Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, teistas: 1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda; 2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda; 3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto bausme; paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda ir paskirta galutinė subendrinta – 70 parų arešto bausmė ir 14 MGL (1820 Lt) bauda, kuri Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pakeista ir paskirta galutinė – 60 parų arešto bausmė ir 14 MGL (1820 Lt) bauda; 4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir bauda 14 MGL (1820 Lt) bauda; 5) Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė; 6) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutine – 26 parų arešto bausme; 8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 20 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutine – 46 parų arešto bausme; 9) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį galutine subendrinta – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme; 10) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu bei Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2021 m. spalio 23 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie antros laiptinės, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,15 promilės neblaivumas), kitų asmenų ir policijos pareigūnų akivaizdoje, tyčia vieną kartą spyrė R. Ž. į krūtinę sukeldamas jam fizinį skausmą, taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio naktį vieną kartą spyrė R. Ž., tačiau neprisimena, ar spirdamas jam pataikė, nes buvo neblaivus, nustatytas 1,15 promilės neblaivumas. Spyrė R. Ž. į pilvą. Įvykio metu be jo paties ir nukentėjusiojo, šalia buvo Vaida, kaip nustatyta – V. S., ir į laiptinę buvo išėjusi nukentėjusiojo draugė. Prisimena, kad V. S. liepė jam nusiraminti. Taip pat kažką jam sakė ir nukentėjusiojo draugė, tačiau ką ji sakė, neprisimena. Mano, kad V. S. turėjo matyti, kaip jis spyrė nukentėjusiajam. Tuo metu taip pat buvo policijos pareigūnė. Jis gynė savo brolį R. G., nes jį sumušė, o jo seseriai pripūtė dujų. Nežino, ar tai padarė būtent R. Ž., nes tiksliai nematė. Jis tuo metu manė, kad tai padarė nukentėjusysis R. Ž.. Įvykio vietoje pastebėjo vaikštant kažkokį asmenį, todėl pagalvojo, kad čia tas pats asmuo. Jis buvo labai susinervinęs, dėl to spyrė R. Ž.. Žino, kad blogai pasielgė, nebuvo būtinybės spirti tam žmogui, spyrė matant policijos pareigūnei. Iš karto po to, jis buvo sulaikytas kito pareigūno. Viskas įvyko kitų pareigūnų akivaizdoje. Supranta, kad nereikėjo taip elgtis. Paskutiniu metu konfliktines situacijas sprendžia labai ramiai, seniau buvo kitoks, stengiasi viską daryti kitaip, visko vengti. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir sutrikdęs viešą tvarką. Po įvykio, jeigu ir buvo sutikęs nukentėjusįjį, tai jo nepažino. Jeigu būtų įvykio vakarą buvęs blaivus, būtų pasielgęs taip pat, nes jie užpuolė jo brolį, bet supranta, kad į smurtą nereikėjo atsakyti smurtu. Į įvykį atvykę pareigūnai, patys bėgo už mašinų, nes ten buvo labai daug žmonių, gauja. Toks jo elgesys yra įžūlus, netinkamas.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. K. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo pateis visiško prisipažinimo bei duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pretenzijų T. K. neturi. Įvykio dieną T. K. sudavė jam vieną smūgį, o jį pargriovę mušė ir spardė kiti asmenys, kurie dabar laisvėje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad įvykio naktį su bendradarbiu D. R. išėjus į balkoną parūkyti, išgirdo kaip prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kažkokia moteris pradėjo šauktis pagalbos. Nieko nelaukdami jie išbėgo į kiemą ir nubėgo link minėto namo kiemo. Atbėgę pastebėjo daug nepažįstamų asmenų, kurie tarpusavyje konfliktavo, tačiau dėl kokios priežasties nežino. Kartu buvęs jo bendradarbis D. R. turėjo su savimi dujų balionėlį, kuriuo pradėjo purkšti ant konfliktuojančių asmenų. Po to, atėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, jį užpuolė nepažįstami asmenys, kurie pargriovė jį ant žemės ir mušė rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai buvo asmenų nežino, bet buvo apie 9 asmenis. Jo bendradarbiui pavyko nuo jų pabėgti. Kažkurio momentu, jis taip pat atsistojo ir nuo jų pabėgo. Grįžtant namo, į laiptinę išėjo jo sugyventinė E. P., kuri domėjosi iš kur čia toks didelis triukšmas. Jam kartu su ja išėjus į namo kiemą, ieškojo savo bendradarbio, tačiau niekur jo nerado. Prie laiptinės buvo atvykę policijos pareigūnai, taip pat buvo kitų asmenų. Buvo taip pat T. K., kuris vieną kartą spyrė jam į krūtinės sritį. T. K. jam spyrė jį kaltindamas, kad jis sumušė jo seserį, bet jis to nedarė. Po gauto spyrio, pareigūnai T. K. sulaikė. Buvo nustebęs, kad T. K. taip pasielgė kitų asmenų akivaizdoje. Jam skaudėjo visą kūną, nes prieš tai daug asmenų jį gulintį spardė. T. K. veiksmai jam nesukėlė didelio skausmo, nes jo spyris buvo nestiprus. Jei reikėtų įvertinti skausmą 10 balų sistemoje, tai jo spyrį vertintų 4 balais (1 t., b. l. 25-26, 36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. P. parodė, kad po jai suduotų smūgių asmenys išsiskirstė, o tada iš už namo kampo atbėgo T. K.. Atbėgęs jis ant jų pradėjo šaukti, kad jo seserį sumušė ir pripurškė jai dujų. Jis vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, šaukė ir puolė ant jos draugo R. Ž., bet ji jam neleido. Konflikto metu T. K. vieną kartą spyrė jos draugui R. Ž. į krūtinės sritį bei grasino, kad jis neišeis iš namų, jam bus blogai. Ji tokiu asmenų elgesiu yra pasipiktinusi (1 t., b. l. 42-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Eglė Černikevičiūtė parodė, kad ji dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su vyr. patruliu. Buvo gautas pranešimas dėl muštynių. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris – J. A., kuri šaukė, kad jos sūnų T. K. užpuolė ir sumušė. Klausiant, kur yra jos sūnus, ši į klausimus neatsakinėjo tik šaukė, o paklausus jos, kur yra asmenys kurie mušėsi, ši atsakė, kad nežino. Po to atbėgęs jaunuolis pakvietė ją eiti ir nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo yra sumuštas vaikinas. Nuėjus į nurodytą vietą, ji pamatė kruvinu veidu vaikiną ir merginą, kaip nustatyta R. Ž. ir E. P., kurie pasakė, kad juos ką tik užsipuolė daugiau asmenų, bet tikslaus asmenų skaičiaus ir kas jie tokie, nurodyti negalėjo. Mergina minėjo, kad jos draugą sumušė J., tačiau šio asmens aplink nebuvo ir jis nebuvo surastas. Kol ji bendravo su nukentėjusiais asmenimis, netoliese stovėjo T. K.. Prie tos pačios laiptinės buvo dar vienas vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai T. K. patėvis Ž. A.. Bendraujant su aplinkiniais asmenimis, T. K. žodžiu pradėjo konfliktuoti su R. Ž., kurį kaltino, kad jis pripūtė jo seseriai į akis dujų. Konflikto metu T. K. pribėgo prie R. Ž. ir spyrė jam vieną kartą į krūtinę. Konfliktą bei suduotą smūgį matė ir šalia buvę asmenys. Po suduoto smūgio T. K. buvo sulaikytas. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes prie automobilio priėjo T. K. sesuo S. M.. Ji paaiškino, kad nepažįstamas asmuo jai į akis pripūtė dujų. Aiškinantis įvykio aplinkybes prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėtas D. R., kurio rankos buvo kruvinos, kelnės suplyšusios. Šis paaiškino, kad gyvena Mažeikių mieste ir čia yra atvykęs pas draugę E. P., o susižalojo lipdamas per tvorą. Vėliau paaiškėjo, kad D. R. ir pripūtė konflikto dalyviams dujų. Įvykis buvo filmuojamas „Body“ kamera (1 t., b. l. 57-60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. S. parodė, kad įvykio naktį matė prabėgančius gal du ar tris vaikinus, bet buvo labai tamsu, todėl ji jų nespėjo įsidėmėti ir neatpažino. Paskui tuos bėgančius vaikinus, bėgo T. K.. Iš pradžių pagalvojo, kad T. K. juos gaudo, bet paskui jis nebesivijo tų vaikinų ir grįžo atgal prie to kruvino vaikino, kaip nustatyta R. Ž.. Jie abu ginčijosi, tačiau ji neprisimena dėl ko tiksliai. T. K. buvo labai piktas, tačiau ji nematė, kad jis būtų sudavęs R. Ž. smūgius. Ji T. K. sakė, kad šis eitų namo, nesiginčytų su tuo vaikinu, nes atvyks pareigūnai, bet jis jos nesiklausė. Jis buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Iš karto po to ji nuėjo į namus. Gali pasakyti tik tiek, kad tą naktį girdėjosi labai didelis triukšmas ir riksmai, skleidėsi visas kiemas (1 t., b. l. 63-65).

Iš 2021 m. spalio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, prie antros daugiabučio namo laiptinės. Namas penkių laiptinių, stovi galais į rytus ir vakarus. Įvykio vietos apžiūros metu prie antros daugiabučio namo laiptinės ir namo kieme kraujo ar grumtynių pėdsakų nepastebėta (I t., b. l. 25-27).

Iš 2021 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų tarnybine „Body“ vaizdo kamera daryti įrašai Nr. 2021_1023_024750_011 ir 2021_1023_025249_012, kuriuose girdėti ir matyti, kaip kaltinamasis konfliktuoja su nukentėjusiuoju ir suduoda smūgį koja kitų asmenų akivaizdoje, o netrukus sulaikomas ir vedamas į policijos tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 15-20).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai).

Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo T. K. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 284 straipsnyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo T. K. prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojų Eglės Černikevičiūtės, E. P., V. S. duoti parodymai, kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, pareigūnų tarnybine „Body“ vaizdo kamera darytuose įrašuose bei jų apžiūros protokole ir kt. užfiksuoti duomenys. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys.

T. K. atliko tyčinius fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį R. Ž. viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties (manymo, jog nukentėjusysis papurškė jo seseriai dujų) be teisėto pagrindo, kas atitinka jo įžūlaus elgesio turinį. T. K. objektyviai atlikti veiksmai viešumoje, kur privaloma laikytis viešo elgesio taisyklių ir paisyti moralės normų, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta (nukentėjusiojo sveikata ir asmens kūno neliečiamumas) įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. T. K. viešoje vietoje įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, atlikdamas smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį R. Ž., savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus T. K. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip nusikalstamas viešosios tvarkos pažeidimas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

T. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už viešosios tvarkos pažeidimus (1 t., b. l. 80-106), neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. T. K. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 108-118), nuosprendžio priėmimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitas padarytas nusikalstamas veikas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo T. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, be to, tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamajam anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo T. K. linkus nusikalsti, nedaryti tinkamų išvadų, nepaisyti visuomenėje priimtinų ir įstatymo numatytų elgesio normų. Įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgimas į kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą – laisvės atėmimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu nustatyta sumažinta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-1112/2022) paskirtos (ir subendrintos) bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės visa dalimi, kuri nuosprendžio paskelbimo dienai yra 4 mėnesiai 20 dienų (2 t., b. l. 11, 12-23).

Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 23 d. 3.00 val. iki 2021 m. spalio 23 d. 12.30 val., 1 para (1 t., b. l. 120-121, 124), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (1 t., b. l. 130-131).

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena, esanti voke prie bylos 1 t. viršelio, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 302-308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. K. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtos, subendrintos laisvės atėmimo bausmės visa neatlikta dalimi, ir paskirti T. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams 20 (dvidešimt) dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu T. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 23 d. 3.00 val. iki 2021 m. spalio 23 d. 12.30 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos 1 tomo viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą. Suimtam (laisvės atėmimo bausmę atliekančiam) nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.