- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-277-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34595-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Aiva Survilienė, Nijolė Žimkienė
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
- Kategorijos
- 2.4.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties, kuria nutrauktas baudžiamasis procesas, pradėtas prieš G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. B. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį tuo, kad žinodamas, jog 2021 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y. ketverius metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, 2021 m. rugpjūčio 29 d. 14.55 val. Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, neblaivus (nustatytas 1,10 promilių neblaivumas) vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi nutraukė baudžiamąjį procesą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad G. B., žinodamas, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y. ketverius metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, aptariamu laiku būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šios aplinkybės neginčijo ir pats kaltinamasis G. B., tokios faktinės aplinkybės matyti ir iš kitos bylos medžiagos (administracinio nusižengimo bylos medžiagos, teismo nuosprendžio vykdymo medžiagos, liudytojų parodymų ir kt.).
3. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19685-2021 matyti, kad G. B. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį 1300 Eur bauda dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. 14.55 val. Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, vairavo automobilį neturėdamas teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,10 promilės neblaivumas (b. l. 71-72).
4. Apylinkės teismo vertinimu, tiek šioje byloje, tiek administracinio nusižengimo byloje inkriminuotos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios. Nurodo, jog nubaudimas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę G. B. iš esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu, transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir neturint tam teisės, faktu.
5. Pažymi, kad gavus šią informaciją Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2021 m. rugsėjo 24 d. pranešimu kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį (b. l. 1). Ikiteisminis tyrimas byloje G. B. pradėtas 2021 m. rugsėjo 27 d., t. y. pirmiau minėtam 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimui dar neįsiteisėjus, tačiau apie šį nubaudimą ikiteisminio tyrimo institucijai jau žinant. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2022 m. vasario 2 d. rašto Nr. 10-S-3293(1.46E-10) matyti, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-19685-2021 administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs ir vykdomas, jis apskųstas nebuvo, pats G. B. bylos nagrinėjime dalyvavo ir nutarimą gavo po bylos išnagrinėjimo (b. l. 139). Taigi 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimas įsiteisėjo po 20 dienų nuo jo išdavimo dienos ir nebegali būti skundžiamas. Teismo įsitikinimu, sprendžiant dėl non bis in idem principo veikimo ribų, yra vertinami teisiškai reikšmingi faktai, neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, neatsižvelgiant į tai, kad skiriasi ar gali skirtis teisinė pažeidimo kvalifikacija. Todėl, laikantis non bis in idem principo, baudžiamasis procesas pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, šioje baudžiamojoje byloje, apylinkės teismo vertinimu, turėjo būti nutrauktas tuoj pat, kai minimas nutarimas įsiteisėjo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
6. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (toliau tekste ir – prokuroras) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį, ir G. B. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti jį kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti G. B. bausmę – 30 parų trukmės areštą. Vadovaujanti BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirti G. B. galutinę subendrintą bausmę – laivės atėmimą trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant G. B. dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat, vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus.
6.1. Skunde nurodo, jog teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes dėl G. B. veikoje esančių nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymių, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis. Pasak prokuroro, nėra ginčo, kad G. B. buvo nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. 14.55 val. Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,10 promilės blaivumas. Pasak prokuroro, 2017 m. gruodžio 1 d. pasikeitus ANK 427 straipsnio 1 dalies redakcijai, o būtent, ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustačius administracinę atsakomybę ir teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, papildomai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nebėra pagrindo. Pažymi, kad ANK 424 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę asmenims, kurie vairuoja transporto priemones neturėdami tokios teisės, be kita ko, būdami neblaivūs (daugiau negu 0.4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengę apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartoję iki patikrinimo asmens. Tuo tarpu ANK 427 straipsnio 1 dalis numato administracinę nuobaudą ne tik asmeniui, turinčiam teisę vairuoti, bet ir tokios teisės neturintiems asmenims. Esant tokiai visumos ir dalies konkurencijai, prokuroro įsitikinimu, taikoma bendrą visumą nustatanti norma, nes ji išsamiausiai apibūdina veikos turinį, apima visus padarytos ANK uždraustos ir pavojingos veikos požymius. Šiuo atveju, pasak prokuroro, neabejotina, kad ANK 427 straipsnio 1 dalis apima G. B. padalytas ANK uždraustas pavojingas veikas t. y. tiek transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tiek ir neturint tokios teisės, dėl ko jo veiksmai skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.
6.2. Atkreipia dėmesį į ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius. Nurodo, jog ANK 427 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Taigi, paminėtos normos hipotezės, prokuroro teigimu, sieja normas su realiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurioms esant asmenims kyla normoje (dispozicijoje) nustatytos teisės ir pareigos – nagrinėjamu atveju nustatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Anot prokuroro, dispozicijoje yra įtvirtintas tik vienas neteisėtų veiksmų pobūdis – pakartotinis vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo. Tačiau nei straipsnio hipotezėje nei dispozicijoje, pasak prokuroro, nėra išskirta veika – vairavimas, neturint teisės vairuoti transporto priemonės, nes šis požymis yra įtvirtintas ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Būtent tai, prokuroro manymu, apsprendžia, ar asmuo yra nubaustas už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neturint teisės vairuoti transporto priemonės.
