Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-2059-794/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-14
Bylos Nr.: e2A-2059-794/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-68-3-31532-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: UAB „Delikana“
Advokatai: Renata Jurgelevičienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2059-794/2021 Teisminio proceso Nr. 3-68-3-31532-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.4; 3.2.6.1; 3.3.1.15; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Renatai Jurgelevičienei, atsakovo atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, L. T., trečiojo asmens atstovui O. Z., išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Delikana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2524-909/2021 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Jusmiga“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Admivista“, ieškinį atsakovui UAB „Delikana“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas BUAB „Jusmiga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti Tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 18-1, sudarytą tarp ieškovo BUAB „Jusmiga“ ir atsakovo UAB ,,Delikana“, negaliojančia dėl apsimestinumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnis), nes šalys šia sutartimi siekė pridengti neteisėtą atsakovo UAB „Delikana“ atleidimą nuo prievolės mokėti dalį (pagal Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis) parduotų transporto priemonių kainos, t. y. 25 652 Eur; 2) pripažinti, kad tikrasis ieškovo UAB „Jusmiga“ ir atsakovo UAB „Delikana“ susitarimas dėl atleidimo nuo dalies (25 652 Eur) transporto priemonių kainos mokėjimo (neatlygintino perdavimo) yra neteisėtas ir konstatuoti, kad UAB „Delikana“ neatsiskaitė su ieškovu UAB „Jusmiga“, t. y. nesumokėjo 25 652 Eur kainos dalies; 3) priteisti ieškovui BUAB „Jusmiga“ iš atsakovo UAB ,,Delikana“ 25 652 Eur skolos pagal pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti ieškovui BUAB „Jusmiga“ iš atsakovo UAB ,,Delikana“ 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 25 652 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti ieškovui BUAB „Jusmiga“ visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Pripažino Tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 18-1, sudarytą tarp ieškovo BUAB „Jusmiga“ ir atsakovo UAB ,,Delikana“, negaliojančiu ir apsimestiniu sandoriu. Pripažino, kad ieškovo UAB „Jusmiga“ ir atsakovo UAB „Delikana“ susitarimas dėl atleidimo nuo dalies (25 652 Eur) transporto priemonių kainos mokėjimo (neatlygintino perdavimo) yra neteisėtas. Priteisė ieškovui BUAB „Jusmiga“ iš atsakovo UAB „Delikana“ 25 652 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 652 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Delikana“ 652 Eur žyminio mokesčio ir 11,03 Eur pašto išlaidų, iš viso 663,03 Eur.

3. Teismas sprendė, jog šalių sudaryta Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01 prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai įrodė šalių sudaryto Tarpusavio skolų užskaitymo sutarties Nr. 18-01 neteisėtumą, apsimestinumą, t. y. Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01 sudaryta be datos, vidinėje apskaitoje duomenų apie tokį sudarytą sandorį nėra, atsakovas nepateikė pagrįstų duomenų ar argumentų apie tokio sandorio teisėtumą ir galiojimą, todėl ieškovui pareikalavus atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų pagal trišales pirkimo – pardavimo sutartis, buvo sudaryta fiktyvi Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01, lydima 2018 m. gegužės 14 d. Tarpusavio skolų suderinimo akto bei 2018 m. spalio 18 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto. Teismas konstatavo, kad ginčo sandorio šalių sąžiningumo prezumpcija šioje byloje buvo paneigta, Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01 yra apsimestinė, neatspindinti tikrosios sandorio šalių vidinės ir išorinės valios, o atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

4. Taip pat teismas teismas nurodė, kad atsakovo 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio apyvartos detalizacija laikytinas juridinę reikšmę turintis dokumentas – atspindi atsakovo ir ieškovo sudarytų sandorių, teisinių santykių visumą, Tarpusavio skolų užskaitymo sutarties Nr. 18-01 neteisėtumą ir apsimestinumą. Nustačius ir įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad Tarpusavio skolų užskaitymo sutarties Nr. 18-01 duomenys neatitinka 2018 m. laikotarpio apskaitos registro duomenų 2018 m. gegužės 14 d., tokie duomenys nebuvo įtraukti, atsakovas pažeidė trišalių pirkimo – pardavimo 5.1 punktus, atsiskaitymo neatlikdamas ir neapskaitydamas iki 2018 m. gegužės 14 d. (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 18 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti kaip pagrįsti, yra pagrindas pripažinti Tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 18-1, sudarytą tarp ieškovo BUAB „Jusmiga“ ir atsakovo UAB ,,Delikana“, negaliojančiu ir apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 straipsnis). Pripažinus išorinį Tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 18-01 apsimestiniu sandoriu, vidinis tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris nelieka galioti dėl apsimestinumo, todėl taikė restituciją, pripažįstant, kad tikrasis ieškovo UAB „Jusmiga“ ir atsakovo UAB „Delikana“ susitarimas dėl atleidimo nuo dalies (25 652 Eur) transporto priemonių kainos mokėjimo (neatlygintino perdavimo) yra neteisėtas bei konstatuojant, kad UAB „Delikana“ neatsiskaitė su ieškovu UAB „Jusmiga“, t. y. nesumokėjo 25 652 Eur kainos dalies. Atsakovui neatsiskaičius su ieškovu pagal 2018 m. gegužės 14 d. trišalių pirkimo pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1 punktus, ieškovui priteisė sutartyse numatytas sumas, t. y. 25 652 Eur (10 164 Eur + 10 164 Eur + 2 662 Eur + 2 662 Eur) (CK 1.87 straipsnio 1 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Apeliantas (atsakovas) UAB „Delikana“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – BUAB „Jusmiga“ ieškinį atsakovui UAB „Delikana“ atmesti visiškai.

6. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžiamas su tikslu nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su trišalių pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymu, susitarimų dėl įskaitymų derinimu, įskaitymų taikymo praėjus mėnesiui laiko po trišalių sutarčių pasirašymo priežasčių nustatymui tiek UAB „Delikana“ atžvilgiu, tiek UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atžvilgiu, kadangi abi šios įmonės įskaitymus pagal 2018-05-14 sutartį taikė tik 2018-06-14. Būtina nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir kaip kiekviena iš trijų šalių faktiškai vykdė sutartį. Būtina nustatyti, kaip tarp UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prižiūrėjo sąžiningą sutarčių vykdymą.

7. Apeliantas nurodo, jog byloje surinktus įrodymus teismas vertino selektyviai, t. y. buhalterinėje apskaitoje 2018-05-14 dienai neradęs apskaitytos užskaitos, teismas 2018-06-14 taikytą užskaitą nuo ginčo santykio atskyrė ir sistemiškai šių dviejų veiksmų nevertino, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tai, kad sutartimi šalių suderintas susitarimas dėl įskaitymo buhalterinėje dokumentacijoje buvo apskaitytas po vieno mėnesio laiko, šio sandorio nepaneigia ir jo nepanaikina. Pirmosios instancijos teismas turėjo sistemiškai įvertinti visus bylose esančius rašytinius įrodymus (2018-05-14 trišales sutartis, 2018-06-14 išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir 2018-06-14 fiksuotus duomenis buhalterinėse sistemose), tačiau tai padaryta nebuvo, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas sprendimas, grindžiamas buhalteriniais formalumais, o ne sandorių esme (daiktų perdavimu, pinigų gavimu, pinigų įskaitymu). Kaip jau buvo minėta, Tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 18-1, sudarytą tarp UAB „Jusmiga“ ir UAB „Delikana“ teismas pripažino negaliojančia iš esmės dėl dviejų priežasčių: 1) sutartyje nėra nurodyta jos sudarymo data, 2) UAB „Delikana“ apyvartos detalizacijoje 2018-05-14 dienai (kai buvo sudarytos keturios pirkimo - pardavimo sutartys) nėra apskaityto įskaitymo, o 2018-06-14 dienai 25.652,00 Eur sumai yra fiksuotas kreditas, kurio tipas nurodytas kaip „mokėjimas“, o ne kaip „įskaitymas“. Susiklosčiusią situaciją vertinant ekonominiu aspektu bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principu šiuo konkrečiu atveju nei vienos iš trijų šalių ekonominiai interesai nebuvo pažeisti. UAB „Jusmiga“ buvo gavusi avansines permokas iš UAB „Delikana“ 31.591,93 Eur sumai, o UAB „Delikana“ turėjo prievolių pagal 2018-05-14 trišales pirkimo – pardavimo sutartis 25.652,00 Eur sumai. Pritaikius įskaitymą įvyko sandoris, kurio pasėkoje UAB „Delikana“ įgijo transporto priemones, o UAB „Jusmiga“ susimažino savo prievoles. Įskaitymas atsispindi buhalterinėje apskaitoje. Pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė formaliai, t. y. kritikuodamas UAB „Delikana“ vidaus buhalterinės apskaitos vedimą, o ne atskleisdamas bylos esmę ir aiškinantis realų turtinių teisių pažeidimo buvimą ar nebuvimą.

8. Apelianto nuomone apyvartos detalizacija šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad mėnesio eigoje įskaitymas buvo fiksuotas buhalterinėje apskaitoje, bet apyvartos detalizacija negali būti pagrindu pripažinti negaliojančiu susitarimą dėl įskaitymo ir jo taikymą.

Šalies argumentai

9. Ieškovas BUAB „Jusmiga“ atsilepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas klaidina apeliacinės instancijos teismą, nurodydamas neva apskaitoje 2018 m. birželio 14 d. buvo apskaitytas įskaitymas. Kaip jau ne kartą minėta, 2018 m. birželio 14 d. operacija nurodyta kaip „mokėjimas“. Antra, apeliantas visiškai ignoruoja Teismo argumentus, kad įskaitymo operacijos data iš 2018 m. gegužės 14 d. negalėjo būti pakeista į 2018 m. birželio 14 d. Tai pažeidžia imperatyvią Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatą. Toks sandoris (su pakeista data) negalioja ir yra niekinis, tokio niekinio sandorio pasekmes teismas taiko ex officio (CK 1.80, 1.78 straipsnio 5 dalis). Trečia, Teismas taip pat Sprendime išsamiai motyvavo, kad Ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir prašymas Trečiajam asmeniui (2018-06-14) neturi nieko bendra su Atsakovo atsiskaitymu, nes Atsakovas pagal Pirkimo pardavimo sutarčių 5.1 punktus turėjo būti atsiskaitęs iki 2018 m. gegužės 14 d.

10. Ieškovas taip pat pastebi, kad Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad 2018 m. gegužės 14 d. neturėjo prieš ką atlikti įskaitymą (antra įskaitymo sąlyga - šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai), kas taip pat patvirtina, kad sąlygų įskaityti nebuvo. Apeliantas savo skunde (68 pastraipoje) taip pat paaiškino, kad jis 2018 m. gegužės 14 d. neturėjo prieš ką atlikti įskaitymą. Ieškovas dar kartą pažymi, kad Teismas išvadas dėl ginčijamo įskaitymo sandorio apsimestinumo padarė ne dėl klaidos operacijos pavadinime ar dėl datos nenurodymo, o išvadas padarė įvertinęs faktų ir įrodymų visumą, Atsakovo pozicijos prieštaringumą.

11. Trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu apelianto ir trečiojo asmens atstovai palaikė apeliacinio skundo argumentus, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą p[pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui BUAB „Jusmiga“ Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Admivista“. Ieškovas ir trečiasis asmuo 2016 m. vasario 1 d. pasirašė dvi Lizingo sutartis dėl dviejų vilkikų; 2016 m. vasario 2 d. – dvi Lizingo sutartis dėl dviejų puspriekabių. Ieškovui, susidūrus su finansinėmis problemomis ir ėmus vėluoti vykdyti mokėjimus, bendru šalių sutarimu buvo nuspręsta perleisti lizingą (galimybę lizingo būdu įgyti transporto priemones) ieškovo pasiūlytam trečiajam asmeniui (šioje byloje atsakovui UAB „Delikana“). Tuo tikslu tarp šalių 2018 m. gegužės 14 d. buvo pasirašytos Trišalės sutartys, pagal kurias trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nupirko iš ieškovo du vilkikus ir dvi puspriekabes, aptartas Lizingo sutartyse, kurias pagal naujas lizingo sutartis perdavė valdyti ir naudotis UAB „Delikana“. Pagal Trišalių sutarčių 5.2 punktą trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ privalėjo sumokėti ieškovui 38 487 Eur per 3 darbo dienas nuo momento, kai pirkėjas gaus pardavėjo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir kitus dokumentus, o kitą kainos dalį pagal Trišalių sutarčių 5.1 punktą turėjo sumokėti atsakovas UAB „Delikana“. Ieškovas 2018 m. birželio 14 d. išrašė ir pateikė trečiajam asmeniui PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUS18066 bendrai 64 130 Eur sumai bei prašymą, kad trečiasis asmuo įskaitytų pagal šią faktūrą gautas lėšas ieškovo įsipareigojimams trečiajam asmeniui. Minėtų sutarčių 5.1 punktuose buvo nurodyta, kad atsakovas UAB „Delikana“ sumokėjo ieškovui UAB „Jusmiga“ dalį parduodamos transporto priemonės kainos prieš pasirašant sutartį. 5.1 punktuose numatyta tvarka, nurodyta sumokėta suma yra įskaitoma kaip dalis pirkėjo (UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) mokėtinos kainos ir kaip lizingo gavėjo (UAB „Delikana“) pradinė įmoka (arba jos dalis) pagal lizingo sutartį. Pagal minėtus 5.1 sutarčių punktus, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atsakovas sumokėjo ieškovui UAB „Jusmiga“ 10 164 Eur, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 164 Eur, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 662 Eur, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 662 Eur. Pagal šias keturias sutartis atsakovas sumokėjo ieškovui 25.652 Eur ir ši suma buvo įskaityta kaip atsakovo pradinė įmoka pagal atsakovo ir trečiojo asmens 2018 m. gegužės 14 d. sudarytas lizingo sutartis, sumos pagal 5.1 punktus. Tarpusavio skolų užskaitymo sutartyje Nr. 18-01 nurodyta, kad 2018 m. gegužės 14 d. UAB „Jusmiga“ skolinga atsakovui 31.591,93 Eur, o atsakovas pagal trišalius sandorius skolingas įmonei UAB „Jusmiga“ 25.652 Eur, atlikus užskaitą UAB „Jusmiga“ liko skolingas atsakovui 5.939,93 Eur.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad šalių sudaryta Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01 prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Teismo vertinimu Tarpusavio skolų užskaitymo sutarties Nr. 18-01 sudarymo metu, tokios sutarties tikslas buvo ne įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, bet neatlygintinai perimti keturių transporto priemonių valdymą, nesumokant pradinių įmokų, siekiant pridengti neteisėtą vidinį susitarimą sudarant Tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 18-01. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Taigi pagal šią įstatymo normą, kai viena šalis teigė, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita šalis tai neigė, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai įrodė šalių sudaryto Tarpusavio skolų užskaitymo sutarties Nr. 18-01 neteisėtumą, apsimestinumą, t. y. Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01 sudaryta be datos, vidinėje apskaitoje duomenų apie tokį sudarytą sandorį nėra, atsakovas nepateikė pagrįstų duomenų ar argumentų apie tokio sandorio teisėtumą ir galiojimą, todėl buvo sudaryta fiktyvi Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01, lydima 2018 m. gegužės 14 d. Tarpusavio skolų suderinimo akto bei 2018 m. spalio 18 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto. Kadangi pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką ieškovui teko pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad šalių sudaryta Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01 yra apsimestinė. Teismas sprendė, kad ginčo sandorio šalių sąžiningumo prezumpcija šioje byloje buvo paneigta, Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01 yra apsimestinė, neatspindinti tikrosios sandorio šalių vidinės ir išorinės valios, o atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas UAB „Delikana“) ir trečiasis asmuo ginčija tokį pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir prašo ieškinį atmesti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsprendė kilusio ginčo iš esmės, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias su įskaitymų taikymu, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad sandoris yra apsimestinis, turėjo nurodyti, koks sandoris iš tikrųjų yra sudarytas, kokios teisės normos tokiam sandoriui taikomos. Pirmosios instancijos teismas to nenurodė, todėl laikytina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias apsimestinių sandorių nuginčijimą, nes nenustatė tikrosios šalių valios ir tikrojo sandorio, o to padaryti ir negalėjo, nes tokių faktų ir nebuvo.

19. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

20. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paprastai simuliaciniai sandoriai, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms sandoriai, nėra akivaizdžiai niekiniai, nes simuliacinių sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių) arba sudarydamos sandorį kitam sandoriui pridengti, slepia tikrąją savo valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).

21. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad sandoris yra apsimestinis, turėjo nurodyti, koks sandoris iš tikrųjų yra sudarytas, kokios teisės normos tokiam sandoriui taikomos, tačiau to nepadarė.

23. Byloje esminė nustatyta aplinkybė, kuri liko nepaneigta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jog iki ginčijamo sandorio (tarpusavio skolų užskaitymo sutarties) ir 2018 m. gegužės 14 d. trišalių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, ieškovas UAB „Jusmiga“ buvo skolingas atsakovui (apeliantui) UAB „Delikana“ 31.591,93 Eur sumą, kuri susikaupė dėl išankstinių mokėjimų grynais pinigais ir bankiniais pavedimais ir buvo apskaityta 2021 sąskaitoje “Išankstiniai mokėjimai tiekėjams“. Avansinė permoka sukaupta išankstiniais mokėjimais ir skola pagal 4 pirkimo – pardavimo sutartis laikytinos vienarūšiais piniginiais reikalavimai, kurių atžvilgiu yra galima taikyti įskaitymą (CK 6.130 straipsnis). Tokiu būdu šiuo konkrečiu atveju buvo visi pagrindai įskaitymo taikymui. Šias aplinkybes patvirtina tiek 2018 m. gegužės 14 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, patvirtinantis ieškovo skolos likutį – 31.591,93 Eur atsakovui, tiek 2018 m. spalio 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuris patvirtina, jog po to, kai buvo atliktas įskaitymas (31.591,93 25.652,00) ieškovo skola atsakovui liko tik 6.050,02 Eur, tiek ieškinio priedas Nr. 25, kuriame atsispindi mokėjimai, be kita ko šių aplinkybių t. y. tai, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui neginčijo ir pats ieškovas ir kt.

24. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, visiškai akivaizdu, jog ieškovui esant skolingam atsakovui 31.591,93 Eur sumą, o UAB „Delikana“ turint prievolių ieškovui pagal 2018 m. gegužės 14 d. trišales pirkimo – pardavimo sutartis 25.652,00 Eur sumai, pritaikius įskaitymą įvyko sandoris, kurio pasekoje UAB „Delikana“ įgijo transporto priemones, o UAB „Jusmiga“ susimažino savo prievoles atsakovui UAB „Delikana“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo susitarimas dėl atleidimo nuo dalies (25.652,00 Eur) transporto priemonių kainos mokėjimo, o šalių sudaryta Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01 prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir/ar yra apsimestinė yra visiškai nepagrįsta.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju nei vienos iš trijų šalių ekonominiai interesai nebuvo pažeisti (CK 1.5 straipsnis). UAB „Jusmiga“ buvo gavusi avansines permokas iš UAB „Delikana“ 31.591,93 Eur sumai, o UAB „Delikana“ turėjo prievolių pagal 2018 m. gegužės 14 d. trišales pirkimo – pardavimo sutartis 25.652,00 Eur sumai. Pritaikius įskaitymą įvyko sandoris, kurio pasekoje UAB „Delikana“ (kaip lizingo gavėjas) įgijo transporto priemones, o UAB „Jusmiga“ susimažino savo prievoles.

26. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01 šalių sudaryta be datos, o 2018 m. birželio 14 d. apskaitytas kitas sandoris, tačiau ne Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-01, dėl ko pažeidžiamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies imperatyvus reikalavimas laikytis chronologinės tvarkos, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, jog nurodyti argumentai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti sandorio ydingumą. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, jog atsakovas minėtą tarpusavio skolų užskaitymo sutartį atsakovo vidinėje apskaitoje įtraukė praėjus vienam mėnesiui t. y. 2018 m. birželio 14 d. Pirmiausia, prievolių, kurių abi šalys yra juridiniai asmenys, įskaitymo faktas gali būti patvirtintas įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, o ne išimtinai tik juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiuose dokumentuose užfiksuotais faktiniais duomenimis. Antra, įskaitymo faktą patvirtina ne tik pats išrašas iš vidinės buhalterinės apskaitos sistemos, bet ir įsiskolinimą patvirtinantys duomenys, Lizingo sutartys, trečiojo asmens išrašyta PVM sąskaita faktūra. Be kita ko, sutiktina ir su atsakovo argumentais, pateisinančiais vėlesnį apskaitos dokumento įtraukimą. Visų pirma, būtent 2018 m. birželio 14 dieną trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ išrašė PVM sąskaitas-faktūras Nr. CFL1825400, Nr. CFL1825401, Nr. CFL1825402, Nr. CFL1825403, pagal trišales pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai šių sutarčių sumai 64.130,00 Eur. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose atsispindi ir yra įtraukta lizingo gavėjo UAB „Delikana“ sumokėta pradinė įmoka 25.652,00 Eur (10.164,00+10.164,00+2.662,00+2.662,00), pagal trišales pirkimo – pardavimo sutartis. Be to, vadovaujantis Trišalių pirkimo – pardavimo sutarčių 5.2. punktu, pardavėjas UAB „Jusmiga“ pagal sutartis privalėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras pirkėjui. Šios PVM sąskaitos faktūros taip pat išrašytos 2018 m. birželio 14 d. Trišalių pirkimo pardavimo sutarčių 5.2. punkte nurodyta, jog pirkėjas (UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) įsipareigoja sumokėti likusią kainos dalį Pardavėjui (UAB „Jusmiga“) per 3 (tris) dienas nuo momento, kai pirkėjas (UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) gaus pardavėjo (UAB „Jusmiga“) išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, pasirašytą Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą, Transporto priemonės registracijos pirkėjo (UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) vardu pažymėjimo kopiją ir kt. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, priėmimo – perdavimo aktai, pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyti taip pat 2018 m. birželio 14 d. Kadangi PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2018 m. birželio 14 d., todėl UAB „Delikana“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir susijusius dokumentus į naudojamą vidinę apskaitos sistemą įtraukė vėlesniu laikotarpiu t. y. 2018 m. birželio 14 dieną.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 18-012 atsakovo UAB „Delikana“ naudojamoje vidinėje apskaitos sistemoje buvo įtraukta vėlesniu laikotarpiu, ir/ar tai, kad į UAB „Delikana“ apyvartos detalizaciją įtraukas įvykis 2018 m. birželio 14 dienai pavadinimu „mokėjimas“, o ne „įskaitymas“, taip pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą reikalavimus, savaime nėra pagrindas visais atvejais sandorį laikyti negaliojančiu. Visų pirma, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo; antra, kaip jau minėta, ieškovas buvo skolingas atsakovui; trečia, buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią pats ieškovas UAB „Jusmiga“ kaip pardavėjas sąskaitas išrašė tik 2018 m. birželio 14 d., todėl tiek atsakovas, tiek trečias asmuo buvo priklausomi ir nuo paties ieškovo elgesio, dėl ko ne tik atsakovas, bet ir trečiasis asmuo, buhalterinėje dokumentacijoje apskaitė vėliau. Ketvirta, iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo, šalys jokių pretenzijų vienai kitai nereiškė. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visos šalys buvo suinteresuotos įskaitymo atlikimu.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Tai reiškia, jog atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ir ieškovo UAB „Jusmiga“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kuriais keliamas klausimas dėl įrodinėjimo priemonių, kuriomis gali būti patvirtintas prievolių įskaitymo faktas, yra nepagrįsti. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė įskaitymo atlikimą.

30. Tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu (CK 6.130 straipsnis), turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju atliktas įskaitymas atitinka visas sąlygas – šalys viena kitai turėjo reikalavimų (Nutarties 23 punktas), kurie buvo galiojantys ir vykdytini, priešpriešiniai, vienarūšiai bei apibrėžti. Taigi, atsakovo atliktas įskaitymas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nepagrįstai tarpusavio skolų užsikaitymo sutartį Nr. 18-01 pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

31. Kiti apeliantų argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teises normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą. Dėl šių priežasčių atsakovo UAB „Delikana“ apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo BUAB „Jusmiga“ ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuria ieškinys buvo patenkintas visiškai, ir ieškinį atmetus, atsakovas įgijo teisę, kad būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos, patirtos viso teismo proceso metu (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

35. Atsakovas UAB „Delikana“ pateikė duomenis, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (400,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir 350,00 Eur už tripliko parengimą) Šios advokato paslaugos apmokėtos 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymais. Atsakovo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio, todėl yra atlygintinos.

36. Apeliantas UAB „Delikana“ pateikė duomenis apie patirtas 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą. Pagal į bylą pateiktą pinigų priėmimo kvitą atsakovas (apeliantas) už teisines paslaugas atsiskaitė 2021 m. birželio 2 d. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl minėtos UAB „Delikana“ išlaidos atlygintinos.

37. Kadangi ieškovui iškelta bankroto byla, priteisiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas išieškotinas iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.

38. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 11,03 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistinos 11,03 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

40. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jusmiga“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Delikana“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 700 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jusmiga“ (juridinio asmens kodas 302326752) bankroto administravimui skirtų lėšų 11,03 Eur (vienuolika eurų 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė