Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-70-372/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-14
Bylos Nr.: e2A-70-372/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00211-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: E. Z.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-70-372/2024Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00211-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.4.1; 2.4.2.4.3; 2.4.2.5; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3158-1138/2023 pagal ieškovo E. Z. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. Z., J. D., A. V., S. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę pakeisti Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-04-16 įsakymą Nr. 02-08-2032 ir 2002-08-29 įsakymą Nr. 02-08-4764 bei Kauno apskrities 2002-04-16 sprendimą Nr. 72/17391 ir 2002-08-29 sprendimą Nr. 72/ 17693 dalyje nurodant, kad nuosavybės teisės atkuriamos ne S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), bet V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti, kad nekilnojamasis turtas – 364/728 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2002-04-16 asmeninės nuosavybės teise priklauso V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad nekilnojamasis turtas – 1166/2000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2002-08-29 asmeninės nuosavybės teise priklauso V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas nurodė, kad yra V. Z. sūnus. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) palikėjo V. Z. turtą po 1/2 dalį paveldėjo testamentiniai įpėdiniai – jo sūnūs: E. Z. ir A. Z.. Į paveldėto turto sudėtį įėjo ir žemės sklypai, kurie V. Z. buvo atkurti pagal 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą: 1) Kauno apskrities viršininko 2002-04-16 įsakymu Nr. 02-08-2032 V. Z. atkurtos nuosavybės teisės į 1,82 ha iš bendro 7,28 ha ploto; 2) Kauno apskrities viršininko 2002-08-29 įsakymu Nr. 02-08-4764 V. Z. atkurtos nuosavybės teisės į 5,83 ha iš bendro 20,00 ha ploto. Šie žemės plotai atkurti žemės sklypuose su bendrasavininkais taip: 1) žemės sklypas bendro ploto 7,3074 ha (iki kadastrinių matavimų 7,2800 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurtas V. Z. – 1,82 ha, O. B. – 1,82 ha ir S. Z. – 3,64 ha; 2) žemės sklypas bendro ploto 20,0000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurtas V. Z. – 5,83 ha, O. B. – 2,51 ha, S. Z. – 11,66 ha. Visi trys asmenys (V. Z., O. B. ir S. Z.) nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą į buvusių savininkų E. Z. nuosavybės teisėmis turėtą 34,01 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir L. Z. nuosavybės teisėmis turėtą 7,28 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad V. Z. aiškiai išreiškė savo valią susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. Tuo tarpu S. Z. prašymai buvo pateikti 1991-11-21 ir 1993-08-02. Prašymai surašyti su netiksliai nurodytais plotais, daryti pataisymai, braukymai, surašyti ne pačios S. Z. vardu. Tikėtina, kad asmens valią išreiškia tik jo ranka pasirašytas parašas. Prašymo pateikimo metu (1991 m., 1993 m.) S. Z. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus. Akivaizdu, kad tokio amžiaus žmogus negalėjo suprasti pasikeitusių įstatymų ir politinės santvarkos, todėl pateikti prašymai buvo ne jos iniciatyva, bet kito asmens valios išraiška. S. Z. prašymuose, kaip ir V. Z. prašymuose, nuosavybę prašoma atkurti natūra, t. y. žemę pageidauta gauti buvusioje vietoje.

4. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1991-06-18 priėmė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir šiam įstatymui įsigaliojus, 1991-08-01 buvo pradėtas įgyvendinti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas. Pagal šį įstatymą asmenys, pageidavę atkurti nuosavybės teises į buvusį turtą, turėjo atitikti šio teisės akto reikalavimus. Ne visi piliečiai galėjo tapti pretendentais atkurti nuosavybės teises, todėl pirminiai prašymai buvo priimami visų pageidaujančių atkurti žemes, o tik paskui renkami dokumentai, įrodantys tiek teisę į nuosavybę, tiek giminystės ryšį su buvusiu savininku. Dėl šios priežasties ieškovo tėvas V. Z., nežinodamas, kaip vyks nuosavybės teisių atkūrimo procesas bei neturėdamas tikslių duomenų, kas iki nacionalizacijos buvo tikrasis žemės savininkas, inicijavo, kad prašymą pateiktų ir jo tėvo (E. Z., L.) brolio (I. Z., L.) žmona S. Z.. V. Z. (ieškovo tėvas) buvo S. Z. krikšto sūnus, todėl žinodamas, kad ji neturi vaikų ir kitų artimų giminaičių, rūpinosi ja iki pat mirties. V. Z., pateikęs prašymą nuosavybės teisių atkūrimui tiek savo, tiek S. Z. vardu, tikėjosi, kad atkūrimo procesas įvyks greitai ir jis notariškai galės perimti tetos dalį. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruko ilgiau nei 10 metų, (duomenys neskelbtini) S. Z. mirė, nespėjusi sulaukti nuosavybės teisių atkūrimo pabaigos. Po S. Z. mirties V. Z. informavo žemėtvarkos skyriaus darbuotojus apie tai, kad mirusioji neturėjo vaikų, todėl nėra įpėdinių, galinčių paveldėti jos turtą. Į šiuos žodžius sureaguota nebuvo, nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo vykdomas mirusiosios vardu, nekreipiant dėmesio į tai, kad paveldėtojų nėra.

5. Ieškovas nurodė, kad visą tą laiką, kol buvo tvarkomi nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, V. Z. veikė S. Z. vardu. Jis nuo pat pirminio prašymo pateikimo dienos pradėjo dirbti natūra grąžinamus žemės sklypus, pasirašinėjo dokumentus, dalyvavo žemės sklypų matavimuose, teikė deklaracijas pagal dirbamų plotų žemės ūkio naudmenas, atlikto kitus veiksmus. V. Z. visada laikė save tiek savo, tiek S. Z. atkurtų žemės sklypų savininku. Apie tai, kad galėtų būti problemų dėl netinkamai įgyvendintų nuosavybės teisių atkūrimo, V. Z. neužsiminė ir savo vaikams.

6. Ieškovas nurodė, kad mirus S. Z., jos turtą paveldėjo Lietuvos Respublika pagal 1997-05-23 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kurį sudarė gyvenamas namas su priestatu, kurio bendras plotas 47,14 kv. m., viralinė, sandėlis, daržinė, malkinė, kiemo įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini), inventorizavimo biuro pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1997-05-16, ir registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei indėlio kompensacinė sąskaita (duomenys neskelbtini). Duomenys apie įvykusį paveldėjimą (duomenys neskelbtini). Atkuriant nuosavybės teises mirusios S. Z. vardu pagal 2002-04-16 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-2032 ir pagal 2002-08-09 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-4764, teritoriniam žemėtvarkos skyriui turėjo būti žinoma, kad mirusioji įpėdinių neturi.

7. Ieškovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) valstybei priėmus S. Z. palikimą, buvo aišku, kad S. Z. įstatyminių įpėdinių neturi. Nors apie tai buvo užsiminta žodžiu, bei raštu, ši problema nebuvo rimtai įvertinta, todėl atkūrimo procesą vykdžiusi institucija netinkamai atliko savo pareigą. Iš (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų matyti, kad joje nėra jokių duomenų, susijusių su S. Z. įpėdinių paieška, ar jų informavimu apie vykdomą nuosavybės teisių atkūrimą. Nuosavybės teisių atkūrimas, neturint tikslo jas perduoti, neturi jokios prasmės. Dėl šios priežasties institucija privalėjo rūpintis įpėdinių paieška, o jų nesant – nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir informuoti kitus pretendentus apie teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę, kuri dar yra nerealizuota. Teritorinis žemėtvarkos skyrius privalėjo inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. Z. vardu sustabdymą, kad kiti pretendentai, šiuo atveju V. Z., vadovaudamasis 1997-07-01 priimtu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, pateiktų prašymą į likusius neatkurtus senelių žemės sklypus, nes mirusios pretendentės teisės nebus įgyvendintos.

8. Ieškovas nurodė, kad iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-04-16 įsakymo Nr. 02-08-2032 ir Kauno apskrities 2002-04-16 sprendimo Nr. 72/17391 bei Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-08-29 įsakymo Nr. 02-08-4764 ir Kauno apskrities 2002-08-29 sprendimo Nr. 72/17693 matyti, kad S. Z. nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (aktuali redakcija 2002-04-02 iki 2002-10-14) nurodyta, kad „[...] jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis“. Šis teisinis reglamentavimas rodo, kad piliečiui mirus, nuosavybės teisės atkuriamos ir perduodamos įpėdiniui, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos Respublika yra juridinis darinys, kuri pati savaime neįgyja fizinio asmens teisių ir nėra asmuo. Dėl šios priežasties nuosavybės teisės, atkurtos mirusiojo vardu, negali būti perleistos įpėdiniui – Lietuvos Respublikai. Ieškovo vertinimu, šiuo atveju yra būtina įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Raseinių skyriaus vedėją pakeisti Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-04-16 įsakymo ir Kauno apskrities 2002-04-16 sprendimo Nr. 72/17391 bei Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-08-29 įsakymo Nr. 02-08-4764 ir Kauno apskrities 2002-08-29 sprendimo Nr. 72/17693 dalis, kuriose nurodyta, kad nuosavybės teisė atkuriama S. Z., pakeičiant į tai, kad „nuosavybės teisė atkuriama V. Z.“. Teismui įpareigojus atsakovę pakeisti Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymus bei Kauno apskrities sprendimus, iš esmės nenukentėtų nė vienos šalies interesai. S. Z. įpėdinių neturi, todėl jų teisės nebus pažeistos. Valstybės interesas taip pat nebus pažeistas, nes įgyvendindama nuosavybės teisių atkūrimą teisės aktų nustatyta tvarka, valstybė nesiekė atkurti nuosavybės teises tiems, kurie neturi įpėdinių, kad paimtų atkurtą turtą atgal į valstybės fondą.

9. Ieškovas nurodė, kad nuo 2002 m. S. Z. atkurtuose žemės sklypuose, kaip teisėtas savininkas, tvarkėsi ir valdė juos V. Z.. Žinodamas, kad šie žemės sklypai buvo atkurti į jo senelių turėtų žemės sklypų vietą, V. Z. buvo įsitikinęs, kad joks kitas asmuo neturi teisės į šiuos žemės sklypus. Šiuose žemės sklypuose V. Z. vykdė žemės ūkio veiklą, o nuo 2004 metų teikė paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti. Tikruoju žemės sklypo savininku nuo 2002 metų žemės sklypų dalyse buvo V. Z., o ne S. Z. ar koks kitas asmuo.

10. Ieškovas nurodė, kad jo tėvas V. Z. nuo 2002 metų atvirai valdė 364/728 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1166/2000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2002 m. atkuriant nuosavybės teise mirusios S. Z. vardu, visiems buvo žinoma, kad paveldėtojų mirusioji neturi, todėl teoriškai išėjo taip, kad valstybė atkūrė nuosavybės teises valstybei. Nuosavybės teisės buvo atkurtos netinkamai. Dėl savo laiku institucijų netinkamai atliktų veiksmų ieškovas dabar negali tinkamai įgyvendinti paveldėjimo teisių į mirusio tėvo nuosavybės teise valdytus žemės sklypus.

11. Ieškovas pažymėjo, jog apie tai, kad tėvo valdytos žemės yra įregistruotos kito asmens vardu, sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai priėmė mirusio tėvo palikimą. Ši data laikytina sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu, todėl ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Teismui vertinant, kad ieškiniui pareikšti yra suėjęs ieškinio senaties terminas, ieškovas prašė jį atnaujinti dėl nežinojimo, kad ieškovo teisės yra pažeistos. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo metu ieškovas nebuvo subjektas, galėjęs reikšti reikalavimus dėl teisės pažeidimo.

Atsiliepimas

12. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti.

