Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miškų verslas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-443-217/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miškų verslas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girlenta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su ieškinio palikimo nenagrinėtu, teisėtumu ir pagrįstumu.

2. Ieškovė UAB „Miškų verslas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Girlenta“ 30 981,04 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 728 Eur žyminis mokestis, 400 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Nurodė, kad atsakovė pagal 2015-05-01 patalpų nuomos sutartį Nr. 2015/05/01-1 nuomos teise laikinai naudojasi ieškovei priklausančiais pastatais - lentpjūve ir gamybiniu korpusu, esančiais (duomenys neskelbtini), už kurių nuomą atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 775,88 Eur plius 21 proc. PVM. Sutartis galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. su galimybe pratęsti. Pratęsimas nebuvo pasirašytas, tačiau faktiškai nuomos santykiai tęsiasi ligi šiol. Už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2018-01-30 nuompinigiams išrašytos sąskaitos faktūros MR 0385, MR 0394, MR 0404, MR 0412, MR 0422, MR 0433, MR 0441, MR 0536-1 ir MR 0615 nėra apmokėtos, įsiskolinimas sudaro 25 604,04 Eur (775,88 Eur x 33 kalendoriniai mėn.) plius 5 377 Eur 21 proc. PVM, bendra skolos suma 30 981,04 Eur. Ieškovė pateikė raginimą atsiskaityti gera valia, tačiau atsakovė ignoruoja raginimus, nebendradarbiauja.

3. Atsakovė UAB „Girlenta“ su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės tik iš dalies atitinka buvusią faktinę situaciją bei šalių susitarimą, o ieškovės pateikta 2015 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 2015/05/01-1 yra suklastota, kadangi tokio turinio sutarties atsakovė UAB „Girlenta“ nėra sudariusi ir pasirašiusi.

4. 2019 m. sausio 4 d. parengiamojo posėdžio metu Kauno apylinkės teismas pripažino ieškovės UAB „Miškų verslas“ direktoriaus A. K. dalyvavimą 2019 m. sausio 11 d. teismo posėdyje būtinu. Į 2019 m. sausio 11 d. paskirtą teismo posėdį atvyko ieškovės UAB „Miškų verslas“ atstovas advokatas P. V., UAB „Miškų verslas“ direktorius A. K., atsakovės UAB „Girlenta“ atstovė advokatė E. D., UAB „Girlenta“ direktorius S. J.. 2019 m. sausio 11 d. nutartimi kitą teismo posėdį teismas paskyrė 2019 m. vasario 11 d. 10.00 val.

5. Į 2019 m. vasario 11 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį ieškovės UAB „Miškų verslas“ atstovai neatvyko, nors ieškovės atstovams apie teismo posėdį buvo pranešta pasirašytinai.

6. Atsakovės UAB „Girlenta“ atstovė advokatė E. D., dalyvavusi teismo posėdyje, neprašė priimti sprendimo už akių, prašė spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, pripažinus, kad ieškovės atstovas vilkina bylos nagrinėjimą, skirti baudą ieškovės atstovui direktoriui A. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės atstovui A. K. bei ieškovės atstovui advokatui P. V. paskyrė po 100 Eur baudą. Taip pat ieškovės UAB „Miškų verslas“ ieškinį atsakovei UAB „Girlenta“ dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu, remdamasis CPK 7, 246 straipsnio 1 dalimi.

8. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių neatvykimo priežastis į teismo posėdį, kad jos svarbios; atstovo nurodyta aplinkybė, kad jis šiuo metu išvykęs kaip administracijos atstovas į Vokietiją, ir neturi galimybės dalyvauti teismo posėdyje pripažino nesvarbia. Ieškovo atstovui vilkinant bylos nagrinėjimą ir atsakovės atstovei neprašant priimti sprendimo už akių, ieškinys paliktas nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovės „Miškų verslas“ prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-443-217/2019 panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. 2019 m. sausio 11 d. teismo posėdyje ieškovo atstovas dalyvavo, be to, 2019 m. sausio 11 d. vykusio posėdžio metu, sprendžiant dėl kito teismo posėdžio datos paskyrimo, ieškovo atstovas advokatas P. V. akcentavo, kad teismo posėdį paskyrus 2019 m. vasario 11 d., ieškovės atstovas A. K., kurio dalyvavimas ankščiau pripažintas būtinu, negalės atvykti į posėdį, kadangi bus išvykęs į Vokietiją, tačiau teismas visiškai ignoravo šį prašymą ir posėdį paskyrė būtent 2019 m. vasario 11 d.

9.2. Ieškovės atstovas advokatas P. V. iš anksto, 2019 m. vasario 8 d. pateikė teismui prašymą atidėti 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdį.

