Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, įgaliotam atstovui Remigijui Ilevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. S., J. S., Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro notarei I. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. S. patikslintu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims I. S., J. S., Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro notarei I. Z., VMI prie LR FM, prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir nuosavybės teise valdė jos sutuoktinis – ieškovas A. S.; 2) pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. S., tiksliai datos nepamena. Sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). Iki sutuoktinės mirties gyveno (duomenys neskelbtini), o paskui Norvegijoje. Žmona mirė Norvegijoje. Žmona buvo pas jį atvažiavusi į Norvegiją, nes jis dirba ir tenai gyvena apie 15 metų. Žmona pabūdavo 1 – 2 savaites ir viena grįždavo atgal į Lietuvą, nes jis dirbdavo. Kai žmona mirė, ji buvo kremuota Norvegijoje ir paskui 2021 m. rugsėjo 8 d. jis urną parvežė į Lietuvą. Pusmetį nepalaidojo žmonos dėl to, jog buvo Covid-19 pandemija ir jam niekas urnos neatidavė. Žmonos mirties liudijimą išdavė jam tuo metu, kai jis pasiėmė urną, t. y. tik 2021 m. rugsėjo mėnesį. Kai žmona mirė, jis negrįžo į Lietuvą, nes kai buvo Covid-19 pandemija, niekur nebuvo galima važiuoti. Pirmą kartą po žmonos mirties į Lietuvą grįžo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, palaidoti žmonos. Nuo to momento į Lietuvą grįždavo kartą per mėnesį, mokėdavo mokesčius už butą UAB „Admituras“. Kai būdavo išvykęs, jo būtą prižiūrėdavo kaimynas A. R., kuriam buvo palikęs buto raktus. Dabar parvažiuoja kas 1,5-2 mėnesius į Lietuvą, nes darosi bute remontus. Jam jokie procesiniai dokumentai iš atsakovo pusės nebuvo įteikti. Tiksliai nepamena kada, tačiau grįžęs į Lietuvą buvo nuvažiavęs pas notarą dėl paveldėjimo, tačiau jam buvo pasakyta, kad jis praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir turi kreiptis į teismą. Nuo kreipimosi į notarą ir kreipimosi į teismą praėjo 2 metai, o per tuos 2 metus nesikreipė į teismą dėl to, kad parvažiuodavo į Lietuvą ir čia pabūdavo tik savaitę laiko, todėl neturėjo tam laiko. Jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, kad žmonos palikimą gali priimti valstybė. Jo išsilavinimas – spec. vidurinis. Su sūnumi palaiko artimą ryšį, bendrauja nuolatos, tačiau jis taip pat jam nieko nesakė dėl palikimo priėmimo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. S. paaiškino, kad jo tėvai daug metų buvo išvykę ir gyveno Norvegijoje. Būdavo, kad jie kartu kas keletą mėnesių grįždavo į Lietuvą. Po mamos mirties tėvas taip pat buvo grįžęs į Lietuvą, gyveno tame bute. Šiame bute tėvas yra pradėjęs daryti remontus. Kai mama mirė, tėtis grįžo balandžio 10-15 dienomis, nes jo gimtadienis (duomenys neskelbtini) d. Jis išbuvo apie 3 savaites, po to vėl išvažiavo padirbėti apie mėnesį laiko į Norvegiją, po to vėl grįžo 2-3 savaitėms. Šiuo metu kai tėtis yra vienas, jis dažniau grįžta,. Tėtis Norvegijoje pabūna apie pusantro mėnesio, po to 2–3 savaitėms grįžta į Lietuvą ir gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis, grįžęs tėtis apsišiltino vieną buto sieną, nes buvo šaltas butas. Taip pat naudojasi tenai esančiais visais daiktais, mokėjo buto komunalinius mokesčius. Kai tėtis būna Norvegijoje, jis nuvažiuoja į butą, tenai pabūna. Šis butas yra vienintelė gyvenamoji vieta, kur tėtis gali gyventi Lietuvoje, o Norvegijoje nuomojasi gyvenamąją vietą. Tėtis oficialiai dirba Norvegijoje staliumi – dailide. Su tėčiu palaiko artimus ryšius, kiekvieną dieną skambinasi. Nežino, ar tėtis žinojo, kad po mamos mirties turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Apie tai jie nekalbėjo. O teisinių paveldėjimo dalykų jis ir pats nežinojo, nes jis pats nuo 18 m. buvo Airijoje ir 2021 m. gegužės 5 d. grįžo gyventi į Lietuvą. Lietuvoje buvo prabuvęs pusantro mėnesio ir susidūrus su mamos netektimi, nežinojo per kiek laiko reikia sutvarkyti paveldėjimo teisinius dalykus.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. paaiškino, kad pažįsta A. S. ir L. S., nes buvo kaimynai. Juos pažįsta 30 metų, bendravo artimai. Žino, kad L. S. yra mirusi. Ieškovas su sutuoktine gyveno Norvegijoje iki jos mirties. Dažnai grįždavo į Lietuvą, tačiau kiek tiksliai kartų grįždavo negali pasakyti, bet jie sakydavo, kad grįždavo mokesčių susimokėti. Po žmonas mirties ieškovas buvo grįžęs į Lietuvą ir po žmonos mirties grįžta beveik kas mėnesį ir gyvena tame bute. Šiuo metu ieškovas su sūnumi tvarkosi tą butą.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. paaiškino, kad pažįsta atsakovą A. S. nuo 1996-1997 m. Nurodo, jog jie iš pradžių buvo uošviai, kaimynai, nes ji atėjo gyventi į tą patį namą, kur jie gyveno. Pažinojo jo sutuoktinę L. Žino, kad L. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties L. S. su vyru visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas dirbo Norvegijoje, tai dažnai ten būdavo išvykusi ir jo žmona. Nurodo, kad butą ji turėjo (duomenys neskelbtini), bet faktiškai gyveno Šiauliuose, tačiau atvažiuodavo į butą, nes jį remontavo ir turėjo sodą. Būdavo, kad kai atvažiuodavo, ieškovas su žmona būdavo grįžę. Po žmonos mirties, ieškovą yra mačiusi tame bute, jis ten būdavo, kai grįždavo į Lietuvą.

