Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ patikslintą ieškinį atsakovei G. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – I. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad bute nėra įrengtas vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis), todėl remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo II skyriaus 4 punktu, individualių apskaitos prietaisų neturintiems klientams suvartoto geriamojo vandens ir nuotekų kiekis skaičiuojamas taikant vidutinį savivaldybėje suvartojamojo geriamojo vandens kiekį. Šis kiekis perskaičiuojamas kasmet. Atsakovės skola susidarė nepadengus vidutinio Vilniaus savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekio, taikomo bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiui. Kadangi skolos susidarymo laikotarpiu bute savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę penki asmenys, taikoma norma penkiems gyventojams.

5. Teismo posėdyje byloje dalyvavo tik ieškovo atstovė, kuri palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

6. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų I. P. buvo buto bendraturtės. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, jog 1/2 dalis buto atsakovei priklausė laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2011 m. liepos 29 d., o kita 1/2 dalis buto priklausė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. P. laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 12 d. iki 2011 m. liepos 29 d. 2018 m. spalio 31 d. vandens suvartojimo ir įmokų suvestinėje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., kai iš esmės bendrąja daline nuosavybe priklausantį butą valdė ir naudojo atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų I. P. bendrai, susidarė 666,16 Eur įsiskolinimas tinkamai nevykdant prievolės apmokėti už suteiktas geriamojo vandens, nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas (t. 1, b. l. 8-12). Kadangi bute nebuvo įrengtas vandens apskaitos prietaisas, suvartoto geriamojo vandens ir nuotekų kiekis skaičiuotas taikant vidutinį Vilniaus savivaldybėje suvartojamojo geriamojo vandens kiekį bute gyvenamąją vietą deklaravusių penkių asmenų skaičiui. 2018 m. spalio 3 d. atsakovei išsiųstas pranešimas Nr. 13, kad negautas mokėjimas už suteiktas paslaugas. Pradelsta nesumokėta suma – 676,83 Eur (t. 1, b. l. 7). Atsakovės prašyta per 30 kalendorinių dienų nuo laiško išsiuntimo dienos sumokėti 676,83 Eur skolą (t. 1, b. l. 7). 2018 m. spalio 8 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą, pranešdama, jog 2011 m. rugpjūčio 29 d. iš buto išsikraustė, buvusias skolas apmokėjo ir jokių sąsajų su dabartiniais gyventojais neturi, todėl prašė panaikinti esamą skolą (t. 1, b. l. 5). Prie 2018 m. spalio 8 d. prašymo pridėtas 2011 m. rugpjūčio 29 d. 1/2 dalies buto priėmimo-perdavimo aktas (toliau – aktas), kuriame nurodyta, jog 1/2 idealiosios dalies buto savininkė – atsakovė, akto pasirašymo dieną išsikraustė iš 1/2 idealios buto dalies ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, vadybininkui D. G., perdavė buto įėjimo durų raktus (t. 1, b. l. 6). Akto pasirašymo dieną užfiksuoti elektros skaitiklio parodymai. Šalto ir karšto vandens skaitiklių perdavimo momentu nebuvo (akto 4 punktas). Skolą už komunalines ir kitas buto paslaugas iki akto pasirašymo dienos įsipareigojo apmokėti buvusios savininkės (akto 3 punktas).

7. Atsakovė paaiškino sumokėjusi visas skolas, todėl su ieškovės reikalavimais nesutinkanti. Kartu su atsiliepimu pateiktas 2011 m. rugpjūčio 29 d. elektros skaitiklio parodymų aktas, kurio 2 punkte aiškiai įvardinta, jog bute šalto ir karšto vandens skaitiklių perdavimo momentu nėra (t. 1, b. l. 59). Taip pat pridėtas antstolio A. B. 2011 m. liepos 19 d. patvarkymas dėl piniginių lėšų paskirstymo Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant išieškotojos UAB „Vilniaus energija“ pateiktą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą (duomenys neskelbtini).

8. Taigi, tarp šalių kilusio ginčo esmė yra reikalaujamų priteisti sumų pagrįstumas už dviejų savininkių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytame ir naudotame bute ginčo laikotarpiu suteiktas geriamojo vandens, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas.

9. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

10. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

11. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

12. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

13. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusiame bute suteiktų geriamojo vandens, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, jog 1/2 dalis buto atsakovei priklausė laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2011 m. liepos 29 d., iš kurio ji išsikraustė 2011 m. rugpjūčio 29 d. 1/2 dalies buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną. Buto bendraturtės – atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų I. P. įsipareigojo iki akto pasirašymo dienos apmokėti skolą už komunalines ir kitas buto paslaugas.

14. Šalių pasirašyto akto 4 punktas pagrindžia aplinkybę, jog bute šalto ir karšto vandens skaitiklių perdavimo momentu nebuvo. Tai reiškia, kad ieškovė pagrįstai apskaičiuodama skolą vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktu, numačiusiu, kad nesant įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito taikant vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį. Skolos susidarymo laikotarpiu bute gyvenamąją vietą buvo deklaravę penki asmenys. Pagal 2018 m. spalio 31 d. vandens suvartojimo ir įmokų suvestinę, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gyvenant penkiems asmenims laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. suteiktą geriamojo vandens, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų už 666,16 Eur.

15. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

16. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, jog nuo 2011 m. liepos 29 d. nuosavybės teisė į butą perleista VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant įgytos nuosavybės teisės išviešinimo Nekilnojamojo turto registre, atsakovė, manytina bendru šalių sutarimu, dar mėnesį po nuosavybės teisės perleidimo, iki 2011 m. rugpjūčio 29 d., gyveno bute. Atsakovė, nurodydama, jog skola ieškovei už suteiktas komunalines paslaugas išsikraustant iš buto buvo apmokėta, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šios aplinkybės egzistavimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovės prie atsiliepimo pridėti 2011 m. rugpjūčio 29 d. elektros skaitiklio parodymų aktas, antstolio A. B. 2011 m. liepos 19 d. patvarkymas dėl piniginių lėšų paskirstymo Nr. (duomenys neskelbtini) leidžia spręsti, jog vykdymo procese išieškota skola UAB „Vilniaus energija“ naudai, paskirstant gautas pinigines lėšas išieškotojai, tačiau bute nebuvus šalto ir karšto vandens skaitiklių, už suteiktas geriamojo vandens, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas liko neatsiskaityta, nors pareiga atsiskaityti už komunalinių ir kitų buto paslaugų įsiskolinimą iki akto pasirašymo dienos išsikraustant ir buvo numatyta.

17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų I. P. sutikdama su įsiskolinimo suma, bylos nagrinėjimo metu 2019 m. vasario 18 d. pavedimu Nr. 374 apmokėjo proporcingai turėtai savo daliai į butą pusę skolos sumos, t. y. 333,08 Eur.

18. Byloje esančių duomenų pakanka išvadai daryti, kad atsakovė aplinkybės, jog išsikraustant iš buto buvęs įsiskolinimas padengtas, neįrodžiusi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nustatytai aplinkybei prieštaraujančių objektyvių įrodymų, įpareigoja atsakovę, kaip buvusią buto bendraturtę, įvykdyti prievolę ieškovei ir sumokėti jai tenkančią skolos dalį – 333,08 Eur (CK 4.76 straipsnis, CPK 176 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovei savo poziciją grindus deklaratyviais teiginiais, neįrodinėjus aplinkybių, sudarančių atsikirtimus, teismas, įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

19. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė prievolės nevykdė geruoju, nemokėdama ieškovei proporcingai savo daliai tenkančios 333,08 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 333,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

21. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: už Advokatų profesinės bendrijos Baublienė, Goliančik ir partneriai suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus – 84,70 Eur, žyminio mokesčio – 15,00 Eur, iš viso – 99,70 Eur. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas šaliai priteisia tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 3 dalis). Kadangi teismas tenkino ieškovės reikalavimus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,18 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinos 12,18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, iš atsakovės G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), 333,08 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus ir aštuonis euro centus) skolos, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 333,08 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų ir aštuonių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,70 Eur (devyniasdešimt devynis eurus ir septyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 12,18 Eur (dvylika eurų ir aštuoniolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.