Kauno apygardos teismo nutartis

5. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2019 m. rugpjūčio 7 d., jos vadovas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo E. G., prieš tai buvęs vadovas – L. Č. (įgaliojimų pradžios data 2019 m. rugpjūčio 6 d., įgaliojimų pabaigos data 2019 m. rugpjūčio 19 d.). Veiklos tikslai ir rūšys – didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse.

6. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi (įsiteisėjo 2023 m. birželio 21 d.), iškelta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Č. D. K., 2023 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. lapkričio 13 d., 2024 m. kovo 19 d., 2024 m. birželio 19 d. nutartimis patvirtinti kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2025 m. sausio 13 d. nutartimi pratęstas terminas L UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo dėl bankroto procedūroms vykdyti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

7. Prašymas UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą pripažinti tyčiniu motyvuojamas tuo, kad LUAB (duomenys neskelbtini) tapo nemoki dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo, E. G. nevykdžius pareigos Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2022 metus ir nepateikus nemokumo administratorei bendrovės balanso bankroto bylos įsiteisėjimo dienai; UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai. UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą pripažinti tyčiniu prašoma JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

9. Teismų praktikoje pažymėta, kad nemokumo samprata atitinka du nemokumo kriterijus: likvidumo ir balanso testus. Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-451-567/2023, 37 punktas).

10. Bendrovės nemokumas nustatytinas pagal vertinamu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2021 metus, pateikta sutrumpintas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita. Pagal 2021 metų sutrumpinto balanso duomenis tais metais įmonė turėjo turto iš viso už 85 093 Eur, kurį sudarė 46 660 Eur ilgalaikis turtas, 37 919 Eur trumpalaikis turtas. Balanso duomenimis mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 62 096 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės pelnas 2021 metais sudarė 11 228 Eur. Taigi, 2021 metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis 2021 metais nebuvo bloga, nes įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (62 096 Eur) neviršijo įmonės turimo turto vertės (85 93 Eur). Tačiau šie duomenys nėra pakankami spręsti apie įmonės mokumą, nes teismui nebuvo pateiktas juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui iškelti bankroto bylą pateikimo dienos.

12. Kreditorė VSDFV Kauno skyrius nurodė (2025-07-30 DOK-17702), kad įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. Paskutinį kartą VSD įmokos mokėjimo nurodymais buvo nurašytos 2022 m. lapkričio 25 d. Draudėjas atitinka VSD įstatymo nustatytus veiklos nevykdymo kriterijus: UAB (duomenys neskelbtini) VSD įstatyme nustatytais terminais nesumokėjo VSD įmokų nuo 2022 m. gruodžio 16 d., nesikreipė dėl šių įmokų įsiskolinimo atidėjimo, nepateikė veiklą įrodančių dokumentų pagal VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 15 d. reikalavimą, išsiųstą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Be to, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartyje nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės nuo 2022 m. sausio 22 d. vykdoma 17 išieškojimų, bendra išieškoma suma siekia 26 670,39 Eur.

13. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisinga laikyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo momentas 2022 m. sausio mėnuo, nuo kada UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėti vykdyti išieškojimai, t. y. juridinis asmuo laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių.

14. Kaip minėta, pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

15. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti ir į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

16. Kaip minėta, Juridinių asmenų registrui įmonės finansinė atskaitomybė paskutinį kartą pateikta tik už 2021 metus. Vadovo pareiga rūpintis įmonės finansais yra numatyta įstatymo. Įmonės vadovas, be kitako, organizuoja įmonės apskaitą (Finansinės apskaitos įstatymo, toliau – ir FAĮ, 13 straipsnio 1 dalis), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo, toliau – ir ABĮ, 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktai). Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu (FAĮ 10 straipsnio 1 dalis). FAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka taip pat atsako ūkio subjekto vadovas (FAĮ 21 straipsnio 2 dalis).

17. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatė, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nuo nutarties įsiteisėjimo (2023 m. birželio 21 d.) buvusiam vadovui kilo pareiga per 15 dienų perduoti nemokumo administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi paskirta bauda E. G.. Šioje nutatyje nustatyta, jog nemokumo administratoriui telefonu susisiekus su buvusiu įmonės vadovu, pastarasis žadėdavo paskambinti vėliau, bet nepaskambindavo. Vieno telefoninio pokalbio metu E. G. patvirtino, kad elektroniniu paštu siųstus dokumentus (dėl dokumentų nemokumo administratoriui perdavimo) gavo ir informavo, kad 2023 m. spalio 25 d. bus Lietuvoje, atvykęs paskambins ir perduos UAB (duomenys neskelbtini) turtą bei dokumentus, tačiau turto ir dokumentų neperdavė.

18. E. G. yra EPP sistemos vartotojas, Liteko VEP paskyra yra aktyvi. Aktyvuodamas paskyrą patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria atsakovės vadovas informuotas apie pareiškimo priėmimą dėl įmonei nemokumo bylos iškėlimo ir dokumentų pateikimo, įmonei, jos vadovui pakartotinai išsiųsta 2023 m. gegužės 31 d. per EPP, todėl laikoma įteikta 2023 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įmonei išsiųsta 2023 m. birželio 12 d. per EPP, laikoma įteikta 2023 m. birželio 13 d. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvusiam įmonės vadovui yra žinoma apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir jam nustatytus įpareigojimus pateikti nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą.

19. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi LUAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui E. G. paskirta vienkartinė 500 Eur bauda už Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutarties nevykdymą.

20. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus – sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

21. Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad buvęs bendrovės vadovas E. G. nemokumo administratoriui neperdavė bendrovės dokumentų ir turto. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018). E. G. nepateikė teismui nei atsiliepimo į prašymą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, nei duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų ir turto.

23. Buvusiam bendrovės vadovui nepagrindus, kodėl nemokumo administratoriui neperduoti bendrovės dokumentai ir turtas, yra pagrindas spręsti apie netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytą bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis.