. Analogiškas aplinkybės dėl 15 000 Eur sumos A. P. nurodė 2023 m. vasario 22 d. laiške atsakovei, jame paaiškindamas, kad S. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad rastas išlaidų orderis, pasirašytas 2021 m. gruodžio 31 d., kuriame nurodyta 15 000 Eur suma, yra atsakovės parašas, tačiau nematyti įnešimo į banka, taip pat šis orderis neįtrauktas į kasos knygą, į apskaitos sistemą. S. pasakojo, kad ir vadovui, ir auditoriui paaiškino, kad orderis yra negaliojantis, buvo neįvykusi operacija ir ji tiesiog pamiršo orderį išmesti, 2021 m. gruodžio 31 d. išduoti 15 000 Eur neįnešti į banka, buhalterė pasiūliusi šį orderį anuliuoti, o vėliau, iki vasario susikaupus dar 15 000 Eur, vasarį išduotas orderis 30 000 Eur sumai, į kurią įėjo ir anksčiau į banka neįnešti 15 000 Eur.

24. Liudytojas taip pat nurodė, kad atsakovei dirbant vadove, jei būdavo didesnis pavedimai, pats liudytojas tvirtindavo.

Dėl 1 400 Eur sumos

25. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad, atlikus gautų ir įneštų pinigų skaičiavimus liko neaiškus 1 400 Eur likučio panaudojimas 2022 m. rugsėjo 6 d. Dėl šios sumos ieškinyje ieškovė nurodė, kad atlikus gautų ir įneštų piniginių lėšų paskaičiavimus nustatytas 1 400 Eur piniginių lėšų trūkumas 2022 m. rugsėjo 6 d.

26. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad jai visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė iš jos prašo priteisti šią sumą ir kuo tai grindžiama.

27. 2023 m. gegužės 2 d. teisme gautuose ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad ieškovė perrašinėjo įrašus Kasos knygoje: 2022 metų sausio mėnesį joje įtrauktas Kasos pajamų orderis VAL-4920, kurio išrašymo data nurodoma 2022 m. sausio 4 d., o suma 912,96 Eur, tačiau nefiskalinio kvito, kurį išduoda kasos aparatas, data yra 2023 m. sausio 4 d.; į Kasos knygą 2022 m. vasario mėnesį įtrauktas Kasos pajamų orderis VAL-4953, kurio išrašymo data nurodyta 2022 m. vasario 14 d., o pats Kasos pajamų orderis ir nefiskalinis kvitas yra 2023 m. vasario 14 d. Per trijų mėnesių laikotarpį nustatyti vienas ištrintas (kasos išlaidų orderis Nr. E2377) ir net du suklastoti įrašai kasos knygoje, todėl labai tikėtina, kad įrašai buvo klastojami ir kitais laikotarpiais.

28. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad pajamų orderiai Nr. 4920 ir Nr. 4953 per klaidą užpajamuoti 2022 metais, tiesiog keitėsi metai ir klaida padaryta. Turėjo būti 2023 metais pajamuoti. Net iš numeracijos matyti. Padarius klaidą – ji taisoma, pasikeičia ir duomenys. Pajamų ir kasos aparato duomenų negalima koreguoti. Kitos klaidos gali būti taisomos.

29. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, liudytojos S. B. paaiškinimus tuo metu kai padarytos ieškovės nurodomos klaidos kasos knygoje, atsakovė UAB ,,RCD Room Concept Design” net nebedirbo.

Dėl reikalavimų pagrįstumo

30. Pačioje Ataskaitoje nurodoma, kad E. J. tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį E2377 G. J.-K. iš kasos buvo išduota 15 000 Eur, tačiau šis kasos išlaidų orderis nebuvo įtrauktas į kasos knygą ir nėra informacijos apie pinigų panaudojimą ar grąžinimą, pateikia kaip pastebėjimą, net neužsimindamas, kad būtų pastebėtas tokios sumos lėšų trūkumas, analogiška situacija ir dėl 1 400 Eur – tik teigiama, kad neaiškus 1 400 Eur likučio panaudojimas, tačiau nenurodoma, kad būtų šios sumos trūkumas ar pan.

31. Ataskaitoje ne kartą pabrėžiama, kad tai tik pastebėjimai – pavadinime, pateikiant pastebėjimus, eigoje, nurodant, kad specialistas apsiriboja pastebėjimais, kurie suformuoti jam pateiktų dokumentų pagrindu. Ataskaitos pabaigoje tikslesniam įmonės finansinės būklės įvertinimui nurodo esant tikslinga atlikti įmonės auditą.

32. Ieškovės atstovas bylos eigoje išsakė poziciją, kad faktinis pagal dokumentus trūkumas yra 1 400 Eur, o 15 000 Eur – trūkumas, kuris užmaskuotas klastojant apskaitos registrus. Taigi, kaip galima suprasti iš atstovo paaiškinimų, realaus 15 000 Eur trūkumo nenustatyta, tačiau jis, ieškovės manymu, užmaskuotas klastojant dokumentus.

