Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-1214-854/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2020-03-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
2-1214-854/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25705-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Rita Petruč
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1214-854/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25705-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, Vitai Grušienei,dalyvaujant ieškovo A. D. atstovei advokatei Ritai Petručionytei,

atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovams Justinai Paškevičienei, Pauliui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui prašydamas priteisti 1689,06 Eur draudimo išmoką, 5 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško priteistos sumos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atakovu sudarė savanariško draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį MERCEDES BENZ S, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitytą kaip ilgalaikis ūkininko A. D. turtas. Galiojant draudimo sutarčiai, konkrečiai 2018-04-21, įvyko eismo įvykis, kai ieškovas nepastebėjęs ant kelio kliūties (metalinės detalės) apgadino automobilio dugną ir grindis.

Nors atsakovas pradėjo žalos bylą, tačiau apžiūrint ir fotografuojant automobilį, jis nebuvo pakeltas ir nebuvo išsamiai fiksuojami automobilio dugno ir grindų apgadinimai. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sąmatą paskaičiuota 825,89 Eur draudimo išmoka, apie ką ieškovas informuotas žodžiu. Nesutikdamas su paskaičiuota išmoka, ieškovas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, kuris paskaičiavo, kad automobilio remonto kaštai sudaro 4377,75 Eur plius 919,33 Eur PVM. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ paslaugos ieškovui kainavo 180 Eur. Šias išlaidas ieškovas prašo jam priteisti iš atsakovo. Atėmęs 100 Eur išskaitą, draudikas išmokėjo ieškovui 3228,36 Eur draudimo išmoką ir 2018-06-21 informavo, jog neturi pagrindo mokėti draudimo išmokos pagal nepriklausomo vertintojo skaičiavimus, motyvuodamas tuo, kad draudimo išmoka apskaičiuota įvertinus įmonių, kurios turi teisę remontuoti sugadintą turtą, realius komercinius pasiūlymus automobilio remontui. Paaiškėjo, jog draudikas išmokėjo remonto įmonių UAB „Akstė Servisas“, UAB „Autofortas“, UAB „INCHCAPE MOTORS“, kurie nėra faktiškai apžiūrėję ieškovo automobilio, siūlytų remonto kainų vidurkį.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad draudikas turėjo sumokėti jam vertintojo apskaičiuotus automobilio remonto kaštus, be to, kadangi automobilis yra apskaitytas ir naudojamas ūkio veikloje, iš atsakovo priteistina ir 1/2 dalis vertintojo paskaičiuoto PVM, kas sudaro 459,67 Eur.

Dublike ieškovas pažymėjo, kad sumokėti 180 Eur automobiliui padarytos žalos vertintojui buvo priverstas dėl to, kad atsakovas paskaičiavo 4 kartus mažesnę išmoką. Teigia, kad to ėmėsi matydamas, kad draudimo bendrovė nesiekia sąžiningai ir rūpestingai apžiūrėti mano automobilį. 2018-05-04 sudarant žalos sąmatą draudimo bendrovei pakako 2018-04-23 Jiezno AB „Juta“ Transporto priemonės techninės apžiūros akto. Nors draudimo bendrovė nurodo, jog informavo ieškovą, jog siekiant apžiūrėti ir nustatyti visus apgadinimus automobilį būtina ardyti, tačiau nenurodo, kada tokią informaciją pateikė. Taigi į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovas pažeidė sutartinę pareigą bendradarbiauti žalos atlyginimo procese. Automobilis po įvykio buvo nugabentas UAB „Juta“, kuri veikė kaip AB „Lietuvos draudimas“ atstovas. Ši remonto įmonė nereikalavo leisti ardyti ieškovo automobilį, kad būtų nustatytas sugadinimų mastas.

Atsakovas nepateikė įmonių, pagal kurių pateiktas sąmatas paskaičiavo draudimo išmoką, darbuotojų, tas sąmatas rengusių, kvalifikaciją, teisę atlikti turto vertinimą, taip pat teisę atstovauti draudiką pagrindžiančių dokumentų.

Šalies argumentai

Ieškovas pažymėjo, kad sąmatas rengusios įmonės, neapžiūrėjusios automobilio, nurodė 56-60 proc. automobilio nusidėvėjimą, kai tuo tarpu vertintojas nustatė, kad automobilio nusidėvėjimas yra 53 proc.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį procesiniuose dokumntuose nurodytais motyvais. Pareiškė mažinanti reikalavimus, t.y. nurodė, kad ieškovas nebereikalauja priteisti jam ½ PVM, paskaičiuoto nuo vertintojo nustatytos žalos sumos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 22 d. Transporto priemonių draudimo sutartimi apdraustas ieškovo automobilis Mercedes Benz S. Minėta sutartis sudaryta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. 2018 m. balandžio 23 d. atlikta transporto priemonės apžiūra Jiezno UAB „Juta“ autoservise, surašytas Transporto priemonės apžiūros aktas. 2018 m. gegužės 4 d. atsakovė pagal Transporto priemonės apžiūros akte nurodytus automobilio defektus sudarė transporto priemonės remonto sąmatą. 2018 m. birželio 4 d. gavus UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitą, atsakovė išsiuntė trims draudiko rekomenduojamiems autoservisams prašymą paskaičiuoti žalą, vadovaujantis ataskaitoje nurodytomis apgadinimų apimtimis, kad būtų nustatyta remonto rinkos kaina. Gavus autoservisų remonto sąmatas, atsakovė išvedė kainų vidurkį ir paskaičiuotą sumą pervedė ieškovui. Atsakovė iš apskaičiuoto nuostolio dydžio (3328,36 Eur) minusavo besąlyginę išskaitą (100 Eur) ir ieškovui išmokėjo 3228,36 Eur draudimo išmoką. Nurodė, kad draudimo išmoka apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1.1. punktą. Apskaičiuojant draudimo išmoką atsakovė nesivadovavo ieškovo pateikta ataskaita, nes ji sudaryta ne pagal minėtų taisyklių nuostatas, todėl nėra korektiška ir pagrįsta. Atsakovės teigimu, ieškovo prašymas priteisti nepriklausomo turto vertinimo išlaidas negali būti tenkinamas, nes tai prieštarauja tarp šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatoms. Atsakovė teisingai, pagrįstai ir pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių nuostatas atlygino visus įvykusio įvykio padarinius, todėl atsakovei nekyla pareiga priimti naują sprendimą ir išmokėti papildomą išmoką.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad nepriklausomo vertintojo samdymas buvo ne būtinas, o paties ieškovo pasirinktas veiksmas, siekiant gauti kaip įmanoma didesnę draudimo išmoką, nepaisant to, kad tikrasis nuostolių dydis galimai yra ženkliai mažesnis, ką patvirtina realūs autoservisų remonto pasiūlymai. Taip pat pažymėjo, kad ginčas vyksta dėl draudimo išmokos apskaičiavimo pagal sudarytą draudimo sutartį ir jos neatskiriama dalimi esančias taisykles. Dėl nurodytos priežasties bendrosios teisės normos dėl žalos atlyginimo nėra taikytinos ginčui, todėl ieškovas nepagrįstai savo reikalavimus kildina iš nuostolių apskaičiavimui taikytinų teisės normų (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių), nusidėvėjimą skaičiuoja ne pagal taisyklių 4 lape esančią lentelę, o automobilio atkūrimą vertina pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje esančias taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Atsakovas buvo apdraudęs ieškovo automobilį MERCEDES BENZ S, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), savanoriškuoju draudimu (b.l. 4). Draudimo liudijime pažymėti draudimo sąlygų variantai: draudimas išskaitant nusidėvėjimą; remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu. Draudimo laikotarpis: nuo 2017-06-22 iki 2018-06-22.

Į bylą pateiktos šalių draudimo santykius reguliuojančios atsakovo taisyklės (b.l. 48-81).

2018-04-21 apie 14.20 val. įvyko eismo įvykis, ieškovas vairuodamas atsakovo apdraustą transporto priemonę laiku nepastebėjo kliūties, užvažiavo ant jos (metalinės detalės, galimai vamzdžio) ir apgadino automobilį (b.l. 8).

2018-04-23 automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Juta“, surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nurodyti transporto priemonės sugadinimai (b.l. 47).

2018-04-23 ieškovas pateikė atsakovui prašymą išmokėti jam draudimo išmoką į sąskaitą banke (b.l. 137).

2018-05-04 atsakovas parengė žalos sąmatą 825,89 Eur sumai (b.l. 9-13).

2018-05-21 laiške atsakovas ieškovui nurodė, kad sprendimas dėl draudimo išmokos nepriimtas, kadangi trūksta dokumentų nuostolio dydžiui ir aplinkybėms nustatyti: automobilio remonto PVM sąskaitų-faktūrų (b.l. 34).

2018-06-19 laiške atsakovas ieškovui nurodė, kad sprendimas dėl draudimo išmokos nepriimtas, nes tikrinama gauta informacija (b.l. 35).

Atsakovo prašymo parengtoje 2018-06-14 sąmatoje UAB „Akstė servisas“ nurodė, kad ieškovo automobilio remontas kainuotų 3350,42 Eur be PVM (b.l. 14-19). 2018-06-19 sąmatoje UAB „Autofortas“ nurodė, kad automobilio remontas kainuotų 3643,50 Eur be PVM (b.l. 20-26). 2018-06-12 sąmatoje UAB „Inchcape motors“ nurodė, kad automobilio remontas kainuotų 2991,16 Eur be PVM (b.l. 27-32).

Draudimo išmokos apskaičiavimo akte atsakovas išvedė šių trijų pasiūlymų vidurkį ir nurodė, kad atlikus 100 Eur išskaitą ieškovui išmokėtina 3228,36 Eur suma (b.l. 33).

2018-06-21 atsakovas informavo ieškovą apie paskaičiuotą draudimo išmoką (b.l. 36-37).

2018-06-22 pavedimu atsakovas ieškovui į sąskaitą pervedė 3 328,36 Eur (b.l. 38).

Ieškovas užsakė autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2018-05-03 apžiūrėjo ieškovo automobilį nuostolių nustatymo tikslu. Padaryta išvada, kad atkūrimo sąnaudos sudaro 4 377,75 Eur be PVM (b.l. 40). Už atliktą vertinimą ieškovui išrašyta sąskaita 180 Eur sumai (b.l. 149).

Byloje nėra ginčo dėl draudiko teisės išskaityti 100 Eur dydžio besąlyginę išskaitą.

Dėl automobilio vertinimo išlaidų priteisimo

Atsakovas neginčijo, kad ieškovo automobilio sugadinimai yra būtent tokie, kokie nurodyti jo pateiktoje UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas laiku informavo atsakovą apie eismo įvykį, iš karto po jo nugabeno automobilį į atsakovo partnerių servisą. Atsakovas neginčijo ir to, kad UAB „Juta“ automobilį apžiūrėjo tik iš išorės.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo dėstomas aplinkybes apie tai, kad ieškovas neleido atsakovo atstovams tinkamai apžiūrėti automobilio, prašomas nepristatė jo pakartotinei apžiūrai ir pan. Taigi byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad ieškovas, įvykus draudiminiam įvykiui, netinkamai vykdė savo pareigas pagal draudimo sutartį (CPK 178 str.).

Atsakovas 2018-05-04 žalos sąmatoje preliminariai nustatė, kad ieškovui išmokėtina 825,89 Eur suma žalai atlyginti, sąmatoje nurodyti ne visi automobilio defektai. Tuo tarpu UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, 2018-05-03 apžiūrėjęs automobilį, išvadoje išdėstė visus defektus, kurių vėliau atsakovas neginčijo, pateiktais duomenimis vadovaudamasis priėmė galutinį sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Tai suponuoja išvadą, kad būtent ieškovo savanoriškai užsakytas vertinimas lėmė tinkamą galutinį automobiliui padarytos žalos masto nustatymą, tuo tarpu atsakovas, vykdydamas sutartį to tinkamai nebuvo padaręs.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo išlaidos, siekiant nustatyti žalos mastą ir jos dydį buvo būtinos, yra pagrįstos (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.) ir turi būti ieškovui iš atsakovo priteistos (CK 6.246-6.249 str.).

Dėl papildomos draudimo išmokos priteisimo

Ieškovas teigia, kad atsakovas turėjo prievolę išmokėti jam sumą, nurodytą ieškovo užsakymu atliktoje ir pateiktoje UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje. Atsakovas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.

CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Taigi, įvykus eismo įvykiui, ieškovas turi teisę pretenduoti į draudimo išmoką tokiomis sąlygomis ir tvarka, kaip nurodyta atsakovo parengtose draudimo taisyklėse, jomis vadovaujantis apskaičiuojama ir mokėtina draudimo išmokos suma.

Šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad sutarčiai taikytinos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2017-02-07 redakcija, galiojanti nuo 2017-03-01) (toliau – Taisyklės).

Jau minėta, kad sudarydamas draudimo sutartį, ieškovas pasirinko tokius draudimo sąlygų variantus: draudimas išskaitant nusidėvėjimą; remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu.

Vadovaujantis Taisyklių 3.6.3 punkte pateikta lentele (b.l. 51), ieškovo automobilio, kurio gamybos metai 2006, darbinis tūris 3996 cm², nusidėvėjimas eismo įvykio metu buvo 56 proc. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo atstove, kad draudiko prašymu remonto sąmatas rengusios įmonės nepagrįstai vertino, kad automobilio nusidėvėjimas yra būtent 56 proc. (UAB „Akstė servisas“ ir UAB „Autofortas“). Sutiktina su atsakovu, kad UAB „Inchcape motors“ klaidingai nurodė, kad automobilio nusidėvėjimas yra 53 proc., tačiau ta klaida padaryta ieškovo naudai. Tai, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ nustatė kitokį automobilio nusidėvėjimo procentą neturi reikšmės sprendžiant draudimo išmokos, mokėtinos pagal šalių sudarytą sutartį, dydžio klausimą.