9.3. Prieš 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdį teismui buvo pateiktas paties ieškovo atstovo A. K. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis yra Vokietijoje ir negali dalyvauti teismo posėdyje, nurodant grįžimo iš Vokietijos datą.

9.4. Skiriant 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdį, teismui buvo žinoma, kad ieškovo atstovas bus išvykęs į Vokietiją ir negalės dalyvauti teismo posėdyje, todėl nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos.

10. Atsakovė UAB „Girlenta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo UAB „Miškų verslas“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-443-217/2019. Taip pat priteisti iš ieškovės UAB „Miškų verslas“ visas atsakovės UAB „Girlenta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. vasario 11 d., šalys ir jų atstovai raštu patvirtino, kad jiems yra žinoma, apie paskirto teismo posėdžio datą.

10.2. Ieškovės UAB „Miškų verslas“ atstovas direktorius A. K., teigdamas, jog 2019 m. vasario 11 d. negalės dalyvauti teismo posėdyje, nepateikė jokių dokumentų, susijusių su tuo, jog jis 2019 m. vasario 11 d. bus išvykęs į Vokietiją, nors ir ieškovės atstovas A. K. ir nurodė, jog Vokietijoje jis dirbantis pagal darbo sutartį. Tuo tarpu ieškovės UAB „Miškų verslas“ atstovas advokatas P. V. nurodė, kad teismo paskirtą datą yra laisvas.

10.3. Apie tai, jog ieškovės UAB „Miškų verslas“ atstovas direktorius A. K. negalės atvykti į 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdį ieškovės atstovas direktorius A. K. informavo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus tik 2019 m. vasario 11 d. 06:22 val., elektroniniu paštu išsiųsdamas elektroninį laišką, tačiau prie šio ieškovės atstovo A. K. elektroninio laiško nebuvo pridėtas joks rašytinis įrodymas, kuris būtu patvirtinęs, jog ieškovės atstovas A. K. faktiškai buvo Vokietijoje ir dirbo.

10.4. Ieškovės UAB „Miškų verslas“ atstovo advokato P. V. prašymas atidėti teismo posėdį, kadangi jam buvo žinoma, jog neatvykus kliento atstovui direktoriui A. K. bylos nagrinėti nebūtų galima, buvo pagrįstas, nors galimai ir buvo pateiktas per vėlai, o taip pat nesivadovaujant LR CPK 8 straipsnio nuostatomis dėl šalių kooperacijos (bendradarbiavimo) principu, t.y. neinformavo kitų proceso šalių apie tai, jog toks prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo yra teikiamas. Ko pasėkoje į 2019 m. vasario 11 d. paskirtą bylos nagrinėjimą atvyko tiek atsakovės UAB „Girlentos“ atstovas direktorius S. J., tiek atstovė advokatė E. D., o atsakovė UAB „Girlenta“ patyrė išlaidas.

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria ieškovės atstovams neatvykus į teismo posėdį, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. sausio 11 d. teismo posėdyje dalyvavo ieškovės UAB „Miškų verslas“ atstovas advokatas P. V., UAB „Miškų verslas“ direktorius A. K., kurio dalyvavimas pripažintas būtinu ankstesniame 2019 m. sausio 4 d. teismo posėdyje, atsakovės UAB „Girlenta“ atstovė advokatė E. D. bei UAB „Girlenta“ direktorius S. J. (e. b. l. 89-90, 109). 2019 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu buvo paskirtas kitas teismo posėdis 2019 m. vasario 11 d., apie kurį šalys ir jų atstovai informuotos pasirašytinai (b. l. 108). 2019 m. vasario 8 d. ieškovės atstovas advokatas P. V. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu ieškovo UAB „Miškų verslas“ administracijos vadovo dalyvavimas, tačiau tarp šalių nepasibaigusios diskusijos dėl taikaus ginčo išsprendimo, UAB „Miškų verslas“ administracijos vadovas yra išvykęs į Vokietiją ir neturi galimybės dalyvauti nurodytame teismo posėdyje. Kartu nurodė ir savo užimtumo grafiką (e. b. l. 114-115). Taip pat 2019 m. vasario 11 d. 06:22 val. ieškovės UAB „Miškų verslas“ direktorius A. K. elektroniniu laišku, adresuotu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo posėdžių sekretorei A. P., prašė atidėti 2019 m. vasario 11 d. paskirtą teismo posėdį, kadangi jis yra išvykęs į Vokietiją, ir kitą teismo posėdį skirti 2019 m. vasario 27 d. (e. l. b. 113).

14. Į 2019 m. vasario 11 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį ieškovės UAB „Miškų verslas“ atstovai neatvyko (b. l. 123), todėl teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, atsakovės UAB „Girlenta“ atstovei, dalyvavusiai teismo posėdyje, neprašant priimti sprendimo už akių, bet prašant ieškinį palikti nenagrinėtu, ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, taip pat paskyrė kiekvienam ieškovės atstovui po 100,00 Eur baudą, kurias vėliau ieškovės atstovams prašant 2019 m. vasario 14 d., ir 2019 m. vasario 26 d. nutartimis panaikino (e. b. l. 118-119, 128, 135). Su 2019 m. vasario 11 d. teismo nutartimi, kuria buvo nutarta ieškinį palikti nenagrinėtu, ieškovė nesutinka, atskirąjį skundą grįsdama aplinkybėmis, kad skiriant 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdį teismui buvo žinoma, kad ieškovės atstovas bus išvykęs į Vokietiją ir negalės dalyvauti teismo posėdyje, todėl nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu atveju.

15. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog ieškinys paliekamas nenagrinėtu šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, jog kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

16. Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad tiek CPK 296 straipsnis, tiek CPK 246 straipsnis, numato ir kitas šalių ir jų atstovų neatvykimo pasekmes ir ieškinio palikimo nenagrinėtu sąlygas. CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato galimybę palikti ieškinį nenagrinėtą jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių, o 246 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Pastaroji procesinė norma aiškinant ją sistemiškai su kitomis CPK 246 straipsnio nuostatomis numato aiškią sąlygą, jog ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tais atvejais kai neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, jis nėra prašęs bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

17. Nors daugelis kitų civilinio proceso normų, skatina šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas, kuris vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

18. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

19. Vertinant apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu bei byloje esančius duomenis proceso ekonomiškumo aspektu, nustatyta, kad ieškovę atstovavo du atstovai (direktorius ir advokatas). Apie 2019 m. vasario 11 d. vyksiantį teismo posėdį abu ieškovės atstovai buvo supažindinti pasirašytinai, tačiau į paskirtą teismo posėdį neatvyko nei vienas. Nors ieškovės atstovas advokatas P. V. pateikė 2019 m. vasario 8 d. prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį, tačiau prašyme išdėstytų aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė bei prie prašymo jų nepridėjo. Taip pat, pažymėtina, jog pateiktame prašyme ieškovės atstovas advokatas P. V. nenurodo, jog jis 2019 m. vasario 11 d. paskirtame teismo posėdyje negali dalyvauti, tačiau prašymą atidėti teismo posėdį grindžia ieškovės atstovo direktoriaus A. K. negalėjimu dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės atstovas advokatas P. V. 2019 m. vasario 11 d. paskirtame teismo posėdyje galėjo ir turėjo dalyvauti, tačiau į paskirtą teismo posėdį neatvyko ir nenurodė svarbių nedalyvavimo priežasčių.

20. Ieškovės atstovas direktorius A. K. prie 2019 m. vasario 11 d. elektroninio laiško, kuriame jis prašė atidėti paskirtą teismo posėdį taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog jis išvykęs į Vokietiją. Nors vėliau pirmosios instancijos teismui pateikdamas 2019 m. vasario 15 d. prašymą „Dėl ieškovės atstovui A. K. skirtos baudos panaikinimo“ pridėjo raštą, kuriame nurodoma, kad neįmanoma suteikti atostogų nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 15 d. (raštas adresuotas A. K.), tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad minėtas raštas buvo pateiktas nesavalaikiai. Taip pat jis buvo pateiktas kaip įrodymas siekiant panaikinti ieškovės atstovui paskirtą baudą, o ne siekiant ieškinio palikimą nenagrinėtu pripažinti nepagrįstu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neteikia pagrindo ieškovo atstovų neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažinti svarbiomis (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės atstovas advokatas P. V. ne tik kad nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių jis negalėjo dalyvauti 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdyje, tačiau ir nepateikė prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

21. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas byloje susiklosčiusią situaciją vertinta kaip ieškovės veiksmus, kuriais nesiekiama greito bylos išnagrinėjimo ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, o nusišalinama nuo bylos nagrinėjimo, kas reiškia galimą piktnaudžiavimą procesu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ginčo byloje turėjo teisinį pagrindą ir visas sąlygas palikti ieškinį nenagrinėtu.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Atsakovė UAB „Girlenta“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės UAB „Miškų verslas“ visas atsakovės UAB „Girlenta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2019 m. vasario 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.531/18-1 bei 2018 gruodžio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 531/18, buvo išrašytos už teisines paslaugas suteiktas pirmosios instancijos teisme (e. b. l. 141-144).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys 2019 m. vasario 11 d. teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu. Iš teismų informacinės sistemos duomenų nenustatyta, kad atsakovė būtų kreipusis į pirmosios instancijos teismą su prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikusi tai pagrindžiančius įrodymus, taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių nebūtų turėjusi galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų, ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteisiamas.

26. Ieškovei iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apeliantės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.