Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą antstolei Terezai Gerasimovič dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Tereza Gerasimovič išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. vasario 22 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodyta, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vykdymo metu parengti patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje pateikti Pravieniškių pataisos namų administracijai vykdyti. 2022-01-18 patvarkymu Nr. S-22-45-1373 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų antstolė nurodė Pravieniškių pataisos namų administracijai išskaičiuoti (I) iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bei (II) iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Skolininkui taip pat palikta teisė disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (CPK 739 straipsnio 9 punktas). Ginčijamu patvarkymu buvo ne pradedamas priverstinis išieškojimas, bet pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų arešto ir išieškojimo, ginčijamame patvarkyme nebuvo pagrindo nustatyti 1 MMA sumą, į kurią pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį negali būti nukreipiamas išieškojimas. Antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi CPK 668 straipsnio 1 dalies, 736 straipsnio nustatytos tvarkos bei išskaitų dydžių, taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis taisyklėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia antstolės patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš jo gaunamų lėšų ir jo turimų lėšų, kuriais apribojama jo, kaip skolininko, teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) asmenims.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Iš kartu su pareiškėjo skundu pateiktos vykdomosios bylos ir joje esančios informacijos matyti, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdomas skolų išieškojimas iš skolininko A. B.. Antstolė 2022 m. sausio 18 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-22-45-1373 nurodė Pravieniškių pataisos namų administracijai išskaičiuoti (I) iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bei (II) iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo minėtų sumų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo minėtų sumų dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkymu skolininkui taip pat palikta teisė disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Skolininkas, skųsdamas antstolės veiksmus, iš esmės teigia, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, ar ne.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai.

Nagrinėjamos bylos atveju, antstolė priimdama 2022 m. sausio 18 d. patvarkymą Nr. S-22-45-1373 pradėjo ne naują priverstinį išieškojimą iš skolininko, bet pakartotinai sprendė klausimą dėl piniginių lėšų arešto ir išieškojimo, kadangi skolų išieškojimas iš jo buvo pradėtas 2019 m. spalio 4 d. vykdomojoje byloje Nr. 0045/19/01220. Atsižvelgiant į tai, patvarkyme nebuvo pagrindo nustatyti 1 MMA sumą, į kurią pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį negali būti nukreipiamas išieškojimas.

Taip pat dėl 2022 m. sausio 18 d. patvarkymo Nr. S-22-45-1373 pažymėtina tai, kad išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog ginčijamas antstolės 2022 m. sausio 18 d. patvarkymas Nr. S-22-45-1373 yra teisėtas ir pagrįstas. Šiame patvarkyme nurodytos išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dydis neviršija nustatytų CPK 736 straipsnyje. Skolininkui palikta teisė disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Taigi teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad yra apribojama skolininko (pareiškėjo) teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) ar areštas jo piniginėms lėšoms nustatytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, skolininko skundo tenkinti nėra pagrindo, jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

A. B. (A. B.) skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.