6.3. Prokuroro teigimu, ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcija yra dvilypė: pirma, tik už ANK 427 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki tūkstančio penkių šimtų eurų. Antra, už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi aptariamu atveju, pasak prokuroro, tik sankcija gali apspręsti, ar asmuo yra nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar ir dėl to, kad ANK 427 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus atliko ir neturintis teisės vairuoti transporto priemonės asmuo.
6.4. Teigia, jog iš 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19685-2021 matyti, kad G. B. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį 1300 Eur bauda dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. 14.55 val. Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį neturėdamas teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,10 promilės neblaivumas. Iš to, prokuroro manymu, turėtų išplaukti išvada, kad G. B. buvo nubaustas už tai, kad pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Kita vertus, susipažinus su administracinių nusižengimų registro duomenimis, nustatyta, kad sprendimas minėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas tik už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam, o ne už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam, ir neturint teisės vairuoti transporto priemonę. Šiuos duomenis, pasak prokuroro, patvirtina Administracinių nusižengimų registras, kadangi sprendimo priėmimo metu buvo pasirinktas netinkamas klasifikatorius, kuris nustato sankcijos ribas nuo 1000 Eur iki 1500 Eur už ANK 427 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų padarymą, o būtent tik už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam. Nagrinėjamu atveju, taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam, ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės, Administracinių nusižengimų registro sistemoje būtina rinktis kitą klasifikatorių, t. y. Nr. 78, kas aptariamu atveju padaryta nebuvo.
6.5. Remdamasis tuo prokuroras daro išvadą, jog G. B. yra nubaustas tik už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam, tačiau liko nenubaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Aptariamu atveju šie duomenys, prokuroro manymu, nėra susiję su jau nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nes ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija yra vienintelis kriterijus, leidžiantis atriboti taikomos atsakomybės ribas ir identifikuoti už kokį teisės pažeidimą (pakartotinį vairavimą esant neblaiviam, ar pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės) asmuo yra nubaustas, todėl baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį G. B. atžvilgiu buvo atliekamas pagrįstai.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, G. B. ir jo gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokuroro skundas atmetamas.
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi nutraukdamas baudžiamąjį procesą, pradėtą prieš G. B. pagal BK 243 straipsnį, baudžiamojo įstatymo nuostatų ir teismų formuojamos praktikos nepažeidė.
10. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Formuojamoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (toliau tekste ir – EŽTT) non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sis. ir Sit. prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje M. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Tokią pat praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021).
11. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad non bis in idem principo taikymo sritis apima tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimus, prie kurių priskiriami ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai. Kai kuriose Europos šalyse tokių nusižengimų bylos vadinamos „mažosiomis baudžiamosiomis bylomis“. EŽTT savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad administracinių pažeidimų mažesnis pavojingumas ir švelnesnė sankcija (palyginti su nusikalstamomis veikomis) nereiškia, jog dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03, p. 54-57; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Š. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia, be kita ko, tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Kasacinėje jurisprudencijoje pažymėta, kad negalima laikyti, jog vėlesnis veikos kriminalizavimas gali būti traktuojamas kaip paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga veikos kvalifikavimui. Baudžiamojo proceso legitimizavimo būdas įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikai kvalifikuoti reikšmingoms aplinkybėms (kasacinės nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2014, 2K-30/2015, 2K-167/2015, 2K-435-/2016, 2K-109/2016, 2K-7-29/2016, 2K-360/2018, 2K-36/2019, 2K-245/2019 ir kt.).
12. Baudžiamosios bylos duomenimis, Vilniaus aps. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 3-ojo būrio specialistė B. M. 2021 m. rugpjūčio 30 d. surašė G. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-58321-2021 už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 29 d. 14.55 val. Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, vairavo automobilį neturėdamas teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,10 promilės neblaivumas (b. l. 73-74). Vilniaus aps. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau tekste ir – Institucija) 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19685-2021 G. B. dėl administracinio nusižengimo protokole aprašytų veikų pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1300 Eur bauda (b.l. (71-72). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2022 m. vasario 2 d. rašto Nr. 10-S-3293(1.46E-10) matyti, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-19685-2021 administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs ir vykdomas (b. l. 139). Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad gavus šią informaciją Lietuvos probacijos tarnyba 2021 m. rugsėjo 24 d. pranešimu kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį (b. l. 1), o 2021 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34595 G. B. atžvilgiu pradėtas Institucijos 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimui dar neįsiteisėjus, tačiau apie šį sprendimą ikiteisminio tyrimo institucijai akivaizdžiai žinant. Kaip minėta, non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip asmens persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Kadangi G. B. šioje byloje pareikštas kaltinimas dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios iš esmės (laiko ir vietos atžvilgiu) sutampa su administracinio nusižengimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kur G. B. jau yra nubaustas 1300 Eur bauda, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatavo non bis in idem principo pažeidimą ir, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį nutraukė.
13. Apeliaciniame skunde prokuroras pripažįsta ir neginčija, kad G. B. administracine tvarka buvo nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį dėl to, kad aptariamu laiku pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,10 promilės neblaivumas. Prokuroras, viena vertus, neabejoja, kad ANK 427 straipsnio 1 dalis apima G. B. padarytas ANK uždraustas pavojingas veikas t. y. tiek transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tiek ir neturint tokios teisės, dėl ko jo veiksmai skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal vieną ANK 427 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, prokuroras daro prielaidą, jog nagrinėjamu atveju G. B. yra nubaustas tik už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam, tačiau liko nenubaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės, todėl baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį G. B. atžvilgiu buvo atliekamas pagrįstai. Šiame kontekste pažymėtina, jog prokuroras, apeliaciniame skunde pateikdamas platų ANK 427 straipsnio 1 dalies interpretavimą, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog sprendimo priėmimo metu buvo netinkamai parinktas administracinio nusižengimo klasifikatorius. Tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras tvirtino, jog nagrinėjamu atveju, taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam, ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės, Administracinių nusižengimų registro sistemoje turėjo būti pasirinktas klasifikatorius Nr. 78, kas aptariamu atveju padaryta nebuvo. Anot prokuroro, sankcijos ribos, kurios yra nurodytos pasirinktinai, ir pritaikyta nuobauda ANK byloje liudija, kad asmuo yra nubaustas tik už pakartotiną vairavimą esant neblaiviam.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras G. B. veikos kvalifikavimą klaidingai tapatina su Administracinių nusižengimų registre (toliau tekste ir – ANR) užregistruotų administracinių nusižengimų klasifikavimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANR net galimai dėl suklydimo įrašytas netinkamas administracinio nusižengimo klasifikavimas nekeičia nei veikos kvalifikavimo, nei apylinkės teismo ginčijamo sprendimo esmės, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta G. B. 1300 Eur dydžio administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, leidžianti prokurorui daryti prielaidą, jog nagrinėjamu atveju G. B. yra nubaustas tik už pakartotinį vairavimą, esant neblaiviam, tačiau liko nenubaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, pagrįstai konstatuojant principo non bis in idem, t. y. draudimo bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką, pažeidimą, todėl nėra pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą).
Dėl VGTPT atstovavimo išlaidų atlyginimo
15. 2022 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste ir – ir VGTPT) prašymas/pažyma Nr. (12.32Mr) PT-2795 priteisti iš G. B. atstovavimo išlaidas – 120 Eur. Iš tikrųjų, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
16. Taigi nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš kaltinamojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, Nr. 2K-60-495/2021, 2A-1-788/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju buvo nagrinėjamas prokuroro skundas G. B. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir paliko galioti apylinkės teismo sprendimą, kuriuo baudžiamasis procesas pagal BK 243 straipsnį G. B. atžvilgiu nutrauktas, be to VGTPT prašymas priteisti iš G. B. turėtas atstovavimo išlaidas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra paduotas pažeidus BPK 7 ir 324 straipsnių nuostatas.
17. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal BPK 324 straipsnyje nustatytas apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taisykles, prašymai teisėjų kolegijai turi būti pateikiami prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (BPK 324 straipsnio 2 dalis), priimant galutinį procesinį sprendimą byloje galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams suteikta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, taip užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Be to, formuojamoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisės į nešališką ir objektyvų teismo procesą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021). Nagrinėjamu atveju sprendžiant atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, neištyrus teismo posėdyje VGTPT pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų užkirstas kelias nuteistam asmeniui pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie jo turtinę padėtį ir išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo.
18. Pažymėtina, kad gynėja G. B. paskirta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta 2022 m. balandžio 5 d., prašymų bylos nagrinėjimo metu negauta, VGTPT pažyma Nr. (12.32Mr) PT-2795 priteisti iš G. B. atstovavimo išlaidas gauta 2022 m. balandžio 7 d., tai yra jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis bei BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nenagrinėjami (kasacinė byla Nr. 2K-60-303/2016 ir kt.). Kadangi aptariamu atveju VGTPT pateikė pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, atstovaujant G. B. apeliacinės instancijos teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, VGTPT 2022 m. balandžio 7 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-2795 paliktina nenagrinėta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 7 d. pažymą (prašymą) Nr. (12.32Mr) PT-2795 palikti nenagrinėtą.