Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2023-08-03 · Civilinė byla Nr. e2-1342-967/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-03
Bylos Nr.
e2-1342-967/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01522-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas
W. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1342-967/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01522-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,sekretoriaujant Jolantai Vedeckytei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriui Vytautui Geležiniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui W. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus Vytauto Geležinio, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo W. A. (toliau – atsakovas) 358 283,81 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas W. A. nuo 2019 m. balandžio 8 d. buvo ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kuris iki bankroto bylos iškėlimo ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, taip pat nuo 2020 m. sausio 10 d. buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė Vytautą Geležinį (civilinės bylos Nr. eB2-3244-861/2021). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d. Ieškinyje nurodoma, kad bendrovės balansas už 2019 m., kuris valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui buvo pateiktas 2021 m. spalio 1 d., patvirtina, kad bendrovės kasoje ir (ar) pas bendrovės atskaitingą asmenį 2019 m. gruodžio 31 d. esantys pinigai ir jų ekvivalentai sudarė 257 551 Eur sumą. Ieškovės teigimu, buvusio bendrovės darbuotojo J. B. ir bendrovės buhalterės perduoti nemokumo administratoriui dokumentai patvirtina, kad grynųjų pinigų suma, kurią savo žinioje turi atsakovas pagal pateiktą bendrovės bandomąjį balansą bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienai iš viso sudaro 358 283,81 Eur sumą, kuri susideda iš 251 291,62 Eur sumos, esančios pas atsakovą kaip atskaitingą asmenį, ir 106 992,19 Eur sumos, kuri yra bendrovės kasoje, ką patvirtina ir kiti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Palyginus tai su bendrovės balansu 2019 m. gruodžio 31 d., akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai išsiiminėjo pinigines lėšas iš bendrovės ir turėjo jas savo žinioje.

3. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. vasario 1 d., t. y. bankroto bylos bendrovei iškėlimo dieną, taip pat ir vėliau, nemokumo administratorius ne kartą teikė atsakovui W. A. reikalavimą dėl bendrovės turto, dokumentų ir informacijos perdavimo nemokumo administratoriui. Atsakovas iš esmės ignoravo nemokumo administratoriaus raginimus ir neperdavė nei bendrovės dokumentų, nei turto, nei piniginių lėšų. 2022 m. kovo 22 d. atsakovas pateikė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus, kuriuose melagingai nurodė, jog bendrovei priklauso tik viena transporto priemonė Audi A4 Cabriolet, kurią nemokumo administratoriui perdavė J. B.. Ieškovė teigia, kad iš bendrovės nemokumo administratoriaus surinktos informacijos akivaizdžiai matyti, jog bendrovė turi ne tik daugiau turto, nei nurodo atsakovas, bet ir yra bendrovės piniginių lėšų, kurios yra grynųjų pinigų pavidalu ir kurios yra atsakovo žinioje, tačiau atsakovas jų neperdavė ir neperduoda bendrovei, šiuo metu apskritai ignoruoja bendrovės nemokumo administratorių.

4. Ieškovė taip pat nurodo, kad bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1223-861/2022 patvirtino bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 89 200,04 Eur dydžio sumai. Pagrindinė bendrovės kreditorė yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 86 594,34 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Bendrovės nemokumo administratorius, patikrinęs gautus bendrovės dokumentus su turimais bendrovės banko sąskaitų išrašais bei kitais buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatė, kad atsakovas yra neteisėtai pasisavinęs daugiau nei 358 283,81 Eur sumą, kuri priklauso bendrovei. Ieškovė pažymi, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, t. y. atsakovas. Kadangi bendrovės nemokumo administratoriui nepavyko rasti jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas 358 283,81 Eur grąžino bendrovei arba panaudojo šias lėšas bendrovės interesams, ieškovė mano, kad atsakovas 358 283,81 Eur sumą pasisavino ir taip padarė bendrovei žalą, nes šia suma sumažino bendrovės turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, masę.

5. Nagrinėjant bylą vykusiame teismo posėdyje ieškovės nemokumo administratorius palaikė poziciją, išdėstytą savo procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad bendrovės darbuotojas J. B. nemokumo administratoriui nurodė, jog W. A. bendrovei priklausančiu automobiliu išvyko į Vokietiją. Atsakovas savo žinioje turi 358 283,81 Eur bendrovei priklausančio turto. Bendrovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas W. A. išsiiminėjo lėšas iš bendrovės banko kortelių tiek būdamas Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Bendrovei priklausantis automobilis, kuriuo W. A. išvyko į Vokietija, nėra įtrauktas į šiuo ieškiniu prašomos priteisti žalos sumą. Buvo bandyta inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl bendrovei priklausančio automobilio pasisavinimo, tačiau jį pradėti atsisakyta.

6. Atsakovas W. A. atsiliepimo teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovui buvo išsiųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), tačiau jų įteikti nepavyko. Nustačius, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje – Vokietijoje, procesiniai dokumentai su jų vertimais į anglų kalbą atsakovui buvo išsiųsti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatomis. 2023 m. balandžio 24 d. teisme gautas Vokietijos kompetentingos institucijos pranešimas, kad procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko atsakovui nurodžius, jog jis nesupranta anglų kalbos. Pakartotinai išsiuntus procesinius dokumentus, 2023 m. birželio 16 d. teisme gautas pranešimas apie procesinių dokumentų perdavimą už šių dokumentų įteikimą atsakingai institucijai Vokietijoje, 2023 m. gegužės 30 d. procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti ieškinyje nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir gauta ataskaita apie sėkmingą šio elektroninio laiško pristatymą. Teismo posėdžio metu ieškovės nemokumo administratorius patvirtino, kad jis nurodytu elektrininio pašto adresu yra bendravęs su atsakovu, taip pat pažymėjo, kad atsakovui anglų kalba yra suprantama, kadangi yra pasirašęs sutartį, sudarytą lietuvių – anglų kalbomis, dėl patalpų nuomos, ši sutartis pateikta teismui kartu su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti ir apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė Vytautą Geležinį (civilinės bylos Nr. eB2-3244-861/2021). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d. Atsakovas W. A. nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, taip pat nuo 2020 m. sausio 10 d. buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas. Iškėlus įmonei nemokumo bylą, buvusio bendrovės darbuotojo J. B. ir bendrovės buhalterės nemokumo administratoriui perduoti dokumentai patvirtina, kad grynųjų pinigų suma, kuria atsakovas disponavo bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienai iš viso sudaro 358 283,81 Eur sumą. Ši suma susideda iš 251 291,62 Eur sumos, esančios pas atsakovą kaip atskaitingą asmenį, ir 106 992,19 Eur sumos, kuri yra bendrovės kasoje, ką patvirtina ir kiti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai.

8. Ieškovės vertinimu, palyginus su bendrovės 2019 m. gruodžio 31 d. balansu, atsakovas sąmoningai išsiiminėjo pinigines lėšas iš bendrovės ir turėjo jas savo žinioje, ir tokiais veiksmais padarė įmonei žalą, kurią privalo atlyginti.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

10. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019; kt.).

11. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesas susideda iš dviejų etapų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010). Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, tai yra sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę, bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

13. Į nagrinėjamą bylą pateiktas BUAB (duomenys neskelbtini) balansas už 2019 m., kuris VĮ Registrų centrui buvo pateiktas 2021 m. spalio 1 d., patvirtina, kad bendrovės kasoje ir (ar) pas bendrovės atskaitingą asmenį 2019 m. gruodžio 31 d. esantys pinigai ir jų ekvivalentai sudarė 257 551 Eur sumą. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovės teiginiu, jog buvusio bendrovės darbuotojo J. B. ir bendrovės buhalterės perduoti nemokumo administratoriui dokumentai patvirtina, kad grynųjų pinigų suma, kurią savo žinioje turi atsakovas pagal pateiktą bendrovės bandomąjį balansą bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienai iš viso sudaro 358 283,81 Eur sumą, kuri susideda iš 251 291,62 Eur sumos, esančios pas atsakovą kaip atskaitingą asmenį, ir 106 992,19 Eur sumos, kuri yra bendrovės kasoje, ką patvirtina ir kiti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Tokie į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas sąmoningai ilgą laiką išsiiminėjo pinigines lėšas iš bendrovės ir turėjo jas savo žinioje.

14. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad iškėlus bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), nemokumo administratorius ne kartą teikė atsakovui W. A. reikalavimą dėl bendrovės turto, dokumentų ir informacijos perdavimo nemokumo administratoriui. Atsakovas neperdavė visų bendrovės dokumentų, nei turto, nei piniginių lėšų, užpildydamas nemokumo administratoriaus atsiųstas lenteles apie vadovo žinioje esantį turtą ir dokumentus, atsakovas praktiškai visais atvejais lietuvių kalba nurodė ,,neturiu“, nurodydamas informaciją tik apie lizinguojamą turtą bei asmens, tvarkiusio buhalterinę apskaitą, kontaktus, tačiau jokių dokumentų ar turto neperduodamas.

15. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat matyti, jog bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1223-861/2022 patvirtino bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 89 200,04 Eur dydžio sumai. Bendrovės kreditorė su didžiausiu finansiniu reikalavimu yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jos reikalavimas sudaro 86 594,34 Eur dydžio. Bendrovės nemokumo administratorius, patikrinęs gautus bendrovės dokumentus su turimais bendrovės banko sąskaitų išrašais bei kitais buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatė, kad atsakovas yra neteisėtai pasisavinęs daugiau nei 358 283,81 Eur sumą, kuri priklauso bendrovei. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, t. y. atsakovas.

16. Į bylą nėra pateikta jokių dokumentų ir/ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas 358 283,81 Eur grąžino bendrovei arba panaudojo šias lėšas bendrovės interesams, todėl, teismo vertinimu, atsakovas 358 283,81 Eur sumos negrąžino bankrutuojančiai bendrovei be teisėto pagrindo ir taip padarė bendrovei žalą, nes šia suma sumažino bendrovės turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, masę.

17. Nustačius, kad įmonės turtas buvo prarastas ir / ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) kalto pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto (neperduoto) turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti įmonei dėl prarasto (neperduoto) turto atsiradusią žalą, lygią to turto vertei (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1345/2014, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-731-370/2016).

18. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos - neteisėtais veiksmais šiuo atveju laikytini atsakovo piniginių sumų išsigryninimai iš bendrovės banko sąskaitos, taip pat piniginių sumų paėmimas iš bendrovės kasos nesant tam jokio pagrindo taip pažeidžiant bendrovės interesus. Atsakovas paėmė savo žinion ir negrąžino bendrovei priklausančias piniginės lėšas, ir tokie jo neteisėti veiksmai pasireiškė sąmoningų veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, atlikimu, t. y. neteisėtu veikimu. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, jog 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1223-861/2022 Vilniaus apygardos teismas skyrė atsakovui 1 000 Eur baudą už įstatymo nustatytų reikalavimų neįvykdymą per teismo nustatytą terminą bei išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus. Net ir po šios nutarties priėmimo atsakovas neperdavė bendrovės nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų, taip pat ir bendrovės piniginių lėšų. Aplinkybė, kad atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pasiimdavo iš bendrovės ženklias pinigų sumas be jokio teisinio ar finansinio pagrindo ir jų negrąžino, rodo, jog atsakovas turėjo neabejotinai suvokti, kad savo veiksmais daro žalą bendrovei, todėl laikytina, kad šiuos veiksmus jis atliko tyčia. Bendrovės 358 283,81 Eur piniginių lėšų paėmimas be teisinio pagrindo blogino bendrovės turtinę padėtį, be to, tokiais atsakovo veiksmais buvo sukurta situacija, kuomet bendrovė prarado galimybę disponuoti savo turtu. Tokiu būdu buvo padaryta žala ne tik pačiai bendrovei, bet, šiuo metu esant iškeltai bendrovės bankroto bylai, ir bendrovės kreditoriams. Taigi, BUAB (duomenys neskelbtini) patirtus nuostolius lėmė tiesioginiai atsakovo veiksmai, t. y. tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas, žinodamas, kokia yra reali bendrovės situacija, taip pat kad bendrovės piniginių lėšų išsiėmimas ir jų negrąžinimas neabejotinai turės neigiamų pasekmių bendrovei, minėtus neteisėtus veiksmus atliko, ir taip atsakovas savo asmeniniais veiksmais tenkindamas savo poreikius padarė bendrovei ir jos kreditoriams 358 283,81 Eur žalą, kurią yra pagrindas priteisti būtent iš atsakovo.

19. Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 900 Eur. Iš kurių 400 Eur sudaro vertimo išlaidos ir 1500 Eur ieškinio parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 1 900 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, o teismas ieškovės reikalavimus tenkino visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 3 662 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

21. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovams, sudaro 36,02 Eur, ši suma priteisiama iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti

Priteisti iš atsakovo W. A., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 358 283,81 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt vieną centą) žalos atlyginimo ir 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo W. A., gim. (duomenys neskelbtini, valstybės naudai 3 662 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 36,02 Eur (trisdešimt šešis eurus du centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė