Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2280-653/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-10
Bylos Nr.: 2A-2280-653/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27968-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jelena Šiškina
Atsakovas: UAB „Sadvita ir Ko“
Ieškovas: UAB „Seifuva“

Kategorijos

43.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2280-653/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27968-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 43.2; 61; 121.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sadvita ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1913-937/2014 pagal ieškovo UAB „Seifuva“ ieškinį atsakovui UAB „Sadvita ir Ko“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Seifuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sadvita ir Ko“ 835,58 Lt be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų, 23,01 Lt palūkanų už naudojimąsi be teisinio pagrindo gautomis piniginėmis lėšomis laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2013-08-05, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad vykdant krovinio pervežimo sutartį ieškovas, laikydamas atsakovo reikalavimą neteisėtu, bet, siekdamas išvengti netinkamo įsipareigojimų krovinio užsakovui vykdymo (nuostolių už krovinio pavėluotą pristatymą atsiradimo) ir neturėdamas kitos išeities, prieš savo valią 2013-01-16 sumokėjo atsakovo nepagrįstai reikalautą sumą, todėl ši suma laikoma be pagrindo atsakovo gautu turtu, grąžintinu ieškovui (CK 6.237 str. l d.)

Atsiliepimas

Atsakovas prašė atmesti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad pakrovus krovinį, paaiškėjo, kad krovinys priklauso ieškovui, kuris buvo skolingas atsakovui 4 000 Lt už pagal 2012-10-29 krovinio pervežimo sutartimi Nr. 00/22/86 pervežtą krovinį. Vežant šį krovinį, jis buvo sulaikytas, iškrautas, sandėliuotas ir vėl pakrautas bei grąžintas šiai bendrovei, neišrašius sąskaitos faktūros už jo iškrovimą/pakrovimą ir sandėliavimą, nes ieškovas tiek žodžiu, tiek garantiniu raštu įsipareigojo apmokėti už šį pervežimą. Dėl šios skolos 2012-12-31 atsakovas kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, kuris ieškinį patenkino. Remiantis CK 6.813 str. 4 d. bei 2012-10-29 sutarties 23 p., atsakovas sulaikė pagal sutartį vežamą ieškovui priklausantį krovinį iki ieškovas tinkamai ir visiškai atsiskaitys su atsakovu už pagal 2012-10-29 sutartį vežtą krovinį (4 000 Lt), atlygins atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 961 Lt), sumokės palūkanas (41,56 Lt), sumokės krovimo iškrovimo/pakrovimo ir sandėliavimo išlaidas (835,58 Lt), t. y. sumokės ieškovui 6 838,14 Lt. Ieškovui įvykdžius atsakovo reikalavimą, krovinys laiku buvo pristatytas krovinio gavėjui. Krovinys vežtas pagal 2012-10-29 sutartį buvo sulaikytas dėl tuo metu buvusio žymaus ieškovo įsiskolinimo atsakovui. Apie sulaikymą neatsiskaičiuos ieškovas buvo informuotas 2012-10-30 raštu, šiame rašte nurodoma, kad ieškovas papildomai privalės sumokėti ir sulaikyto krovinio saugojimo, iškrovimo ir kitas su sulaikymu susijusias išlaidas, ką jis 2013-01-16 geranoriškai atlygino.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad pirmojo krovinio sulaikymas vyko 2012-10-30 ir tęsėsi iki 2012-11-02, patirtos išlaidos už krovinio iškrovimą/pakrovimą ir sandėliavimą sudaro 517,88 Lt. Antrojo krovinio sulaikymas vyko nuo 2013-01-08 iki 2013-01-11, ieškovo skola buvo 4 000 Lt, skola padengta 2013-01-10, patirtos išlaidos sudaro 235,95 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo 835,58 Lt sumą, 23,01 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (858,59 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-22) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 645 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui bei 14,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Seifuva“ ir UAB „Lietuvos tranzitas“ 2013-01-08 sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 09369, kuria UAB „Lietuvos tranzitas“ įsipareigojo ieškovo krovinį (seifus) iš Lietuvos nugabenti į D. Britaniją, atvykimo laikas 2013-01-16 – 2013-01-17 8 val. UAB „Lietuvos tranzitas“ ir atsakovas UAB „Sadvita ir Ko“ 2013-01-08 sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 00/26/67, kuria UAB „Sadvita ir Ko“ įsipareigojo krovinį (seifus) iš Lietuvos nugabenti į D.Britaniją. Tarp UAB „Seifuva“ ir UAB „Sadvita ir Ko“ 2012-10-29 buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. 00/22/86 dėl krovinio pervežimo į Švediją. UAB „Sadvita ir Ko“ 2013-01-09 raštu dėl krovinio sulaikymo nurodė, kad UAB „Seifuva“ yra skolinga 4 000 Lt skolos pagal 2012-10-29 krovinio vežimo sutartį Nr. 00/22/86 pervežtą krovinį; vežant šį krovinį, jis buvo sulaikytas, iškrautas, sandėliuotas ir vėl pakrautas bei grąžintas bendrovei, neišrašius sąskaitos faktūros už jo iškrovimą/pakrovimą ir sandėliavimą, nes UAB „Seifuva“ tiek žodžiu, tiek garantiniu raštu įsipareigojo apmokėti šį pervežimą. Rašte nurodoma, kad sulaiko bendrovės pagal sutartį vežamą UAB „Seifuva“ priklausantį krovinį iki UAB „Seifuva“ tinkamai ir visiškai atsiskaitys su jais pagal 2012-10-29 sutartį (4 000 Lt), atlygins patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 961 Lt), sumokės palūkanas (41,56 Lt), sumokės krovinio, vežto pagal 2012-10-29 sutartį, iškrovimo/pakrovimo ir sandėliavimo išlaidas (835,58 Lt). UAB „Sadvita ir Ko“ išrašė UAB „Seifuva“ 2013-01-09 sąskaitą faktūrą 835,58 Lt sumai už transportavimo paslaugas, t.y. pakrovimas, iškrovimas, sandėliavimas. Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 4 000 Lt sumą UAB „Seifuva“ sumokėjo UAB „Sadvita ir Ko“ 2013-01-09. Atsakovas 2013-01-10 raštu nurodė, kad krovinys bus sulaikytas iki bus sumokėtos bylinėjimosi išlaidos (1961 Lt), palūkanos (41,56 Lt), krovinio iškrovimo, pakrovimo ir sandėliavimo išlaidos (835,58 Lt), t.y. 2 838,14 Lt. 2013-01-16 mokėjimo pavedimu UAB „Seifuva“ sumokėjo 2 838,14 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodęs „reketo mokestis“. 2013-01-16 pranešimu UAB „Seifuva“ nurodė nesutinkanti su reikalautomis sumokėti sumomis. Utenos rajono apylinkės teismas 2013-04-16 galutiniu sprendimu priėmė UAB „Sadvita ir Ko“ atsisakymą nuo dalies reikalavimų, bylą dalyje dėl 4 000 Lt skolos, 41,56 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų ir 61 Lt žyminio mokesčio priteisimo nutraukė, nes UAB „Seifuva“ sumokėjo 4 000 Lt skolą, 41,56 Lt palūkanas ir 1 961 Lt bylinėjimosi išlaidas, ir pakeitė 2013-01-08 preliminarų sprendimą ir priteisė iš UAB „Seifuva“ 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu pakeitė poziciją dėl su 835,58 Lt išlaidomis susijusių faktinių aplinkybių, tačiau jos kelia pagrįstų abejonių, nes atsakovas PVM sąskaitą faktūrą UAB „Sadvita ir Ko“ 835,58 Lt sumai už pakrovimą, iškrovimą, sandėliavimą išrašė tik 2013-01-09, nors 2013-01-09 rašte teigia, kad tokios išlaidos susidarė pagal 2012-10-29 sutartį. Taigi nuo 2012-10-29 iki 2013-01-09 tokio reikalavimo atsakovas ieškovui nebuvo pareiškęs. Nors atsiliepime nurodoma, kad ieškovas buvo įsipareigojęs sumokėti už pervežimą, iš minėtos sutarties nematyti, kad šalys buvo susitarusios dėl kitų nei transportavimo paslaugų, tad tokios sumos mokėjimas, nesant tam jokio pagrindo (sutarties, sąskaitos) būtų nepagrįstas. Nors PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant suteikus paslaugas, bet ne vėliau kaip per 10 d. nuo paslaugos suteikimo (PVM įstatymo 14 str., 79 str. 2 d. l p.), atsakovas suteiktas paslaugas įformino tik po dviejų mėnesių.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, krovinių iškrovimo, pakrovimo ir sandėliavimo išlaidas jis patyrė ir pats, šį savo argumentą grįsdamas UAB „Autosabina logistic“ 2012-11-14 PVM sąskaita faktūra Nr. 007371, pagal kurią UAB „Autosabina logistic“ suteikė UAB „Sadvita ir Ko“ paslaugų už 517,88 Lt: krovos darbai ir saugojimas ir 2013-01-15 PVM sąskaita faktūra Nr. 007674, pagal kurią UAB „Autosabina logistic“ suteikė UAB „Sadvita ir Ko“ paslaugų už 235,95 Lt: krovos darbai CMR 6VL0369576+033792 ir saugojimas. Nors UAB „Autosabina logistic“ sąskaitas išrašė 2012-11-14 ir 2013-01-15, atsakovas ieškovui sąskaitą už suteiktas paslaugas jau buvo išrašęs 2013-01-09, t.y. anksčiau nei pats buvo gavęs antrąją sąskaitą. Atsakovui patvirtinus, kad tarp šių verslo subjektų nebuvo pasirašyta sutartis, nebuvo nustatyti paslaugų įkainiai, kyla klausimas, ar krovinys antrą kartą buvo sulaikytas ir ar jis patyrė išlaidų už tai, tuo labiau, kad poziciją dėl išlaidų už antro krovinio sulaikymą atsakovo atstovas išreiškė tik teismo posėdžio metu.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Autosabina logistic“ išrašė sąskaitas bendrai 753,83 Lt (235,95+517,88) sumai, o atsakovas, kaip teigė, už tas pačias paslaugas prašė ieškovo sumokėti 835,58 Lt sumą. Atsakovo atstovo teigimu, susidaręs 81,75 Lt skirtumas yra už vadybininko darbą naujos transporto priemonės paieškoms, tačiau toks argumentas nepateisina didesnės sąskaitos išrašymą, nei galimai iš tikrųjų buvo patirta tiesioginių išlaidų. Atsakovas, reikalaudamas visos 835,58 Lt sumos, nenurodė ieškovui, kad šią sumą sudaro ne tik krovinių iškrovimo/pakrovimo ir sandėliavimo išlaidos, bet ir kitos sumos.

Nors sulaikymas pagal 2012-10-29 sutartį, atsakovo teigimu, įvyko 2012-10-30 - 2012-11-02, tačiau net ir jam pačiam sąskaitą faktūrą UAB „Autosabina logistic“ išrašė tik 2012-11-14. Iš šios sąskaitos negalima identifikuoti suteiktos paslaugos, jos suteikimo termino, koks tai buvo krovinys ir pan., nes sąskaita išrašyta už krovos darbus ir saugojimą. Vien tik ranka darytas įrašas patvirtina sąskaitos priskyrimą prie Seifuvos. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių sąskaitos sąsają su ieškovu. Kaip patvirtino atsakovas, sutarties tarp šių bendrovių nebuvo, tad tikslių duomenų sąskaitoje nurodymas yra ypatingai svarbus, tuo labiau, kad šių sumų priteisimo jis prašo iš kito asmens.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, pirmasis krovinys buvo sulaikytas laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2011-11-02, tačiau byloje esančiame CMR važtaraštyje yra UAB „Danvilės“ ir 2012-10-30 UAB „Autosabina“ logistikos centro spaudai. Duomenų, kad krovinys būtų buvęs perduotas UAB „Autosabina logistic“ (tai yra atskiras juridinis asmuo, kaip matyti iš viešos JAR paieškos), nėra. Iš įmonės „Autosabina“ (ne UAB „Autosabina logistic“) krovinys turėjo būti paimtas 2012-11-02, vežėjas UAB „Transekspedicija“. Teismui kilo klausimas dėl krovinio pervežimo organizavimo (vežėjas sudaro sutartį su kitu faktiniu krovinio vežėju, krovinys jam perduodamas vėliau, nei numatyta sutartyje su užsakovu), o ne dėl krovinio sulaikymo ir dėl to patirtų išlaidų. Tai iš esmės patvirtina, kad UAB „Autosabina logistic“ negalėjo suteikti atsakovui paslaugų, susijusių su ieškovo kroviniu, ir dėl to patirti išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

2013-01-15 sąskaitoje faktūroje nurodyti krovos darbai nurodyti su tam tikrais šifrais, kurių paaiškinimo atsakovas nepateikė, o teismas jų negali tinkamai identifikuoti, be to, saugojimo paslaugos nurodyta be jokių papildomų duomenų. Šioje sąskaitoje padarytas prierašas ranka patvirtina, kad tai yra užsakymai Nr. 2658 (ir 2667), šių užsakymų atsakovas nepateikė (CPK 12, 178 str.), kad būtų paneigtos visos abejonės dėl paslaugų suteikimo būtent ieškovui. Tai, kad paslaugos galimai buvo suteiktos ne dėl ieškovo krovinio, patvirtina ir įrašas VMG Technics SAD 2002144 (ir SAD2002153). Toks juridinis asmuo yra įregistruotas JAR (į. k. 300132478), tad tikėtina, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos suteiktos paslaugos buvo susijusios su minėtos įmonės kroviniu. Vien tai, kad 2013-01-15 sąskaitoje nurodyta „krovos darbai CMR6VL0369576+033792“, o byloje esantis CMR važtaraštis Nr. 6VL0369576 patvirtina, kad siuntėjas yra „Seifuva“, nepatvirtina, kad paslaugos suteiktos dėl ieškovo krovinio, tuo labiau, kad sąskaita priskirta VMG Technics. Teismas sprendė, kad 2013-01-15 sąskaitose ranka padarytas įrašas iš esmės reiškia sąskaitos faktūros buhalterinį priskyrimą tam tikrai sąskaitai faktūrai, kurią atsakovas išrašė atitinkamai įmonei (tai galima nustatyti ir pagal įrašų numerius: SAD2002144, SAD2002153, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tai yra atsakovo išrašytų sąskaitų numerių sekos). Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Autosabina logistic“ 2013-01-15 PVM sąskaita faktūra yra susijusi su ieškovo kroviniu, jo iškrovimu, pakrovimu ir sandėliavimu.

Nors atsakovas teigia, kad krovinys buvo sulaikytas 2013-01-08 – 2013-01-11, tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sadvita ir Ko“ 2013-01-09 raštu nurodė, kad sulaikys krovinį iki bus sumokėta 6 838,14 Lt, o 2013-01-10 raštu nurodė, kad krovinys bus sulaikytas iki bus sumokėta 2 838,14 Lt suma, tarp jų ir 835,58 Lt, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Seifuva“ 4 000 Lt sumą sumokėjo 2013-01-09, o 2 838,14 Lt sumokėjo tik 2013-01-16, nesant ginčo, kad krovinys buvo pristatytas laiku, t.y. 2013-01-17, sutarčiai esant sudarytai 2013-01-08, nesutampa atsakovo rašte ir atsakovo atstovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl krovinio sulaikymo (pagal raštus krovinys turėjo būti sulaikytas iki 01-16, atsakovo atstovo teigimu – iki 01-11). Šie prieštaravimai nebuvo paneigti net pateikta 2013-01-15 sąskaita faktūra ar kitais duomenimis, nes nėra aišku, kiek faktiškai krovinys galėjo būti sulaikytas (sandėliuotas).

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, antrasis krovinys buvo sulaikytas laikotarpiu nuo 2010-01-08 iki 2013-01-11, kad krovinys buvo sandėliuotas UAB „Autosabina logistic“, tačiau byloje esanti 2013-01-08 krovinio pervežimo sutartis, pasirašyta tarp atsakovo bei UAB „Maru Baltic“ patvirtina, kad krovinys turėjo būti paimtas būtent iš įmonės Autosabina, o ne UAB „Autosabina logistic“, tai turėjo įvykti 2013-01-11. Tai iš esmės patvirtina, kad UAB „Autosabina logistic“ negalėjo suteikti atsakovui paslaugų, susijusių su ieškovo kroviniu, ir dėl to patirti išlaidų. Vien tai, kad atsakovas sudarė sutartį su UAB „Maru Baltic“ dėl ieškovo krovinio vežimo nepatvirtina, kad krovinio paėmimas 2013-01-11 iš įmonės Autosabina reiškia krovinio sulaikymą, ar kad ieškovas turi mokėti už krovinio iškrovimą, pakrovimą ir saugojimą, tuo labiau, kad sutartis tarp ieškovo ir UAB „Lietuvos tranzitas“ numato 2013-01-11 krovinio paėmimo dieną. Tai susiję su tinkamu krovinio vežimo organizavimu.

Žemesnės instancijos teismas

Nors teismui buvo pateikta el. p. siųstas UAB „Autosabina logistic“ vyr. buhalterės pasirašytas 2014-03-12 raštas, kuriame nurodoma, kad UAB „Sadvita ir Ko“ buvo suteiktos krovinių (atitinkamai 75 ir 30 palečių metalinių seifų) krovos ir saugojimo paslaugos konkrečiais laikotarpiais, tačiau teismo nuomone, šis dokumentas negali patvirtinti ar paneigti pirminiuose dokumentuose (2012-11-14 ir 2013-01-15 PVM sąskaitose faktūrose) esančių duomenų. Be to, rašte net nėra nurodytas paaiškinimas, susijęs su paslaugų iššifravimu, kas susiję su prekės pavadinimu (CMR 033792), įrašų ranka ir pan. Nors pagal šį raštą atsakovui ir buvo suteiktos paslaugos, tačiau tai negali reikšti, kad paslaugos suteiktos dėl ieškovo krovinio.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovui nurodžius, kad atsakovas su pastarąja bendrove bendradarbiauja, tikėtina, kad paslaugos galėjo būti suteiktos už kitas paslaugas, ką patvirtina ir įrašas, esantis 2013-01-15 sąskaitoje faktūroje, tuo labiau, kad nėra detaliai nurodytos suteiktos paslaugos. Atsakovas sąskaitų sąsajumo būtent su ieškovo kroviniais nepagrindė (CPK 12, 178 str.), nors tai susiję su atsakovo sutartimis ir buhalterija (sąskaitomis ir apskaita). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, tinkamas ieškovo krovinio vežimo organizavimas yra būtent atsakovo atsakomybė, o jo galimai patirtos išlaidos, susijusios su teikiamomis paslaugomis, negali būti perkeliamos ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad kroviniai faktiškai nebuvo sulaikyti, nepaisant to, kad atsakovas susirašinėjime minėjo būtent tokią sąvoką, siekdamas ieškovo atsiskaitymo, kad galimai krovinys iš UAB „Lietuvos tranzitas“, turint bendrų darbuotojų, buvo perimtas UAB „Sadvita ir Ko“ siekiant tinkamo atsiskaitymo, kad galimai atsakovo patirtos 835,58 Lt išlaidos susijusios su tinkamu krovinio vežimo organizavimu, teismas plačiau dėl krovinio sulaikymo pagrįstumo nepasisakė.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas reikalauti 835,58 Lt išlaidų mokėjimo neturėjo jokio teisinio pagrindo, kad 2012-10-29 sutartimi šalys buvo sutarusios dėl krovinio pervežimo, ne jo iškrovimo, sandėliavimo, kad 2013-01-08 buvo sudaryta sutartis tarp ieškovo ir UAB „Lietuvos tranzitas“, o ne atsakovo, kad sutartimi buvo susitarta dėl krovinio pervežimo nustatytais terminais, teismas sprendė, kad ieškovo atsakovui sumokėta 835,58 Lt suma yra sumokėta nesant tam tokio pagrindo. (CK 6.237 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį, ieškovo atstovo darbo laiko sąnaudos, posėdžių skaičių, sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b.l.1-6), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliantas iš esmės nesutiko su įrodymų vertinimu. Nurodė, kad faktus, kad kroviniai buvo sulaikyti, patvirtina byloje esantys dokumentai, t.y. CMR tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiai (įrašai parodo, kada atsakovas paėmė krovinius iš ieškovo ir pristatė juos į sulaikymo vietą (atitinkamai 2012 m. spalio 30 d. ir 2013 m. sausio 8 d.) bei kada šie kroviniai buvo paimti iš sulaikymo vietos (atitinkamai 2012 m. lapkričio 2 d. ir 2013 m. sausio 11 d.) ir pristatyti gavėjams, atsakovo su trečiaisiais asmenimis sudarytos krovinio pervežimo sutartys (įrašai parodo, kad kroviniai turėjo būti paimti iš sulaikymo vietų ir datos, kada tai turėjo būti padaryta), UAB „Autosabina logistics“ atsakingo asmens rašytas ir pasirašytas raštas. Išlaidas, patirtas dėl krovinių saugojimo ir jų perkrovimo, patvirtina į bylą pateiktos UAB „Autosabina logistics“ išrašytos PVM sąskaitos - faktūros ir UAB „Autosabina logistics“ atsakingo asmens rašytas ir pasirašytas raštas.

Sutartyse su trečiaisiais asmenimis atsakovas nurodė, kad krovinys turi būti paimtas iš „Autosabina“ nenurodant nei įmonės kodo, nei to, kad tai UAB „Autosabina“. Teismas turėjo atsižvelgti į tikrąją šalių valią, iš kur turi būti paimtas krovinys, o ne į rašymo apsirikimo klaidas. Atsakovas į bylą pateikė išrašą iš UAB „Autosabina“ internetinio puslapio, kad UAB „Autosabina“ yra įmonė, kuriai priklauso verslo centras, kuriame veiklą vykdo UAB „Autosabina logistics“, taipogi duomenis, kad nuo 2009 m. UAB „Autosabina“ atskyrė savo veiklą, UAB „Autosabina logistics“ perdavusi vykdyti logistikos verslą, o UAB „Autosabina“ vykdant išimtinai verslo centro patalpų administravimo veiklą. Tai savo ruožtu paneigia ir teismo sprendime išdėstytus spėjimus, kad sulaikyti kroviniai trečiųjų asmenų, su kuriais atsakovas sudarė sutartis dėl jų pervežimo, turėjo buti paimti iš UAB „Autosabina“, o ne iš UAB „Autosabina logistics“. Į bylą atsakovo pateiktas UAB „Autosabina logistics“ kompetentingo darbuotojo rašytame ir pasirašytame rašte nurodyta, kad 2012 m. lapkričio 14 d. už 2012 m. spalio 30 d. - lapkričio 2 d. laikotarpiu suteiktas krovinio (75 paletės metalinių seifų) krovos ir saugojimo paslaugas išrašė ir pateikė UAB „Sadvita ir Ko“, į.k. 300007193, PVM sąskaitą-faktūrą LC 007371 - 517,88 Lt sumai. Šią PVM sąskaitą - faktūrą UAB „Sadvita ir Ko“ yra pilnai apmokėjusi. 2013 m. sausio 15 d. už 2013 m. sausio 8 - 11 d. suteiktas krovinio (30 palečių metalinių seifų) krovos ir saugojimo paslaugas išrašė ir pateikė UAB „Sadvita ir Ko“ PVM sąskaitą-faktūrą LC 007674 - 235,95 Lt sumai. Šią PVM sąskaitą - faktūrą UAB „Sadvita ir Ko“ yra pilnai apmokėjusi. Raštas patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovo kroviniai buvo sulaikyti, ir faktą, kad buvo sulaikyti būtent perduoti vežti kroviniai (sutampa tiek krovinių sulaikymo laikotarpiai, tiek ir patys kroviniai (krovinio tipas ir kiekis)). Vien faktas, kad atsakovas ir UAB „Autosabina logistcs“ bendradarbiauja negali būti laikomas pagrindu laikyti šį raštą niekiniu, kaip kad padarė teismas.

Savalaikis PVM sąskaitos - faktūros neišrašymas savaime negali reikšti, jog PVM sąskaita - faktūra yra išrašyta nepagrįstai.

Atsakovo manymu, bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Byla nesudėtinga, ieškinio suma nedidelė, byla nereikalauja jokių specialių žinių, ieškinys nėra didelės apimties, jame nėra pateikta teisės normų analizė, teismų praktikos apžvalga, ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra analogiškos ieškovo prieštaravimams ir paaiškinimams civilinėje byloje Nr. 2-458-921/2013. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas tik už ieškinio parengimą, tačiau teismas šias išlaidas priteisė, atsižvelgdamas ir į ieškovo atstovo darbo laiko sąnaudas, posėdžių skaičių, kas savo ruožtu visiškai nėra susiję su ieškinio parengimu.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.11-17) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė netikėtai pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad iš ieškovo išreikalauta 835,58 Lt suma apima abiejų sutarčių išlaidas. Tokia nenuosekli apelianto pozicija, siekiant pagrįsti neteisėtai iš ieškovės gautas lėšas, teismo teisingai įvertinta kaip kelianti abejonių.

Apeliantas neįrodė, kad kroviniai buvo faktiškai sulaikyti ir, kad būtent dėl krovinių sulaikymo apeliantas būtų patyręs kokių nors išlaidų, kurių atlyginimo galėtų reikalauti iš ieškovo.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti 1 020 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Šiuo atveju sprneidmo absoliutaus negaliojimo pagridnų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl krovinio sulaikymo (CK 6.813 str. 4 d.) fakto buvimo bei dėl atsakovui apmokėtų išlaidų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo išlaidos patirtos dėl krovinio pervežimo organizavimo, bet ne dėl krovinio sulaikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus (CMR tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius, krovinio vežimo sutartis, sąskaitas faktūras), neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos argumentais, jog nagrinėjamu atveju atsakovo išlaidos patirtos dėl krovinio pervežimo organizavimo, bet ne dėl krovinio sulaikymo.

Apeliantas tvirtina, jog dėl krovinio, vežto pagal pirmą Sutartį sulaikymo jis patyrė 517,88 Lt dydžio saugojimo ir krovos išlaidas, dėl krovinio, vežto pagal antrą Sutartį, sulaikymo – 235,95 Lt dydžio saugojimo ir krovos išlaidas, o likusi dalis išlaidų (81,75 Lt) – tai atsakovo darbuotojų sąnaudos, organizuojant sulaikytų krovinių pervežimą iš sulaikymo vietos krovinio gavėjui, tačiau, kaip matyti iš apelianto 2013-01-09 ieškovui pateiktos sąskaitos (I t., b.l.11), joje nurodyta 835,58 Lt suma yra su pridėtinės vertės mokesčiu, o be pridėtinės vertės mokesčio paslaugų kaina – 690,56 Lt, taigi ši suma yra mažesnė nei susidarytų pagal apelianto jam UAB „Autosabina logistic“ pateiktas 517,88 Lt ir 235,95 Lt sąskaitas, juo labiau mažesnė, jei kartu su minėtomis sumomis būtų įskaityta ir 81,75 Lt suma, kaip teigia apeliantas, patirta jo darbuotojų sąnaudų, organizuojant sulaikytų krovinių pervežimą iš sulaikymo vietos krovinio gavėjui. Taigi, darytina išvada, kad apelianto nurodytos aplinkybės, apie ieškovui suteiktų paslaugų kainos sandarą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ir atsakovo 2013-01-09 PVM sąskaitos faktūros 835,58 Lt sumai už pakrovimą, iškrovimą, sandėliavimą išrašymo data kelia abejonių, tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė konkrečių paaiškinimų, kodėl minėtą sąskaitą išrašė ieškovui tik 2013-01-09, nors 2013-01-09 rašte teigia, kad tokios išlaidos susidarė dar pagal 2012-10-29 sutartį. Apelianto argumentas, kad savalaikis PVM sąskaitos - faktūros neišrašymas savaime negali reikšti, jog PVM sąskaita - faktūra yra išrašyta nepagrįstai, taip pat nepatvirtina ir tos aplinkybės, kad ji išrašyta pagrįstai.

Kita vertus, svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog UAB „Autosabina logistic“ sąskaitas išrašė 2012-11-14 ir 2013-01-15, tačiau atsakovas ieškovui sąskaitą už suteiktas paslaugas išrašė 2013-01-09, t.y. net 6 dienomis anksčiau nei pats buvo gavęs antrąją sąskaitą. Šio PVM sąskaitų –faktūrų išrašymo datų neatitikimo apeliantas taip pat nepaaiškino nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.

Apeliantas yra pateikęs duomenis, patvirtinančius, kad UAB „Autosabina“ nuo 2009 m. atskyrė savo veiklą, logistikos verslą perdavusi vykdyti UAB „Autosabina logistics“, o UAB „Autosabina“ vykdant išimtinai verslo centro patalpų administravimo veiklą, o tai, pasak apelianto, paneigia ir teismo sprendime išdėstytus spėjimus, kad sulaikyti kroviniai trečiųjų asmenų, su kuriais atsakovas sudarė sutartis dėl jų pervežimo, turėjo buti paimti iš UAB „Autosabina“, o ne iš UAB „Autosabina logistics“. Tačiau, net ir konstatavus, kad UAB „Autosabina“ ir UAB „Autosabina logistics“ yra susijusios įmonės, veikiančios tuo pačiu adresu, minėti apelianto argumentai nepatvirtina aplinkybių, kad 2012-11-14 ir 2013-01-15 UAB „Autosabina logistics“ sąskaitos yra susijusios su sulaikytų ieškovo krovinių iškrovimu ir sandėliavimu, nes iš apelianto pateiktos UAB „Autosabina logistic“ 2012-11-14 sąskaitos (I t., b.l.120) negalima identifikuoti suteiktos paslaugos, jos suteikimo termino, krovinio, o ranka darytas įrašas „pridėti prie SAD 2001688“ vienareikšmiškai nepatvirtina sąskaitos sąsajumo su ieškovo kroviniu (b.l.66), nes ranka padarytas įrašas ant sąskaitos nėra pasirašytas ir nenurodyta šio prierašo padarymo data.

Tai, kad įrašas ranka negali vienareikšmiškai patvirtinti minėtos 2012-11-14 sąskaitos priskyrimo ieškovui UAB „Seifuva“, patvirtina ir kitoje, 2013-01-15 sąskaitoje faktūroje ranka atliktas įrašas – „VMG Technics SAD 2002144 (ir SAD2002153)“ (I t., b.l.126), nors 2013-01-15 sąskaitoje nurodyta informacija „krovos darbai CMR6VL0369576+033792“, o byloje esantis CMR važtaraštis Nr. 6VL0369576 patvirtina, kad siuntėjas yra UAB „Seifuva“ (I t., b.l.112). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VMG TECHNICS yra juridinis asmuo, įregistruotas JAR (įm. k. 300132478, įmonė registruota Klaipėdoje) (II t., b.l.37), todėl sprendė esant tikėtina, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos suteiktos paslaugos buvo susijusios su minėtos įmonės kroviniu, bet ne ieškovo kroviniu.

Be to, apeliantas nepateikė sutarties su UAB „Autosabina logistic“, kurioje būtų nustatyti paslaugų įkainiai ir sutarties objektas, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tikslių duomenų sąskaitoje nurodymas tokiu atveju yra ypatingai svarbus. Taigi, įrašai ranka ant abiejų sąskaitų vertintini kritiškai ir nepagrindžia apelianto argumentų, jog šios sąskaitos išrašytos būtent dėl ieškovo krovinių krovimo ir sandėliavimo darbų, nes darant prielaidą, jog įrašas ranka ant UAB „Autosabina logistic“ 2012-11-14 sąskaitos nurodo šios sąskaitos priskyrimą ieškovui UAB „Seifuva“, analogiškai reikėtų vertinti ir įrašą ranka ant 2013-01-15 sąskaitos faktūros, kaip žymintį šios sąskaitos priskyrimą kitai įmonei – UAB „VMG Technics“.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tą apelianto argumentą, jog UAB „Autosabina logistic“ 2014-03-12 raštas patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovo kroviniai buvo sulaikyti, ir faktą, kad buvo sulaikyti būtent perduoti vežti kroviniai (nes pasak apelianto, sutampa tiek krovinių sulaikymo laikotarpiai, tiek ir patys kroviniai (krovinio tipas ir kiekis)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas UAB „Autosabina logistic“ 2014-03-12 raštas nei patvirtina nei paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, nes UAB „Autosabina logistic“ nepagrindė rašte išdėstytų teiginių pagrįstumo jokiais kitais įrodymais (pvz., sutarčių su atsakovu dėl konkrečių krovinių iškrovimo/sandėliavimo darbų; sandėliuojamų krovinių apskaitos dokumentų), kurie leistų identifikuoti ieškovo krovinių iškrovimą ir sandėliavimą UAB „Autosabina logistic“ patalpose.

Minėti prieštaringi įrašai ranka 2012-11-14 ir 2013-01-15 UAB „Autosabina logistics“ PVM sąskaitose- faktūrose, taip pat 2012-11-14 ir 2013-01-15 UAB „Autosabina logistics“ PVM sąskaitose- sąskaitose nurodytų sumų ir apelianto 2013-01-09 ieškovui pateiktos sąskaitos sumos neatitikimas, pavėluotas vienu aspektu ir išankstinis kitu aspektu 2013-01-09 sąskaitos –faktūros ieškovui išrašymas apeliacinės instancijos vertinimu suponuoja išvadą, jog esant tiek neatitikimų, kurių apeliantas nepaneigė, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kad ieškovo kroviniai buvo faktiškai sulaikyti ir kad jis realiai patyrė išlaidų dėl šių sulaikymų. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į paties atsakovo pozicijos esminį nenuoseklumą, lyginant atsakovo atsiliepimą į ieškinį ir duotus paakinimus apie aplinkybes dėl išlaidų už antro krovinio sulaikymą teismo posėdžio metu po to, kai buvo iškeltas klausimas dėl neva už krovinio sulaikymą patirtų išlaidų dydžio neatitikimo. Toks atsakovo procesinis elgesys vertintinas atsakovo nenaudai, tuo labiau, kad minėta pakeista atsakovo pozicija prieštarauja ir atsakovo pateiktiems rašytiniams įrodymams (b.l. 8,13), kuriuose pats atsakovas iki ginčo nagrinėjimo teisme konstatavo, jog krovinys buvo sulaikytas dėl skolos pagal 2012-10-29 Krovinio pervežimo sutartį, kad 835,58 Lt išlaidos susidarė dėl ankščiau vežto krovinio.

Apeliantas taip pat nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodydamas, kad byla nesudėtinga, ieškinio suma nedidelė, byla nereikalauja jokių specialių žinių, ieškinys nėra didelės apimties, argumentai sutampa su kitoje byloje nurodytais atsiliepimo į ieškinį motyvais. CPK 98 str. yra nustatyta ne tik šio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) šalims tvarka bei sąlygos, kurioms esant jos apskritai gali būti priteisiamos, bet ir tokių išlaidų dydžio ribojimas Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nustatytais dydžiais už kiekvieną teisinės paslaugos atlikimo veiksmą. Todėl sprendžiant dėl jų kompensuojamosios dalies, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į minėtų Rekomendacijų nuostatas. Už ieškinio parengimą šaliai galėtų būti kompensuojama maksimali 3000 Lt suma (Rekomendacijų 8.2. p.). Ieškovui priteista 1 573 Lt už advokato pagalbą (+72 Lt žyminio mokesčio), neviršija Rekomendacijose nurodytos kompensuojamos maksimalios sumos, pagrindo teigti, jog priteista išlaidų suma yra aiškiai per didėlė nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios sumos nesumažino.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtų 1 020,00 Lt atstovavimo išlaidų faktą bei dydį (II t., b.l.26-29). Spendžiant dėl ieškovo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, įvertintinas atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys ir apimis bei tai, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šaliai galėtų būti kompensuojama maksimali 1500,00 Lt suma (Rekomendacijų 8.11. p.). Minėta, kad ieškovas prašė priteisti 1 020,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t.y. mažesnę nei galimą priteisti maksimalią sumą, numatyta Rekomendacijose, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 020,00 Lt atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (CPK 98 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) UAB „Sadvita ir Ko“ ieškovo UAB „Seifuva“ naudai 1 020,00 Lt ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėja Jelena Šiškina