Tretieji asmenys I. S., Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro notarė I. Z., VMI prie LR FM, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl byla išnagrinėta šiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. S. su L. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims gimė du vaikai: I. S. ir J. S. Ieškovo sutuoktinė L. S. mirė (duomenys neskelbtini) Norvegijoje. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje, 1999 m. sausio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, buvo įgytas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimu už akių nustatyta, kad A. S. ir L. S. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį iki L. S. mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu valdė butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), malkinę ir 1/6 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat pinigines lėšas, esančias AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigines lėšas, sukauptas pagal 2007 m. kovo 9 d. pensijų kaupimo sutartį UAB Luminor investicijų valdymas. Minėto sprendimo pagrindu ½ dalis nekilnojamojo turto registruota ieškovo vardu, kita ½ dalis – (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atsakovės vardu.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.

Taigi, šioje byloje dėl reikalavimo nustatyti juridinį faktą – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, faktinės aplinkybės vertintinos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. įvertinant kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio duotų ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo sutuoktinė L. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama Norvegijoje. Ieškovas po sutuoktinės mirties į Lietuvą grįžo tik 2021 m. rugsėjo 8 d., tikslu palaidoti sutuoktinę. Per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą L. S. įpėdiniai pagal įstatymą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau L. S. sutuoktinis A. S. toliau vienas liko gyventi jiems po ½ dalį priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. R. ir L. B., trečiasis asmuo J. S. Minėti asmenys patvirtino, kad ieškovas su sutuoktine dažnai būdavo išvykę į Norvegiją, nes ten dirbo ieškovas. Grįžus į Lietuvą, jie gyvendavo minėtame bute. Po ieškovo sutuoktinės mirties, ieškovas ir toliau liko dirbti Norvegijoje, periodiškai grįždavo į Lietuvą ir gyvendavo minėtame ginčo objekte. Minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo abejoti, kadangi jie neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, o trečiojo asmens J. S. nurodytos aplinkybės atitinka kitus duomenų šalinius.

Pastebėtina, jog Gyventojų registro duomenys taip pat patvirtina, kad A. S. nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki šiol savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu, (duomenys neskelbtini). Tai yra ir vienintelis ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas. Taip pat ieškovo į bylą pateikti duomenys, t. y. 2023 m. lapkričio mėn. UAB „Admituras“ išrašyta sąskaita - pranešimas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčius, apmokėjimo kvitas, taip pat UAB „Elotus“ pateikta pažyma apie sumokėtus mokesčius už šį butą per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 17 d., patvirtina, kad ieškovas tinkamai vykdė prievolę mokėti komunalinius ir kitus mokesčius už ginčo objektą, ką ir turėjo daryti faktinis buto naudotojas.

Nagrinėdamas bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name (bute), kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, taip pat namo (buto) priežiūra, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymas (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimas ir pan.) yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės atitinka paminėtus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, sudarančius pagrindą konstatuoti, kad ieškovas palikėjos L. S. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, ieškovas yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui byloje konstatavus faktą, jog A. S. po savo sutuoktinės L. S. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro notarės I. Z. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.