Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sūsmeda“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sūsmeda“ dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto nevykdymo 4 827,71 Eur sumai. Nurodoma, kad suinteresuotas asmuo sumokėjo pagal patvirtintą taikos sutartį tik 1 800 Eur (2016-06-08, 2016-07-11), o pagal patvirtintą taikos sutartį turėjo sumokėti iš viso 6 627,71 Eur.Suinteresuotas asmuo prieštaravo pareiškėjo prašymui, nurodydamas, kad neneigia skolos, tačiau šiuo metu finansinė padėtis yra sunki ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, kurių pagrindu objektyviai negali vykdyti įsipareigojimų. Be to, pagal taikos sutartį yra pradelsti įvykdyti ne visi įsipareigojmai, todėl vykdomasis raštas gali būti išduotas tik dėl dalies taikos sutarties įsipareigojimų nevykdymo. Suinteresuotas asmuo pageidautų pratęsti skolos mokėjimo terminus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą dėl įsiskolinimo išieškojimo iš suinteresuoto asmens dėl neįvykdytos ir nevykdomos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto dalies, t. y. dėl 4 200 Eur įsiskolinimo.Teismas nurodė, kad pagal taikos sutarties 1 punktą suinteresuotas asmuo 2016 m. lapkričio 10 d. turėjo būti sumokėjęs 6 įmokas po 1 000 Eur, t. y. iš viso 6 000 Eur, o likusi 627,71 Eur įmoka turėjo būti sumokėta 2016 m. lapkričio 28 d. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi 1 800 Eur, teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 4 200 Eur sumos išieškojimo. Teismas pažymėjo, kad savo galimybes vykdyti taikos sutartimi prisiimtas prievoles nustatytais terminais ir tvarka suinteresuotas asmuos turėjo įvertinti prieš pasirašydamas taikos sutartį, todėl suinteresuoto asmens argumentai dėl sunkios finansinės padėties laikomi neturinčiais įtakos prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagrįstumui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (toliau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sutrukdė objektyvios aplinkybės – sumažėjusi suinteresuoto asmens apyvarta bei kitų subjektų piniginių įsipareigojimų nevykdymas suinteresuoto asmens atžvilgiu. CK 6.930¹ straipsnyje yra numatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, kuri yra imperatyvi ir suinteresuotas asmuo jos privalo laikytis. Dėl šių priežasčių suinteresuotas asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų, visų pirma privalo mokėti įmokas valstybės biudžetui, o ne atsiskaityti su pareiškėju pagal taikos sutartį.Teismas neįvertino, kad suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad norėtų pakeisti taikos sutarties sąlygas pratęsiant įsipareigojimų įvykdymo terminus ir dėl to tikėjosi, kad bus rengiamas teismo posėdis, kuriuo metu bus svarstomas šis klausimas.Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pareiškėjas visiškai sutinka su teismo nutarties argumentais, kad apeliantas savo galimybės vykdyti taikos sutartimi prisiimtas prievoles numatytais terminais ir tvarka turėjo įvertinti prieš pasirašydamas taikos sutartį.Finansiniai sunkumai ar įsipareigojimai kitiems kreditoriams negali būti pagrindu nevykdyti taikos sutartimi laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad turi tikslą, jog taikos sutarties sąlygos būtų pakeistos. Pareiškėjo nuomone, apeliantė elgiasi nesąžiningai, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Taikos sutartimi buvo nustatyta aiški ir nedviprasmiška vykdymo tvarka, apeliantė jokių pretenzijų nereiškė, todėl pareiškėjas nesutinka su prašymu dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo.Teismas, spręsdamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, būtų saistomas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai ir sumos, todėl kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2013 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2013). Dėl šių priežasčių apeliantės argumentas dėl terminų įvykdyti taikos sutarties sąlygas pratęsimo yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų patvirtinus taikos sutartį

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdyto Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto, pagal kurį atsakovė įsipareigojo pagal mokėjimo grafiką dalimis sumokėti ieškovui 6 627,71 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo.Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1818/2014). CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, nustačius, kad taikos sutarties sąlygos yra galimos įvykdyti, svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų pažeidimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktu nustatyta, kad „atsakovė UAB „Sūsmeda“ pripažįsta ieškovo M. Š. reikalavimą – 6 627,71 Eur dydžio (skola, palūkanos ir išlaidos už teisinę pagalbą) ir sumoka tokia tvarka: 2016 m. gegužės 28 d. – 1 000 Eur; 2016 m. birželio 28 d. – 1 000 Eur; 2016 m. liepos 28 d. – 1 000 Eur; 2016 m. rugpjūčio 28 d. – 1 000 Eur; 2016 m. rugsėjo 28 d. – 1 000 Eur; 2016 m. spalio 28 d. – 1 000 Eur; 2016 m. lapkričio 28 d. – 627,71 Eur“ (civilinės bylos Nr. 2-2286-301/2016, 45-46). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu taikos sutarties sąlygos yra aiškios, vykdytinos ir sudaro prielaidas išduoti vykdomąjį raštą. Iš pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo turinio matyti, kad ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 4 827,71 Eur skolos ir šio rašto išdavimo pagrindą sieja su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatytų sąlygų nevykdymu. Atsakovė tiek atsiliepime į prašymą, tiek atskirajame skunde ginčija taikos sutarties 1 punkto nuostatų pažeidimą ta apimtimi, kad ji dėl finansinių sunkumų neturi objektyvių galimybių įvykdyti taikos sutarties sąlygų, todėl tai negali būti pripažinta taikos sutarties pažeidimu ir, kad tai yra pagrindas svarstyti galimybę dėl taikos sutartimi patvirtintų mokėjimo grafiko terminų pratęsimo. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties neįvykdymo faktą, pareiškėjui pagrsįtai išdavė vykdomąjį raštą dėl 4 200 Eur skolos priverstinio vykdymo. Atsakovės argumentai, kad taikos sutarties sąlygos nėra vykdomos dėl jos sunkios finansinės padėties, negali būti laikomi teisėtu pagrindu pateisinti taikos sutarties nevykdymo ir teismui atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Šiais argumentais atsakovė pripažino skolos faktą ir savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį neįvykdymą, o tai sudaro pagrindą išduoti vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.Apeliantė klaidingai tapatina galimybę pratęsti taikos sutartimi patvirtinto mokėjimo grafiko terminus su teismo galimybe pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką, spręsdamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, teismas yra saistomas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje išdėstyto tenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai ir sumos, todėl kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2013 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2013; 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-282/2014). Be to, atsakant į atskirojo skundo argumentus šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė pakeisti šalių nustatytą vykdymo tvarką ir sąlygas neprašė, todėl šio klausimo pagrįstai nesvarstė. Atskirajame skunde nurodyti procesinės teisės pažeidimai, susiję su klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimu žodinio proceso tvarka, nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismo posėdžio formos pasirinkimo galimybė priklauso tik nuo teismo, pripažinus, kad tokios proceso formos pasirinkimas yra būtinas, siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti aplinkybes (CPK 646 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtinybės skirti posėdį klausimui nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo. Kita vertus, apeliantė nepasinaudojo savo procesine teise teikti teimui prašymus ir pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuriuo pagrindu teismas būtų turėjęs galimybę apsvarstyti šio prašymo pagrįstumą. Kiti askirojo skundo argumentai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, taip pat neturi teisinės reikšmės apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl ginčo esmės materialiniu aspektu, o dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tinkamai taikė CPK normas, sprendimo išvada atitiko susiformavusią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.