Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo, t. y. K. P., kraujyje nustatyta mažiausia 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis K. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė besigailintis. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną grįžo iš darbo, užvažiavo pas kaimyną ir išgėrė su juo alkoholio – degtinės. Pagalvojo, kad nuvarys automobilį namo (nuo kaimyno namų iki jo namų yra apie 50 m), paliks automobilį, pasiims dar vieną butelį alkoholio ir vėl grįš pas kaimyną. Už automobilio vairo sėdo iš karto išgėręs degtinės. Sutinka su kraujo tyrimo rezultatais. Alkoholį vartoja retai. Kaltinime nurodytą dieną sutuoktinė buvo išvažiavusi atostogų, santykiai geri, jei sutuoktinė būtų buvusi namuose, nebūtų vartojęs alkoholio. Turi sveikatos sutrikimų (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė automobiliu nevažinėja, nors ir turi teisę vairuoti transporto priemones. Buvo anksčiau baustas už vairavimą neblaiviam, buvo atimta teisė vairuoti automobilį, tuomet turėjo įmonėje vairuotoją, kuris jį vežiodavo. Paaiškino, kad į darbą atvyko blaivus, darbe alkoholio nevartojo, pas kaimyną atvažiavo blaivus. Per bordiūrus nevažiavo, jei būtų važiavęs – būtų pramuštos padangos. 2020 m. buvo padaręs administracinių nusižengimų, nes rytais į darbą važiuoja su srautu, prie ,,Depo“ dažnai stovi trikojai greičio matuokliai, darbo diena trumpa, turi visur suspėti. Pridūrė, kad ryte išgėrė 0,33 l alaus, pavalgė ir už kokios valandos (apie 12 val.) išvažiavo į darbą, nesijautė neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

2021 m. spalio 4 d. juridinio asmens duomenų pažymoje nurodyta, (duomenys neskelbtini) akcininkas nuo 2017 m. gruodžio 8 d. yra K. P. (1 t., b. l. 51).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis K. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo policijos pareigūno L. S. parodymai, Policijos registruojamų įvykių registro (BIRT ataskaitų žiūryklės (duomenys neskelbtini) duomenys, 2021 m. rugsėjo 11 d. neblaivumo nustatymo aktas, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 82, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2021 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvada Nr. T-A 4829/2021 (01), 2021 m. spalio 6 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2021 m. rugsėjo 20 d. tarnybinis pranešimas, kiti byloje esantys duomenys. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad K. P. vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (kraujo tyrimo metu nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 2,16 promilių), todėl K. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K‑7‑75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad kaltinamasis, teisminio bylos nagrinėjimo metu nors ir prisipažinęs padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailėtųsi dėl minėtos veikos padarymo, todėl pripažintina, jog byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlygos dalis dėl gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, todėl kaltinamasis negali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamasis negali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dar ir todėl, jog byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos dalis, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro, visų pirma, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,10 promilių girtumas) 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos (2 t., b. l. 1–2). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino buvęs nubaustas minėtu nutarimu, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, minėtu nutarimu kaltinamajam paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė jokio poveikio jam nepadarė, jis ir vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus (abiem atvejais vidutinio neblaivumo būsenos). Antra, kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 9 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (1 t., b. l. 83–85), kaltinamasis net keturis kartus (tris iš jų – Vilniaus mieste) buvo nubaustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prieš tai nurodytų administracinių nusižengimų kritiškai nevertino, nurodė, kad tiesiog važiavo su srautu, be to, darbo diena yra trumpa, todėl reikia skubėti. Kaip jau buvo minėta, teismo įsitikinimu, kaltinamasis kritiškai nevertina ir nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Trečia, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino kaltinime nurodytos dienos ryte vartojęs alaus, bet nesijautė neblaivus, todėl po kurio laiko važiavo į darbą, o pas kaimyną pavartojęs degtinės už automobilio vairo sėdo iš karto, kas reiškia, kad kaltinamajam sėsti už automobilio vairo pavartojus alkoholio, iš esmės nėra neįprastas dalykas. Ketvirta, kaltinamasis, nors ir sirgdamas įvairiomis ligomis (duomenys neskelbtini), išvažiavus sutuoktinei atostogų (t. y. nesant kontrolės), vartojo alkoholį tiek kaltinime nurodytos dienos ryte, tiek po pietų ir vairavo automobilį, kas, teismo vertinimu, nėra brandus poelgis. Kaltinamasis pagal savo amžių (jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos darymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini), gyvenimišką patirtį (dirbantis, (duomenys neskelbtini), turi vaikų) yra savarankiška ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo turi būti galutinai susiformavę, t. y. jis turi aiškiai suvokti savo veiksmų neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį. Teismo vertinimu, kaltinamasis suprato, kad rizikuoja būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir savo valios pastangomis galėjo nuo šios veikos darymo susilaikyti, tačiau to nepadarė.

Teismas apibendrina, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl skirtinos bausmės

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas K. P. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nusikalstama veika žala nepadaryta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 86–88), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 83–85), dirbantis (b. l. 81), byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti K. P. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis K. P. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, kaip jau minėta, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholinio gėrimo – degtinės, iš karto sėdo už automobilio vairo, pranešėjo teigimu, kaltinamasis automobilį vairavo visiškai girtas ir lipo ant bordiūrų, praeityje baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, iš jo jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams, tačiau kaltinamasis jokių išvadų dėl to nepadarė, kita vertus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nebuvo padaryta, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2021 m. spalio 11 d. (b. l. 117–121).

Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė netaikyti kaltinamajam prieš tai aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuodami prasta kaltinamojo sveikata. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad, kaip parodė pats kaltinamasis, jo sveikata yra prasta nuo (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad kaltinamojo sveikata buvo prasta jau priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimą, kuriuo kaltinamajam už automobilio vairavimą neblaiviam (nustatytas 2,10 promilių girtumas), be kita ko, dvejiems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, kaltinamasis, darydamas nagrinėjamoje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir žinodamas apie savo sveikatos būklę, suprato ir tai, kokios pasekmės laukia už vairavimą neblaiviam, tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo nesusilaikė. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis dvejus metus nesinaudojo teise vairuoti transporto priemones, tačiau rado išeitį, kaip patenkinti atitinkamus savo poreikius (turėjo vairuotoją). Be to, kaltinamasis gyvena mieste, su sutuoktine, kuri turi teisę vairuoti transporto priemones, turi vaikų, kurių gali paprašyti pagalbos, taip pat esant reikalui išsikvieti greitąją medicinos pagalbą, naudotis atitinkamas paslaugas teikiančių asmenų paslaugomis ir pan. Teismas apibendrina, kad nenustatė, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš esmės pažeistų kaltinamojo teises.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo K. P., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, ji turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad K. P. vairavo trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Citroen Jumpy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio valdytojas – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49). (duomenys neskelbtini) akcininkas yra K. P., direktorė – D. P. (2 t., b. l. 60), (duomenys neskelbtini) akcininkės yra D. P. ir B. V. (2 t., b. l. 70), o direktorė – D. P. (2 t., b. l. 64–65). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus, 4 dalį – juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis; jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 2 dalį bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, ši bendrovė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl neatsako už savo dalyvio – kaltinamojo – prievoles. Kaltinamojo sutuoktinė, be kita ko, yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorė, tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būtent dėl to, kad jo sutuoktinė išvyko atostogauti, t. y. jai nežinant. Taigi, teismas vertina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkui būtų žinoma, jog K. P. automobilį „Citroen Jumpy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, ar jis būtų leidęs jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2021 m. spalio mėnesio duomenimis, automobilio „Citroen Jumpy L1H1“ kaina su PVM yra 3 390 Eur (b. l. 50). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K‑195‑788/2019). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Kaip jau buvo akcentuota, automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. K. P. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis K. P. dirba, yra vienos iš bendrovių akcininkas, gauna stabilias pajamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo K. P. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3390 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagrindų sumažinti išieškotiną iš kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę šioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (1 t., b. l. 117–119), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 122), perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 117–119), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4‑ojo skyriaus prokurorės 2021 m. spalio 4 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2022 m. balandžio 4 d., apribotos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant draudimą valdyti ir disponuoti turtu, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 53–60). Atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui ir nėra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas.

Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio tarnybiniame pranešime „Dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32802-21“ (b. l. 63) nurodyta, kad išlaidų, patirtų už automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d., suma yra 93 Eur. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2021 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 74), patvirtinantis, kad kaltinamasis minėtas išlaidas padengė.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso įrašais, „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais, su vaizdo įrašais iš tarnybinio automobilio, esantis voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. P. galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš K. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 3390 (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt) Eur, į valstybės biudžetą.

K. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

K. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. spalio 4 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais, „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais, su vaizdo įrašais iš tarnybinio automobilio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. teismo nuosprendžiu paskirta bauda (2500 Eur) per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis;

2. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3390 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.