Šalys susitarė, kad remontas bus organizuojamas draudiko pasirinkimu. Šiuo atveju ieškovo atstovė patvirtino, kad ieškovas nusprendė automobilio neremontuoti, po eismo įvykio pardavė jį neremontuotą.

Taisyklių 3.6.3 punkte nurodyta, kad pasirinkus transporto priemonės draudimą, išskaitant nusidėvėjimą (kas ir buvo padaryta šiuo atveju), draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmoka už transporto priemonės remontą, jeigu pateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, mokama išskaitant transporto priemonės dalių nusidėvėjimą (transporto priemonės detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimas (%) nurodytas draudimo sąlygų 1 lentelėje), išskyrus atvejus, kai sugadintos dalys (detalės) keičiamos analogiškomis naudotomis dalimis (detalėmis). Nagrinėjamu atveju ieškovui neremontavus automobilio, draudikui nepateikti remonto išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Tame pačiame Taisyklių 3.6.3 punkte nurodyta, kad jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, išmoka mokama pagal 9.6.1 punkto nuostatas.

Taisyklių 9.6.1.1 punkte nustatyta, kad būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas.

Taigi, šiuo atveju draudikas pagrįstai apklausė įmones, kurios jo prašymu būtų atlikusios ieškovo automobilio remontą, už kiek jos tai faktiškai būtų padariusios (įskaitant darbo valandas ir detalių kainą). Ieškovo atstovė, teikdama, kad šios įmonės galimai būtų automobilį suremontavusios netinkamai, sąmatose sumažintas keistinų detalių kiekis ir pan., nenurodė jokių konkrečių tokius teiginius patvirtinančių argumentų. Išvedęs gautų trijų pasiūlymų vidurkį, atsakovas iš esmės veikė ieškovo interesais, tokiu būdu ieškovas gavo didesnę išmoką, kai, kaip teisingai nurodė atsakovas, realiai turėjo galimybę automobilį suremontuoti ir už mažesnę kainą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad draudimo išmoką atsakovas apskaičiavo pagrįstai, vadovaudamasis šalių sudaryta draudimo sutartimi ir draudimo Taisyklėmis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas turėjo pareigą išmokėti ieškovui tokią sumą, kokia nurodyta jo pateiktoje UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 180 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Jau nurodyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 689,06 Eur draudimo išmoką. 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė sumažino ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo iki 1229,39 Eur draudimo. Teismas žodine nutartimi ieškovo pareiškimą dėl reikalavimo sumažinimo priėmė. Tokiu atveju laikytina, kad reikalavimo dalies dėl 459,67 Eur priteisimo ieškovas atsisakė. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl 459,67 Eur draudimo išmokos priteisimo nutrauktina (140 straipsnio 1 dalis), ieškovui grąžintinas už šią reikalavimo dalį sumokėtas 14 Eur žyminis mokestis (459 x 3 proc.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

Šios teisės normos kontekste bylos šalių procesinis elgesys visų pirma turi būti vertinamas sąžiningumo aspektu, nustatant, kurios iš bylos šalių valia buvo baigtas bylos nagrinėjimas, taip pat nustatant, ar bylos šalies valios inicijuoti proceso pabaigą nulėmė kitos bylos šalies elgesys ir pan. Aptariamu atveju ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimą sumažino, nes išsiaiškino, jog draudimo išmoka nėra apmokestinama PVM. Taigi ieškinio reikalavimo sumažinimą lėmė ne nesąžiningi atsakovės veiksmai, bet paties ieškovo veiksmai, pasireiškę nepagrįsto reikalavimo dėl 459,67 Eur priteisimo pareiškimu. Tokiu atveju ieškovui sumažinus pareikštą reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, negalima laikyti, kad dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas ieškovei palankus sprendimas.

Ieškovas byloje iš viso patyrė 987 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 37 Eur žyminis mokestis bei 950 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 142, 148, 150-152).

Ieškinį patenkinus iš dalies (10,66 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 105,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (93 straipsnio 2 dalis).

Byloje teismas patyrė 10,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo priteistina 9,68 Eur, iš atsakovės šios išlaidos nepriteitinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

bylos dalį dėl 459,67 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 67 ct) draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės nutraukti.

Grąžinti ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 Eur (keturiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. rugpjūčio 7 d., ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) žalos nustatymo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 180 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,22 Eur (vieną šimtą penkis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,68 Eur (devynis eurus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė