Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-710-957/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
1-710-957/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
Z. K., S. Ž.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Elena Žilėnienė, Jūratė Damanskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-710-957/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30660-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.3.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Apšegienei,kaltinamajai Z. K., jos gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,kaltinamajam S. Ž., jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nukentėjusiajam A. K. (A. K.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Z. K. (Z. K.), gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, romų tautybės, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neturinti išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį terminą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

kaltinama, nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti šimtą valandų visuomenės labui, pirmus keturis mėnesius atliekant po septyniolika valandų, o kitus du mėnesius po šešiolika valandų neatlygintinų darbų;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai) – vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, laisvės atėmimo vykdymą atidedant bei įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti šimtą valandų visuomenės labui, pirmus keturis mėnesius atliekant po septyniolika valandų, o kitus du mėnesius po šešiolika valandų neatlygintinų darbų bei paskirta auklėjamojo poveikio priemonė įspėjimas. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 10 d. nutartimi pakeista 2009 m. vasario 13 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta šimto valandų viešųjų darbų bausmė į šešiolikos parų arešto bausmę;

3. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė;

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – penkiasdešimties parų arešto bausme;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme, kuri pritaikius BK 64 1 straipsnio nuostatas sumažinta vienu trečdaliu, kartu įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūti laikotarpiai (bausmę atlikęs);

kaltinamas, nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, A. K. sakydamas „atiduok pinigus kitaip papjausiu“, prispaudė jam prie kaklo metalinę nagų dildę, taip atėmė galimybę priešintis ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų. Šiais veiksmais S. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Šio byloje pagal BK 180 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama ir Z. K. tuo, kad 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su S. Ž., stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamą veiką, kuomet S. Ž., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, A. K. sakydamas „atiduok pinigus kitaip papjausiu“, prispaudė jam prie kaklo peilį, taip atėmė galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamoji Z. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su S. Ž., kuris yra jos sugyventinis, 2018 m. birželio 27 d. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, pirko alų ir po to užėję už parduotuvės kampo, jį išgėrė. Kokius asmenis tada matė praeinant, neprisimena. Kai užėjo už parduotuvės, S. Ž. visą laiką buvo su ja, ši jį matė, tačiau nurodė neprisimenanti, ką kalbėjosi. S. Ž. buvo užėjęs už kampo, tačiau jo laukė apie porą minučių. Prie parduotuvės buvusiu taksi jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), po to su taksi važiavo iki (duomenys neskelbtini), nes reikėjo paimti sergantį sūnų, kelionė kainavo 30 Eur. Teismui pagarsinus dalį parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ji davė tikslesnius parodymus, kad ten, kur gėrė alų, pro juos praėjo moteris, ir dar liesas, susikūprinęs vyras, kuris ėjo svirduliuodamas. Jie stovėjo prie medžio, prie kažkokio namo. Ten S. Ž. paėmė jos rankinę ir iš jos ištraukė, atrodo, nagų dildę. S. Ž. buvo dingęs iš regos lauko. Jis pasakė, kad nori į tualetą ir nuėjo nuo jos į šoną, link namų kiemų, o ji liko laukti prie vieno medžio, netoli namo. Sugyventinis buvo dingęs iš regos lauko. Galbūt S. Ž. tuo metu ištraukė gal dildę, gal žiebtuvėlį. Kam tuo metu jam reikėjo dildės, pasakyti negali. S. Ž. tuo metu turėdavo pinigų, turėjo piniginę, taip pat ir nuolaidų kortelių, be to, jos pačios nuolaidų kortelė buvo pas jį. Ši matė, kaip jis korteles rasdavo ir rinkdavo. Kiek jie kartu gyvena, tiek korteles jis ir renka. Neprisimena, ar iki tos įvykio dienos S. Ž. buvo radęs nuolaidų kortelių, tačiau po tos dienos matė daug kartų, jog jis rado nuolaidų korteles, gal 2-3 kartus. Korteles rado (duomenys neskelbtini), prie kioskų piniginėje, ten dar buvo pasas kartu, tačiau negali pasakyti, kieno buvo pasas ir nuolaidų kortelės. Adresas (duomenys neskelbtini) jai nežinomas, tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini), gatvės neprisimena. Gyveno pas pažįstamus čigonus, tačiau neilgai, apie 2-3 savaites. Tą dieną S. Ž. pats paėmė mažą dildę iš jos tašės. Dildės galas buvo trikampio formos, o kiek centimetrų buvo dildė, pasakyti negali, tačiau nurodė, jog jis pastoviai dildę iš jos imdavo. Tuo metu S. Ž. pasakė, kad eina į tualetą, o ši stovėjo, kur nufilmuota, niekur nėjo ir nematė, ką jis darė nuėjęs.

Kaltinamasis S. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad išėjus iš pataisos namų, buvo paimtas jo pasas, todėl negalėjo įsidarbinti. Su Z. K. kartu ėjo į parduotuvę, parduotuvėje pamatė vyrą, skaičiuojantį pinigus, Z. K. nežinojo nieko, jis (t. y. S. Ž.) pamatė, kur vyras nuėjo, atsisėdo, iš jos rankinuko paėmė dildę, priėjo prie sėdinčio vyro iš galo ir pagrasino kaip su peiliu, tačiau peilio nebuvo. Pasakė, kad atiduotų pinigus, paėmė už šono, paėmė pinigus, nustūmė jį ir nubėgo. Jis nieko blogo nedarė, nemušė. Tada paėmė Z. K., kitoje parduotuvės „Maxima“ pusėje stovėjo taksi, su juo ir išvažiavo. Už taksi sumokėjo Z. K.. Kai pirmą kartą ėjo prie nukentėjusiojo, tuo metu ėjo ir liudytoja su šuniuku, dėl to jis apėjo namą ir vėl atėjo prie nukentėjusiojo. Per visą laiką Z. K. stovėjo prie parduotuvės „Maxima“ aikštelės, o jis pasakė, kad eina į tualetą. Kadangi atstumas buvo apie 150 m, Z. K. tos laiptinės matyti negalėjo, nes ten yra parduotuvė „Maxima“, keliukas, pastatai kažkokie ir tik tada laiptinė. Detalizuodamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaltinamasis S. Ž. parodė, jog ėmė dildę, nes pastoviai nagus kramto ir Z. K. pasakė, kad nagams reikia. Dildė buvo su plastmasine rankena ir metaliniu galu, neaštri, lankstosi. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Ž. parodė sprindžio dydžio dildę. Paaiškino, jog parduotuvėje suplanavo viską, paėmė iš karto dildę ir tik po to sakė, kad eina į tualetą. Pas nukentėjusįjį buvo 850 Eur, kupiūros – po 100, 20 ir 10 Eur, tačiau jis Z. K. pinigų nerodė. Nurodė, jog sutinka su 850 Eur ieškiniu.

Nukentėjusysis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo žmona gegužės mėnesį atsigulė į ligoninę, jis gyvena su dukra (duomenys neskelbtini). Atėjo siuntinys, kad į Sodrą reikia įmokėti 820 Eur, tad paėmęs knygutes atėjo prie bankomato, tačiau tuo metu nesumokėjo, nes buvo palikęs kvitą namuose. Neatsimena dienos, tik žino, kad apie 13.00 val., prie bankomato nuėmė pinigų. Tuo metu jis turėjo 670 Eur ir dar nuėmė 330 Eur. Užmokėjęs už komunalines paslaugas, užėjo į parduotuvę „Maxima“, pirko sviestą, pieną, batoną, 2 Eur su centais išleido ir išėjo iš parduotuvės. Nematė, kad kažkas paskui jį būtų ėjęs nuo parduotuvės. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, atėjęs prie namų atsisėdo, pagalvojo pailsės, parūkys, nes jam stuburą skauda, 4-ame aukšte gyvena. Tuo metu pribėgo vyras iš užpakalio, prispaudė jį ir pasakė „atiduok pinigus, kitaip papjausiu“, be to, sakė, kad turi peilį. Nors peilio jis nematė, tačiau užpuolikas jam pasakė, kad turi peilį, papjaus jo kaklą. Kaltinamasis įkišo ranką į kišenę bei ištraukė maišelį su pinigais ir kortelėmis, piniginės nebuvo. Iš jo kaltinamasis paėmė 850 Eur, kortelių nebuvo pametęs, turėjo su savimi, kol jis (t. y. S. Ž.) nepaėmė. Buvo „Bitės“ kortelė, „Eurovaistinės“ kortelė, kurią atidavė policija. Suolelis yra prie namo, jis (t. y. S. Ž.) ant šaligatvio neišbėgo, tik prie pat namų pabėgo, jį pastūmė ir jis nukrito, kadangi turi radikulitą, tai kol atsikėlė, 10 min. praėjo. Pats vyro nematė, bet kai policininkai atėjo, jiems peržiūrėjus vaizdo kameras, šį pamatė. Ką jam pridėjo prie kaklo, irgi nematė ir negali pasakyti, galbūt tai buvo dildė, galbūt peilis, nes jis iš krūmų priėjo, tačiau neprapjovė, bet prispaudus jam skaudėjo. A. K. nusprendė, kad pridėjo peilį prie kaklo, nes daiktas buvo aštrus. Tad pagalvojo, kad galbūt buku šonu peilį pristatė, nes jį galima apsukti ir prispausti galu. Nurodė, jog nuo parduotuvės „Maxima“ iki namų pareina per 10-15 min., o prie namo paskutinės laiptinės yra kameros. Kai kaltinamasis pabėgo, jis (t. y. A. K.) pradėjo šaukti, tada atėjo kaimynė (duomenys neskelbtini). Suprato iš balso, kad tuo metu grasino vyras ir kai S. Ž. teisme davė parodymus, įvykio metu buvo jo balsas. Kaltinamosios moters tuo metu jis nematė.