33. Pažymėtina, kad Ataskaitoje nurodoma, kad gautus iš kasos grynus pinigus G. J. K. 2021-2022 metų laikotarpyje nuolatos vėlavo įnešti į banko sąskaitas. Atlikus gautų ir įneštų pinigų skaičiavimus liko neaiškus 1 400 Eur likučio panaudojimas 2022 m. rugsėjo 6 d. Pagal lingvistinę formuluotę būtų galima spręsti, kad dėl vėlavimų įnešti pinigus į sąskaitą 2021 – 2022 m. laikotarpiu būtent tuo laikotarpiu liko neaiškus 1 400 Eur panaudojimas. Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu teigė, kad 1 400 Eur trūkumas atsirado 2022 metais, priešingu atveju, būtų buvę neatitikimų metiniuose balansuose. Tačiau, konkretesnių paaiškinimų dėl nurodomo trūkumo pateikti negalėjo – tik teigė, kad, jei buvo taisomi dokumentai, tikėtina, klastojimų būta ir daugiau.

34. Lietuvos Aukščiausiais Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

35. Teismas sprendžia, kad ieškovė žalos išvis neįrodė, taip pat nenustatyti jokie neteisėti atsakovės veiksmai. Ataskaita nei patvirtina, nei paneigia 16 400 Eur žalos padarymo fakto. Iš ko kildinama 1 400 Eur žala ieškovė net tinkamai nepaaiškino, kad teismas galėtų tai patikrinti. Dėl 15 000 Eur teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais atsakovės paaiškinimais bei liudytojų ieškovės (duomenys neskelbtini) S. B., akcininko A. P. parodymais, kurie neprieštarauja vieni kitiems bei byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams.

36. Ieškovės pozicija bylos eigoje nebuvo nuosekli, ieškovė kėlė vis naujas versijas, kada galėjo atsirasti 1 400 Eur trūkumas, dėl 15 000 Eur sumos bylos eigoje nurodyta, kad realiai toks trūkumas nenustatytas, tačiau, galimai, dėl dokumentų klastojimo. Vėliau ieškovė pateikė prašymą skirti ekspertizę, ieškovės vadovas teismo posėdyje nurodė, kad ji ir turėtų atsakyti į visus klausimus, dėl konkrečių sumų trūkumo teismo posėdyje nepasisakė. Paskyrus ekspertizę, ieškovė sumokėti jos kainą atsisakė, nurodydama, kad tam nėra galimybių. Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovės pusės atsakovei nuolat buvo reiškiami kaltinimai dokumentų klastojimu ir pan., už ką gali kilti ir baudžiamoji atsakomybės, tačiau neteikė duomenų, kad nuo 2022 m. rudens, t.y., kai atsakovė paliko darbą bendrovėje, būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas.

37. Dėl 15 000 Eur teismas taip pat nurodo, kad pateikti įrodymai leidžia tikėti atsakovės versija, kad 30 000 Eur galėjo būti suprekiauta per laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio (po 2021 m. gruodžio 2 d. pinigų įnešimo) pradžios iki 2022 m. vasario 11 d. – tai patvirtina ir pačios ieškovės teikti dokumentai apie grynaisiais pinigais gaunamas įplaukas (sumas) ginčui aktualiais mėnesiais, įvertinant ir tai, kad, kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktų dokumentų, dalis grynųjų pinigų pagal išlaidų orderius buvo išduodama ir bendrovės darbuotojams, taip pat grąžinama klientams už rezervacijas ir pan. Nėra pagrindo spręsti, kad nurodomu laikotarpiu ieškovė būtų surinkusi didesnę nei 30 000 Eur sumą grynaisiais pinigais įnešimui į banko sąskaitą.

Dėl baudos skyrimo

38. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).

39. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

40. Atsakovė prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesu skirti baudą, kurios 50 proc. prašoma priteisti atsakovei.

41. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos baigtį, ieškovės elgesį procese, reiškiant ieškinį, remiantis iš esmės tik prielaidomis / pastebėjimais, eigoje nurodant, kad į klausimus atsakys ekspertizė, vengiant teikti į bylą prašomus dokumentus, bylos eigoje reiškiant reikalavimą skirti ekspertizę, tikėtina, jau iš karto turint tikslą bylą vilkinti, nesumokant ekspertizės kainos,

42. Teismas sprendžia, kad, net ir turėdama atstovą, ieškovė netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, pareiškė nepagrįstą ieškinį, vilkino procesą, vengdama teikti dokumentus, reikšdama prašymus, kurių įgyvendinimo neketino užtikrinti. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų, taip pat papildomą įtampą, stresą dėl neįvykstančių ir naujai skiriamų posėdžių, neaiškių ir neapibrėžtų reikalavimų, iš esmės pati turėdama spėlioti, iš ko ieškovė kildina padarytą žalą.

43. Remiantis išdėstytu, t. y. konstatavus, kad ieškovė piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ieškovei skirtina 1 500 Eur dydžio bauda, pusę baudos sumos skiriant atsakovės naudai (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

44. Valstybei paskirta bauda mokama mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 6800, mokant baudą privaloma nurodyti teismo procesinio sprendimo, kuriuo paskirta bauda, numerį. Baudos valstybei sumokėjimą patvirtinantys įrodymai privalo būti pateikti teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

45. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

46. Atsakovė patyrė 5 462,49 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, ieškinį atmetus, jo atsakovei priteistinos iš ieškovės.

47. Byloje patirta 13,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos, ieškinį atmetus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis). Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei G. J.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RCD Room Concept Design“, juridinio asmens kodas 111580776, 5 462,49 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,RCD Room Concept Design“, juridinio asmens kodas 111580776, 1 500 Eur (tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą, 50 procentų baudos sumos, t.y. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų), skiriant atsakovės G. J.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RCD Room Concept Design“, juridinio asmens kodas 111580776, valstybei 13,43 Eur (trylika eurų ir 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.