- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-290-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-1-40656-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 90 parų areštas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 10 d. 20.10 val. iki 2020 m. spalio 11 d. 14.51 val. (viena para), ir nuteistajam paskirta galutinė 59 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 68 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 13 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas A. P. turtas – automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
A. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas– paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš nuteistojo A. P. priteista 121,58 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2020 m. spalio 10 d., apie 19.50 val., ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Nuteistasis A. P. prašo pakeisti 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį ir A. P. paskirti švelnesnę – laisvės apribojimo bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo ar arešto bausmę, privalo įvertinti, kaip tokia bausmė paveiks nuteistojo socialinius ir darbo santykius ir ar tokio asmens resocializacija neįmanoma jo neizoliavus nuo visuomenės. Šiuo atveju, paskyrus A. P. arešto bausmę, jis neteks (duomenys neskelbtini), negalės teikti išlaikymo (duomenys neskelbtini), t. y. bus suardyti jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai.
2.2. Šiuolaikinėje baudžiamojoje politikoje prioritetas yra suteikiamas įstatyme numatytoms alternatyvioms, su laisvės atėmimu nesusijusioms bausmėms. BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė galėtų padaryti didesnį poveikį nuteistojo asmenybei, kadangi, vykdydamas teismo paskirtus įpareigojimus, nuteistasis galėtų išsaugoti teigiamus šeimos ir socialinius ryšius, gydytis nuo (duomenys neskelbtini) ar tęsti (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, nuteistajam parinko teisingą bausmę, todėl A. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1 LR BK 281¹ straipsnio sankcijoje laisvės apribojimo bausmė nenumatyta, todėl A. P. negali būti paskirta. Šio įstatymo sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas, tad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė nėra pati griežčiausia įstatyme numatyta bausmė.
3.2. Nuteistajam A. P. paskirta arešto bausmė nėra per griežta ir aiškiai neteisinga. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmę ir nustatydama jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. A. P. anksčiau yra teistas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnyje, padarymą. Naują nusikaltimą jis padarė praėjus vieneriems metams nuo ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo. Tokiu savo elgesiu nuteistasis rodo nenorą resocializuotis ir kelia pavojų sau ir aplinkiniams.
3.3 Nuteistajam paskirta arešto bausmė, be abejonės, sukelia didesnius suvaržymus nei švelnesnė laisvės apribojimo bausmė, tačiau vien tik nuteistojo pageidaujamos ir jo interesus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl A. P. kaltės nepasisako. Apeliaciniame skunde prašoma paskirtą arešto bausmę pakeisti į švelnesnę – laisvės apribojimo bausmę. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent šiuos esminius apeliacinio skundo klausimus, t. y. ar nuteistajam A. P. buvo paskirta teisinga bausmė.
8. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau jis yra teistas ir baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Nustatyta viena jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).
10. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog A. P. teisiamas ne pirmą kartą, 2019 m. liepos 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už panašiomis aplinkybėmis padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnyje (b. l. 104–107). 2019 m. rugsėjo 27 d. jis atliko teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, o 2020 m. spalio 10 d. vėl vairavo automobilį neblaivus. Nusikaltimą A. P. padarė neišnykus teistumui. 2019 m. lapkričio 1 d. ir 2020 m. rugsėjo 19 d. nutarimais administracinių nusižengimų bylose nubaustas už tai, kad pasirodė girtas viešoje vietoje ir pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 484 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (b. l. 110). Šios aplinkybės patvirtina, jog, bėgant laikui, asmens gyvenimiškos nuostatos kinta neigiama linkme.
11. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija mano, kad teismo paskirta arešto bausmė, atsižvelgiant į apeliantui inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, kėsinimosi dalyką, jo vertingumą, kaltės formą, nėra aiškiai per griežta. Be to, byloje nėra duomenų apie išimtines aplinkybes, dėl kurių nuteistajam paskirta bausmė galėtų būti švelninama. Apelianto šeiminį, socialinį gyvenimą apibūdinančios aplinkybės ((duomenys neskelbtini) UAB „T.“ (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini)) buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, jos būdingos daugeliui nuteistųjų, o byloje nėra duomenų, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis būtų padaręs dėl išimtinai sudėtingos ar beviltiškos padėties, neturėdamas kitos išeities ar egzistuojant kitoms panašioms aplinkybėms, kurios leistų spręsti apie mažesnį jo asmenybės ir padarytų veikų pavojingumą. Taigi, švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia galimybę tai padaryti, jei paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo principui, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Todėl nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri sumažinta trečdaliu (taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas), paliekama nepakeista.
12. Skundžiamo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suklysta nurodant baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo ketverius metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones – termino eigos skaičiavimo pradžią – nuo 2019 m. spalio 13 d. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – A. P. buvo paskirta 2020 m. spalio 13 d. nutarimu (b. l. 94). Taigi nuteistojo teisė vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones buvo apribota nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, 2020 m. spalio 13 d. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, nekeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo ketverius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones – termino eigos pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. spalio 13 d.