Liudytoja L. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad birželio mėn. pabaigoje, apie 14.00 val., vedžiojo šunį (duomenys neskelbtini), priešais jų namo esantį namo kampą. Išgirdus vyro šūksnius, atėjo ir nematė nei vieno asmens, tik kaimyną, kuris sėdėjo šoko būsenoje, sakė, kad jam pridėjo peilį ir ištraukė pinigus iš striukės, berods kairės pusės. Kaimynas nurodė, kad berods 850 ar 890 Eur paėmė, tiksliai nepamena. Viskas vyko prie jų laiptinės, o parduotuvė „Maxima“ yra toliau, tačiau nuo jos iki namų atstumas nedidelis, galima per kelis kiemus praeiti. Iš kaimyno telefono buvo iškviesta policija, kuri labai greitai atvyko. Nematė, ar tuo metu prie jų namo stovėjo taksi, ji visą laiką vedžiojo šunį kieme. Nukentėjusysis parodė nematęs užpuolikų, nes viskas vyko iš nugaros. Žino tik iš kaimynų, kad yra filmuota medžiaga ir nukentėjusysis pasakojo, kad užpuolikas vyriškis jam lietuvių ar rusų kalba sakė „atiduok pinigus“, tačiau dabar tiksliai neprisimena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos S. O. parodymai.

Liudytoja S. O. (S. O.) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val. išėjo į balkoną, esantį 4 aukšte, iš kurio matosi gretimo namo – (duomenys neskelbtini), kiemas. Jos butas yra (duomenys neskelbtini). Pastebėjo prie transformatorinės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, stovinčio šiukšlių konteinerio moterį ir vyrą. Moteris buvo apie 30 metų, apie 1,70-1,75 m ūgio, jos plaukai ryži, iki pečių, buvo užsidėjusi akinius, tačiau ar nuo saulės, nežino, be to, buvo apsirengusi ilgą šviesų sijoną ir blizgančią palaidinę, per kairį petį buvo permetusi rankinę, dešinėje rankoje laikė maišelį su kažkokiais vaisiais. Vyras buvo apie 30-35 metų, apie 1,75-1,80 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs kažkokiais tamsiais marškiniais ir džinsinėmis kelnėmis, rankoje laikė kažkokį buteliuką, kurį perdavė moteriai ir nuėjo šaligatviu link (duomenys neskelbtini) namo. Prie pirmos minėto namo laiptinės ant suoliuko sėdėjo jos (t. y. S. O.) pažįstamas vyras, vardu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) name. Jis dirba kiemsargiu. Toje vietoje, kur sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“, vaizdą liudytojai užstojo augantis klevas ir krūmai. Ji suprato, kad vyras buvo priėjęs prie sėdinčio kiemsargio ir išgirdo, kaip kiemsargis rusiškai paklausė „ko tu vaikštai paskui mane?“. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) tai pasakė vyrui, ar kitam žmogui. Vyras greitai grįžo prie moters, o po to vėl pradėjo eiti nuo moters link sėdinčio kiemsargio. Tuo metu ji iš balkono nuėjo į virtuvę, tačiau po kelių minučių grįžusi į balkoną pastebėjo, kad moteris, kuri stovėjo prie konteinerio, pradėjo eiti link liudytojos namo ir sušuko vardą ,,(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“. Staiga išgirdo kiemsargio šauksmą ir pro medžius ir krūmus nuo tos vietos, kur sėdėjo kaimynas (duomenys neskelbtini), pamatė greitai bėgantį link (duomenys neskelbtini) tą pirmiau matytą vyrą. Vyras prabėgo pro moterį ir kažkur dingo, o moteris iš lėto nuėjo iš paskos. Suprato, kad įvyko kažkas negero, netrukus susirinko kaimynai, atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams atvykus ji išėjo į lauką ir pasakė, kad matė įvykį, (duomenys neskelbtini) buvo išsigandęs ir pasakė, kad jį apiplėšė, vyras jam grasino peiliu ir atėmė pinigus. Tačiau visų smulkmenų, kokią sumą jis prarado, neklausinėjo. Pareigūnai užsirašė jos duomenis, tuo viskas ir baigėsi. Vargu, ar moterį ir vyrą galėtų atpažinti, nes veidų neįsidėmėjo, be to, buvo nemažas atstumas (1 t., b. l. 31-32).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. V. (J. V.) 2018 m. birželio 27 d. surašyto pareiškėjo A. K. protokolo – pareiškimo matyti, jog pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme, nepažįstamas vyras, panaudojęs prieš jį aštrų daiktą, kurį buvo prirėmęs prie gerklės, iš kelnių kišenės ištraukė maišelį, kuriame buvo vaistinių ir „Bitė“ operatoriaus sąskaitų mokėjimo kortelės, 850 Eur. Jam padaryta 850 Eur žala, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 1).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val. buvo gautas pranešimas, jog prieš 5 min. prie laiptinės iš pranešėjo kaimyno A. K., asmuo grasindamas peiliu pavogė 1 000 Eur, laiptinė filmuojama, vagis pasišalino link parduotuvės „Maxima“, tačiau kaip atrodė asmuo nenurodė. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, jog nukentėjusysis iš bankomato nusiėmė 1 000 Eur ir ėjo link namų, kieme šalia konteinerių stovėjo moteris ryžais plaukais su taše per petį, su akiniais nuo saulės, ilgu sijonu ir bliuskute. Plėšikas buvo vyras, apie 30-35 metų, tamsia maikute su džinsais. Prie laiptinės pagrasino peiliu ir atėmė pinigus, tai matė liudytoja Z. A., gimusi (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 8).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti trys garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, kuriuose užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir asmens, pranešusio apie įvykį – plėšimą, pokalbiai. Apžiūros metu atliktos dviejų garso įrašų stenogramos, garso įrašai įrašyti į kompaktinį diską (1 t., b. l. 11-14). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), esančio namo kiemas. Parduotuvės „Maxima“ apžiūros metu nustatyta, jog iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra „Seb“, „Swedbank“ bankomatai. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra įėjimas į parduotuvės vidų, parduotuvėje yra vaizdo stebėjimo kameros. Daugiaaukščio mūrinio namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad ant namo yra vaizdo stebėjimo kameros. Tarp šio namo ir vaistinės „Benu“ yra praėjimas į šio namo kiemą. Kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, jog įėjimas į mūrinio namo laiptines yra iš kiemo vidinės pusės. Įėjimo į laiptinę, kuri yra iš namo galo antra, apžiūros metu nustatyta, kad yra medinis suoliukas. Ant šio namo kabo vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, neaptikta (1 t., b. l. 15-19).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. birželio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog V. V. pateikė kompaktinį diską su įrašytais 2018 m. birželio 27 d. vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos ant (duomenys neskelbtini), esančio namo, vaizdo įrašais (1 t., b. l. 37-38).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su įrašytais 2018 m. birželio 27 d. vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos ant (duomenys neskelbtini), esančio namo, vaizdo įrašais. Faile pavadinimu „1_01_R_062018135525.avi“, vaizdo įrašas yra 00.10.39 val. trukmės. Vaizdo kamera filmuoja (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelę ir įėjimus į daugiabučio namo laiptines. Vaizdo įraše tolumoje, nuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo pusės, ties įėjimu į antrą daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) laiptinę, stovi vyras, o ties įėjimu į trečią daugiabučio namo laiptinę eina tamsių plaukų, mėlynos spalvos striukę dėvintis vyriškis, kurio daugiau požymių nesimato. Matoma, kaip jis atsisėda galimai ant suolelio, esančio prie įėjimo į daugiabučio namo laiptinę. Prie pirmos laiptinės stovintis vyras blaškosi, žiūri į įvairias puses. 00.00.29 val. minėtas vyras prisidega cigaretę ir pradeda eiti šaligatviu link trečios laiptinės, dairydamasis į įvairias puses. Minėtam vyrui priartėjus prie vaizdo stebėjimo kameros, matoma, kad vyras yra apie 185 cm, trumpai kirptų rudų plaukų, su ūsais, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynos spalvos marškiniais su juodomis sagomis, tamsios spalvos kelnėmis ir avintis juodos spalvos kostiuminius batus. 00.00.49 val. vyras mėlynais marškiniais einant atsisuka ir galvą pakreipia link asmens, sėdinčio ant suoliuko prie įėjimo į trečią daugiabučio namo laiptinę. Vėliau vyras mėlynais marškiniais sustoja ties įėjimu į ketvirtą daugiabučio namo laiptinę ir pakreipia galvą link asmens, sėdinčio ant suoliuko, sekundę pastovi ir rūkydamas eina ta pačia kryptimi link (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio namo bei 00.00.56 val. išeina iš kameros matymo lauko. 00.01.16 val. į kameros matymo lauką įeina moteris su mažamečiu vaiku, kurie su tyrimu nėra susiję. 00.02.24 val. nuo (duomenys neskelbtini) matomas žmogaus siluetas, kuris eina link (duomenys neskelbtini) namo antro įėjimo daugiabučio namo laiptinę. 00.02.46 val. asmeniui priartėjus arčiau kameros, matoma, kad tai tas pats vyras mėlynais marškiniais, kurio dešinėje rankoje matomas kažkoks daiktas. 00.02.48 val. minėtas vyras peršoka kliūtį (vaizdo įraše nesimato) ir iš nugaros priėjęs prie vyro, sėdinčio ant suoliuko prie įėjimo į trečią laiptinę, vyras mėlynais marškiniais pasilenkia. Vyro su mėlyna striuke galva staigiai pasikelia, o toliau vyro su mėlynos spalvos marškiniais veiksmų nesimato, tačiau pagal judesius galima spręsti, kad laikydamas vyrą su viena ranka, su kita apieško kišenes, kadangi matoma daug muistymosi. 00.03.34 val. vyras mėlynais marškiniais parverčia vyrą, sėdintį ant suoliuko, iš dešinės rankos alkūnės suduoda smūgį bei pradeda bėgti link (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. 00.03.46 val. vyras mėlynais marškiniais išbėga iš kameros matymo lauko. 00.04.07 val. vyras, dėvintis mėlyną striukę, pasikelia nuo žemės bei atsistojęs nueina ir atsisėda vėl galimai ant suoliuko. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų užfiksuota nebuvo. Vaizdo įrašas pavadinimu „1_01_R_062018135637.avi“ yra dubliuotas ir atitinka pirmąjį apžiūrėtą vaizdo įrašą (1 t., b. l. 39-42).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. birželio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog G. M. (G. M.) pateikė kompaktinį diską su įrašytais 2018 m. birželio 27 d. vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų ant (duomenys neskelbtini), esančio namo, vaizdo įrašais (1 t., b. l. 43-44).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su įrašytais 2018 m. birželio 27 d. vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų ant (duomenys neskelbtini), esančio namo, vaizdo įrašais.

Pavadinimu „kamery_K5stojankaavto_20180627134031_20180627134049_1646245.mp4“ vaizdo įraše matyti, kad kamera, esanti ant (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, yra nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę bei praėjimą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų. Vaizdo įrašo 00.00.09 val. (13.40.40 val.) iš už pastato, (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „Maxima“ pusės, į kameros matymo lauką įeina tamsiai apsirengęs vyras, kuris rankoje laiko baltos spalvos maišą. Vyras eina link praėjimo, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų. 00.00.13 val. (13.40.44 val.) vyras išeina iš kameros matymo lauko. 00.00.16 val. (13.40.47 val.) iš už to paties pastato išeina vyras, kuris yra tamsiai apsirengęs, dešinėje rankoje laiko kažkokį daiktą. Vyras galvą yra pakreipęs į praėjimo tarp minėtų pastatų, pusę. 00.00.17 val. minėtas vyras sustoja pasisukęs į praėjimo pusę ir pakelia prie burnos dešinėje rankoje laikomą daiktą, galimai butelį, įrašas baigiasi.

Pavadinimu „kamery_K5stojankaavto_20180627134056_20180627134153_1665440.mp4“, kamera įrengta ant prieš tai minėto pastato ir vaizdo įrašo 00.00.01 val. (13.40.57 val.) kameros matymo lauke matosi vyras, apie 175 cm ūgio, tamsių žilstelėjusių plaukų, su ūsais, apsirengęs mėlynos spalvos džinsinį švarką, po kuriuo vilki juodos spalvos galimai megztinį, mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos batus, kairėje rankoje vyras laiko baltą prekybinį maišelį, ant kurio vidurio matomas didelis raudonos spalvos „X“ ženklas („Maxima“ prekybinis ženklas), kairės rankos delne vyras laiko euro monetas, jas skaičiuoja. Minėtas vyras atpažįstamas kaip A. K., gim. (duomenys neskelbtini). 00.00.09 val. (13.41.05 val.) A. K. eina palei (duomenys neskelbtini) namo sieną link (duomenys neskelbtini) namo, išeina iš kameros matymo lauko. 00.00.21 val. (13.41.17 val.) kameros matymo lauke iš praėjimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ateina vyras, apie 25-35 metų, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, su ūsais, apsirengęs mėlynos spalvos marškiniais, tamsios spalvos kelnėmis bei juodos spalvos kostiuminiais batais. Minėtas vyras kairėje rankoje laiko butelį, iš kurio geria. 00.00.23 val. (13.41.19 val.) kameros matymo lauke, praėjime, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų, matosi moteris, einanti už minėto vyro. Moteris apie 25-35 metų, apie 175 cm ūgio, šviesiai rudų plaukų, kurių ilgis iki pečių, vidutinio kūno sudėjimo, ant galvos uždėti akiniai nuo saulės šviesios spalvos rėmeliu, palaidinė leopardiniais raštais, po kairės rankos pažastimi tamsios spalvos moteriška rankinė su pilkos spalvos intarpais, moteris dėvi ilgą juodai baltų horizontalių linijų sijoną, avi rožinės spalvos atviras šlepetes, moters kūno spalva yra tamsesnė, ji kairėje rankoje laiko permatomą polietileninį maišelį, galimai su uogomis, o dešinėje permatomą stiklinį butelį. Vyras mėlynais marškiniais galvą pakreipęs link nuėjusio A. K., moteris tuo tarpu eina paskui vyrą mėlynais marškiniais link automobilių stovėjimo aikštelės vidurio. 00.00.27 val. vyras mėlynais marškiniais, sprendžiant iš lūpų, kažką pasako. 00.00.30 val. vyras mėlynais marškiniais išeina iš kameros matymo lauko, o už jo einanti moteris ilgu sijonu, sprendžiant pagal lūpas, kažką jam atsako. 00.00.32 val. vyras mėlynais marškiniais grįžta į kameros matymo lauką ir prieina priekiu prie moters ilgu sijonu, sustoja bei 00.00.34 val. (13.41.30 val.) dešine ranka paima už moters rankinės užtrauktuko ir bando ją atsegt. Moteris palenkia galvą į rankinę, vyras prasega rankinę truputį, bet staiga 00.00.39 val. (13.41.35 val.) paima į savo dešinę ranką iš moters dešinėje rankoje laikomą butelį bei nueina link (duomenys neskelbtini) namo, išeidamas iš kameros matymo lauko, o moteris stovi dar toje pačioje vietoje, dešinę ranką įkišusi į rankinę ir žiūrėdama į ją bando rankinėje kažką surasti. 00.00.50 val. (13.41.46 val.) išeina paskui vyrą mėlynais marškiniais išeidama iš kameros matymo lauko. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui naudingų duomenų užfiksuota nebuvo.

Failo pavadinimu „kamery_k3podezd_20180627134028_20180627134158_1740400.mp4“ vaizdo įraše užfiksuotas analogiškas prieš tai aptartas vaizdas, filmuojama šiek tiek iš kito kampo, tačiau daugiau jokių tyrimui reikšmingų duomenų užfiksuota nebuvo (1 t., b. l. 45-52).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. V. pateikė kompaktinį diską su įrašytais 2018 m. birželio 27 d. vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų parduotuvėje „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašais (1 t., b. l. 53-54).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su įrašytais 2018 m. birželio 27 d. vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų parduotuvėje „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašais.

Failas pavadinimu „12 (27-06-18 13‘34’22).avi“ yra 00.02.50 val. trukmės, vaizdo įrašas yra nuo 13.34.22 iki 13.37.12 val., spalvotas. Matoma, kaip kamera, esanti parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), viduje, yra nukreipta į mokėjimo kasas. Matomi stovintys prie mokėjimo kasų žmonės, kurie nėra susiję su tyrimu. Kameros vaizdo viršuje po kairę ir dešinę puses matomi slenkantys prekių pavadinimai, jų kainas ir kita su pirkimais veikiančiose kasose susijusi informacija. Kairėje pusėje matyti mokėjimo kasoje stovinčios tarpusavyje besikalbančios moterys, kurių prekės guli ant prekystalio. Moteris Nr. 1 – apie 25-35 metų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, šviesiai rudų ilgesnių plaukų, ant galvos uždėti akiniai nuo saulės šviesios spalvos rėmeliu, palaidinė leopardiniais raštais, po kairės rankos pažastimi tamsios spalvos moteriška rankinė su pilkos spalvos intarpais, moteris dėvi ilgą juodai baltų horizontalių linijų sijoną, moters kūno spalva yra tamsesnė, panaši į romų tautybės. Moteris Nr. 2 – apie 65-70 metų, stambaus kūno sudėjimo, apie 165 cm ūgio, juodos spalvos žilų plaukų, tamsesnės kūno spalvos, panaši į romų tautybės, apsirengusi ilga juodai baltais raštais suknele, per dešinįjį petį pakabinta tamsios spalvos rankinė į kairįjį šoną. Už moterų stovi vyras, apie 25-35 metų, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, su ūsais, apsirengęs mėlynos spalvos marškiniais, tamsios spalvos kelnėmis. Su vyru moteris Nr. 2 kalbasi, akivaizdžiai jie pažįstami. 00.00.41 val. įrašo sekundę moteris Nr. 2 paduoda kasininkei nuolaidų kortelę, moteris visas prekes sudeda į prekių maišelius. 00.01.57 val. kasininkė paima nuolaidų kortelę. Moteris Nr. 1 matoma stovinti prie kasos, nugara į vaizdo kamerą, moteris Nr. 2 už prekes paduoda kasininkei grynuosius pinigus. Įrašas baigiasi.

