- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-1495-640/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- J. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui I. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo laikinosios valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės J. T. ieškinys atsakovui I. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo laikinosios valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. B. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kartu dalyvaujant ieškovei, nustatant jog atsakovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 13 iki 16 val., o ieškovė bendravimui su tėvu nuveža dukrą į šalių sutartą vietą ir pasiima dukrą nustatytu laiku.
3. Nurodė, kad šiuo metu yra priversta atsakovui leisti matytis su dukra, nes atsakovas yra biologinis dukros tėvas. Ieškovei yra žinoma, kad šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo visiškai apriboti tėvo ir dukters bendravimo, tačiau atsižvelgiant į ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovui nustatytos diagnozės: F 23.2. Ūminis, panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas; F 25.2. Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas; FA 3.2. Adaptacijos sutrikimai. Į tai, kad 2022 m. sausio 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje 17.2 punkte nustatytas poreikis vaiko tėvui gydymas pagal nustatytas diagnozes, pastovi socialinio darbuotojo priežiūra, ir į tai, kad atsakovas nuolat naudoja psichologinį smurtą prieš ieškovę, ją persekioja, jai grasino susidorojimu, savo neadekvačiu ir neprognozuojamu elgesiu, kelia grėsmę dukros saugumui, daro žalą jos psichikai, ieškovė mano, jog šioje proceso stadijoje yra pagrindas iki bylos išnagrinėjimo, nustatyti atsakovo bendravimą su dukra be nakvynių, dalyvaujant trečiajam asmeniui (psichologui ar vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojui).
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad gimus dukrai dėl ieškovės prastos mergaitei suteikiamos priežiūros atsirado nesutarimai, kurie neturi nieko bendro su dukros saugumu ir būsena. Priešingai, atsakovas teigė, jog rūpinosi ir prižiūrėjo dukrą. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės prašymu, kad teismo proceso metu jis su dukra bendrautų be nakvynių, tačiau ne rečiau kaip kiekvieną sekmadienį nuo 12 iki 17 valandos. Trečiųjų asmenų dalyvavimas bendraujant su dukra, atsakovo nuomone, nereikalingas. Be to, atsakovas turi automobilį, todėl pats gali atvykti pasiimti dukrą ir ją parvežti namo.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgus į byloje pateiktą informaciją apie tai, jog atsakovui yra nustatyti psichikos sutrikimai ir dėl jų buvo gydytas tiek gydymo įstaigoje stacionare, tiek ambulatoriškai, mano, kad prašymas dėl laikinosios bendravimo tvarkos įgyvendinimo bei susitikimų laikotarpiu dalyvaujant trečiam asmeniui yra pagrįstas, tačiau atkreipė dėmesį, kad siekiant apsaugoti vaiko interesus ir išvengti šalių galimai kilsiančių tarpusavio konfliktų trečiasis asmuo galėtų būti psichologas(-ė) arba socialinis(-ė) darbuotojas(-a). Taip pat mano, kad tėvas su dukra galėtų praleisti daugiau laiko jų bendravimo metu nei nurodo ieškovė prašyme. Skyrius neprieštaravo, kad vaikui būtų priteista 250 Eur laikinojo išlaikymo suma per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės J. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. priteisė iš atsakovo I. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. M. B. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Paskirti ieškovę J. T. nepilnamečiam vaikui S. M. B. ir priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė laikiną atsakovo I. B. bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku S. M. B. tvarką, numatančią, jog atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitgalį, 1 šalių suderintą dieną 3 šalių pasirinktas/suderintas valandas, dalyvaujant ieškovei J. T. Ieškovei J. T. ir atsakovui I. B. geranoriškai nesusitarus dėl konkrečios laikinos bendravimo tvarkos, atsakovas I. B. su mažamete dukra S. M. B., dalyvaujant ieškovei J. T., bendrauja lyginių metų savaičių šeštadieniais nuo 13:00 val. iki 16:00 val. ir nelyginių metų savaičių sekmadieniais nuo 13:00 val. iki 16:00 val. Likusioje dalyje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Teismas spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2022 m. sausio 1 d. sudarančios 730 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 533 Eur), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, valstybės mokamų išmokų vaikams dydį (nuo 2022 m. sausio 1 d. sudarančių po 73,50 Eur), šalių turimų nepilnamečių vaikų skaičių bei teismų praktiką nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu ir nutarė ieškovės prašymą tenkinti – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą po 200,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatoma bendravimo tvarka siekiama laikinai sureguliuoti ginčą, iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitgalį, vieną šalių suderintą dieną 3 (tris) šalių pasirinktas valandas. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog savaitgalio dienomis psichologai ar socialiniai darbuotojai paprastai savo funkcijų nevykdo bei neteikia paslaugų, teismas sprendė, jog tėvo bendravimas su dukra savaitgaliais turėtų būti vykdomas dalyvaujant ieškovei. Ieškovei ir atsakovui nesusitarus dėl konkrečios bendravimo tvarkos, t. y., dėl konkrečios savaitgalio dienos bei konkrečių bendravimo valandų, atsakovas, dalyvaujant ieškovei, su mažamete dukra bendrauja lyginių metų savaičių šeštadieniais nuo 13:00 val. iki 16:00 val., ir nelyginių metų savaičių sekmadieniais nuo 13:00 val. iki 16:00 val. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šį bendravimo laiką pateiktame prašyme nurodė ieškovė, teismas sprendė, jog vaiko motinos siūlomas laikas atitinka šalių nepilnametės dukters interesus bei jos dienos režimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas I. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties (toliau – skundžiama nutartis). Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, kurią prašo pakeisti.
10. Apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir leisti su dukra matytis ilgiau, bent 5 valandas per savaitę (šeštadienį ar sekmadienį) ir be ieškovės.
11. Pažymėjo, kad ieškovė ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius remiasi nustatytomis diagnozėmis, kurios buvo nustatytos 2015 metais, ir kurių simptomai su medikų pagalba buvo pašalinti. Atsakovui nėra taikomi jokie apribojimai, juo labiau dėl rūpinimosi, bendravimo su vaiku.
12. Jei teismas nuspręstų, kad trečias asmuo reikalingas, prašo nurodyti, kad jis būtų socialinis darbuotojas ar psichologas, nes su ieškove neįmanoma susitarti, nuolat kyla ginčai.
13. Taip pat teismas nenurodė, kas vaiką atveža ir pasiima. Dėl saugumo ir patogumo ir lėšų taupymo, kad nereikėtų važinėti su vaiku viešuoju transportu, prašė nurodyti, kad vaiką paims ir atveš į gyvenamąją vietą pats atsakovas. Atsakovas turi automobilį ir ilgą vairavimo patirtį.
14. Prašė nurodyti, jei dukra susitikimo dieną serga, tai pasimatymo laiką perkelti ir išnaudoti kitą dieną, ir taip bendro laiko nemažinti.
Atsiliepimas
15. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.
16. Nurodė, kad ieškovė pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, 2022 m. sausio 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje 17.2 punkte nustatytas poreikis vaiko tėvui gydymas pagal nustatytas diagnozes, pastovi socialinio darbuotojo priežiūra. Atsakovui nustatytos diagnozės: F 23.2. Ūminis, panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas; F 25.2. Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas; FA 3.2. Adaptacijos sutrikimai. Atsakovas savo neadekvačiu ir neprognozuojamu elgesiu, kelia grėsmę dukros saugumui. Atsakovas atskirajame skunde niekuo nepagrindžia savo teiginių, jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog tokia grėsmė nekyla. Šioje proceso stadijoje yra pagrindas iki bylos išnagrinėjimo, nustatyti atsakovo su dukra bendravimą be nakvynių. Teismas rėmėsi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta išvada. Teismas, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, į byloje esančią medžiagą, Tarnybos išvadą ir LAT praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su S. M. B. tvarką, numatančią, jog atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitgalį, 1 (vieną) šalių suderintą dieną 3 (tris) šalių pasirinktas/suderintas valandas, dalyvaujant ieškovei J. T.
17. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog savaitgalio dienomis psichologai ar socialiniai darbuotojai paprastai savo funkcijų nevykdo bei neteikia paslaugų, teismas teisingai nusprendė, jog tėvo bendravimas su dukra savaitgaliais turėtų būti vykdomas dalyvaujant ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Skundžiama nutartimi teismas nustatė tokią laikiną atsakovo I. B. ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitgalį, 1 šalių suderintą dieną 3 šalių pasirinktas/suderintas valandas, dalyvaujant ieškovei J. T. Ieškovei J. T. ir atsakovui I. B. geranoriškai nesusitarus dėl konkrečios laikinos bendravimo tvarkos, atsakovas I. B. su mažamete dukra S. M. B., dalyvaujant ieškovei J. T., bendrauja lyginių metų savaičių šeštadieniais nuo 13:00 val. iki 16:00 val. ir nelyginių metų savaičių sekmadieniais nuo 13:00 val. iki 16:00 val.
21. Apeliantas nesutinka su nurodyta laikina bendravimo tvarka ir prašo ją pakeisti, nustatant bendravimą su dukra bent 5 valandas per savaitę (šeštadienį ar sekmadienį) ir be ieškovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos dėl žemiau nurodytų priežasčių.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
23. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
24. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovui yra nustatyti psichikos sutrikimai ir dėl jų buvo gydytas tiek gydymo įstaigoje stacionare, tiek ambulatoriškai. Iš 2022 m. sausio 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos 17.2 punkto matyti, kad atsakovui nustatytas poreikis gydytis pagal nustatytas diagnozes, pastovi socialinio darbuotojo priežiūra. Atsakovui nustatytos diagnozės: F 23.2. Ūminis, panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas; F 25.2. Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas; FA 3.2. Adaptacijos sutrikimai. Tai, kad minėtos diagnozės buvo nustatytos 2015 metais, nepatvirtina, jog šiuo metu atsakovas yra pasveikęs. Be to, tarp ieškovės ir atsakovo kyla nuolatiniai konfliktai dėl rūpinimosi vaiku, tai patvirtina byloje pateikti duomenys apie policijos registruojamų įvykių registre (PĮR) užregistruotus pranešimus.
25. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką pagrįstai nusprendė, jog tėvo bendravimas su dukra savaitgaliais turėtų būti vykdomas dalyvaujant ieškovei. Pažymėtina, kad nors Tarnyba pateiktoje išvadoje siūlė, kad susitikimuose dalyvautų trečiasis asmuo psichologas(-ė) arba socialinis(-ė) darbuotojas(-a), tačiau teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovo ir nepilnamečio vaiko susitikimai numatyti savaitgalio dienomis, o psichologai ar socialiniai darbuotojai savaitgaliais savo paslaugų neteikia.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka šalių nepilnametės dukters interesus bei jos dienos režimą.
27. Kita vertus, pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu arba, jei tokio pagrindo nėra, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo I. B. laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nėra.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.