Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KONSOLĖ“ prašymą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos tinklas“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“, dėl kreditorinio reikalavimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos tinklas“ bankroto byloje patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Energijos tinklas“ bankroto byloje gautas pareiškėjos UAB „KONSOLĖ“ prašymas patvirtinti pareiškėjos, kaip trečios eilės kreditoriaus, finansinį reikalavimą bendrai 103665,50 Eur sumai. Nurodė, kad kreditorinį reikalavimą sudaro 3673,67 Eur pagrindinė skola, 87672,07 Eur netesybos ir 12319,76 Eur delspinigiai. 2015-11-11 pareiškėja patikslino prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dydį, t.y. sumažino delspinigių sumą iki 12077,37 Eur. Nurodė, kad didesnė delspinigių suma buvo paskaičiuota, nes skaičiavimo metu nebuvo įtraukta į buhalterinę apyskaitą viena PVM sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktas.

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėja UAB „KONSOLĖ“ papildomai paaiškino, kad pagal 2014-02-12 statybos rangos sutartį Nr. 14/02-12 UAB „Energijos tinklas“ buvo paskaičiuota 40894,04 Eur bauda ir 6298,77 Eur delspinigiai. Pagal 2014-02-04 statybos rangos sutartį Nr. 14/02-04 atsakovei buvo taikyta 46778,03 Eur bauda ir 5301,76 Eur delspinigiai. Pagal 2015-01-21 statybos rangos sutartį Nr. K-15/01/21 UAB „Energijos tinklas“ buvo priskaičiuoti 467,84 Eur delspinigiai. Pažymėjo, kad atsakovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir vėluojant vykdyti darbus, pagal pasirašytas rangos sutarti, teisėtai pritaikė 10 procentų sutarties kainos dydžio baudas ir paskaičiavo delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). LR ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme (LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal teismų praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais; tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-99/2014).

Nagrinėjamu atveju, viena iš šalių yra bankrutavusi bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, todėl teismai privalo būti aktyvūs, griežtai vykdyti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus (LR CPK 7 straipsnis). Savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu atveju pareiškėjas, naudodamasis savo teisėmis jo pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo tarpu teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LR CPK 42 straipsnio 5 dalis, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2015-06-18 UAB „Energijos tinklas“ direktorius G. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Energijos tinklas“ iškėlimo. Šiaulių apygardos teismo 2015-07-08 nutartimi UAB „Energijos tinklas“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Lausona“. Nutartis įsiteisėjo 2015-07-18 (civilinės bylos Nr. eB2-356-440/2016).

Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad tarp UAB „KONSOLĖ“ ir UAB „Energijos tinklas“ 2014-02-04 buvo sudaryta statybos rangos Nr. 14/02-04 dėl Palangos miesto daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) modernizacijos darbų atlikimo. Taip pat 2014-02-12 sudaryta statybos rangos Nr. 14-02-12 dėl Palangos miesto daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) modernizacijos darbų atlikimo, 2015-01-21 – rangos darbų sutartis Nr. K-15/01/21 dėl elektrotechnikos darbų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atlikimo.

Iš 2015-06-30 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, sudaryto jau po UAB „Energijos tinklas“ direktoriaus G. G. kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Energijos tinklas“ iškėlimo, matyti, kad UAB „Energijos tinklas“ ir UAB „KONSOLĖ“ patvirtino, kad 2015-06-30 apskaitos duomenimis UAB „Energijos tinklas“ įsiskolinimas pareiškėjai UAB „KONSOLĖ“ sudaro 3673,67 Eur.

Teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorinio reikalavimo dalies 3673,67 Eur sumoje patvirtinimo nekyla, sprendžia, kad yra pagrindas patvirtinti UAB „KONSOLĖ“ finansinį reikalavimą 3673,67 Eur sumai (LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad tvirtintino kreditorinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai - 2014-02-04 statybos rangos Nr. 14/02-04, 2014-02-12 statybos rangos Nr. 14-02-12, 2015-01-21 rangos darbų sutartis Nr. K-15/01/21 bei 2015-06-30 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas.

Dėl pareiškėjos reikalavimo kaip kreditorinį reikalavimą patvirtinti 87672,07 Eur netesybas bei 11600,53 Eur delspinigių, teismas pažymi, kad LR CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (LR CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (LR CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. LR CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015).

Konkrečiu atveju iš byloje pateiktų statybos rangos sutarčių turinio matyti, kad šalys susitarė, kad subrangovas (atsakovė), atsisakęs vykdyti darbus po sutarties pasirašymo arba darbų vykdymo metu, sumoka rangovui (pareiškėjai) 10 procentų visos sutarties kainos netesybų baudą (2014-02-04, 2014-02-12 statybos rangos sutarčių 4.1.2 punktas). Subrangovas įsipareigojo sutartyje numatytu laiku neužbaigus darbų, mokėti rangovui už kiekvieną pavėluotą dieną 0,02 procento delspinigių nuo vėluojamų atlikti darbų sumos (2014-02-04, 2014-02-12 statybos rangos sutarčių 4.1.15 punktas). Taip pat šalys susitarė, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta kai viena iš šalių bankrutuoja arba yra likviduojama, kai sustabdo ūkinę veiklą, arba kai įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta tvarka susidaro analogiška situacija (2014-02-04, 2014-02-12 statybos rangos sutarčių 6.3 punktas). 2015-01-21 rangos darbų sutarties Nr. K-15/01/21 5.3 punktu šalys susitarė, kad už sutartyje nurodytų terminų nesilaikymą, užsakovas turi teisę reikalauti sumokėti 0,02 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutarties kainos.

Iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų dėl netesybų ir delspinigių apskaičiavimo matyti, kad pagal 2014-02-04 statybos rangos sutartį Nr. 14/02-04 atsakovė turėjo atlikti darbų už 467780,35 Eur sumą, sutartinius darbus turėjo užbaigti 2014-11-03. Pagal 2014-02-12 statybos rangos sutartį Nr. 14/02-12 atsakovė turėjo atlikti darbų už 408940,41 Eur sumą, sutartinius darbus turėjo užbaigti 2014-11-03. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad pagal 2014-02-04 statybos rangos sutartį Nr. 14/02-04 atsakovė atliko darbų už 368866,93 Eur sumą. Pagal 2014-02-12 statybos rangos sutartį Nr. 14/02-12 atliko darbų už 291426,12 Eur sumą. Iš UAB „Energijos tinklas“ 2015-07-13 pareiškėjai pateiktų raštų dėl atliktų darbų priėmimo matyti, kad atsakovė kreipėsi į pareiškėją dėl sutarčių Nr. 14/02-04 ir Nr. 14/02-12 nutraukimo tuo pagrindu, kad atsakovei iškelta bankroto byla, kartu prašydama priimti arba motyvuotai atsisakyti priimti ar priimti su išlygomis atliktus darbus. Iš 2015-07-28 UAB „KONSOLĖ“ atsakovei pateiktų sąskaitų faktūrų Nr. KON 4205 ir Nr. KON 4206 matyti, kad reikalavimas sumokėti 46778,03 Eur (pagal 2014-02-04 sutartį) ir 40894,04 Eur (pagal 2014-02-12 sutartį) netesybas – baudas buvo pateiktas jau po bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, jeigu prievolė mokėti sutartyse numatytas netesybas atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, toks reikalavimas neprieštarauja LR ĮBĮ nuostatoms (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1377/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į nurodytas sutarčių sąlygas, faktines bylos aplinkybes bei teismų praktiką, vertina, kad šiuo atveju pareiškėjai pagrindas taikyti sutartines netesybas – baudas atsirado jau po bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad atsakovė rangos darbus atliko su trūkumais, įvertinus tai, kad iki vienašališko sutarties nutraukimo atsakovė buvo atlikusi darbų už daugiau nei 70 procentus visų darbų vertės, bei tai, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės iki 2015-06-23 vis dar vyko derybos dėl trūkumų ištaisymo ir nebaigtų darbų atlikimo, nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo apskritai atsisakė vykdyti rangos sutartyje numatytus darbus. Pažymėtina, kad byloje tokių duomenų nėra pateikta. Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju atsakovė nepabaigė atlikti visus statybos rangos sutartimis sulygtus darbus dėl objektyvių priežasčių – bankroto bylos iškėlimo, todėl teismo vertinimu konkrečiu atveju baudos taikymas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei prieštarautų LR ĮBĮ nuostatoms. Remiantis išdėstytu, pareiškėjos reikalavimas dėl 87672,07 Eur sumos kaip kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 straipsnis).

Iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėja patikslinusi savo reikalavimą (2015-11-11 raštas dėl netesybų ir delspinigių priskaičiuotų UAB „Energijos tinklas“ Nr. 01-896) prašo, kaip kreditorinį reikalavimą, patvirtinti 12077,32 Eur delspinigių sumą. Iš netesybų ir delspinigių apskaičiavimo matyti, kad pagal 2014-02-04 statybos rangos sutartį Nr. 14/02-04 pareiškėjos paskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2014-11-03 iki 2015-07-28 sudaro 6298,77 Eur. Pagal 2014-02-12 statybos rangos sutartį Nr. 14/02-12 delspinigiai už laikotarpį nuo 2014-11-03 iki 2015-07-28 sudaro 5301,76 Eur. Pagal 2015-01-21 rangos darbų sutartį Nr. K-15/01/21 už laikotarpį nuo 2015-03-20 iki 2015-07-28 paskaičiuoti delspinigiai sudaro 478,84 Eur. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės sudarytose rangos sutartyse numatyti darbai nustatytais terminais nebuvo įvykdyti. Šias aplinkybes patvirtina tiek pareiškėjos pateikti 2015-03-04, 2015-04-01 pasitarimų protokolai, 2015-02-26 defektinis aktas, 2015-03-16, 2015-04-03, 2015-04-24, 2015-06-23 pareiškėjos raštai dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, 2015-03-18, 2015-04-22, 2015-04-24 posėdžių protokolai, tiek pačios atsakovės buvusio direktoriaus G. G. paaiškinimas bei 2015-07-13 UAB „KONSOLĖ“ pateikti raštai dėl sutarčių nutraukimo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktų duomenų visumą, teismas bankroto administratoriaus argumentus, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami tuo pagrindu, jog pati pareiškėja nepateikė statybą leidžiančių dokumentų bei nuo 2015 m. vasario mėnesio vengė priimti atliktus darbus, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kadangi administratorius nepateikė jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (LR CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš esmės yra pagrįstas, tačiau teismo vertinimu nurodytos netesybos yra aiškiai per didelės, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Pažymėtina, kad Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014).

Visų pirma, nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateikto delspinigių apskaičiavimo matyti, kad delspinigiai bankrutuojančiai įmonei už laikų neįvykdytas prievoles paskaičiuoti jau po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo - nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Energijos tinklas“ įsiteisėjo 2015-07-18, o delspinigiai skaičiuoti iki 2015-07-28. Pažymėtina, kad LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Antra, šiuo atveju kreditorinis reikalavimas prašomas patvirtinti bankroto byloje. Bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Iškėlus bankroto bylą įmonei, kreditorių reikalavimai tenkinami LR ĮBĮ nustatyta tvarka iš įmonės turto, todėl svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Siekdamas užtikrinti tokią padėtį bei sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, teismas sprendžia, kad prašoma tvirtinti 12077,32 Eur delspinigių suma atsižvelgiant į pagrindinės skolos dydį, LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, faktines bylos aplinkybes, yra neprotingai didelė, todėl įvertinus šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į kitų kreditorių interesus, delspinigiai mažintini iki 8231,61 Eur sumos (pagal 2014-02-04 statybos rangos sutartį Nr. 14/02-04 paskaičiuoti delspinigiai mažintini iki 3560,88 Eur ((467780,35 Eur - 368866,93 Eur) x 0,02 proc. x 180 d.), pagal 2014-02-12 statybos rangos sutartį Nr. 14/02-12 mažintini iki 4230,51 Eur ((408940,41 Eur - 291426,12 Eur) x 0,02 proc. x 180 d.), pagal 2015-01-21 rangos darbų sutartį Nr. K-15/01/21 apskaičiuoti delspinigiai mažintini iki 440,22 Eur (18191,04 Eur x 0,02 proc. x 121 d.)).

Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad pareiškėjos UAB „KONSOLĖ“ prašymas dėl 103423,11 Eur dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas iš dalies, bankrutavusios UAB „Energijos tinklas“ bankroto byloje UAB „KONSOLĖ“ kreditorinis reikalavimas tvirtintinas 11905,28 Eur sumoje, kurią sudaro 3673,67 Eur pagrindinės skolos ir 8231,61 Eur delspinigių).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, 11 straipsniu, 21 straipsniu, 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „KONSOLĖ“, įmonės kodas 140582050, finansinį reikalavimą 11905,28 Eur (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų penkių eurų 28 ct) sumoje uždarosios akcinės bendrovės „Energijos tinklas“, įmonės kodas 302773924, bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutartį atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditorius, kuriam ji priimta. Kiti kreditoriai nutartį gali skųsti tik jeigu nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija septyniasdešimt du eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija septyniasdešimt du eurus.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.