- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- eB2-2619-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01271-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Renata Volodko (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Atsakovas
- restruktūrizuojama “Briedžiukas”
- Kategorijos
- 2.4.4.5.4Hipotekos pabaiga
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BRIEDŽIUKAS“ restruktūrizavimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi UAB „BRIEDŽIUKAS“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2020 m. vasario 11 d. teismo nutartimi nutarta patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „BRIEDŽIUKAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o prašymą dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo patvirtinimo spręsti atskirame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Prieštaraudamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašymui įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 47 013,90 Eur kreditoriniu reikalavimu, iš kurių 25 721,00 Eur kaip įtaiko turėtojo reikalavimą, RUAB „BRIEDŽIUKAS“ administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė netenkinti VMI prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą su 47 013,90 Eur finansiniu reikalavimu, iš jų 25 721,00 Eur kaip įkaito turėtojo reikalavimą, o taip pat panaikinti 2019 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimo Nr. (23.31-08) 492-700 pagrindu Hipotekos registre 2019 m. rugsėjo 16 d. įregistruotą nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas ID (duomenys neskelbtini). Administratorius prašė patvirtinti 47 013,90 Eur dydžio VMI reikalavimą, iš jų 46,78 Eur kaip pirmos eilės kreditoriaus reikalavimą ir 46 967,12 Eur kaip antros eilės kreditoriaus reikalavimą.
Kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas netenkintinas. Bankroto administratorės prašymas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
11. Nors nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo byla Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „BRIEDŽIUKAS“ buvo iškelta 2019 m. lapkričio 6 d. (nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 14 d.), tačiau pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 30 d., priimtas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, ir apie tai įstatymų nustatyta tvarka buvo skelbiama viešai. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad UAB „BRIEDŽIUKAS“ dar 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu informavo VMI apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tuo tarpu priverstinė hipoteka, kaip jau minėta, nustatyta 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, o Hipotekos registre įregistruota 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. teismui jau priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir mokesčių administratoriui žinant apie UAB „BRIEDŽIUKAS“ siekį restruktūrizuotis. Toks VMI elgesys neabejotinai rodo mokesčių administratoriaus siekį patenkinti savo reikalavimus (jų dalį) pirmiau už kitus RUAB „BRIEDŽIUKAS“ kreditorius, tačiau nesant kitų reikšmingų aplinkybių savaime nėra neteisėtas, kadangi priverstinės hipotekos nustatymo momentu formaliai restruktūrizavimo byla iškelta dar nebuvo.
12. Kita vertus, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi ta aplinkybė, kad parduotuvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), prieš nustatant priverstinę hipoteką jau buvo areštuota 2019 m. rugpjūčio 27 d. antstolio Armino Naujokaičio turto arešto aktu. Turto areštų aktų registro duomenimis buvo apribotas disponavimas turtu, nenumatant jokių išimčių ar leidimų šį turtą papildomai apsunkinti. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas priverstinės hipotekos nustatymo klausimą areštuotam turtui įmonės bankroto byloje klausimą, kai tokia hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus, pažymėjo, kad turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė yra procesinė priemonė, tarnaujanti tam, kad teisingumo vykdymas nebūtų tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006). Turto apsunkinimas hipoteka neabejotinai lemia asmens, kurio reikalavimams užtikrinti ginčo turtas yra areštuotas, reikalavimo patenkinimo galimybių sumažėjimą (o tam tikrais atvejais ir išnykimą) dėl įstatyme įtvirtintos hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Tokios pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva – skolininko ar trečiojo asmens – areštuotas turtas apsunkinamas hipoteka, todėl atmestini kaip nepagrįsti VMI argumentai, kad skolininko turto areštas, taikytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, riboja tik paties skolininko (turto savininko) disponavimo turtu teisę. Toks aiškinimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad, nesant aiškaus priešingo nurodymo (išimties) turto arešto dokumente, turto areštas apribojant disponavimo šiuo turtu teisę reiškia, be kita ko, besąlyginį draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiam skolininkui, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 22 punktą).
14. Įvertinus tiek nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tiek aptartą kasacinio teismo praktiką, matyti, kad ir šiuo atveju priverstinė hipoteka negyvenamajai patalpai – parduotuvei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), nustatyta būti negalėjo.
15. Atsiliepdama į administratoriaus prieštaravimus VMI nurodė iš esmės vienintelį argumentą, kuris, pasak kreditorės, sudaro pagrindą priverstinės hipotekos nepanaikinti – panaikinus priverstinę hipoteką, būtų apribota galimybė susigrąžinti skolą. Teismas sutinka, kad mokesčių mokėjimas neabejotinai yra socialiai reikšmingas, tačiau įstatymų leidėjas į nurodytą aplinkybę neabejotinai atsižvelgė nustatydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ĮRĮ 13 straipsnyje. Tuo tarpu jau minėtoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad nėra pagrindo teigti, jog mokesčių administratoriaus teisė vienašališkai nustatyti priverstinę skolininko turto hipoteką, nepaisant šiam turtui taikomų apribojimų, visais atvejais galėtų būti pateisinama mokesčių administratoriaus ginamo reikalavimo prioritetiniu pobūdžiu prieš visų kitų to paties skolininko kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 24 punktą). Todėl nurodytas kreditorės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas bei nesudaro pagrindo kitaip spręsti klausimo dėl priverstinės hipotekos panaikinimo.
16. Atsižvelgiant į RUAB „BRIEDŽIUKAS“ restruktūrizavimo byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), spręstina, kad priverstinės hipotekos nustatymas mokesčių administratoriaus sprendimu šiuo atveju pažeidžia tiek RUAB „BRIEDŽIUKAS“, tiek kitų kreditorių interesus, tiek viešąjį interesą, todėl yra pagrindas ex officio panaikinti 2019 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. (23.31-08) 492-700 pagrindu Hipotekos registre 2019 m. rugsėjo 16 d. įregistruotą priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas ID (duomenys neskelbtini), padalijus negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotą naujai suformuotiems nekilnojamojo turto objektams – negyvenamajai patalpai – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamajai patalpai – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tokia teismo teisė yra įtvirtinta ir suformuotoje teismų praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-15 nutartį c.b. Nr. e2-127-330/2019; 2019-11-14 nutartį c.b. Nr. e2-1452-450/2019).
17. Panaikinus nustatytą privertinę hipoteką, teismas neturi duomenų, kodėl negalėtų būti tvirtinamas 46 206,74 Eur dydžio VMI kreditorinis reikalavimas, iš jų 46,78 Eur kaip pirmos eilės kreditorinis reikalavimas ir 46 159,96 Eur kaip antros eilės kreditorinis reikalavimas. Nurodyto kreditorinio reikalavimo dydį patvirtina VMI pateikti duomenys apie RUAB „BRIEDŽIUKAS“ nesumokėtą 46,78 Eur gyventojų pajamų mokesčio dalį (reikalavimas tenkintinas pirma eile pagal galiojusio ĮRĮ 13 straipsnio nuostatas), taip pat duomenys apie nesumokėtus nekilnojamojo turto ir pridėtinės vertės mokesčius bei šių mokesčių delspinigius. Todėl bankroto administratoriaus prašymas (patikslintas) dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi, 23 straipsnio 1–2 bei 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais
nutaria:
Restruktūrizuojamos UAB „BRIEDŽIUKAS“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir priverstinės hipotekos panaikinimo tenkinti.
Panaikinti 2019 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. (23.31-08) 492-700 pagrindu Hipotekos registre 2019 m. rugsėjo 16 d. įregistruotą priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas ID (duomenys neskelbtini), padalijus negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotą naujai suformuotiems nekilnojamojo turto objektams – negyvenamajai patalpai – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamajai patalpai – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Įtraukti į restruktūrizuojamos UAB „BRIEDŽIUKAS“ kreditorių sąrašą Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) su 46 206,74 Eur kreditoriniu reikalavimu, nustatant, jog 46,78 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 78 ct) dydžio reikalavimo dalis tenkinama pirma eile, o 46 159,96 Eur (keturiasdešimt šešių trūkstančių vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 12 ct) reikalavimo dalis tenkinama antra eile.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tenkinimo tvarkos ir eilės atmesti.
Nutarties kopijs išsiųsti kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankroto administratoriui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, įpareigojant jį per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kitus kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją siųsti Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registro tvarkytojui – VĮ „Registrų centras“.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikti Garantinio fondo administratoriui.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.