Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei V. Š., tretieji asmenys Marija Gaivenė (antstolis), Darius Jonaitis (antstolis), Ramunė Damulienė (antstolis), UAB "Elektrėnų komunalinis ūkis", dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovo UAB “Skolų valdymo sprendimai” ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1 atidalyti Ieškovui ir Atsakovei bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį butą (37,47 kv. m. unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Ieškovui priteisiant visą butą natūra, o Atsakovei priteisiant iš Ieškovo 12 900,00 Eur (dvylika tūkstančių devyni šimtai eurų) kompensaciją, įmokant nurodytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą;

1.2. priteisti iš Atsakovės V. Š. 1 154,44 Eur sumą Ieškovo R. M. naudai;

1.3. priteisti Ieškovo R. M. naudai iš Atsakovės V. Š. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad Ieškovui R. M. (toliau - Ieškovas) nuo 2017-03-13 asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis vieno kambario buto (37,47 kv. m. unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). Kita 1/2 dalis Buto nuosavybės teise nuo 2017-11-28 priklauso Atsakovei V. Š. (toliau – ir Atsakovė). Ieškovas R. M. 2017-03-13 įsigijo 1/2 buto dalį priklausiusią Lietuvos Respublikai Valstybinės mokesčių inspekcijos surengtame aukcione. V. Š. pirmenybės teise pirkti daiktą nepasinaudojo. Maždaug 2017-05 mėn. pradžioje V. Š. su giminių pagalba išsikraustė iš buto, kadangi nebuvo užsiregistravusi savo vardu nuosavybės ir tuo metu 1/2 buto dalies savininkas buvo Lietuvos Respublika. 2017-05-17 Ieškovas pasirašė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-05-19 Ieškovas pasirašė administravimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Šalto vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo bei pastato šildymo sistemos priežiūros sutartį (duomenys neskelbtini) su UAB „Elektrėnų komunalininkas“. Maždaug 2017 birželio mėn. Ieškovas pradėjo naudotis butu. 2017-12 Ieškovas planavo pradėti buto remontą tačiau taip ir neįgyvendino kadangi 2017-11-28 V. Š. užsiregistravo 1/2 buto dalį savo vardu pagal 2017-11-28 nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ieškovui nedalyvaujant, kiek Ieškovui žinoma su policijos pareigūnų žinia, pateko į butą ir vėl apsigyveno. 2017-05-17 Ieškovas pasirašė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-05-19 Ieškovas pasirašė administravimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Šalto vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo bei pastato šildymo sistemos priežiūros sutartį (duomenys neskelbtini) su UAB „Elektrėnų komunalininkas“. 2018-01-19 Ieškovas nutraukė elektros energijos tiekimo sutartį su ESO Išankstinio mokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi V. Š. naudojosi elektros tiekimo paslaugomis ir už jas nemokėjo. Taipogi Ieškovas nutraukė dujų tiekimo sutartį kadangi V. Š. naudojosi dujom ir už jas nemokėjo bei saugumo sumetimais kadangi atsakovė veda asocialų gyvenimo būdą (dažnai vartoja alkoholinius gėrimus). Ieškovas negali nutraukti paslaugų teikimo sutarčių su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ kadangi negali atsisakyti šildymo ir kitų paslaugų už kurias nuo 2018-01 iki 2022-03 jau sumokėjo 1115,44 Eur nors nuo 2017-12 nebegyvena bute ir juo negali naudotis, adresu (duomenys neskelbtini) kadangi jame gyvena atsakovė V. Š. Ieškovas dėl atsakovės patiria nuostolius. Geranoriškai su atsakove V. Š. nepavyksta susitarti, kadangi ji nesikalba, vartoja necenzūrinius žodžius. Jokio dialogo pasiekti neįmanoma. Ieškovo žiniomis V. Š. skola UAB “Elektrėnų komunalinis ūkis“ yra apie 4000 eur, tačiau tikslus įsiskolinimas nėra žinomas. Yra įsiskolinimai keliems antstoliams. Ieškovas neturi galimybės naudoti bei valdyti jam priklausančios 1/2 Buto dalies, nes Buto gyvenamąjį plotą sudaro 20,37 kv. m. ploto kambarys. Be to, Bute gyvena Atsakovė, kuri vienintelė naudojasi visu Butu, nors pusę (1/2) dalį komunalinių mokesčių už Butą tenka mokėti Ieškovui. Atsakovė apskritai komunalinių mokesčių nemoka. Ieškovas nurodo, kad Butas yra itin blogos būklės, todėl vertinant Buto vertę pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, vidutinė Buto vertė yra 20200 Eur (2022-01-01 duomenimis). Remiantis 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užsakė antstolė Ramunė Damulienė, 1/2 buto rinkos vertė vertinimo dienai (2022-05-24) yra 12 900,00 Eur. Todėl, šiuo konkrečiu atveju Ieškovas sutinka sumokėti Atsakovei pagrįstą ir teisingą 12 900,00 Eur piniginę kompensaciją. Be to, pati Atsakovė savo 2022-03-22 atsiliepime į pirminį Ieškovo ieškinį nurodė, kad Buto būklė itin prasta, reikalingas remontas. Vadinasi, Ieškovo siūloma kompensacija yra tinkamo dydžio, atitinka rinkos vertę ir yra dvigubai didesnė už atsakovės anūkės siūlomą kompensaciją. Papildomai Ieškovas nurodo ir tai, kad Atsakovė visiškai neprisideda prie Buto išlaikymo, savo dalies komunalinių paslaugų neapmoka. Svarbu pažymėti ir tai, kad antstolis Darius Jonaitis teiktame atsiliepime nurodo, jog sutinka su Ieškovo R. M. ieškiniu. Antstolis nurodo, kad Atsakovė yra įsiskolinusi komunalinių paslaugų tiekėjui UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Taigi, tuo atveju, jeigu Butas nebus priteisiamas natūra Ieškovo naudai, sumokant Atsakovei kompensaciją, Atsakovė ir toliau didins įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Tuo pačiu Ieškovas šiuo metu išlaiko Butą, apmoka komunalines paslaugas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Ieškovas UAB „ELEKTRĖNŲ KOMUNALINIS ŪKIS“ iš viso yra apmokėjęs 1 156,21 Eur komunalinių paslaugų už savo Buto dalį. Tačiau, visu Butu naudojasi Atsakovė. Vadinasi, Atsakovė privalo atlyginti Ieškovo apmokėtas komunalines išlaidas, kas šiuo atveju yra laikytina Ieškovo nuostoliais, t. y. 1156,21 Eur. sumą. Be to, Atsakovė apskritai neapmoka privalomųjų Buto komunalinių išlaidų, jos atžvilgiu yra pradėtas priverstinis išieškojimas antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje dėl komunalinių paslaugų UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ naudai“. Todėl, net ir priteisus Ieškovo reikalaujamą sumą, Atsakovė neturėtų galimybės ją sumokėti. Vadinasi, vienintelė išeitis yra atidalinti Ieškovui nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį Buto, Ieškovui priteisiant visą Butą natūrą, o Atsakovei iš Ieškovo priteisiant 12 900,00 Eur kompensaciją. Taip pat Ieškovas paaiškina, kad Atsakovė neturi teisės didinti įsiskolinimus tretiesiems asmenims už Buto išlaikymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad Atsakovės dalies negalima priteisti Ieškovui, nes Atsakovė prarastų savo būstą. Atsakovė gali kreiptis dėl socialinio būsto arba dėl globos į institucijas. Atsakovė neturi teisės didinti skolų bei jų neapmokėti.

II. Atsakovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

III. Trečiųjų asmenų atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

4. Bylos medžiaga nustatyta, kad Ieškovui R. M. (toliau - Ieškovas) nuo 2017-03-13 asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis vieno kambario buto (37,47 kv. m. unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). Kita 1/2 dalis Buto nuosavybės teise nuo 2017-11-28 priklauso Atsakovei V. Š. Remiantis 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užsakė antstolė Ramunė Damulienė, 1/2 buto rinkos vertė vertinimo dienai (2022-05-24) yra 12 900,00 Eur.

Dėl Ieškovui ir Atsakovei bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio buto atidalinimo

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti bendroji, tai yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

6. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 33 punktą).

8. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

9. Kasacinio teismo konstatuota, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, todėl jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimo iniciatorius, išnaudojęs galimybes susitarti ir manydamas, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

11. Vertindamas ieškinio reikalavimą atidalyti Ieškovui ir Atsakovei bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį butą (37,47 kv. m. unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Ieškovui priteisiant visą butą natūra, o Atsakovei priteisiant iš Ieškovo 12 900,00 Eur., teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, byloje nustatyta, kad ginčas tarp šalių kyla dėl vieno kambario 37,47 kv. m. buto, kurio gyvenamasis plotas yra 20,37 kv. m. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad bendras naudojimasis tokio dydžio vieno kambario bendra daline nuosavybe, esant nesutarimams tarp šalių, gali būti labai apsunkintas.

12. Antra, byloje nustatyta, kad už naudojimąsi ginčo butu yra susikaupę įsiskolinimai, dėl ko atsakovės atžvilgiu tretieji asmenys Marija Gaivenė (antstolis), Darius Jonaitis (antstolis), Ramunė Damulienė (antstolis) yra užvedę vykdomąsias bylas.

13. Trečia, vertindamas kasacinio teismo nurodytą aplinkybę, ar ieškovo siūlomas atidalijimo būdas nepažeis kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė turėtų kitą būstą ir galėtų jame gyventi.

14. Ketvirta, į bylą yra pateikti įrodymai, kad bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2022-05-05 atsakovė papildomai sumokėjo 3831,08 Eur, įsiskolinimo, o 2022-05-31 dienai atsakovės išieškoma skola Ramunės Damulienės kontoroje sumažėjo iki 4518,11 Eur.

15. Vertindamas nurodytų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad sprendžiant šalių ginčą, visų pirma būtina vadovautis nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.93 straipsnyje, o taip pat atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią siūlomas atidalijimo būdas turi nepažeisti kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Remdamasis nurodytu nuosavybės neliečiamumo principu, o taip pat kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog jo siūlomas subsidiarus (išimtinis) nuosavybės padalijimo būdas yra labiausiai priimtinas abiems bendraturčiams ir užtikrinantis jų interesų balansą, todėl atsakovei bylos nagrinėjimo metu ženkliai sumažinus susikaupusių įsiskolinimų dydį, būtų neproporcinga ir neteisinga apriboti įstatymais nustatytą jos nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kartu teismas pripažįsta, kad tai nereiškia, jog atsakovė turi teisę riboti analogišką ieškovo nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat toliau didinti įsiskolinimus už naudojimąsi ginčo butu.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas atidalyti Ieškovui ir Atsakovei bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį butą (37,47 kv. m. unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Ieškovui priteisiant visą butą natūra, o Atsakovei priteisiant iš Ieškovo 12 900,00 Eur., yra atmetamas.

Dėl 1 154,44 Eur sumos priteisimo

17. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

18. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 36 punktas).

19. Vertindamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės V. Š. 1 154,44 Eur sumą Ieškovo R. M. naudai, teismas atsižvelgia į byloje esančius įrodymus apie ieškovo su buto išlaikymu patirtas išlaidas. Taip pat teismas pripažįsta, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis negali naudotis jam priklausančia buto dalimi. Šias aplinkybes patvirtina ir 2022-09-07 d. teismo posėdžio metu ieškovo į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovo nurodyti mokėjimai įeina į bendrą sąskaitą ir dėl to juos privalo mokėti buto savininkas, tačiau dėl atsakovės veiksmų ieškovui neturint galimybės naudotis jam priklausančia ginčo buto dalimi, yra pagrindas pripažinti pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovo apmokėtas komunalines išlaidas, kas šiuo atveju yra laikytina ieškovo nuostoliais, t. y. 1156,21 Eur. sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas priteisti iš Atsakovės V. Š. 1 154,44 Eur sumą Ieškovo R. M. naudai, yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

Dėl penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo

20. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl 1156,21 Eur. nuostolių priteisimo, tenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ieškinį tenkinus iš dalies, t.y. patenkinus 1 iš 2 ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 1/2 dalis sumokėto 113 Eur. žyminio mokesčio – 56,5 Eur. ir 1/2 dalis sumokėtų 605 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 302,5 Eur., iš viso – 359 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

22. Ieškinį tenkinus iš dalies, t.y. patenkinus 1 iš 2 ieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 1/2 dalis nuo 260 Eur. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – t.y. 130 eurų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1154,44 Eur nuostolių atlyginimą, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1154,44 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 359 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 130 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.