Failas pavadinimu „12 (27-06-18 13‘37’12).avi“ yra 00.01.37 val. trukmės, vaizdo įrašas yra nuo 13.37.13 iki 13.38.50 val., spalvotas. Šis vaizdo įrašas yra pirmiau aptarto vaizdo įrašo tęsinys. Matoma, kaip kasininkė nuo kasos padėkliuko ima grynuosius pinigus ir juos suskaičiavusi padeda į kasą. Slenkančioje informacijoje apie pirkimą kasoje, matomas kvito Nr. (duomenys neskelbtini). 00.01.07 val. moteris Nr. 2 išeina iš kameros matymo lauko, kasininkė pradeda skenuoti kitas prekes, kurios priklauso vyrui mėlynais marškiniais. Vyras padeda ant kasos padėkliuko nuolaidų kortelę, ištraukia iš juodos spalvos piniginės grynuosius pinigus, laiko juos dešinėje rankoje, vėliau kasininkei nuskaičius nuolaidų kortelę ir padėjus atgal ant padėkliuko, vyras pinigus padeda ant kasos priešais kasininkę ir paima nuolaidų kortelę bei įdeda ją į piniginę. Slenkančioje informacijoje apie pirkimą kasoje, matomas kvito Nr. (duomenys neskelbtini). Nuskenuotas prekes ima moteris Nr. 1, matomas vienas pakelis cigarečių, gėrimas skardinėje ir du gėrimai stikliniuose buteliuose. Ant vyro dešinės rankos iš marškinių, prie riešo matoma dalis tatuiruotės. Vyras paima grąžą iš kasininkės, paima likusias prekes ir 00.01.37 val. išeina iš kameros matymo lauko.

Failas pavadinimu „20 (27-06-18 13‘40’44).avi“ yra 00.01.30 val. trukmės, vaizdo įrašas yra nuo 13.40.45 iki 13.42.15 val., spalvotas. Matoma, kaip kamera, esanti parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), viduje, yra nukreipta į mokėjimo kasas, kairėje pusėje yra savitarnos kasos, vaizdo apačioje, viduryje yra slenkantys prekių pavadinimai, jų kainos ir kita su pirkimu veikiančioje kasoje susijusi informacija. Mokėjimo kasoje tarp kitų su tyrimu nesusijusių žmonių, stovi juodaplaukis vyras, su ūsais – tai A. K.. 00.00.21 val. (13.41.05 val.) kameros matymo lauke pasirodo moteris, kuri eina iš prekybos salės pusės link kasų, priešais savitarnos kasas. Moteris yra apie 25-35 metų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, šviesiai rudų plaukų, ant galvos uždėti akiniai nuo saulės šviesios spalvos rėmeliu, ant kaklo grandinėlė, po kairės rankos pažastimi tamsios spalvos moteriška rankinė, moteris dėvi ilgą juodai baltų horizontalių linijų sijoną, palaidinę leopardiniais raštais, moters kūno spalva yra tamsesnė, panaši į romų tautybės. Matoma, kad moteris sustoja ties kasa, kurioje stovi A. K. bei pakreipusi galvą pažiūri į jo pusę, neužilgo moteris nueina pro savitarnos kasas link išėjimo ir 00.00.31 val. išeina iš kameros matymo lauko. Tuo tarpu A. K. toliau stovi kasoje, sulaukia savo eilės, susimoka už prekes 13.42.15 val. (1 t., b. l. 55-58).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. Š. pateikė kompaktinį diską su įrašytais 2018 m. birželio 27 d. vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vaizdo įrašais (1 t., b. l. 61-63).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su įrašytais 2018 m. birželio 27 d. vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vaizdo įrašais. Juose matyti, kad tuo pačiu metu parduotuvėje „Maxima“ buvo anksčiau vaizdo įrašuose matyti asmenys (A. K. bei vyras, apie 25-35 metų, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, moteris apie 25-35 metų, apie 175 cm ūgio, šviesiai rudų plaukų ilgis iki pečių, vidutinio kūno sudėjimo, ant galvos uždėti akiniai nuo saulės šviesios spalvos rėmeliu, palaidinė leopardiniais raštais, moteris dėvi ilgą juodai baltų horizontalių linijų sijoną). Be to matyti ir taksi automobilis, prie kurio apie 13.53.49 val. iš už parduotuvės „Maxima“, išbėga vyras, kuris perbėga kelią ir pribėga prie stovinčio minėto taksi automobilio, po to iš už parduotuvės „Maxima“ išeina moteris ilga suknele, kuri taipogi pereina kelią ir eina link stovinčio minėto taksi automobilio. Moteris įsėda į taksi automobilį iš kairės pusės į galą, o vyras iš dešinės pusės. 13.54.26 val. taksi automobilis pajuda iš vietos ir pasuka iš stovėjimo aikštelės, esančios šalia kioskų, link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos (1 t., b. l. 64-69).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Maxima LT“ atstovė J. B. pateikė 2018 m. birželio 27 d. parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), kasos kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 8 kopijas (1 t., b. l.84-88).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai yra kasos kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kopijos iš parduotuvės „Maxima“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Kasos kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos viršuje yra kvito numeris, žemiau yra nurodyti įvairių pirktų prekių pavadinimai, kiekis, jų kaina. Kvito kopijos apačioje nurodyta bendra suma už įsigytas prekes, kuri yra 56,89 Eur, matoma, jog sumokėta 57,00 Eur, išduota grąža 0,11 Eur. Taip pat nurodyta dalis „AČIŪ“ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo panaudota pirkimo metu bei inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), kasininko Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dirbo kasoje Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo data ir laikas – 2018 m. birželio 27 d., 13.38.08 val. Kasos kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos viršuje yra kvito numeris, žemiau yra nurodyti įvairių pirktų prekių pavadinimai, kiekis, jų kaina. Kvito kopijos apačioje yra bendra suma už įsigytas prekes, kuri yra 5,57 Eur, matoma, jog sumokėta 10,00 Eur, išduota grąža 4,43 Eur. Taip pat nurodyta dalis „AČIŪ“ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo panaudota pirkimo metu bei inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), kasininko Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dirbo kasoje Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo datas ir laikas – 2018 m. birželio 27 d., 13.38.35 val. Kasos kvito kopijų tikrumas patvirtintas parduotuvės direktorės J. B. antspaudu ir parašu (1 t., b. l. 89-90).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis S. Ž. pateikė su savimi turimus daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „CAT“, peilį „Ron Thompson“, piniginę, „Vilniečio“ kortelę, ,,Norfa“, „Xplanet“, ,,Mano RIMI“, ,,Charlie Noriu“, 2 vnt. ,,Ačiū“ kortelių (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) , dvi ,,Eurovaistinė“ nuolaidų korteles, ,,Maxima“ dovanų kortelę (1 t., b. l. 91-92).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti S. Ž. pateikti daiktai: mobiliojo ryšio telefonas „CAT“, piniginė, ,,Vilniečio“ kortelė, ,,Norfa“, „Xplanet“, ,,Mano RIMI“, ,,Charlie Noriu“, ,,Ačiū“, dvi ,,Eurovaistinė“ nuolaidų kortelės, ,,Maxima“ dovanų kortelė. 2018 m. spalio 26 d. pagal pakvitavimą daiktai (išskyrus peilį ,,Ron Thompson“ir ,,Eurovaistinė“ nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti S. Ž.. 2018 m. lapkričio 21 d. pagal pakvitavimą ,,Eurovaistinė“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta A. K. (1 t., b. l. 93-101).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis „Ron Thompson“, kuris susideda iš geležtės su kotu ir rankenos. Bendras peilio ilgis yra 211 mm, geležtė tiesi, vienašmenė, pagaminta iš metalo. Pasižyminčio magnetinėmis savybėmis, paviršius padengtas juodos spalvos danga. Geležtės ilgis 97 mm, plotis iki 19,1 mm, storis 1,9 mm. Apžiūrėtas peilis yra pramoninės gamybos, medžioklinis, skirtas povandeninei medžioklei ir šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., b. l. 102-106).