13. Atsakovė nurodė, kad S. Z. 1991-11-21 pateikė prašymą tuometinei (duomenys neskelbtini) tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų Z. I., Z. E. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašyme išreikšdama valią susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. S. Z. 1993-08-02 pateikė prašymą tuometinei (duomenys neskelbtini) tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko Z. L. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašyme išreikšdama valią susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. Kartu su prašymais buvo pateikti nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinantys dokumentai. Taip pat buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) surašytas testamentas, patvirtintas notarės, kuriame nurodyta, kad dalį žemės (3 ha), į kurią bus atstatyta nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini), S. Z. palieka S. B.. S. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2002-04-16 įsakymu Nr. 02-08-2032 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-04-16 sprendimu Nr. 72/17391 S. Z. (mirusiajai) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,64 ha L. Z. įpėdinių žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise su V. Z. ir O. B., suteikiant 7,28 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2002-08-29 įsakymu Nr. 02-08-4764 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-08-29 sprendimu Nr. 72/17693 S. Z. (mirusiajai) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,66 ha E. Z. žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise su V. Z. ir O. B., suteikiant 20,00 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). S. Z. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu – kaip savininko vaiko, kuris yra miręs, sutuoktinei – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, ir vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kuriame nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

14. Atsakovė nurodė, kad S. Z. mirus, jos palikimą priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kad S. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), turtas pagal paveldėjimo teisę atitenka valstybei, kuriai atstovauja Raseinių rajono valstybinė mokesčių inspekcija. Šiame paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyti žemės sklypai (žemės sklypų dalys), kadangi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu nuosavybės teisė į šią žemę S. Z. dar nebuvo atkurta. Dėl tos pačios priežasties Valstybinė mokesčių inspekcija neinformavo Kauno apskrities viršininko administracijos apie tai, kad mirus S. Z., jos turtas pagal paveldėjimo teisę atiteko valstybei. Nepriklausomai nuo to, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas tik dėl dalies palikėjos turto, valstybei paveldėjimo teise perėjo visas patikėjos turtas, taip pat ir žemės sklypai (žemės sklypų dalys), į kuriuos jai po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Šalies argumentai

15. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti Kauno apskrities viršininko įsakymus ir Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. Z. į žemę, nurodant, kad nuosavybės teisės atkuriamos ne S. Z., bet V. Z.. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos. Teismams nėra priskirta funkcija vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą – spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą konkretiems asmenims, spręsti dėl jau priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises pakeitimo. Įrodžius, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, teismas gali tik panaikinti priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsiliepimas

16. Atsakovė nurodė, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę be S. Z. buvo padavę dar du pretendentai (V. Z. ir O. B.). Visi jie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į nurodytą žemę įstatyme numatytomis dalimis, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad nuosavybės teisės S. Z. buvo atkurtos neteisėtai, teisę atkurti nuosavybės teises į S. Z. žemės dalį turėtų likę du pretendentai. Panaikinus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. Z., nuosavybės teisės į jai priklausiusią dalį būtų atkurtos V. Z. ir O. B. į jiems priklausančias dalis, o ne vienam iš pretendentų. Prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirašė pati S. Z., tuo išreikšdama valią atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateikti jos giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodantys dokumentai ir notariškai patvirtintas testamentas, kuriuo dalį šios žemės ji paliko S. B.. Tai taip pat patvirtina jos valią atkurti nuosavybės teises į nurodytą žemę.

17. Atsakovė nurodė, kad nuosavybės teisės į žemę tiek 2002-04-16 sprendimu, tiek ir 2002-08-29 sprendimu buvo atkurtos natūra buvusioje vietoje, formuojant po vieną bendrą sklypą visiems trims pretendentams, suteikiant jį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Žemės sklypų vieta, ribos buvo aiškios, jas parodė kiti du pretendentai formuojant sklypus, kiekvienam pretendentui priklausančių žemės sklypų dalių vieta nebuvo nurodyta, todėl S. Z. dalyvavimas, nustatant žemės sklypų ribas, nebuvo būtinas.

18. Atsakovė akcentavo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Ši nuostata reiškia, kad atkūrus nuosavybės teises į žemę mirusiojo vardu, žemę paveldi įpėdiniai pagal bendrą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytą paveldėjimo tvarką ir pagrindus. Nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka nenustatė pareigos institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, ieškoti mirusio pretendento įpėdinių. Įpėdiniai turi priimti mirusio asmens palikimą per CK nustatytą terminą, paduodami pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad S. Z. palikimo per CK nustatytą terminą niekas nepriėmė, jos palikimas perėjo valstybei. Šiuo atveju S. Z. palikimas nebuvo perduotas jos įpėdiniui – valstybei, kaip teigia ieškovas, valstybei jos palikimas teisėtai perėjo CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, neatsiradus S. Z. įpėdinių, nurodytų CK 5.5, 5.11, 5.13 straipsniuose.

Atsiliepimas

19. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenumato galimybės pripažinti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, galima tik atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir žemę, Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotoms institucijoms priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Nuosavybės teisės į S. Z. žemę jau yra atkurtos, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra panaikinti. Kitų CK 4.47 straipsnio 12 punkte nurodytų pagrindų, kuriais remiantis S. Z. žemės sklypus galima būtų pripažinti asmenine V. Z. nuosavybe, ieškovas nenurodė. Dėl tos priežasties, kad S. Z. žemės sklypai (žemės sklypų dalys) paveldėjimo teise perėjo valstybei, negalima jų pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe.

