Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-2619-855/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-05
Bylos Nr.: eB2-2619-855/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01271-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Renata Volodko (pirm.)
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Atsakovas: restruktūrizuojama “Briedžiukas”

Kategorijos

2.4.4.5.4Hipotekos pabaiga

Civilinė byla Nr. eB2-2619-855/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01271-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.5.4.; 3.4.3.7.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BRIEDŽIUKAS“ restruktūrizavimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi UAB „BRIEDŽIUKAS“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2020 m. vasario 11 d. teismo nutartimi nutarta patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „BRIEDŽIUKAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o prašymą dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo patvirtinimo spręsti atskirame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

2. Prieštaraudamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašymui įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 47 013,90 Eur kreditoriniu reikalavimu, iš kurių 25 721,00 Eur kaip įtaiko turėtojo reikalavimą, RUAB „BRIEDŽIUKAS“ administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė netenkinti VMI prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą su 47 013,90 Eur finansiniu reikalavimu, iš jų 25 721,00 Eur kaip įkaito turėtojo reikalavimą, o taip pat panaikinti 2019 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimo Nr. (23.31-08) 492-700 pagrindu Hipotekos registre 2019 m. rugsėjo 16 d. įregistruotą nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas ID (duomenys neskelbtini). Administratorius prašė patvirtinti 47 013,90 Eur dydžio VMI reikalavimą, iš jų 46,78 Eur kaip pirmos eilės kreditoriaus reikalavimą ir 46 967,12 Eur kaip antros eilės kreditoriaus reikalavimą.

2.1. Nurodė, kad VMI 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 492-700 nustatė UAB „BRIEDŽIUKAS“ nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, kuri Hipotekos registre įregistruota 2019 m. rugsėjo 16 d., nors tam pačiam UAB „BRIEDŽIUKAS“ priklausančiam nekilnojamajam turtui nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. antstolio Armino Naujokaičio 2019 m. rugpjūčio 27 d. Turto arešto akto pagrindu buvo įregistruotas turto areštas – apribota disponavimo teisė. Vadovaujantis teismų praktika priverstinės hipotekos taikymas vienašaliu kreditoriaus sprendimu po to, kai kitas kreditorius buvo įgijęs reikalavimo teisę į skolininką ir įgyvendinant šią teisę buvo taikytas turto areštas, yra neteisėtas, o tai reiškia, kad VMI neturėjo teisės nustatyti priverstinės hipotekos areštuotam skolininko turtui, todėl jos prašymas 25 721,00 Eur dalį kreditorinio reikalavimo patvirtinti kaip įkaito turėtojo reikalavimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi UAB „BRIEDŽIUKAS“ turto priverstinė hipoteka buvo įregistruota jau galiojant šios įmonės turto areštui, prašo teismo ex officio panaikinti įregistruotą priverstinę hipoteką, kuria yra grindžiamas kreditorės turimo finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumas.

3. Atsiliepdama į prieštaravimus Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė administratoriaus prieštaravimus dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atmesti kaip nepagrįstus, patvirtinti jos 47 013,90 Eur kreditorinio reikalavimo sumą, iš jų 25 721,00 Eur kaip įkaito turėtojo reikalavimą.

3.1. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 492-700 nustatyti bendrovės turto priverstinę hipoteką. Sprendimu įkeista parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto vertė 347 000,00 Eur. Hipoteka užtikrinta 25 721,00 Eur reikalavimų suma. Bendrovės turtas sutartine hipoteka 1999 m. lapkričio 22 d. įkeistas AB SEB bankas, hipoteka užtikrintas 1999 m. lapkričio 18 d. paskolos, sutarties Nr. 1459940906/04, sąlygų įvykdymas, o 2019 m. rugpjūčio 27 d. areštuotas antstolio Armino Naujokaičio jo vykdomajame 31 093,15 Eur išieškojime UAB „TAIKOS TURTAS“ naudai. 2019 m. spalio 1 d. įkeistas daiktas padalintas į du objektus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog bendrovės turtas įkeistas kelis kartus, VMI pritaikyta antrinė hipoteka, bendrovės hipoteka įkeistas turtas padalintas 2019 m. spalio 1 d. prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimą 2019 m. lapkričio 14 d., ir Bendrovė ketina realizuoti gautus objektus, darytina išvada, jog panaikinus priverstinę hipoteką, būtų apribota VMI galimybė susigrąžinti skolą.

4. 2020 m. kovo 4 d. teisme gautas patikslintas bankroto administratorės prašymas, kuriame prašoma patvirtinti patikslintą VMI finansinį reikalavimą – 46 206,74 Eur, iš jų 46,78 Eur kaip pirmos eilės finansinį reikalavimą ir 46 159,96 Eur antros eilės finansinį reikalavimą.

4.1. Nurodė, kad gavo VMI prašymą patikslinti kreditorinį reikalavimą, kuriame kreditorius nurodė, kad pagal VMI apskaitomas prievoles įmonės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 46 206,74 Eur, iš jų 25 721,00 Eur kaip įkaito turėtojo reikalavimas. Tuo tarpu patikrinus įmonės buhalterinės apskaitos duomenis nustatyta, kad VMI patikslintas 46 206,74 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas, atitinka įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, todėl administratorius neginčija pareikšto finansinio reikalavimo dydžio, tačiau nesutinka, kad dalis šio reikalavimo, t. y. 25 721,00 Eur, būtų įtraukta į RUAB „BRIEDŽIUKAS“ kreditorių sąrašą kaip hipoteka užtikrintas reikalavimas.

Kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas netenkintinas. Bankroto administratorės prašymas tenkintinas.

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimo Nr. (23.31-08) 492-700 pagrindu Hipotekos registre 2019 m. rugsėjo 16 d. įregistruota UAB „BRIEDŽIUKAS“ priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. negyvenamosios patalpos – parduotuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priverstinė hipoteka. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis turtas buvo padalintas suformuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, t. y. negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Tiek priverstinė hipoteka, tiek ir sutartinė AB SEB banko (anksčiau AB Vilniaus bankas) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui įregistruota hipoteka (hipoteka užtikrintas 1999 m. lapkričio 18 d. paskolos, sutarties Nr. 1459940906/04, sąlygų įvykdymas), padalijus nekilnojamąjį daiktą ir suformavus naujus nekilnojamojo kadastro objektus, išliko. 2019 m. rugpjūčio 27 d. aptariamas UAB „BRIEDŽIUKAS“ priklausantis nekilnojamasis turtas (parduotuvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) buvo areštuotas antstolio Armino Naujokaičio jam vykdant išieškojimą UAB „TAIKOS TURTAS“ naudai (apribota disponavimo teisė, Turto areštų aktų registre nurodomas arešto mastas - 33 084,73 Eur, įrašas išliko ir turtą padalijus). Valstybinė mokesčių inspekcija nurodytų aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, kad panaikinus priverstinę hipoteką būtų apribota jos galimybė susigrąžinti skolą, mano, kad jos 25 721,00 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo dalis į kreditorinių reikalavimų sąrašą turėtų būti įtraukta kaip hipoteka užtikrintas reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

6. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalis numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai. Įvertinus tai, kad pagal juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas jis taikomas toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos įsigaliojus šiam įstatymui, taip pat į tai, kad įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., tuo tarpu restruktūrizavimo byla UAB „BRIEDŽIUKAS“ iškelta dar 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi, atsižvelgiant į aptartą išimtį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo patvirtinimo, jo tenkinimo eilės ir tvarkos yra pagrindas taikyti iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) nuostatas.

7. Galiojusio ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalis numatė, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Jeigu lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, nepakanka, likusioji nepatenkintų reikalavimų suma tenkinama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta (antrąja) eile. Jeigu restruktūrizavimo plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami šio straipsnio 3 dalyje nustatyta (pirmąja) eile neviršijant nepriklausomo turto vertintojo nustatytos įkeisto turto vertės ribų. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus (kreditorių) reikalavimai tiek, kiek jie viršija įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertę, tenkinami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta (antrąja) eile. Aptariamo straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad visi kreditorių reikalavimai pagal šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antruoju etapu ta pačia eile tenkinami likusieji kreditorių reikalavimai (palūkanos ir netesybos).

8. Tarp administratoriaus ir VMI nėra ginčo, kad šiuo atveju VMI kreditorinis reikalavimas, jį patikslinus, yra 46 206,74 Eur dydžio, tačiau nesutariama dėl 25 721,00 Eur kreditorinio reikalavimo dalies tenkinimo eiliškumo, kurios grąžinimą kreditorė siekė užsitikrinti nustatydama priverstinę hipoteką negyvenamajai patalpai – parduotuvei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini).

9. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal šio straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. CK 4.175 straipsnio 3 dalis numato, kad hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 3) kitais šio kodekso numatytais atvejais. CK 4.176 straipsnis detalizuoja, jog valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. Šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma.

10. Priverstinės hipotekos nustatymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, jog mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo. Tuo tarpu galiojusio ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas numatė, jog nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.

11. Nors nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo byla Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „BRIEDŽIUKAS“ buvo iškelta 2019 m. lapkričio 6 d. (nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 14 d.), tačiau pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 30 d., priimtas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, ir apie tai įstatymų nustatyta tvarka buvo skelbiama viešai. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad UAB „BRIEDŽIUKAS“ dar 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu informavo VMI apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tuo tarpu priverstinė hipoteka, kaip jau minėta, nustatyta 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, o Hipotekos registre įregistruota 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. teismui jau priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir mokesčių administratoriui žinant apie UAB „BRIEDŽIUKAS“ siekį restruktūrizuotis. Toks VMI elgesys neabejotinai rodo mokesčių administratoriaus siekį patenkinti savo reikalavimus (jų dalį) pirmiau už kitus RUAB „BRIEDŽIUKAS“ kreditorius, tačiau nesant kitų reikšmingų aplinkybių savaime nėra neteisėtas, kadangi priverstinės hipotekos nustatymo momentu formaliai restruktūrizavimo byla iškelta dar nebuvo.

12. Kita vertus, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi ta aplinkybė, kad parduotuvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), prieš nustatant priverstinę hipoteką jau buvo areštuota 2019 m. rugpjūčio 27 d. antstolio Armino Naujokaičio turto arešto aktu. Turto areštų aktų registro duomenimis buvo apribotas disponavimas turtu, nenumatant jokių išimčių ar leidimų šį turtą papildomai apsunkinti. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas priverstinės hipotekos nustatymo klausimą areštuotam turtui įmonės bankroto byloje klausimą, kai tokia hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus, pažymėjo, kad turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė yra procesinė priemonė, tarnaujanti tam, kad teisingumo vykdymas nebūtų tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006). Turto apsunkinimas hipoteka neabejotinai lemia asmens, kurio reikalavimams užtikrinti ginčo turtas yra areštuotas, reikalavimo patenkinimo galimybių sumažėjimą (o tam tikrais atvejais ir išnykimą) dėl įstatyme įtvirtintos hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Tokios pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva – skolininko ar trečiojo asmens – areštuotas turtas apsunkinamas hipoteka, todėl atmestini kaip nepagrįsti VMI argumentai, kad skolininko turto areštas, taikytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, riboja tik paties skolininko (turto savininko) disponavimo turtu teisę. Toks aiškinimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad, nesant aiškaus priešingo nurodymo (išimties) turto arešto dokumente, turto areštas apribojant disponavimo šiuo turtu teisę reiškia, be kita ko, besąlyginį draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiam skolininkui, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 22 punktą).

14. Įvertinus tiek nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tiek aptartą kasacinio teismo praktiką, matyti, kad ir šiuo atveju priverstinė hipoteka negyvenamajai patalpai – parduotuvei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), nustatyta būti negalėjo.

15. Atsiliepdama į administratoriaus prieštaravimus VMI nurodė iš esmės vienintelį argumentą, kuris, pasak kreditorės, sudaro pagrindą priverstinės hipotekos nepanaikinti – panaikinus priverstinę hipoteką, būtų apribota galimybė susigrąžinti skolą. Teismas sutinka, kad mokesčių mokėjimas neabejotinai yra socialiai reikšmingas, tačiau įstatymų leidėjas į nurodytą aplinkybę neabejotinai atsižvelgė nustatydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ĮRĮ 13 straipsnyje. Tuo tarpu jau minėtoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad nėra pagrindo teigti, jog mokesčių administratoriaus teisė vienašališkai nustatyti priverstinę skolininko turto hipoteką, nepaisant šiam turtui taikomų apribojimų, visais atvejais galėtų būti pateisinama mokesčių administratoriaus ginamo reikalavimo prioritetiniu pobūdžiu prieš visų kitų to paties skolininko kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 24 punktą). Todėl nurodytas kreditorės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas bei nesudaro pagrindo kitaip spręsti klausimo dėl priverstinės hipotekos panaikinimo.

16. Atsižvelgiant į RUAB „BRIEDŽIUKAS“ restruktūrizavimo byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), spręstina, kad priverstinės hipotekos nustatymas mokesčių administratoriaus sprendimu šiuo atveju pažeidžia tiek RUAB „BRIEDŽIUKAS“, tiek kitų kreditorių interesus, tiek viešąjį interesą, todėl yra pagrindas ex officio panaikinti 2019 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. (23.31-08) 492-700 pagrindu Hipotekos registre 2019 m. rugsėjo 16 d. įregistruotą priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas ID (duomenys neskelbtini), padalijus negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotą naujai suformuotiems nekilnojamojo turto objektams – negyvenamajai patalpai – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamajai patalpai – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tokia teismo teisė yra įtvirtinta ir suformuotoje teismų praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-15 nutartį c.b. Nr. e2-127-330/2019; 2019-11-14 nutartį c.b. Nr. e2-1452-450/2019).

17. Panaikinus nustatytą privertinę hipoteką, teismas neturi duomenų, kodėl negalėtų būti tvirtinamas 46 206,74 Eur dydžio VMI kreditorinis reikalavimas, iš jų 46,78 Eur kaip pirmos eilės kreditorinis reikalavimas ir 46 159,96 Eur kaip antros eilės kreditorinis reikalavimas. Nurodyto kreditorinio reikalavimo dydį patvirtina VMI pateikti duomenys apie RUAB „BRIEDŽIUKAS“ nesumokėtą 46,78 Eur gyventojų pajamų mokesčio dalį (reikalavimas tenkintinas pirma eile pagal galiojusio ĮRĮ 13 straipsnio nuostatas), taip pat duomenys apie nesumokėtus nekilnojamojo turto ir pridėtinės vertės mokesčius bei šių mokesčių delspinigius. Todėl bankroto administratoriaus prašymas (patikslintas) dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi, 23 straipsnio 1–2 bei 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais

nutaria:

Restruktūrizuojamos UAB „BRIEDŽIUKAS“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir priverstinės hipotekos panaikinimo tenkinti.

Panaikinti 2019 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. (23.31-08) 492-700 pagrindu Hipotekos registre 2019 m. rugsėjo 16 d. įregistruotą priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas ID (duomenys neskelbtini), padalijus negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotą naujai suformuotiems nekilnojamojo turto objektams – negyvenamajai patalpai – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamajai patalpai – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Įtraukti į restruktūrizuojamos UAB „BRIEDŽIUKAS“ kreditorių sąrašą Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) su 46 206,74 Eur kreditoriniu reikalavimu, nustatant, jog 46,78 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 78 ct) dydžio reikalavimo dalis tenkinama pirma eile, o 46 159,96 Eur (keturiasdešimt šešių trūkstančių vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 12 ct) reikalavimo dalis tenkinama antra eile.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tenkinimo tvarkos ir eilės atmesti.

Nutarties kopijs išsiųsti kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankroto administratoriui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, įpareigojant jį per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kitus kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją siųsti Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registro tvarkytojui – VĮ „Registrų centras“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikti Garantinio fondo administratoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Renata Volodko