- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-281-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32802-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- K. P.
- Advokatai
- Marius Rumšas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. gynėjo advokato Mariaus Rumšo (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo –
K. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. P. paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, K. P. įpareigojant baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. P. kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, K. P. paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – išieškotina iš K. P. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3 390 (trys tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt) Eur, į valstybės biudžetą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. K. P., 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį CITROEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria K. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda, bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį – K. P., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, perduodant jį laiduotojos D. P. atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą K. P. atžvilgiu nutraukti.
3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nustatytos visos būtinos sąlygos, norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog K. P. ne tik pripažino savo kaltę, bet ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
4. Gynėjas akcentuoja, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminiame tyrime. K. P. iš karto pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Nors vaizdo įraše matyti, kad vėliau tą pačią dieną K. P. pristačius į policijos patalpas, jis nurodė, jog stovėjo, nevairavo transporto priemonės, alkoholio gal buvo išgėręs iš vakaro ir ryte pagėrė alaus, tačiau tuo metu nuteistasis buvo vidutinio girtumo laipsnio – 2,16 promilių, t. y. neblaivus. Tokioje būsenoje buvusio asmens savo veiksmų vertinimas negali būti laikomas prielaida netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
5. Nuteistasis nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamajame posėdyje nemenkino savo paties ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, todėl kategoriškai nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad K. P. bandė menkinti savo paties ir padaryto nusikaltimo pavojingumą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šią išvadą. Priešingai, K. P. kritiškai ir neigiamai vertina savo poelgį, teisiamajame posėdyje nurodė, kad gailisi, stengsis, jog tokie įvykiai nebepasikartotų. Aplinkybė, kad K. P. prisipažino jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams vartojęs alkoholinius gėrimus, sutiko vykti į medicinos įstaigą kraujo tyrimams, paneigia skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog nuteistasis tariamai prisipažino ir gailisi dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tik „priremtas“ byloje surinktų įrodymų ir siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai, kad nuteistasis ikiteisminiame tyrime norėjo pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus ir juos duos tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, negali būti kliūtis jo prisipažinimą vertinti kaip nuoširdų, nes būtų pažeistas ir netektų prasmės draudimo versti duoti prieš save parodymus principas.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. P. praeityje nebuvo teistas, todėl nėra ir negali būti pagrindo išvadai, jog jis linkęs nusikalsti. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad K. P. buvo baustas administracine tvarka. Baustumas administracine tvarka, kuris paminėtas skundžiamame nuosprendyje, seniai išnykęs, išvadas dėl savo elgesio nuteistasis yra padaręs. Visi padaryti administraciniai nusižengimai susiję su KET pažeidimais, paskirtos administracinės nuobaudos įvykdytos, o tai patvirtina, kad K. P. prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Nors vienas administracinis nusižengimas padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau įvertinus laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), kada nuteistasis buvo nubaustas administracine tvarka, negalima daryti išvados, jog jis turi alkoholio vartojimo problemų, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog K. P. ir toliau nusikals, todėl yra pagrindas spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus ir jam inkriminuojama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio.
7. Be to, nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui K. P. padarė pirmą kartą, praeityje už tokio pobūdžio veiką teistas nebuvo, o padaryti administraciniai nusižengimai dėl greičio viršijimo, nors ir susiję su KET pažeidimais, tačiau nėra šiurkštūs ar pavojingi. Įvertinus ir tai, kad KET pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, daryti K. P. neturės galimybės, kadangi jam atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, o daryti prielaidos, jog nuteistasis vairuos neturėdamas teisės tai daryti, negalima. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas tikėti, kad nuteistasis K. P. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus bei vien tik baudžiamasis procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis dirba, duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose nėra. Apklausta galima laiduotoja D. P. nurodė, kad nuteistasis yra jos vyras, ji smerkia K. P. poelgį, tai paskutinis kartas, didelė pamoka, jie gyvena ir dirba kartu, nuteistasis klauso jos nuomonės ir paliepimų bei į juos atsižvelgia. Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. P. nurodė, kad darys teigiamą įtaką nuteistajam, dės visas pastangas, jog jis ateityje neblaivus nevairuotų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, K. P. asmenybę ir jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, ankstesnių teistumų nebuvimą, nuteistojo poziciją viso proceso metu, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o D. P. jam turės teigiamos įtakos, todėl nustatyti BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti pagrindai K. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų terminą.
9. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.
12. Apeliaciniame skunde neginčijamos nustatytos bylos faktinės aplinkybės, K. P. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nesutinkama su sprendimu netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylos nutraukimo. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nenustatyti visi BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti pagrindai K. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį patikrins dalyje dėl atsisakymo taikyti laidavimą nuteistojo atžvilgiu.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnį, padarė išvadą, kad nors nuteistasis K. P. teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau nenustatyta, jog jis gailėtųsi dėl jo padarymo. Be to, nenustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatytas nusikaltimo padarymo ir kitas svarbias aplinkybes, nuteistąjį K. P. charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas svarbias bylos aplinkybes spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
15. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
16. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – asmens visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Formuojamoje teismų praktikoje visiškas kaltės pripažinimas BK 40 straipsnio kontekste paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir savikritišku požiūriu į buvusį elgesį, taip pat deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2015, 2K-52-648/2017, 2K-7-44-719/2021).
17. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad K. P. iš tiesų prisipažino, jog 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį CITROEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. nuteistasis pripažįsta objektyviais byloje esančiais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes. Kita vertus, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo K. P. nuoširdaus gailėjimosi padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
18. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo pozicija dėl kaltės pripažinimo nebuvo nuosekli, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog K. P. gailėjimasis yra ne nuoširdus, tačiau formalus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir norint, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų nutraukta taikant jam palankų laidavimo institutą. Šią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia bylos duomenų bei įrodymų analizė. Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad nuteistasis jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams paaiškino, jog transporto priemonę vairavo išgėręs, tačiau gėrė alų prieš 3-4 valandas. Įvykio dieną nuteistasis po to, kai davė kraują tyrimams alkoholio kiekio nustatymui, policijos pareigūnei paaiškino, kad automobilis tiesiog stovėjo, jis automobilio nevairavo, alkoholio gal buvo išgėręs iš vakaro ir ryte. Įvykio dieną nuteistasis policijos pareigūnams nenurodė, jog būtų gėręs ne tik alų, bet ir degtinę, ar būtų alkoholį vartojęs pas savo kaimyną ir po to iš karto sėdęs už automobilio vairo bei važiavęs iki savo namų. Ikiteisminiame tyrime 2021 m. spalio 11 d. įvykusios apklausos metu K. P. pasinaudojo procesine teise atsisakyti duoti parodymus, juos duos tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 102). 2021 m. lapkričio 19 d. apklausos ikiteisminiame tyrime metu K. P. paaiškino, kad jis 2021 m. rugsėjo 21 d., apie 11 val., savo namuose išgėrė 0,5 litro talpos alaus, pavalgė, girtas nesijautė, todėl apytiksliai už pusvalandžio atsisėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo iki darbo, kur alkoholio nevartojo. Vėliau su automobiliu nuvažiavo pas savo kaimyną, kur gėrė degtinę – išgėrė apie 0,3 litro degtinės. Iš karto po to, kai suvartojo degtinę, atsisėdo už automobilio vairo ir važiavo iki savo namų (1 t., b. l. 114). Nuteistasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną, ryte, išgėrė 0,33 litro alaus, pavalgė ir apytiksliai už valandos išvažiavo į darbą, nesijautė neblaivus. Grįžo iš darbo, užvažiavo pas kaimyną ir išgėrė su juo alkoholio – degtinės. Pagalvojo, kad nuvarys automobilį namo, kadangi nuo kaimyno namų iki jo namų yra apie 50 metrų atstumas, paliks automobilį, pasiims dar vieną butelį alkoholio ir vėl grįš pas kaimyną. Už automobilio vairo sėdo iš karto išgėręs degtinės.
19. 2021 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 14-16) nurodyta, kad buvo apžiūrėtas pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojo ir į BPC skambinančio vyro balsas. Į BPC paskambinęs vyras nurodė, kad nori pranešti apie girtą vairuotoją kelyje, kuris vairuoja autobusiuką CITROEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinęs vyras paaiškino, kad vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini), nusuko į (duomenys neskelbtini), CITROEN vairuotojas visiškai nesusigaudo. BPC darbuotojas vyrą sujungė su policijos pareigūnais. Vyras policijos pareigūnams paaiškino, kad važiavo žmogus priekį jo ir jis pastebėjo, jog labai silpnai važiuojama, todėl vyras automobilį apvažiavo ir pamatė, kad vairuotojas visiškai girtas, važiuoja tiesiog palei šaligatvį, „lipa“ ant bordiūro paskui vėl atgal į kelią. Vyras nurodė, kad pokalbio metu buvo (duomenys neskelbtini). Be to, pokalbio metu policijos pareigūnas nurodė, kad kviečiamas policijos ekipažas į įvykio vietą.
20. Įvertinus šį byloje esantį BPC garso įrašą bei jį sugretinus su kitais byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, darytina išvada, kad nuteistasis K. P. iš esmės nurodė ne visas teisingas su nusikalstamos veikos padarymu susijusias bei reikšmės turinčias aplinkybes. Nors nuteistasis teigia, kad prieš sulaikant policijos pareigūnams, jis vartojo alkoholį pas kaimyną, tačiau šią versiją paneigia minėtas BPC garso įrašas, kadangi gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją kelyje iš karto į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas policijos pareigūnų ekipažas, kuris į nurodytą vietą nuvyko nedelsdamas ir sulaikė K. P.. Darytina išvada, kad per tokį trumpą laiko tarpą (past. – nuo pranešimo apie galimai neblaivų vairuotoją iki K. P. sulaikymo) nuteistajam nebuvo įmanoma grįžti iš darbo, nuvažiuoti pas kaimyną, ten išgerti 0,3 ar 0,33 litro degtinės, sėsti už automobilio vairo, išvažiuoti iš kaimyno kiemo ir būti sulaikytam policijos pareigūnų. Tokią galimą įvykių eigą paneigia ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto policijos pareigūno L. S. (past. – kuris dalyvavo sulaikant K. P. po nusikaltimo padarymo) duoti paaiškinimai.
21. 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykusios apklausos metu L. S. nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 16.55 val., patruliavimo metu, iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris vairuoja autobusiuką CITROEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant budėtojas papildė informaciją, kad transporto priemonė įsuko į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo į jų pusę važiuojantį autobusiuką CITROEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungę švyturėlius sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo K. P. (1 t., b. l. 31). Iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės nurodytos ir liudytojo policijos pareigūno L. S. 2021 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 34).
22. Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismu, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis kritiškai vertina savo poelgį. Kaip matyti iš K. P. duotų paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų visumos, nuteistasis iš esmės bando menkinti savo paties ir padaryto nusikaltimo pavojingumą bei nurodo klaidingas aplinkybes dėl alkoholio vartojimo pas kaimyną fakto, taip pat teigia, jog neblaivus pavažiavo vos kelis metrus, nors byloje esančių įrodymų visuma suteikia tvirtą pagrindą atmesti tokius nuteistojo paaiškinimus. Svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu (2 t., b. l. 1-2) K. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už analogiškų veiksmų padarymą, t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,10 promilių girtumas. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu K. P. taip pat savo kaltę pripažino bei nurodė, kad gailisi, tačiau, akivaizdu, jog teigiamų išvadų nepadarė ir elgesio nekoregavo teigiama linkme, todėl nurodytas gailėjimasis dėl savo veiksmų vertintinas kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laidavimo taikymo sąlyga.
23. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis K. P. nebe pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, o tai leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamas įvykis negali būti laikomas atsitiktinio pobūdžio. Kaip jau buvo paminėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu (byla Nr. (duomenys neskelbtini); teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinta, kad K. P., 2014 m. lapkričio 11 d., apie 17.20 val., vairavo automobilį, kai jam buvo konstatuotas 2,10 promilių girtumas. Už administracinio teisės pažeidimo padarymą K. P. buvo skirta 2000 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Šios priemonės turėjo asmenį sulaikyti nuo analogiško elgesio ateityje, tačiau savo tikslų nepasiekė, kadangi nuteistasis dar kartą vairavo būdamas neblaivus, kai neblaivumo laipsnis yra artimas sunkiam girtumui. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis, net ir patyręs rimtas neigiamas teisines pasekmes, savo elgesio nekoregavo, teigiamų išvadų iš savo neteisėto elgesio nepadarė. Įvertinusi bylos medžiagos duomenis (tarp jų ir kitus K. P. padarytus administracinius nusižengimus), teisėjų kolegija pagal juos sprendžia, kad K. P. atveju nėra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, jog nenustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta laidavimo taikymo sąlyga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. P. gynėjo advokato Mariaus Rumšo apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.