20. Atsakovė nurodė, kad ieškinys reiškiamas praėjus 21 metams po nuosavybės teisių atkūrimo S. Z.. V. Z. turėjo žinoti apie nuosavybės teisių atkūrimą S. Z. 2002 metais, nes žemės sklypai buvo suteikti bendrai, sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodant, kad žemės sklypai suteikiami bendrai kartu su S. Z. ir O. B.. Atsakovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį ieškinio senaties terminą – 10 metų, kuris yra praleistas, ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

21. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

22. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

23. Trečiasis asmuo A. Z. atsiliepime nurodė, kad su E. Z. ieškiniu sutinka.

24. Tretieji asmenys J. D. ir A. V. atsiliepime nurodė, kad žemės priklausė E. Z., L. Z., S. Z.. Mirus E. Z. ir L. Z., liko jų vaikai: O. Z.-B. ir V. Z.. O. B. savo testamentu jai priklausantį turtą ir žemes paliko savo anūkei J. D. ir jos dukrai A. V., kurios dabar yra šių žemių bendrasavininkės su V. Z. vaikais E. Z. ir A. Z.. M. S. Z. žemės liko valdiškos. D. V. Z. vaikai E. Z. ir A. Z. nori S. Z. žemes susigrąžinti sau, bet ši S. Z. žemė priklausytų ne vien V. Z., bet ir jo seseriai O. Z.-B. Jeigu atitektų dalis S. Z. žemių ir V. Z. seseriai O. B., gali būti, kad ta dalis priklausytų ir O. B. paveldėtojoms. Tuo laiku buvo galima žemes teisiškai atsiimti kiekvienam, kaip priklausė, jeigu būtų sąžiningai elgęsis V. Z.. T. Z. žemes atidavinėjo ne institucijų darbuotojai, o vadovavo pats V. Z., kuris dalijo žemes pagal savo norą, su niekuo nesitardamas. Jis labiausiai kovojo, kad negalėtų pasiimti savo dalies jo sesuo O. B.. V. Z. kūrė visokias versijas, kad S. Z. žemė liktų valdiška. Dabar, jeigu yra tokia teisė, žemes turėtų pasidalinti po lygiai vaikai ir anūkai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimu nuspręsta patikslintą ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo E. Z. 46,48 Eur pašto išlaidas valstybės naudai; 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į 364/728 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 1166/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir draudimą tretiesiems asmenims dalyvauti sandoryje, t. y. atlikti aktyvius veiksmus pas notarą dėl mirusios S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo – sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

26. Teismas sprendė, kad S. Z. turėjo teisę kartu su kitais pretendentais V. Z. ir O. B. įstatymo nustatytu terminu kreiptis į nuosavybės teises atkuriančią instituciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančias buvusių savininkų E. Z. ir L. Z. žemių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis.

27. Teismas nurodė, kad S. Z. išreikšta valia atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų E. Z. ir L. Z. žemes, pasirašant 1991-11-21 bei 1993-08-02 prašymus atkurti nuosavybės teises, atitiko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje numatytus reikalavimus.

28. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad Kauno apskrities viršininko administracija nuosavybės teisės atkūrimo procese nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė priešingai įstatymo leidėjo nustatytai nuosavybės teisės atkūrimo tvarkai.

29. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokio pagrindo spręsti, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalys, Kauno apskrities 2002-04-16 ir 2002-08-29 sprendimais nuosavybės teisėmis atkurtos S. Z., turėtų atitekti būtent V. Z..

30. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad V. Z. aktyviai dalyvavo nuosavybės teisės atkūrimo procese, apie ginčijimus įsakymus ir sprendimus sužinojo juos priėmus, todėl sutrumpintas 30 dienų ieškinio senaties terminas taip pat yra praleistas (kaip yra praleistas ir bendrasis dešimties metų senaties terminas), ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

31. Teismas nurodė, kad nors V. Z. nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo S. Z. į žemės sklypus iš tiesų galėjo juos valdyti, tačiau tai nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad toks žinomai svetimo turto valdymas lėmė nuosavybės teisės atsiradimą.

32. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė teisinio pagrindo žemės sklypo dalis, kurios buvo atkurtos S. Z., pripažinti V. Z. asmenine nuosavybe, bei, įvertinęs tai, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nesant svarbių priežasčių jį atnaujinti bei esant prašymui taikyti ieškinio senatį, sprendė ieškovo ieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

33. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimo ieškovas (apeliantas) E. Z. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti: 1) įpareigoti atsakovę pakeisti Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-04-16 įsakymą Nr. 02-08-2032 ir 2002-08-29 įsakymą Nr. 02-08-4764 bei Kauno apskrities 2002-04-16 sprendimą Nr. 72/17391 ir 2002-08-29 sprendimą Nr. 72/ 17693 dalyje nurodant, kad nuosavybės teisės atkuriamos ne S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), bet V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti, kad nekilnojamasis turtas – 364/728 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2002-04-16 asmeninės nuosavybės teise priklauso V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad nekilnojamasis turtas – 1166/2000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2002-08-29 asmeninės nuosavybės teise priklauso V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

33.1. Dėl žemėtvarkos institucijų darbuotojų neveikimo (ir netinkamo veikimo) ieškovo tėvas V. Z. negalėjo įgyvendinti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nors institucija ir neprivalėjo rūpintis įpėdinių paieška, tačiau gavusi duomenis apie tai, kad S. Z. neturi įpėdinių, privalėjo nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir informuoti kitus pretendentus apie teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę, kuri dar yra nerealizuota.

33.2. Patikslintą ieškinį dėl pažeistos teisės gynimo pareiškė ieškovas E. Z., kuris galimybę ginti savo pažeistas teises įgijo tik po savo tėvo V. Z. mirties priėmęs jo palikimą, t. y. (duomenys neskelbtini). Kol tėvas buvo gyvas, ieškovas matė, kuriuos žemės sklypus jis dirbo, ir po jo mirties teisėtai tikėjosi perimti visą tėvo turtą. Būtent nuo tos dienos, kai atsiranda teisė, ir nuo to momento, kai suvokiama, jog ši teisė buvo pažeista, turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Nustatydamas ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, teismas padarė CK 1.127 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklių pažeidimą. Ieškovas neturėjo teisės kelti klausimus dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus tol, kol jų savininkas buvo V. Z.. Ieškovas tol, kol netapo mirusio tėvo turto perėmėju, negalėjo ginti pažeistos teisės. Teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę ir senaties termino pradžią skaičiuoti nuo teisės įgijimo ir sužinojimo apie pažeistą teisę momento, o ne nuo ginčijamų sprendimų priėmimo dienos.

Šalies argumentai

33.3. Šiame civiliniame ginče neturėtų būti taikomas ir sutrumpintas 30 dienų senaties terminas sprendimams nuosavybės teisių atkūrimo procese apskųsti, nes ieškiniu prašoma pripažinti, kad ginčo žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise priklausė V. Z., kuris juos valdė, prižiūrėjo ir laikė save šių sklypų savininku apie 20 metų. Atvirai valdomam daiktui įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybė pripažįstama suėjus 10 metų terminui. Daugiau nei dvidešimt metų ginčo žemės sklypais, kurie yra registruoti mirusios S. Z. vardu, naudojosi V. Z.. Valstybė į šiuos sklypus nė karto nebuvo pareiškusi savo teisių, visą tą laiką valstybė nesiėmė priemonių priimti mirusios S. Z. palikimo ir sąmoningai leido V. Z. bei jo įpėdiniams manyti, kad jis yra teisėtas šių žemės sklypų savininkas. Šių aplinkybių teismas nevertino, o į ginčo situaciją pasižiūrėjo formaliai.

33.4. Visą laiką, kol buvo tvarkomi nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, V. Z. veikė S. Z. vardu. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, patvirtinęs kadastrinių matavimų planus ir davęs sutikimą registruoti juos VĮ Registrų centre, pripažino V. Z. kaip S. Z. teisių perėmėją. V. Z. nuo pat pirminio prašymo pateikimo dienos pradėjo dirbti natūra grąžinamus žemės sklypus, pasirašinėjo dokumentus, dalyvavo žemės sklypų matavimuose, teikė deklaracijas pagal dirbamų plotų žemės ūkio naudmenas, atliko kitus veiksmus. V. Z. visada laikė save tiek savo, tiek S. Z. atkurtų žemės sklypų savininku.

33.5. (duomenys neskelbtini) valstybei priėmus S. Z. palikimą buvo aišku, kad S. Z. įstatyminių įpėdinių neturi. Nors institucija ir neprivalėjo rūpintis įpėdinių paieška, tačiau gavusi duomenų apie tai, kad S. Z. neturi įpėdinių, privalėjo nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir informuoti kitus pretendentus apie teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę, kuri dar yra nerealizuota. Teritorinis žemėtvarkos skyrius, būdamas valstybinė institucija, privalėjo inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. Z. vardu sustabdymą, kad kiti pretendentai, šiuo atveju V. Z., vadovaudamasis 1997-07-01 priimtu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, pateiktų prašymą į likusius neatkurtus senelių žemės sklypus.

33.6. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (aktuali redakcija 2002-04-02 iki 2002-10-14) nurodyta, kad „[...] jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis“. Šis teisinis reglamentavimas rodo, kad tokiam piliečiui mirus, nuosavybės teisės atkuriamos ir perduodamos įpėdiniui, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos Respublika yra juridinis darinys, kuri pati savaime neįgyja fizinio asmens teisių ir nėra asmuo, galintis būti pripažintas piliečiu. Dėl šios priežasties nuosavybės teisės, atkurtos mirusiojo vardu, negali būti perleistos įpėdiniui – Lietuvos Respublikai.

33.7. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų, numatytų CK 4.47 straipsnio 12 punkte, yra kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Šiuo atveju nuosavybės teisė į žemės sklypus V. Z. būtų buvusi atkurta jo vardu, jei 1997 m. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, jam būtų buvę suteikta teisė pateikti prašymą į tuo metu S. Z. neatkurtą žemės sklypo dalį. Valstybei buvo žinoma, kad S. Z. įpėdinių neturi. Jei valstybinės institucijos būtų veikusios tinkamai ir laiku įgyvendinusios nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tai V. Z. būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą prosenelių žemę. Taigi, V. Z., būdamas teisėtas pretendentas į savo prosenelių žemę, laikė save jos savininku ir atvirai valdė, naudojo bei savo materialiniais ištekliais ir darbu gerino žemės kokybę ilgiau nei 10 metų, todėl ši aplinkybė yra labai svarbi pripažįstant, kad ginčo žemės sklypas priklauso V. Z. asmeninės nuosavybės teise, o ne su kitais pretendentams lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

34. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

34.1. Šiuo atveju ieškovas ieškinį reiškia ne savo vardu, o savo mirusio tėvo vardu ir prašo pakeisti įsakymus bei sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo S. Z., vietoje S. Z. įrašant ne jį – E. Z., o jo tėvą – V. Z.. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą nuo S. Z. mirties, kai V. Z. apie tai sužinojo. Ieškinys reiškiamas praėjus 21 metams po nuosavybės teisių atkūrimo. V. Z. turėjo žinoti apie nuosavybės teisių atkūrimą S. Z. 2002 metais, nes žemės sklypai buvo suteikti bendrai, sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodant, kad žemės sklypai suteikiami bendrai kartu su S. Z. ir O. B.. Be to, po S. Z. mirties V. Z. dirbo jos žemę, tačiau iki pat savo mirties nesikreipė į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį ieškinio senaties terminą, kuris yra praleistas be svarbių priežasčių.

34.2. Teismams nėra priskirta funkcija vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą – spręsti klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą konkretiems asmenims (kiek kiekvienam pretendentui priklauso žemės, kaip nuosavybės teisės turi būti atkurtos ir kt.), taip pat spręsti dėl jau priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises pakeitimo.

34.3. Tai, kad V. Z. naudojosi S. Z. žeme, nesuteikia jam teisės atkurti nuosavybės teisę į visą S. Z. žemės dalį. Prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirašė pati S. Z., tuo išreikšdama valią atkurti nuosavybės teises, be to, nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateikti jos giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodantys dokumentai ir notariškai patvirtintas testamentas, kuriuo dalį šios žemės ji paliko S. B.. Tai patvirtina jos valią atkurti nuosavybės teises į nurodytą žemę.

34.4. Nuosavybės teisės į žemę tiek 2002-04-16 sprendimu, tiek ir 2002-08-29 sprendimu buvo atkurtos natūra buvusioje vietoje, formuojant po vieną bendrą sklypą visiems trims pretendentams, suteikiant jį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Žemės sklypų vieta, ribos buvo aiškios, jas parodė kiti du pretendentai formuojant sklypus, kiekvienam pretendentui priklausančių žemės sklypų dalių vieta nebuvo nurodyta, todėl S. Z. dalyvavimas, nustatant žemės sklypų ribas, nebuvo būtinas.

34.5. Šiuo atveju S. Z. palikimas nebuvo perduotas jos įpėdiniui – valstybei, kaip teigia ieškovas, valstybei jos palikimas teisėtai perėjo CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, neatsiradus jos įpėdinių, nurodytų CK 5.5, 5.11, 5.13 straipsniuose. Nuosavybės teisės S. Z. į nurodytą žemę buvo atkurtos teisėtai.

Šalies argumentai

34.6. Ieškovas, vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punktu, prašė teismo nustatyti, kad S. Z. priklausančios žemės sklypų dalys, į kurias jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso V. Z., tačiau nenurodė, kokiais įstatymo nustatytais pagrindais jis prašo tai nustatyti.

34.7. Ieškovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skunde nenurodė, kuo teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

36. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2002-04-16 įsakymu Nr. 02-08-2032 nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą, kurio bendras plotas 7,28 ha, esantį (duomenys neskelbtini): V. Z. į 1,82 ha plotą, O. B. į 1,82 ha plotą, S. Z. į 3,64 ha plotą.

37. 2002-04-16 Kauno apskrities viršininko sprendime Nr. 72/17391 nurodyta, kad S. Z. atkuriamos nuosavybės teisės į 3,64 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (bendras žemės plotas – 7,28 ha), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: S. Z. – 3,64 ha, V. Z. – 1,82 ha ir O. B. – 1,82 ha. Šiame sprendime nurodyta, kad šis sprendimas įteikiamas S. Z. turtinių teisių perėmėjams.

38. Kauno apskrities viršininko 2002-08-29 įsakymu Nr. 02-08-4764 nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą, kurio bendras plotas 20,00 ha, esantį (duomenys neskelbtini): V. Z. į 5,83 ha plotą, O. B. į 2,51 ha plotą, S. Z. į 11,66 ha plotą.

39. 2002-08-29 Kauno apskrities viršininko sprendime Nr. 72/17693 nurodyta, kad S. Z. atkuriamos nuosavybės teisės į 11,66 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (bendras plotas – 18,23 ha žemės, 1,77 ha miško), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: S. Z. – 11,66 ha su O. B. – 2,51 ha ir V. Z. – 5,83 ha. Sprendime taip pat nurodyta, kad šis sprendimas įteikiamas S. Z. turtinių teisių perėmėjams.

40. V. Z. (ieškovo tėvas) mirė (duomenys neskelbtini). V. Z. palikimą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu po ½ dalį priėmė jo vaikai A. Z. ir E. Z..

41. 2023-01-23 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad žemės sklypo, kurio plotas 7,3074 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis nuosavybės teise priklauso A. Z., 1/8 dalis nuosavybės teise priklauso E. Z., 182/728 dalys priklauso J. D., 364/728 dalys priklauso S. Z.. S. Z. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2002-04-16 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-2032, įrašas galioja nuo 2002-04-16. Atitinkamai nurodyta, kad žemės sklypo, kurio plotas 20,00 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 583/4000 dalys nuosavybės teise priklauso A. Z., 583/4000 dalys nuosavybės teise priklauso E. Z., 251/2000 dalys priklauso A. V., 1166/2000 dalys priklauso S. Z.. S. Z. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2002-08-29 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-4764, įrašas galioja nuo 2002-08-29.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

42. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog dėl žemėtvarkos institucijų darbuotojų neveikimo (ir netinkamo veikimo) ieškovo tėvas negalėjo įgyvendinti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovo vertinimu, nors institucija ir neprivalėjo rūpintis įpėdinių paieška, tačiau gavusi duomenis apie tai, kad S. Z. neturi įpėdinių, privalėjo nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir informuoti kitus pretendentus apie teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę, kuri dar yra nerealizuota. Ieškovas akcentuoja, jog nuo pat pirminio prašymo atkurti nuosavybę pateikimo dienos jo tėvas pradėjo dirbti natūra grąžinamus žemės sklypus, pasirašinėjo dokumentus, dalyvavo žemės sklypų matavimuose, teikė deklaracijas pagal dirbamų plotų žemės ūkio naudmenas, atliko kitus veiksmus. V. Z. visada laikė save tiek savo, tiek S. Z. atkurtų žemės sklypų savininku. Ieškovo vertinimu, teritorinis žemėtvarkos skyrius, būdamas valstybinė institucija, paaiškėjus, kad S. Z. įpėdinių neturi, privalėjo inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. Z. vardu sustabdymą, kad kiti pretendentai, šiuo atveju V. Z., vadovaudamasis 1997-07-01 priimtu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, pateiktų prašymą į likusius neatkurtus senelių žemės sklypus.

43. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) (redakcijos, galiojusios Kauno apskrities viršininko 2002 m. balandžio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsakymų ir sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo metu) 2 straipsnyje įtvirtintas sąrašas piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) piliečiams, kurių turtas nėra iki 1940 m. birželio 15 d. okupacijos išvaržytas ar įkeistas.

44. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta – jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

45. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Įgyvendinimo tvarka) (redakcija, galiojusi nuo 2001-11-17) 2 punkte nustatyta, kad prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia šie Lietuvos Respublikos piliečiai: turto savininkai – asmenys, kurių nekilnojamasis turtas pagal buvusios TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas (2.1 punktas); asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai (2.2 punktas); turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos (1939–1990) metais emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (2.3 punktas); turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (2.4 punktas); asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos bei tvarkos sudarytais testamentu (naminiu testamentu), sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitokiu rašytiniu dokumentu, taip pat piliečiai, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko savo turtą (2.5 punktas).

46. Įgyvendinimo tvarkos 3 punkte nurodyta – mirus šios tvarkos 2.1–2.4 punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

47. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 1991-11-21 ir 1993-08-02 S. Z. (duomenys neskelbtini) tarnybai pateikė prašymus grąžinti žemę Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 punkto pagrindu. Įvertinus į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytiniu įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju S. Z. turėjo teisę (kartu su kitais pretendentais V. Z. ir O. B.) įstatymo nustatytu terminu kreiptis į nuosavybės teises atkuriančią instituciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančias buvusių savininkų E. Z. ir L. Z. žemių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis.

48. (duomenys neskelbtini) S. Z. sudarė testamentą, kuriame nurodė, jog S. Z. mirties atveju, jeigu jai bus atstatyta nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tai to sklypo tris hektarus palieka S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Iš paveldėjimo bylos nustatyta, kad S. B. savo paveldėjimo teisės nerealizavo. (duomenys neskelbtini) S. Z. testamentas, taip pat ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinantys dokumentai buvo pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai.

49. Kaip nustatyta, S. Z. mirė (duomenys neskelbtini), mirė našle, vaikų neturėjo. Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo nustatyta, kad S. Z. turtas (1) gyvenamasis namas su priestatu, kurio bendras plotas 47,14 kv. m, viralinė 21 m, sandėlis 31 m, tvartas 41 m, daržinė 51 m, malkinė 61 m, kiemo įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių inventorizacinis įkainojimas 3664,00 Lt, priklausę S. Z. pagal inventorizavimo biuro pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1997-05-16, ir registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) indėlio kompensacinė sąskaita (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo pagal įstatymą teisę atitenka valstybei, atstovaujamai Raseinių rajono Valstybinės mokesčių inspekcijos.

50. Kauno apskrities viršininko 2002-04-16 įsakymu Nr. 02-08-2032 nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą, kurio bendras plotas 7,28 ha, esantį (duomenys neskelbtini): V. Z. į 1,82 ha plotą, O. B. į 1,82 ha plotą, S. Z. į 3,64 ha plotą. 2002-04-16 Kauno apskrities viršininko sprendime Nr. 72/17391 nurodyta, kad S. Z. atkuriamos nuosavybės teisės į 3,64 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (bendras žemės plotas – 7,28 ha), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: S. Z. – 3,64 ha, V. Z. – 1,82 ha ir O. B. – 1,82 ha. Šiame sprendime nurodyta, kad šis sprendimas įteikiamas S. Z. turtinių teisių perėmėjams. Kauno apskrities viršininko 2002-08-29 įsakymu Nr. 02-08-4764 nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą, kurio bendras plotas 20,00 ha, esantį (duomenys neskelbtini): V. Z. į 5,83 ha plotą, O. B. į 2,51 ha plotą, S. Z. į 11,66 ha plotą. 2002-08-29 Kauno apskrities viršininko sprendime Nr. 72/17693 nurodyta, kad S. Z. atkuriamos nuosavybės teisės į 11,66 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini)(bendras plotas – 18,23 ha žemės, 1,77 ha miško), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: S. Z. – 11,66 ha su O. B. – 2,51 ha ir V. Z. – 5,83 ha. Sprendime taip pat nurodyta, kad šis sprendimas įteikiamas S. Z. turtinių teisių perėmėjams.

51. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, S. Z. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės S. Z. atkurtos 2002-04-16, 2002-08-29.

52. Kaip jau minėta, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

53. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad nuosavybės teises atkuriančioji institucija, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, pagrįstai atkūrė nuosavybės teises mirusiosios S. Z. vardu ir nėra pagrindo spręsti, kad Kauno apskrities viršininko administracija nuosavybės teisės atkūrimo procese nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju nuosavybės teises atkuriančioji institucija turėjo duomenis apie S. Z. aiškiai išreikštą valią atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų E. Z. ir L. Z. žemes, t. y. turėjo jos prašymą atkurti nuosavybės teises, turėjo giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinančius dokumentus, taip pat ir duomenis apie tai, kad S. Z. yra sudariusi testamentą. Kaip šiuo atveju pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nei Atkūrimo įstatymas, nei Įgyvendinimo tvarka nenustatė institucijai, vykdžiusiai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, pareigos atlikti asmens, padavusio prašymą atkurti nuosavybės teises, įpėdinių paiešką.

54. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/1999; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2008).

55. Taigi teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl, mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir yra paveldima bendra tvarka. S. Z. (duomenys neskelbtini) mirus, jos teisė į nuosavybės atkūrimą egzistavo ir buvo jos palikimo dalimi.

56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog nuosavybės teises atkuriančioji institucija, gavusi duomenis apie tai, kad S. Z. neturi įpėdinių, privalėjo nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir informuoti kitus pretendentus apie teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę, privalėjo inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. Z. vardu sustabdymą, kad kiti pretendentai, šiuo atveju V. Z., pateiktų prašymą į likusius neatkurtus senelių žemės sklypus, yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad šiuo atveju nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, nesilaikant galiojusiuose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo ar pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo keisti Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 02-08-2032 ir 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 02-08-4764 bei Kauno apskrities 2002 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 72/17391 ir 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 72/17693.

57. Apeliaciniame skunde ieškovas, vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punktu, prašo teismo nustatyti, kad S. Z. priklausančios žemės sklypų dalys, į kurias jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso V. Z., tačiau nei nurodė, kokiais įstatymo nustatytais pagrindais jis prašo tai nustatyti, nei įrodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasis prašo pripažinti V. Z. asmenine nuosavybe žemės sklypo dalis, kurios buvo atkurtos S. Z..

58. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad patikslintą ieškinį dėl pažeistos teisės gynimo pareiškė ieškovas E. Z., kuris galimybę ginti savo pažeistas teises įgijo tik po savo tėvo V. Z. mirties priėmęs jo palikimą, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovo vertinimu, būtent nuo tos dienos, kai atsiranda teisė, ir nuo to momento, kai suvokiama, jog ši teisė buvo pažeista, turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Ieškovas akcentuoja, kad nustatydamas ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, teismas padarė CK 1.127 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklių pažeidimą, kadangi ieškovas neturėjo teisės kelti klausimus dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus tol, kol jų savininkas buvo V. Z.. Ieškovas tol, kol netapo mirusio tėvo turto perėmėju, negalėjo ginti pažeistos teisės. Teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę ir senaties termino pradžią skaičiuoti nuo teisės įgijimo ir sužinojimo apie pažeistą teisę momento. Be to, šiame civiliniame ginče neturėtų būti taikomas ir sutrumpintas 30 dienų senaties terminas sprendimams nuosavybės teisių atkūrimo procese apskųsti, nes ieškiniu prašoma pripažinti, kad ginčo žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise priklausė V. Z., kuris juos valdė, prižiūrėjo ir laikė save šių sklypų savininku apie 20 metų.

59. Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Dėl ieškinio senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

60. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

61. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

62. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atkūrimo įstatymo (redakcijos, galiojusios Kauno apskrities viršininko 2002 m. balandžio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsakymų ir sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo metu) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikoma, kad specialiajame įstatyme – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje – nustatytas trisdešimties dienų terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas, taikomas piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat kitiems asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą dėl teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2011; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007).

64. Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek V. Z., tiek ir O. B. buvo žinoma apie nuosavybės teisės atkūrimą S. Z. (Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-04-16 įsakymo Nr. 02-08-2032 bei Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-08-29 įsakymo Nr. 02-08-4764 dėl nuosavybės teisių atkūrimo prieduose nurodyti piliečiai, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės ir suteikiami sklypai asmeninės ar bendrosios nuosavybės teisėmis sąrašai; 2001-02-24 ir 2004-10-15 Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymose dėl V. Z. nuosavybes teises patvirtinančių dokumentų nurodyti asmenys (V. Z., S. Z. ir O. B.), kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, taip pat jiems tenkančių dalių plotai; 2002-03-18 žemės valdos plane, pasirašytame V. Z., žymima V. Z., O. B., S. Z. (mirusi) priklausanti žemės valda Nr. (duomenys neskelbtini); 2003-12-02 O. B. ir V. Z. susitarime nurodyta, kad O. B. savo susigrąžintą nuosavybės teise žemę 2,83 ha (duomenys neskelbtini) atiduoda naudotis broliui V. Z., vietoj šios žemės sutinka naudotis žemės plotu 7,28 ha, kuris yra bendroje nuosavybėje su V. Z., S. Z. ir O. B.; 2023-01-23 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad žemės sklypo, kurio plotas 7,3074 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis nuosavybės teise priklauso A. Z., 1/8 dalis nuosavybės teise priklauso E. Z., 182/728 dalys priklauso J. D., 364/728 dalys priklauso S. Z.. S. Z. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2002-04-16 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-2032, įrašas galioja nuo 2002-04-16. Atitinkamai nurodyta, kad žemės sklypo, kurio plotas 20,00 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 583/4000 dalys nuosavybės teise priklauso A. Z., 583/4000 dalys nuosavybės teise priklauso E. Z., 251/2000 dalys priklauso A. V., 1166/2000 dalys priklauso S. Z.. S. Z. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2002-08-29 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-4764, įrašas galioja nuo 2002-08-29). Kaip nustatyta, V. Z. ne tik žinojo apie nuosavybės teisės atkūrimą S. Z., bet ir, kaip nurodė ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, dirbo natūra grąžinamus žemės sklypus, pasirašinėjo dokumentus, dalyvavo žemės sklypų matavimuose, teikė deklaracijas pagal dirbamų plotų žemės ūkio naudmenas, aktyviai atlikto kitus veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. Z. buvo žinoma apie nuosavybės teises atkuriančios institucijos priimtus sprendimus, jis suprato jų esmę, jam buvo žinomi asmenys, kuriems nuosavybės teisė buvo atkurta, ir tokia situacija jį tenkino.

65. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ne tik yra praleistas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, bet ir sutrumpintas 30 dienų ieškinio senaties terminas (Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). V. Z. nuo ginčijamų įsakymų ir sprendimų priėmimo apie juos žinojo, žinojo jų esmę, žinojo apie nuosavybės teisės atkūrimą S. Z., taip pat apie S. Z. mirtį, aktyviai dalyvavo ne tik nuosavybės teisės atkūrimo procese bet ir aktyviai atliko kitus veiksmus, susijusius su grąžinamais žemės sklypais. V. Z. nuosavybės teisės atkūrimo proceso metu buvo aktyvus, galėjo suprasti apie savo teisių pažeidimą, jeigu toks pažeidimas buvo, ir ginti savo galimai pažeistas teises, ko šiuo atveju nedarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Tokias aplinkybes patvirtinančių argumentų ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, šiuo atveju ieškovas ieškinį reiškia ne savo vardu, o savo mirusio tėvo vardu ir prašo pakeisti įsakymus bei sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo S. Z., vietoje S. Z. įrašant ne jį – E. Z., o jo tėvą – V. Z.. Tai, kad V. Z. negynė savo teisių teismine tvarka per nustatytą terminą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas galimybę ginti savo pažeistas teises įgijo tik po savo tėvo V. Z. mirties, ir ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo to momento, kada ieškovas, kaip V. Z. paveldėtojas, sužinojo apie tai, kad nuosavybės teisė atkurta S. Z., ir įgijo galimybę ginti pažeistas teises.

66. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju yra praleistas, pagrindo jį atnaujinti nėra, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė pagrįstai (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

67. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė