Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2020-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-81-278/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2020-03-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
2A-81-278/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25705-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Civilinė byla Nr. 2A-81-278/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25705-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1214-854/2019 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. D. prašė teismo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 689,06 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško priteistos sumos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo dėl 459,67 Eur priteisimo teismo posėdžio metu atsisakė.

2. Nurodė, kad su atsakove buvo sudaryta draudimo sutartis, kuria apdraustas automobilis MERCEDES BENZ S, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitytas kaip ilgalaikis ūkininko A. D. turtas. Galiojant draudimo sutarčiai, 2018-04-21 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilio dugnas ir grindys. Teigė, kad buvo pradėta žalos byla, automobilis apžiūrėtas UAB „Juta“, kuri veikė kaip AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, tačiau automobilis nebuvo pakeltas, nebuvo išsamiai fiksuojami jo dugno ir grindų apgadinimai. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sąmatą buvo paskaičiuota 825,89 Eur draudimo išmoka, su kuria nesutikdamas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, kuris paskaičiavo, kad automobilio remonto kaštai sudaro 4 377,75 Eur plius 919,33 Eur PVM. Šios įmonės paslaugos kainavo 180 Eur. Nurodė, kad minusavęs 100 Eur išskaitą, draudikas išmokėjo 3228,36 Eur draudimo išmoką, o 2018-06-21 informavo neturintis pagrindo mokėti draudimo išmokos pagal nepriklausomo vertintojo skaičiavimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovui išmokėta draudimo išmoka apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1.1. punktą (toliau ir Taisyklės). Apskaičiuojant draudimo išmoką nesivadovauta ieškovo pateikta ataskaita, nes ji sudaryta ne pagal minėtų Taisyklių nuostatas, todėl nėra korektiška ir pagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-25 sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui A. D. priteista 180 Eur žalos nustatymo išlaidų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,22 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kita ieškinio dalis atmesta, o byla dalyje dėl 459,67 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės nutraukta, ieškovui A. D. grąžintas 14 Eur žyminis mokestis bei valstybės naudai iš ieškovo priteistos 9,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad laikotarpiui nuo 2017-06-22 iki 2018-06-22 atsakovė savanoriškuoju draudimu buvo apdraudusi ieškovo automobilį MERCEDES BENZ S, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijime pažymėti draudimo sąlygų variantai: draudimas išskaitant nusidėvėjimą; remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu. Nustatė, kad 2018-04-21 apie 14.20 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovas, vairuodamas transporto priemonę, savalaikiai nepastebėjo kliūties, užvažiavo ant jos (metalinės detalės, galimai vamzdžio) ir apgadino automobilį. 2018-04-23 automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Juta“, surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nurodyti transporto priemonės sugadinimai. 2018-04-23 ieškovas pateikė AB „Lietuvos draudimas“ prašymą išmokėti jam draudimo išmoką, lėšas pervedant į sąskaitą banke. 2018-05-04 atsakovė parengė žalos sąmatą 825,89 Eur sumai. 2018-05-21 laiške atsakovė ieškovui nurodė, kad sprendimas dėl draudimo išmokos nepriimtas, nes trūksta dokumentų nuostolio dydžiui ir aplinkybėms nustatyti: automobilio remonto PVM sąskaitų-faktūrų, o 2018-06-19 laiške ieškovui nurodė, kad sprendimas dėl draudimo išmokos nepriimtas, nes tikrinama gauta informacija. Atsakovės prašymu parengtoje 2018-06-14 sąmatoje UAB „Akstė servisas“ nurodė, kad ieškovo automobilio remontas kainuotų 3 350,42 Eur be PVM. 2018-06-19 sąmatoje UAB „Autofortas“ nurodė, kad automobilio remontas kainuotų 3 643,50 Eur be PVM, o 2018-06-12 sąmatoje UAB „Inchcape motors“ nurodė, kad automobilio remontas kainuotų 2 991,16 Eur be PVM. Draudimo išmokos apskaičiavimo akte atsakovė išvedė šių trijų pasiūlymų vidurkį ir nurodė, kad atlikus 100 Eur išskaitą, ieškovui išmokėtina 3 228,36 Eur suma, kuri jam buvo pervesta 2018-06-22. Nustatė, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2018-05-03 ataskaitoje, apžiūrėjęs ieškovo automobilį, darė išvadą, kad automobilio atkūrimo sąnaudos sudaro 4 377,75 Eur be PVM. Už atliktą vertinimą ieškovui išrašyta sąskaita 180 Eur sumai. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl draudiko teisės išskaityti 100 Eur dydžio besąlyginę išskaitą.

6. Pažymėjo, jog atsakovė neginčijo, kad ieškovo automobilio sugadinimai yra būtent tokie, kokie nurodyti jo pateiktoje UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas laiku informavo atsakovę apie eismo įvykį, iš karto po jo nugabeno automobilį į atsakovės partnerių servisą. Atsakovė neginčijo ir to, kad UAB „Juta“ automobilį apžiūrėjo tik iš išorės. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ieškovas neleido jos atstovams tinkamai apžiūrėti automobilį, prašomas nepristatė jo pakartotinei apžiūrai ir pan.. Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovas, įvykus draudiminiam įvykiui, netinkamai vykdė savo pareigas pagal draudimo sutartį.

7. Nurodė, kad atsakovė 2018-05-04 žalos sąmatoje preliminariai nustatė, kad ieškovui išmokėtina 825,89 Eur žalai atlyginti, sąmatoje nurodyti ne visi automobilio defektai. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, 2018-05-03 apžiūrėjęs automobilį, išvadoje išdėstė visus defektus, kurių vėliau atsakovė neginčijo, vadovaudamasi pateiktais duomenimis priėmė galutinį sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Sprendė, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog būtent ieškovo savanoriškai užsakytas vertinimas lėmė tinkamą galutinį automobiliui padarytos žalos masto nustatymą, tuo tarpu atsakovė, vykdydama sutartį to tinkamai nebuvo padariusi. Konstatavo, kad ieškovo išlaidos, siekiant nustatyti žalos mastą ir jos dydį, buvo būtinos, yra pagrįstos (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir turi būti ieškovui priteistos (CK 6.246-6.249 straipsniai).

8. Nustatė, kad šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, jog sutarčiai taikytinos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2017-02-07 redakcija, galiojanti nuo 2017-03-01). Vadovaujantis Taisyklių 3.6.3 punkte pateikta lentele, ieškovo automobilio, kurio gamybos metai 2006, darbinis tūris 3996 cm², nusidėvėjimas eismo įvykio metu buvo 56 proc. ir sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo atstove, kad draudiko prašymu remonto sąmatas rengusios įmonės nepagrįstai vertino, kad automobilio nusidėvėjimas yra būtent 56 proc. (UAB „Akstė servisas“ ir UAB „Autofortas“). Sutiko su atsakove, kad UAB „Inchcape motors“ klaidingai nurodė, kad automobilio nusidėvėjimas yra 53 proc., tačiau ta klaida padaryta ieškovo naudai. Tai, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ nustatė kitokį automobilio nusidėvėjimo procentą neturi reikšmės sprendžiant draudimo išmokos, mokėtinos pagal šalių sudarytą sutartį, dydžio klausimą.

9. Šalys susitarė, kad remontas bus organizuojamas draudiko pasirinkimu. Nurodė, kad ieškovo atstovė patvirtino, jog ieškovas nusprendė automobilio neremontuoti, po eismo įvykio pardavė jį neremontuotą. Taisyklių 3.6.3 punkte nurodyta, kad pasirinkus transporto priemonės draudimą, išskaitant nusidėvėjimą (kas ir buvo padaryta šiuo atveju), draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmoka už transporto priemonės remontą, jeigu pateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, mokama išskaitant transporto priemonės dalių nusidėvėjimą, išskyrus atvejus, kai sugadintos dalys (detalės) keičiamos analogiškomis naudotomis dalimis (detalėmis). Ieškovui neremontavus automobilio, draudikui nepateikti remonto išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl išmoka mokama pagal Taisyklių 9.6.1 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas.

10. Konstatavo, kad draudikas pagrįstai apklausė įmones, kurios jo prašymu būtų atlikusios ieškovo automobilio remontą, už kiek jos tai faktiškai būtų padariusios (įskaitant darbo valandas ir detalių kainą). Ieškovo atstovė, teikdama, kad šios įmonės galimai būtų automobilį suremontavusios netinkamai, sąmatose sumažintas keistinų detalių kiekis ir pan., nenurodė jokių konkrečių tokius teiginius patvirtinančių argumentų. Išvedusi gautų trijų pasiūlymų vidurkį, atsakovė iš esmės veikė ieškovo interesais, tokiu būdu jis gavo didesnę išmoką, kai, realiai turėjo galimybę automobilį suremontuoti ir už mažesnę kainą.

11. Teismas darė išvadą, kad draudimo išmoką atsakovė apskaičiavo pagrįstai, vadovaudamasi šalių sudaryta draudimo sutartimi ir draudimo Taisyklėmis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė turėjo pareigą išmokėti ieškovui tokią sumą, kokia nurodyta jo pateiktoje UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje.

12. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 180 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

13. Atsižvelgęs į tai, kad 2019-03-05 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė sumažino ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo iki 1 229,39 Eur ir teismas ieškovo pareiškimą dėl reikalavimo sumažinimo žodine nutartimi priėmė, darė išvadą esant pagrindui bylos dalį dėl 459,67 Eur draudimo išmokos priteisimo nutraukti ir ieškovui grąžinti už šią reikalavimo dalį sumokėtą 14 Eur žyminį mokestį.

14. Ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė 105,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo A. D. - 9,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteistos 180 Eur žalos nustatymo išlaidos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 180 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,22 Eur bylinėjimosi išlaidos bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi.

16. Prašo priimti į bylą naujus įrodymus – UAB „Juta“ elektroninių laiškų kopijas, kurie nebuvo priimti pirmosios instancijos teismo. Mano, kad jų priėmimas yra svarbus byloje esančių įrodymų visumos vertinimui bei teisingam ginčo išsprendimui.

17. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei ieškovui priteisė automobilio vertinimo išlaidas, nors tiek teisinis reguliavimas, tiek suformuota teismų praktika, tokių išlaidų padengimo iš draudiko nenumato.

18. Pažymi, kad su ieškovu 2017-06-22 buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis (TIA Nr. 428579631) bei jos sudedamoji dalis Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2017-02-07 redakcija, galiojanti nuo 2017-03-01) šalims turi įstatymo galią, todėl jų privalu laikytis.

19. Tvirtina, kad Taisyklių 9.1. punktas aiškiai nurodo, kad nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Taisyklių 12.1.5. punktas numato, kad neatlyginami finansiniai nuostoliai, tiesiogiai nesusiję su sugadintos transporto priemonės atkūrimo išlaidų arba sunaikintos ar pavogtos transporto priemonės vertės (kainos) kompensavimu (įskaitant, bet neapsiribojant: išlaidos dėl transporto priemonės prastovos, negautos pajamos dėl negalėjimo ja naudotis, baudos, nuostoliai) ir neįvardyti Draudimo sąlygų 10.1 ir 10.3 punktuose. Nurodo, kad draudikui kyla pareiga atlyginti tik nuostolius, kurie tiesiogiai susiję su įvykusiu įvykiu, tačiau ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su automobilio vertinimu, minėto pobūdžio išlaidoms nepriskirtinos.

20. Nurodo, kad tinkamai vykdė įstatymuose ir Taisyklėse numatytus reikalavimus, todėl ieškovui nebuvo kilusi būtinybė kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus. Teigia, kad ieškovas nebendradarbiavo su draudiku, nebandė tarp šalių kilusio ginčo išspręsti taikiai ir nieko nelaukęs, kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus, todėl tokie ieškovo A. D. veiksmai vertintini kaip veikimas savo rizika, todėl patirtas išlaidas turi prisiimti pats ieškovas, nes jos nebuvo būtinos.

21. Nurodo, jog ieškovas neleido draudiko partneriui detaliau (esant poreikiui, papildomai) apžiūrėti automobilį (jo vidaus, išorės nematomus sugadinimus), jį iš dalies išardant. Pats ieškovas skubėjo kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus, neišnaudodamas visų galimybių pagal sudarytą Draudimo sutartį detaliau įvertinti automobilio būklę. Teigia, kad teismų praktikoje itin kritiškai vertinamas toks draudėjo elgesys, kai pastarajam nesutinkant su paskaičiuotu žalos dydžiu, nesikreipiama į draudiką dėl žalos perskaičiavimo (automobilio papildomos apžiūros), o iš karto kreipiamasi į turto vertintoją kas traktuojama, kaip nepakankamas bendradarbiavimas iš draudėjo pusės, nors draudikas ir nevengia apžiūrėti transporto priemonės.

22. Nesutinka su teismo išvada, kad, vykdydamas Draudimo sutartį, tinkamai nenustatė automobiliui kilusios žalos masto. Mano, kad tokia išvada neturi jokio objektyvaus pagrindo, nes ir teismas nenurodo, kokią konkrečiai Draudimo sutarties ar Taisyklių nuostatą draudikas pažeidė. Vien tai, kad buvo parengta Vertinimo ataskaita, savaime nesuponuoja išvados apie galimą draudiko pareigų nevykdymą. Akcentuoja, kad automobilio žalos administravimo procesas net nebuvo baigtas, o draudikas nebuvo priėmęs galutinio sprendimo dėl išmokos dydžio. Teigia, kad neaišku, dėl kokių priežasčių teismas sprendė, jog draudikas turėtų prisiimti ieškovo patirtas išlaidas, kurios draudikui pagal Draudimo sutarties sąlygas nepriklauso.

23. Nurodo, kad ieškovo pateikta Vertinimo ataskaita ir reikalavimas atlyginti nuostolius, pagal ataskaitoje pateiktus paskaičiavimus yra nepagrįsti, nes ataskaita sudaryta nesilaikant Taisyklių nuostatų ir turi esminių trūkumų. Nurodo, kad nėra pagrindo manyti, jog nepriklausomas vertintojas atliko turto vertinimą, nes jo sąmatos sudarymas atliktas remiantis tik kompiuterinės programos įvesties duomenimis (Audatex), jų nesusiejant su konkrečiomis rinkos kainomis. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodant, kad ieškovo išlaidos, siekiant nustatyti žalos mastą ir jos dydį buvo būtinos.

24. Nurodo, kad gavęs Vertinimo ataskaitą susipažino su ja, tačiau nustatė, kad nepriklausomi turto vertintojai, sudarydami vertinimo ataskaitą, nesirėmė tarp šalių sudarytos Draudimo sutarties ir jos sudedamosios dalies – Taisyklių – sąlygomis. Teigia, kad Vertinimo ataskaitą draudimo bendrovės ekspertų buvo vertinama, kaip vienas iš įrodymų dėl žalos dydžio, kurį draudėjas turi teisę pateikti savo lėšomis.

25. Tvirtina, kad administruodamas automobilio žalą, visus papildomus apžiūros veiksmus, galėjo atlikti pats draudikas. Draudikui bei draudėjui nesutarus dėl galutinės išmokos išmokėjimo buvo galimos tolimesnės derybos dėl draudimo išmokos didinimo (koregavimo), atsižvelgiant į kliento lūkesčius, pateiktus naujai paaiškėjusius sugadinimus. Nurodo, kad dėl ieškovo nebendradarbiavimo, pagal pirminę automobilio apžiūrą buvo nustatyti tik išoriniai transporto priemonės apgadinimai, apskaičiuojant išmokos sumą. Vėliau pagal Vertinimo ataskaitoje užfiksuotus detalesnius apgadinimus, AB „Lietuvos draudimas“ patikslino bei apskaičiavo naują išmokos sumą. Teigia, kad draudėjas nesilaikė Taisyklių 13.2.11.5, 13.2.11.9 papunkčių.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė byloje nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovas neleido atsakovės atstovams tinkamai apžiūrėti automobilio, prašomas nepristatė jo pakartotinei apžiūrai ir pan.. Tvirtina, kad šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylą, nors ieškovo atstovė su tuo sutiko. Priešingai, byloje nėra įrodymų, kad draudikas (jo partneris autoservisas) būtų atsisakęs pakartotinai apžiūrėti automobilį bei atlikti detalesnį automobiliui kilusio žalos mastą.

27. Atsiliepimo į pateiktą apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

29. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ su apeliaciniu skundu byloje pateikė naujus įrodymus – elektroninį susirašinėjimą su UAB „Juta“ autoserviso atstovu, kuriuos prašo priimti į bylą ir tvirtina, kad minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, kaip perteklinius. Pagal bendrąją CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į byloje nagrinėjamo klausimo (išlaidų už automobiliui padarytos žalos vertinimą atlyginimą) pobūdį, aplinkybę, kad minėtus įrodymus AB „Lietuvos draudimas“ prašė priimti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei ieškovo atstovė tam neprieštaravo, taip pat, jog pateikiami nauji įrodymai buvo išsiųsti ieškovui ir jis turėjo galimybę su jais susipažinti bei išreikšti savo poziciją tiek dėl jų priėmimo, tiek dėl įrodomosios reikšmės, apeliacinės instancijos teismas priima į bylą teikiamus naujus įrodymus.

30. Apeliacijos objektas – sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo A. D. reikalavimas dėl 180 Eur žalos nustatymo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako. Byloje ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių – ieškovo automobiliui nustatytų sugadinimų, padarytos žalos administravimo eigos, nėra.

31. Byloje nustatyta, kad šalys 2017-06-22 - 2018-06-22 laikotarpiui buvo sudariusios savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartį, kuria atsakovė buvo apdraudusi ieškovui A. D. priklausantį automobilį MERCEDES BENZ S. 2018-04-21 eismo įvykio metu ieškovo automobilis buvo apgadintas (b.l. 8) bei, pagal šalių paaiškinimus, tą pačią dieną pristatytas į UAB „Juta“ autoservisą, kur 2018-04-23 automobilis buvo apžiūrėtas bei surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nurodyti transporto priemonės sugadinimai (b.l. 47). Nustatyta, kad pagal apžiūros aktą 2018-05-04 atsakovė parengė žalos sąmatą 825,89 Eur sumai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018-06-04 ieškovas atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pateikė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje, apžiūrėjęs ieškovo automobilį, vertintojas padarė išvadą, kad atkūrimo sąnaudos sudaro 4 377,75 Eur be PVM, o už atliktą vertinimą ieškovui išrašyta sąskaita 180 Eur (b.l. 40). Atsakovė 2018-06-22 ieškovui A. D. išmokėjo 3 228,36 Eur draudimo išmoką, kurią apskaičiavo išvedusi iš UAB „Akstė servisas“, UAB „Autofortas“, UAB „Inchcape motors“ pateiktų pasiūlymų dėl automobilio remonto pagal jų vertinimo ataskaitoje nustatytus pažeidimus, kainos vidurkį (b.l. 14-19, 20-26, 27-33). Pareikštu ieškiniu ieškovas A. D. prašė teismo priteisti susidariusį draudimo išmokos skirtumą ir išlaidas už vertinimo ataskaitos parengimą.

32. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl papildomos draudimo išmokos priteisimo, pagal UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitą atmetė, konstatavęs, kad draudimo išmoką atsakovė apskaičiavo pagrįstai, vadovaudamasi šalių sudaryta draudimo sutartimi ir draudimo Taisyklėmis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad AB „Lietuvos draudimas“ turėjo pareigą išmokėti ieškovui A. D. tokią sumą, kokia nurodyta jo pateiktoje UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 180 Eur žalos nustatymo išlaidų, konstatavęs, kad ieškovo savanoriškai užsakyta autotransporto priemonės vertinimo ataskaita lėmė tinkamą galutinį automobiliui padarytos žalos masto nustatymą, tuo tarpu atsakovė, vykdydama sutartį, to tinkamai nebuvo padariusi. Sprendė, kad ieškovo išlaidos, siekiant nustatyti žalos mastą ir jos dydį buvo būtinos, yra pagrįstos ir priteistinos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, su minėta teismo išvada neturi pagrindo sutikti.

33. Kaip minėta, šalys 2017-06-22 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (TIA Nr. 428579631). Sudarytoje sutartyje nurodyta, kad sutarčiai taikytinos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2017-02-07 redakcija, galiojanti nuo 2017-03-01), kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Minėtų Taisyklių 10 punktu šalys sutarė dėl papildomai atlygintinų dėl draudžiamojo įvykio atsiradusių išlaidų, tai yra, dėl užvedimo raktelių pagaminimo, spynelių pakeitimo, apsaugos sistemų perprogramavimo išlaidos, jei užvedimo rakteliai ar transporto priemonė buvo pavogti; papildomai tvirtinamų daiktų sugadinimo ar sunaikinimo išlaidų autoavarijos metu, jei to paties įvykio metu yra sugadinama ar sunaikinama ir pati transporto priemonė; išlaidų dėl sugadintų apsaugos nuo vagysčių priemonių; išlaidų dėl sugadinto ar pavogto transporto priemonės valstybinio numerio; išlaidos dėl sugadinimų, kurie sąmoningai padaryti transporto priemonei gelbstint nukentėjusiuosius; transporto priemonės pašalinimo iš įvykio vietos išlaidų; vienkartinio transporto priemonės transportavimo iš įvykio vietos iki saugojimo ar remonto vietos išlaidų; būtinų transporto priemonės saugojimo išlaidų, bet neilgiau kaip už tris paras; būtinų ir tikslingų išlaidų, atsiradusių siekiant sumažinti nuostolį ar jo išvengti, ar vykdant kitus teisėtus draudiko reikalavimus. Be to, 12 punktu susitarė dėl neatlyginamų nuostolių, tarp jų ir dėl tiesiogiai nesusijusių su sugadintos transporto priemonės atkūrimo išlaidų arba sunaikintos ar pavogtos transporto priemonės vertės (kainos) kompensavimu (įskaitant, bet neapsiribojant: išlaidos dėl transporto priemonės prastovos, negautos pajamos dėl negalėjimo ja naudotis, baudos, nuostoliai) ir neįvardyti Draudimo sąlygų 10.1 ir 10.3 punktuose (Taisyklių 12.1.5 punktas). Taisyklių nuostatos leidžia spręsti, kad šalys susitarė kokios konkrečios išlaidos bus atlyginamos, o kokios ne. Atsižvelgus į tai, kad vadovaujantis Taisyklių 9.1, 9.6.1.1 nuostatomis padaryto nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, nepažeidžiant draudimo sutartimi ir draudimo Taisyklėmis nustatytos tvarkos, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad ieškovo savanoriškai atlikto turto vertinimo išlaidos pagal Sutarties bei Taisyklių nuostatas nėra atlygintinos.

34. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo motyvų akivaizdu, jog 180 Eur ieškovo išlaidas sumokėtas už turto vertinimą, teismas laikė nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu minėtų išlaidų teisiniu vertinimu, tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendžia, kad nėra pagrindo jas laikyti buvusiomis būtinomis ir pagrįstomis. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (pvz., Lietuvos A. T. 2003-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kategoriškai atmesti ieškinyje bei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose ieškovo išdėstytus teiginius, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nesiėmė priemonių, jog būtų visapusiškai apžiūrėta ieškovo transporto priemonė bei nustatyti tikslūs jai padaryti pažeidimai ir kartu tiksliai apskaičiuota draudimo išmoką, tai yra, jog pirminės pažiūros metu, esant užrakintai transporto priemonei būtų buvę prašomą ją atrakinti, vėliau pateikti automobilį pakartotinei automobilį apžiūrai ir pan.. Tačiau įvertinęs ir paties draudėjo elgesį nagrinėjamoje situacijoje, neturi pagrindo spręsti, kad draudikas privalo kompensuoti ieškovo išlaidas, kurias šis patyrė papildomai kreipdamasis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Kaip minėta, šalių sudaryta draudimo sutartis nenumatė draudėjo teisės reikalauti kompensuoti išlaidas atsiradusias papildomai kreipiantis į ekspertus dėl žalos nustatymo, tačiau tai kartu nereiškia, jog draudėjas negali pasinaudoti teise savo iniciatyva papildomai kreiptis į ekspertus dėl padaryto žalos dydžio nustatymo. Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad po eismo įvykio A. D. transporto priemonę pateikė UAB „Juta“ autoserviso apžiūrai, ginčo, jog transporto priemonė buvo apžiūrėta tik iš išorės, nes ieškovas serviso teritorijoje ją paliko užrakintą bei nepaliko raktelių, nėra. 2018-04-23 automobilis buvo apžiūrėtas bei surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nurodyti transporto priemonės sugadinimai. Byloje pateiktas atsakovės susirašinėjimas su UAB „Juta“ atstovais patvirtina, kad po pirminės (išorinės) automobilio apžiūros atvykęs ieškovas nurodė, kad automobilį remontuos, tačiau po kelių dienų persigalvojo ir iš autoserviso jį atsiėmė (b.l. 167-168). 2018-05-04 pagal pirmiau minėtame apžiūros akte nustatytus automobilio apgadinimus, atsakovė parengė žalos sąmatą 825,89 Eur sumai. Ieškovas, nesutikdamas su nustatytu žalos dydžiu, 2018-06-04 pateikė atsakovei autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą. Atsakovė, gavusi papildomus duomenis, nustatė, jog žalos dydis – 3 228,36 Eur ir šią sumą 2018-06-22 sumokėjo ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškovas į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ kreipėsi dar iki gaudamas iš atsakovės raštišką informaciją apie atlygintinos žalos dydį, tai yra, kaip nustatyta iš UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos, ieškovo transporto priemonė apžiūrai buvo pateikta 2018-05-03. Taigi, šiuo atveju spręstina, kad realaus faktinio pagrindo ieškovo veiksmų atlikimui nebuvo, nes jam nebuvo žinoma informacija, kad draudikas apskaičiavo mažesnę žalą, nei, kad A. D. manė esant padarytai. Be to, net ir gavęs iš atsakovės 2018-05-04 žalos sąmatą 825,89 Eur sumai, atsižvelgiant į pirmiau aptartą šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, ieškovas turėjo galimybę kreiptis į draudiką ginčydamas tiek apskaičiuotos žalos dydį, tiek automobiliui nustatytus apgadinimus, atliktos apžiūros netinkamumą ir kt., tačiau to nedarė. Duomenų, kad ši galimybė ieškovui nebuvo suteikta ar kaip kitaip esmingai apsunkinta, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

36. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 180 Eur žalos nustatytų išlaidų, šioje konkrečioje situacijoje, būtinumo ir pagrįstumo (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas), todėl ieškovo reikalavimas dėl minėtų išlaidų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas ir sprendimas minėtose dalyse naikintinas.

37. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ už pateiktą apeliacinį skundą 2019-04-18 mokėjimo nurodymu sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, kuris, tenkinus apeliacinį skundą, priteistinas iš ieškovo A. D. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovui A. D. priteista 180 Eur žalos nustatymo išlaidų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 180 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,22 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo A. D. ieškinį atmesti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) naudai 15 Eur (penkiolika eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Birutė Valiulienė