Iš 2018 m. liepos 12 d. UAB ,,Eurovaistinė“ rašto Nr. 296 matyti, kad lojalumo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduota Z. K. (Z. K.), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 22).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 17 d. specialisto išvados Nr. 11-1976 (18), 11K-270 (18) matyti, jog nustatyti, ar tirti pateiktame vaizdo įraše pavadinimu „1_01_R_062018135525“ nuo 00.30 iki 00.56 min. bei nuo 2.30 iki 3.46 min. užfiksuotas tas pats asmuo, negalima. Yra tikimybės, kad tirti pateiktame vaizdo įraše pavadinimu „1_01_R_062018135525“ nuo 00.30 iki 00.56 min. ir lyginamajam tyrimui pateiktose nuotraukose užfiksuotas tas pats asmuo – S. Ž.. Nustatyti, ar tirti pateiktame vaizdo įraše pavadinimu „1_01_R_062018135525“ nuo 2.30 iki 3.46 min. ir lyginamajam tyrimui pateiktose nuotraukose užfiksuotas tas pats asmuo – S. Ž., negalima (2 t., b. l. 32-38).

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti kompaktiniai diskai, kuriuose yra vaizdo įrašai. Peržiūros metu kaltinamieji atpažino save ir S. Ž. paaiškino, kad gėrė už kampo, nes pirko ir alkoholinį sidrą. Ten yra kameros, ir policija dažnai važinėja, o jis dar turėjo atlikti „paras“, todėl ir ėjo už kampo. Be to, paaiškino, kad iš Z. K. paėmė dildę, nes valėsi pirštus (3 t., b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

S. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad S. Ž. kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

S. Ž. šioje byloje kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, A. K. sakydamas „atiduok pinigus kitaip papjausiu“, prispaudė jam prie kaklo peilį, taip atėmė galimybę priešintis ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. Ž. pripažino savo kaltę padarius plėšimą, tačiau neigė veiką kvalifikuojantį požymį, t. y. peilio panaudojimą. Apklausiamas teisme S. Ž. parodė, kad su Z. K. kartu ėjo į parduotuvę, parduotuvėje pamatė vyrą, skaičiuojantį pinigus. Z. K. nežinojo nieko, jis (t. y. S. Ž.) pamatė, kur vyras nuėjo, atsisėdo, iš jos rankinuko paėmė dildę, priėjo prie sėdinčio vyro iš galo ir pagrasino kaip su peiliu, tačiau peilio neturėjo. Pasakė, kad atiduotų pinigus, paėmė už šono, paėmė pinigus, nustūmė nukentėjusįjį ir nubėgo. Nieko blogo nedarė, nemušė. Detalizuodamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaltinamasis S. Ž. parodė, jog ėmė dildę, nes pastoviai nagus kramto ir Z. K. pasakė, kad nagams reikia. Dildė buvo su plastmasine rankena ir metaliniu galu, neaštri, lankstosi, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis S. Ž. parodė sprindžio dydžio dildę. Be to, pasak kaltinamojo, jis viską suplanavo parduotuvėje, išėjus į lauką iš karto paėmė dildę ir tik po to sakė, kad eina į tualetą. Nukentėjusysis turėjo 850 Eur, kupiūros – po 100, 20 ir 10 Eur, tačiau jis Z. K. pinigų nerodė. Aplinkybę, kad S. Ž. paėmė iš rankinuko dildę, apklausiama teisme nurodė ir Z. K., kuri parodė, jog jie stovėjo prie medžio, prie kažkokio namo. Ten S. Ž. paėmė jos rankinę ir iš jos ištraukė, atrodo, nagų dildę ir nuėjo. S. Ž. buvo dingęs iš jos regos lauko, jis pasakė, kad nori į tualetą ir nuėjo nuo jos į šoną, link namų kiemų, o ji liko laukti prie vieno medžio, netoli namo. Taigi, kaltinamoji iš esmės parodė, kad sugyventinis įvykio metu buvo dingęs iš jos regos lauko. Apklausiama teisme, posėdžio pradžioje Z. K. nurodė, jog galbūt S. Ž. tuo metu ištraukė gal dildę, gal žiebtuvėlį. Kam tuo metu jam reikėjo dildės, pasakyti negalėjo. Tą dieną S. Ž. pats paėmė mažą dildę iš jos tašės, dildės galas buvo trikampio formos, o kiek centimetrų buvo dildė, pasakyti negali, tačiau nurodė, jog jis pastoviai iš jos imdavo dildę. Tuo metu S. Ž. pasakė, kad eina į tualetą, o ši stovėjo, kur nufilmuota, niekur nėjo ir nematė, ką jis darė nuėjęs. Teismo vertinimu, tokie kaltinamųjų parodymai byloje liko nepaneigti. Kita vertus, Z. K. parodymai apie tai, kad galbūt S. Ž. paėmė dildę, o galbūt žiebtuvėlį, vertinami kaip gynybinė pozicija ir siekis sušvelninti savo sugyventinio padėtį, jie neatitinka paties S. Ž. parodymų, todėl ši jos parodymų dalis atmestina.

Sprendžiant dėl S. Ž. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, svarbūs ir nukentėjusiojo A. K. parodymai. Antai nukentėjusysis parodė, kad įvykio dieną, apie 13.00 val., prie bankomato nuėmė pinigų, tuo metu turėjo 670 Eur ir dar nuėmė 330 Eur. Užmokėjęs už komunalines paslaugas, užėjo į parduotuvę „Maxima“, pirko sviestą, pieną, batoną, 2 Eur su centais išleido ir išėjo iš parduotuvės, tačiau nematė, kad kažkas paskui jį būtų ėjęs nuo parduotuvės. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, atėjęs prie namų atsisėdo, pagalvojo pailsės, parūkys, nes jam stuburą skauda, 4-ame aukšte gyvena. Tuo metu pribėgo vyras iš užpakalio, prispaudė jį ir pasakė „atiduok pinigus, kitaip papjausiu“, be to, sakė, kad turi peilį. Nors peilio jis nematė, tačiau užpuolikas jam pasakė, kad turi peilį, perpjaus jo kaklą. Kaltinamasis įkišo ranką į kišenę bei ištraukė maišelį su pinigais ir kortelėmis, piniginės nebuvo. Iš jo kaltinamasis paėmė 850 Eur, kortelių nebuvo pametęs, turėjo su savimi, kol jis (t. y. S. Ž.) nepaėmė. Buvo „Bitės“ kortelė, „Eurovaistinės“ kortelė, kurią atidavė policija. Pats vyro nematė, bet kai policininkai atėjo, jiems peržiūrėjus vaizdo kameras, šį pamatė. Ką jam pridėjo prie kaklo, irgi nematė ir negali pasakyti, galbūt tai buvo dildė, galbūt peilis, nes jis iš krūmų priėjo, tačiau neprapjovė, bet prispaudus jam skaudėjo. Jis (t. y. A. K.) nusprendė, kad pridėjo peilį prie kaklo, nes daiktas buvo aštrus. Tad pagalvojo, kad galbūt buku šonu peilį pristatė, nes jį galima apsukti ir prispausti galu. Iš balso atpažįsta, kad tuo metu grasinęs vyras ir teisme parodymus davęs S. Ž. yra tas pats asmuo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir 2018 m. birželio 27 d. protokole-pareiškime, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme, nepažįstamas vyras panaudojęs prieš jį aštrų daiktą, kurį buvo prirėmęs prie gerklės, iš kelnių kišenės ištraukė maišelį, kuriame buvo vaistinių ir „Bitė“ operatoriaus sąskaitų mokėjimo kortelės, 850 Eur (1 t., b. l. 1). Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė ir nagrinėjimo teisme metu. Juo labiau, kad jų apklaustas teisme neneigė ir pats kaltinamasis. Nukentėjusiojo A. K. nurodytas aplinkybes apie plėšimą patvirtina ir liudytojų parodymai. Štai liudytoja L. D. parodė, kad birželio mėn. pabaigoje, apie 14.00 val., ji vedžiojo šunį (duomenys neskelbtini), priešais jų namą esantį namo kampą. Išgirdusi vyro šūksnius, atėjo ir nematė nei vieno asmens, tik kaimyną, kuris sėdėjo šoko būsenoje, sakė, kad jam pridėjo peilį ir ištraukė pinigus iš striukės, berods, kairės pusės, berods 850 ar 890 Eur paėmė, tiksliai nepamena. Viskas vyko prie jų laiptinės. Iš kaimyno telefono buvo iškviesta policija, kuri labai greitai atvyko. Nukentėjusysis parodė nematęs užpuolikų, nes viskas vyko iš nugaros. Žino tik iš kaimynų, kad yra filmuota medžiaga ir nukentėjusysis pasakojo, kad užpuolikas vyriškis jam lietuvių ar rusų kalba sakė „atiduok pinigus“, tačiau dabar tiksliai neprisimena. Tokias aplinkybes patvirtina ir BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paskelbti liudytojos S. O. parodymai (1 t., b. l. 31-32). Tą patį patvirtina policijos įvykio registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog išties, 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val. buvo gautas pranešimas, kad prieš 5 min. prie laiptinės iš pranešėjo kaimyno A. K., asmuo, grasindamas peiliu, pavogė 1 000 Eur, laiptinė filmuojama, vagis pasišalino link parduotuvės „Maxima“, tačiau kaip atrodė asmuo nenurodė. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, jog plėšikas buvo vyras, apie 30-35 metų, tamsia maikute su džinsais. Prie laiptinės pagrasino peiliu ir atėmė pinigus (1 t., b. l. 8). Be to, minėtas aplinkybės patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog apžiūrėjus garso įrašus, gautus iš Bendrojo pagalbos centro, užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir asmens, pranešusio apie įvykį – plėšimą, pokalbiai (1 t., b. l. 11-14). Be to, būtent S. Ž. 2018 m. liepos 5 d. savanoriškai pateikė nemažai lojalumo kortelių, tarp jų ir dvi ,,Eurovaistinė“ nuolaidų korteles (1 t., b. l. 91-92), o iš 2018 m. liepos 12 d. UAB ,,Eurovaistinė“ rašto Nr. 296 matyti, jog lojalumo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduota nukentėjusiojo žmonai Z. K. (Z. K.), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 22). Ši aplinkybė tiesiogiai jį sieja su nusikalstama veika. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo S. Ž. sugyventinė Z. K. nurodė, kad jis rasdavo ir rinkdavo nuolaidų korteles, ji mačiusi tai, kiek kartu gyvena, tiek korteles jis ir renka, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamos situacijos atveju, tokia išsakyta Z. K. pozicija yra daugiau gynybinė, nes, kaip jau minėta, plėšimo metu S. Ž. iš nukentėjusiojo pagrobė ne tik pinigus, bet ir korteles, o tai BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad būtent S. Ž. plėšimo metu užvaldė A. K. priklausantį turtą. Teismas pažymi, kad visas paminėtas aplinkybes detalizuoja byloje esantis vaizdo įrašas 1 t., b. l. 39-42). Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1976 (18), 11K-270 (18) nurodyta, kad nustatyti, jog pateiktuose vaizdo įrašuose ir lyginamajam tyrimui pateiktose nuotraukose užfiksuotas tas pats asmuo S. Ž., negalima (2 t., b. l. 32-38), tačiau faktą, kad vaizdo įrašuose matomas asmuo S. Ž., patvirtino pats kaltinamasis, atpažindamas save teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 58). Sustabdžius paminėtą vaizdo įrašą ir jame esančio žmogaus aprangą sugretinus su parduotuvės „Maxima“ pateiktuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 55-58) bei ant namo (duomenys neskelbtini) esančiomis kameromis (1 t., b. l. 45-52) labai artimu laiku užfiksuoto S. Ž. apranga matyti, kad asmens apranga tokia pati, o tai BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad nukentėjusįjį užpuolė ir apiplėšė būtent S. Ž..

Kaip jau minėta, apklausiamas teisme kaltinamasis S. Ž. iš esmės neneigė, kad jis padarė plėšimą, tačiau nesutiko su tuo, kad tai jis padarė panaudodamas peilį, kadangi peilio jis teigė neturėjęs, o plėšimui panaudojo iš Z. K. paimtą nagų dildę. Dėl to kaltinamasis prašė perkvalifikuoti jo veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 1 dalį. Išties, teismas neturi neabejotino pagrindo spręsti, kad S. Ž. plėšimo metu turėjo ir panaudojo peilį. Tai neigė pats kaltinamasis, to nepatvirtino ir Z. K., to nenurodė ir nukentėjusysis, kuris teigė nematęs, ką jam prie kaklo prispaudė kaltinamasis S. Ž., kitų įrodymų apie būtent peilio panaudojimą byloje nėra. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų nematyti, jog rankose kaltinamasis S. Ž. laiko peilį, juolab, kad atlikus daikto apžiūrą nustatyta, jog gerokai vėliau pas S. Ž. rastas peilis yra 211 mm ilgio (1 t., b. l. 102-106), teismo vertinimu, tokio dydžio peilis vaizdo įrašuose būtų matomas. Dėl šių aplinkybių, konstatavimas, kad kaltinamasis S. Ž. panaudojo peilį, iš esmės būtų prielaidų pobūdžio, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį teismas negali.

Vis tik teismas pažymi, kad byloje pakanka įrodymų, kad kaltinamasis šiuo atveju darydamas plėšimą panaudojo aštrią nagų dildę. Apie tai parodė pats kaltinamasis S. Ž., kuris pademonstravo sprindžio dydžio dildę bei teigė, kad ji buvo metalinė. Iš esmės tai patvirtino ir kaltinamoji Z. K., kuri, beje, ir apibūdino dildę, paaiškino, kad jos smaigalys buvo trikampio formos, o tai leidžia spręsti, kad ji buvo aštri. Iš dalies tai patvirtina ir nukentėjusiojo A. K. parodymai, kuris teigė, kad jautė prie kaklo prispaustą šaltą metalinį daiktą ir nuo to jam skaudėjo. Nors kaltinime nurodytas BK 180 straipsnyje numatytą plėšimą kvalifikuojantis požymis – peilio panaudojimas, tačiau teismas tikslina kaltinimą ir konstatuoja, kad S. Ž. panaudojo aštrią nagų dildę, o tokio daikto panaudojimas taip pat laikytinas šį nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu ir iš esmės atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą požymį – kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, jog kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, kartais vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016). Be to, panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2005). Šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. Taigi, sprendžiant klausimą, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant. Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir/ar 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog S. Ž. plėšimo metu, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, A. K. sakydamas „atiduok pinigus kitaip papjausiu“, prispaudė jam prie kaklo dildę, atėmė galimybę priešintis ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų, taip palaužė nukentėjusiojo valią. Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad nors jis ir nematė bei negali pasakyti, ką prispaudė prie kaklo S. Ž., galbūt tai buvo dildė, galbūt peilis, nes jis iš krūmų priėjo, nieko neprapjovė, bet prispaudus jam skaudėjo. Jis nusprendė, kad pridėjo peilį prie kaklo, nes daiktas buvo aštrus. Negana to, kaltinamasis S. Ž. išsakė grasinimus „atiduok pinigus, kitaip papjausiu“, be to, sakė, kad turi peilį. Apklausiamas teisme kaltinamasis S. Ž. tvirtino, kad nusprendęs daryti plėšimą dildę pasiėmė tam, kad pagąsdintų nukentėjusįjį, kad būtų lengviau jį apiplėšti. Taigi, nors kaltinime nurodyto nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – peilio, panaudojimas šioje baudžiamojoje byloje neįrodytas, tačiau kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto – aštrios metalinės nagų dildės panaudojimas visiškai įrodytas, o šios dildės paėmimo tikslas, jos panaudojimo būdas prispaudžiant nukentėjusiajam prie pavojingos ir jautrios kūno vietos – kaklo ir sukeliant skausmą, kartu grasinant smurtu, įvardinant daiktą peiliu, leidžia spręsti, kad net ir panaudodamas dildę, S. Ž. išties nukentėjusiajam sudarė realų pagrindą bijoti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas ir taip lengviau palaužė nukentėjusiojo valią. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, jog aštrios metalinės nagų dildės panaudojimas plėšimo metu atitinka nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – kito specialiai sužaloti pritaikyto daikto sąvoką.

Sugretinus pirmiau aptartus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. Ž. realizavo visus būtinus BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius – pagrobė svetimą turtą ir grasino panaudoti fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad plėšimas, kaip nusikalstama veika nuosavybei, savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo turi būti susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas naudoja smurtą kaip priemonę prieiti prie svetimo turto ir jį užvaldyti, taigi esminis veikos požymis, nulemiantis ir šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Iš bylos medžiagos ir paties kaltinamojo S. Ž. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog veiką kaltinamasis suplanavo jau parduotuvėje pamatęs nukentėjusįjį, be to, matyti, kad S. Ž. nukentėjusiajam grasino panaudoti smurtą ir norėjo užvaldyti jo turtą. Pirmiau paminėtų aplinkybių visuma rodo, kad veiką kaltinamasis S. Ž. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apibendrinant pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad S. Ž. 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, A. K. sakydamas „atiduok pinigus kitaip papjausiu“, prispaudė jam prie kaklo metalinę nagų dildę, taip atėmė galimybę priešintis ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų. Pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. Ž. padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju patikslinus, kokį daiktą plėšimo metu panaudojo S. Ž., jam pareikštas kaltinimas nei pasunkėjo, nei palengvėjo, jam bei jo gynėjai advokatei E. Žilėnienei tai buvo žinoma, būtent tuo jie ir gynėsi nuo kaltinime nurodyto požymio – peilio panaudojimo, pats metalinės nagų dildės vertinimas kaip daikto, specialiai pritaikyto žmogui žaloti, yra teisės taikymo klausimas, todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.

Dėl Z. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Jau minėta, kad pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Taigi, ši veika objektyviai gali pasireikšti alternatyviais kaltininko aktyviais veiksmais: fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs, tad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal šį straipsnį, užtenka ir vieno iš jų. Kitas objektyvusis šios veikos požymis padarinys – turto užvaldymas. Be to, būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tyčia, t. y. darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (tiesioginė ar netiesioginė tyčia).

Taigi laikantis BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimų, būtent pirmiau nurodytų BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą būtina nustatyti asmens veiką kvalifikuojant pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, o nenustačius bent vieno iš paminėtų požymių – nėra ir teisinio baudžiamosios atsakomybės pagrindo.

Šioje baudžiamojoje byloje Z. K. buvo kaltinama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su S. Ž., stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamą veiką, kuomet S. Ž., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, A. K. sakydamas „atiduok pinigus kitaip papjausiu“, prispaudė jam prie kaklo peilį, taip atėmė galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų. Kaip nurodyta kaltinamajame akte, Z. K. indėlis į nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, jog ji stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamą veiką. Taigi, iš kaltinimo struktūros matyti, jog Z. K. kaltinama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaip bendrininkė. Kaltinamajame akte jos, kaip bendrininkės, rūšis nedetalizuota. Vis tik, teismas, išanalizavęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje per daug abejonių, kad Z. K. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką kaip bendrininkė, o laikantis in dubio pro reo principo, visos abejonės vertintinos kaltinamosios naudai.

Šiame kontekste teismas pažymi, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Grindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009).

Visų pirma, kalbant apie bendrininkavimo požymio nustatymą plėšimo atveju, būtina atsižvelgti ir į pačios veikos specifiką. Kaip matyti iš normos dispozicijos, plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinę ar psichinę prievartą. Teismų formuojamoje praktikoje konstatuojama, kad plėšimo atveju bendrininkavimas suprantamas ne tik kaip dalyvavimas darant nusikalstamą veiką aktyviais veiksmais, plėšimo nusikaltimo sudėties požymiu gali būti laikomas ir buvimas šalia nukentėjusiojo kitiems bendrininkams pagrobiant turtą, nukentėjusiajam suvokiant, kad stovintis šalia asmuo yra bendrininkų grupės narys. Tokie bendrininko veiksmai vertintini kaip grasinimas, t. y. psichinis smurtas – vienas iš plėšimo požymiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2004, 2K-448/2004).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji Z. K. nerealizavo nė vieno objektyviojo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio, kadangi tiek nagų dildę panaudojo, tiek grasinimą nukentėjusiajam A. K. išsakė kaltinamasis S. Ž., kuris, beje, ir pagrobė nukentėjusiojo turtą. Kaltinamoji Z. K. nebuvo šalia, kai S. Ž. grasino panaudoti fizinį smurtą, prispaudė prie kaklo dildę bei pagrobė svetimą turtą, taigi negalima manyti, kad ji savo buvimu įvykio vietoje sukėlė nukentėjusiajam bauginančią situaciją. Taigi, ji negali būti pripažinta nusikaltimo bendravykdytoja, o įrodymų visumos analizė nesudaro pagrindo spręsti, kad ji galėtų būti pripažinta ir nusikalstamos veikos padėjėja. Nagrinėjamu atveju bylos įrodymai išties patvirtina aplinkybę, jog kaltinamoji Z. K., 2018 m. birželio 27 d., iki nagrinėjamo įvykio ir po jo buvo kartu su kaltinamuoju S. Ž., tačiau iš esmės nėra įrodymų, kurie leistų spręsti apie išankstinį kaltinamųjų susitarimą daryti nusikalstamą veiką bei kaltinamosios Z. K. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Štai apklausiamas teisme S. Ž. parodė, kad su Z. K. ėjo į parduotuvę, kurioje jis pamatė nukentėjusįjį A. K., skaičiuojantį pinigus. Pamatęs, kur nukentėjusysis nuėjo iš Z. K. rankinuko paėmė nagų dildę, pasakė, kad eina į tualetą, tada nuėjo prie nukentėjusiojo ir pagrasino jam peiliu bei paėmė pinigus. Kaltinamasis S. Ž. parodė, jog po to, kai jis nuėjo daryti plėšimą, Z. K. liko stovėti prie parduotuvės „Maxima“ aikštelės, ji nieko nežinojo, o atstumas nuo jos iki nusikaltimo vietos buvo apie 150 m, ir ji tos laiptinės, prie kurios S. Ž. padarė A. K. plėšimą, matyti negalėjo. Kaltinamoji Z. K. savo kaltės nepripažino, tačiau apklausiama teisme parodė iš dalies tą patį, t. y. kad su S. Ž. prieš aptariamą įvykį nuėjo į parduotuvę „Maxima“, joje pirko alų, o po to užėję už parduotuvės kampo, jį išgėrė. Kai užėjo už parduotuvės, S. Ž. visą laiką buvo su ja ir ji jį matė. Teismui pagarsinus dalį parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ji davė tikslesnius parodymus apie tai, kad pro juos praėjo moteris ir dar liesas, susikūprinęs vyras, kuris ėjo svirduliuodamas. Jie stovėjo prie medžio, prie kažkokio namo. Ten S. Ž. paėmė jos rankinę ir iš jos ištraukė, atrodo, nagų dildę. Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu Z. K. nurodė ir skirtingas aplinkybes nei pradžioje apklausiama teisme, t. y. teigė, jog S. Ž., užėjus už namo, paėmė iš jos rankinę, iš jos ištraukė, atrodo, nagų dildę bei pasakė, kad nori į tualetą ir nuėjo nuo jos į šoną, link namų kiemų, o ji liko laukti prie vieno medžio, netoli namo. Tuo metu sugyventinis dingo iš regos lauko (1 t., b. l. 87-88). Toks Z. K. parodymų nenuoseklumas dėl aplinkybės, ar S. Ž. buvo dingęs iš jos matymo lauko, ar nebuvo, paaiškinamas tuo, kad pirminėje teisminio nagrinėjimo dalyje S. Ž. neigė savo kaltę, o kaltinamoji siekė jam duoti palankius parodymus, tame tarpe ir apie tai, kad ji neva visą laiką matė S. Ž., kuris neva nedarė jokio nusikaltimo. Vis tik teismas sprendžia, kad šioje dalyje patikimesni Z. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti, taip pat ir vėlesnėje teisminio bylos nagrinėjimo dalyje duoti parodymai, jog vis tik ji nematė nuo jos nuėjusio kaltinamojo S. Ž.. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Z. K. kaltinama tuo, kad stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų S. Ž. padaryti nusikalstamą veiką (plėšimą). Vis tik byloje nėra jokių įrodymų, kad Z. K. būtų buvusi tiek arti nusikaltimo vietos ir mačiusi kaltinamojo S. Ž. veiksmus, kad galėtų tinkamu metu jį perspėti. Pažymėtina, kad iš bylos esančių vaizdo įrašų, kurie padaryti vaizdo kameromis ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), matyti, kad S. Ž. kažką paėmęs iš Z. K. rankinės sparčiai nueina iš paskos nuseka ir Z. K. (1 t., b. l. 45-52). Tačiau iš žemėlapių, esančių Google Maps, matyti, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 200 m - jeigu pėsčiam eiti tiesiai per kiemus, ir apie 260 m - jeigu eiti gatve. Taigi, tai gana didelis atstumas ir vien juo remiantis spręsti, kad Z. K. taip ir nuėjo su S. Ž. iki pat nusikaltimo vietos, nėra pagrindo. Išties, byloje yra duomenų, kad Z. K. galėjo būti prie namo (duomenys neskelbtini), kuris pagal Google Maps yra apie 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini), kur buvo padaryta nusikalstama veika. Tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė liudytoja S. O., vis tik teismas patikrinti jos parodymų patikimumo apklausiant ją teisme neturėjo galimybės, kadangi šaukiama ji neatvyko į teismo posėdžius. Todėl jos parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, S. O. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, be to, iš jos pačios parodymų matyti, kad jai dalį vaizdo užstojo krūmai, taigi ji iš esmės matė tik kaltinamąją Z. K., tačiau paties nusikaltimo nematė ir vien tokių jos nurodytų aplinkybių nepakanka sprendžiant, kad kaltinamoji objektyviai stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų S. Ž. daryti nusikaltimą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad S. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra iš dalies dviprasmiški, nes viena vertus ji nurodo, kad prie pirmos laiptinės sėdėjo A. K., taigi ji neva matė šį asmenį, kita vertus teigė, kad paties nusikaltimo nematė, kadangi jai tą vietą užstojo krūmai, t. y. būtent tą vietą prie laiptinės, kurioje ir vyko nusikaltimas ir kur sėdėjo A. K.. Dėl paminėtų priežasčių teismas abejoja, ar ji objektyviai galėjo viską matyti, todėl remiantis tik jos parodymais spręsti, kad Z. K. stebėjo aplinką S. Ž. darant nusikaltimą, o ne tiesiog stovėjo ir laukė S. Ž., nėra neabejotino pagrindo. Juo labiau, kad priėjimas prie namo yra iš kelių pusių, todėl iš esmės bet koks stebėjimas tik vienoje vietoje turi menką prasmę, kadangi kaltinamasis S. Ž. galėjo būti užkluptas darantis nusikaltimą ir iš kitos pusės ateinančių, ar iš laiptinės išeinančių žmonių, ar įvykį matančių per namo langus. Išties, byloje esantys vaizdo įrašai galėtų iš dalies patvirtinti tą aplinkybę, kad kaltinamoji Z. K. galimai žinojo apie S. Ž. ketinimus įvykdyti plėšimą, vis tik to nepakanka pripažinti ją bendrininke, darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste teismas pažymi, kad plėšimo atveju bendrininkavimas suprantamas kaip kelių asmenų bendrų pastangų apjungimas darant nusikalstamą veiką ir realizuojant veikos objektyviuosius požymius. Vis tik iš bylos medžiagos akivaizdu, kad Z. K. nerealizavo nė vieno objektyviojo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio. Be abejonės, jau minėta, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog plėšimo atveju bendrininkavimas suprantamas ne tik kaip dalyvavimas darant nusikalstamą veiką aktyviais veiksmais, bet plėšimo nusikaltimo sudėties požymiu gali būti laikomas ir buvimas šalia nukentėjusiojo kitiems bendrininkams pagrobiant turtą, nukentėjusiajam suvokiant, kad stovintis šalia asmuo yra bendrininkų grupės narys ir tai gali būti vertinama kaip psichinis smurtas – grasinimas, bauginamos situacijos sukūrimas, sudarymas įspūdžio, jog priešintis neverta. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad kaltinamoji Z. K. nebuvo šalia, kai S. Ž. grasino panaudoti fizinį smurtą, prispaudė prie kaklo nagų dildę ir pagrobė iš nukentėjusiojo jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų. Taigi, negalima manyti, kad ji savo buvimu toliau nuo įvykio vietos sukėlė nukentėjusiajam bauginančią situaciją. Šioje dalyje sprendžiant dėl Z. K. kaltės, svarbūs ir nukentėjusiojo A. K. parodymai bei vaizdo kameros, įrengtos ant (duomenys neskelbtini), esančio namo, vaizdo įrašai. Štai nukentėjusysis A. K. savo pareiškime nurodė, jog 2018 m. birželio 27 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras, panaudojęs aštrų daiktą, kurį buvo prirėmęs prie gerklės, iš kelnių kišenės ištraukė maišelį su vaistinių, „Bitė“ operatoriaus sąskaitos mokėjimo kortelėmis bei 850 Eur (1 t., b. l. 1). Ir apklausiamas teisme jis, be kita ko, parodė, jog kaltinamosios Z. K. tuo metu nematė, jį užpuolė vyriškis, kurio balsą atpažino, kai S. Ž. davė parodymus teisme. Iš vaizdo įrašo matyti, jog ties įėjimu į antrą daugiabučio namo laiptinę, stovi vyras, o ties įėjimu į trečią daugiabučio namo laiptinę eina tamsių plaukų, mėlynos spalvos striukę dėvintis vyriškis, kurio daugiau požymių nesimato. Visame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas aptariamas įvykis, figūruoja tik mėlynus marškinius vilkintis vyras (t. y. S. Ž.) ir nukentėjusysis A. K., jame Z. K. nematyti (1 t., b. l. 39-42). Be to, teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad kaltinamoji Z. K. nedalyvavo vykdant plėšimą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina ir tai, kad teisme apklausiama liudytoja L. D. parodė, jog išgirdusi vyro šūksnius ir nuėjusi pamatė tik kaimyną A. K., kuris jai papasakojo, kad nors ir nematė užpuolikų, nes viskas vyko iš nugaros, tačiau užpuolikas vyriškis sakė „atiduok pinigus“. Taigi, kaip matyti iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, be kita ko, nei nukentėjusiojo A. K., liudytojų parodymai, nei byloje esantys vaizdo įrašai nepatvirtina aplinkybės, jog tuo metu, kai S. Ž. darė nusikaltimą, kaltinamoji Z. K. buvo šalia, ar tiek arti nusikaltimo vietos, kad galėtų perspėti kaltinamąjį S. Ž.. Tokios aplinkybės taip pat rodo, kad kaltinamajai Z. K. šiuo atveju nėra pagrindo priskirti ir nusikalstamos veikos padėjėjo vaidmens bei pritaikyti BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju byloje liko per daug abejonių dėl kaltinamosios Z. K. kaltės, jų pašalinti teisme nepavyko.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad kaltinamoji Z. K. dalyvavo padarant BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl esant pirmiau nurodytoms priežastims, ji išteisintina BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Z. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 93-94), naikintina.

Dėl S. Ž. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų, kuris vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi priskiriamas prie sunkių nusikaltimų.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam S. Ž., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų baigtą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, padaryta nusikalstama veika kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, bet tuo pačiu ir į žmogaus sveikatą, žmogaus veiksmų laisvę. Veika padaryta įžūliai, dienos metu, viešoje vietoje, prieš senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos nukentėjusįjį. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam S. Ž. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis S. Ž. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas keturis kartus (2 t., b. l. 106-109), du teistumai iš jų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kiti už nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai. Tai rodo, kad S. Ž. daro iš esmės panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, teismas įvertina ir S. Ž. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini) metų, nevedęs, nedirbantis (2 t., b. l. 105), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 104), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 110-114), informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimus, nėra, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė ir nesigydė (2 t., b. l. 166), negydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (2 t., b. l. 167), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 168). Teismo vertinimu, S. Ž. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, kaltinamasis itin pavojingas visuomenei, jo priešingas teisei elgesys yra sistemingas, susiformavęs panašus elgesio modelis, pagal kurį jis daro savanaudiškus nusikaltimus, taip pat nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu, savo elgesio nekeičia, priešingai, jo pavojingumas visuomenei nuolat didėja. Be to, nevykdant jam paskirtų 100 val. viešųjų darbų, bausmė buvo pakeista į arešto bausmę, o tai rodo, kad kaltinamasis savo elgesio sąmoningai nenori keisti, nevykdo jam paskirtų įsipareigojimų. Teismas nenustatė S. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors jis ir prisipažino padaręs nusikaltimą ir teigia, jog nuoširdžiai gailisi, o tai galėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neprisipažino, pirminėje teisminio nagrinėjimo stadijoje taip pat neprisipažino, o kaltę pripažino tik susipažinęs su bylos medžiaga ir peržiūrėjęs vaizdo įrašus. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo jo prisipažinimo ir išsakyto gailėjimosi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Juo labiau, kad ir jo gailėjimasis greičiau deklaratyvaus pobūdžio. Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam kartą jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą, taip pat taikyta ir 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri kaltinamąjį tam tikram laikotarpiui izoliavo nuo visuomenės, tačiau, kaip matyti, ši bausmė, taip pat taikyta įstatymo lengvata (bausmės vykdymo atidėjimas) pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė, išėjęs iš įkalinimo įstaigos vėl nusikalto. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį S. Ž. paskyrus sankcijoje numatytos bausmės rūšies laisvės atėmimo dydį nustatant didesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, pagal S. Ž. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas S. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d., 10.00 val. iki 2018 m. spalio 24 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kartu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o suėmime išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį 850 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 28-29). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą taip pat priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. Nagrinėjamu atveju ieškinys laikytinas įrodytu, kadangi nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad iš jo buvo pagrobta 850 Eur, kaltinamasis tai patvirtino ir su ieškiniu sutiko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. kompaktiniai diskai vokuose (vokas Nr. 1 – 5 diskai, kuriuose yra vaizdo įrašai; vokas Nr. 2 – 1 diskas iš BPC; vokas Nr. 3 – diskas su telefonų išklotinėmis), esančiuose prie bylos tomo Nr. 1, paliktini saugoti kartu su byla;

2. juodos spalvos peilis „Ron Thompson“, 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu Kvitu B serija BBB Nr. LS003622 (1 t., b. l. 107-108) perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20, grąžintinas teisėtam savininkui S. Ž.; o šiam pagal vykdančios institucijos raginimą peilio neatsiėmus – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1, 4 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

S. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į S. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. baudžiamąjį įsakymą, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d., 10.00 val. iki 2018 m. spalio 24 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš S. Ž. priteisti nukentėjusiajam A. K. (A. K.) 850 Eur turtinei žalai atlyginti.

Z. K. (Z. K.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Z. K. (Z. K.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. kompaktinius diskus vokuose (vokas Nr. 1 – 5 diskai, kuriuose yra vaizdo įrašai; vokas Nr. 2 – 1 diskas iš BPC; vokas Nr. 3 – diskas su telefonų išklotinėmis), esančiuose prie bylos tomo Nr. 1, palikti saugoti kartu su byla;

2. juodos spalvos peilis „Ron Thompson“, 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu Kvitu B serija BBB Nr. LS003622 (1 t., b. l. 107-108) perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20, grąžinti teisėtam savininkui S. Ž.; o šiam pagal vykdančios institucijos raginimą peilio neatsiėmus – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius