- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- 1-78-1112/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15533-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- D. P., D. E.
- Advokatai
- Juta Kareivė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Audronei Kundrotienei, Vilijai Rukšėnienei, Viktorijai Stanienei, Linai Erlickienei, Laurai Rimeikei,
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,
nukentėjusiojo D. P. atstovei pagal įstatymą B. P. (2022 m. gegužės 26 posėdyje)
nukentėjusiojo D. E. atstovui pagal įstatymą S. E. (2022 m. vasario 28 d. posėdyje)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas
Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;
Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;
Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto bausme; paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda, paskiriant subendrintą bausmę – 70 parų arešto ir 14 MGL (1820 Lt) bauda; Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pakeista galutinė bausmė ir paskirta bausmė – 60 parų areštas ir 14 MGL (1820 Lt) bauda;
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams bauda 14 MGL (1820 Lt) bauda;
Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą bausmę – 60 parų arešto;
Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 metų galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutine sumažinta bausme – 26 paros arešto ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teisę vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejiems) metams, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir turto – automobilio konfiskaciją;
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį galutine 20 parų arešto bausme, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutine 46 parų arešto bausme,
Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, galutine su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės apribojimo 1 metams 2 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį; Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartis palikta nepakeista; bausmė neatlikta;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra: 2021 m. gegužės 15 d., apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilių neblaivumas), viešoje vietoje, be aiškios priežasties, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent iššokęs priešais pro namo kiemą važiuojantį motorolerį (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo nepilnamečiai D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. E. (gim. (duomenys neskelbtini)), tyčia koja spyrė į motorolerio priekinę dalį, dėl ko D. E. nesuvaldė jam priklausančio motorolerio ir abu nepilnamečiai griuvo ant asfalto, po ko D. E. krisdamas dešine galvos puse trenkėsi į asfaltą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, bei D. P. motoroleris užkrito ant kairės kojos taip pastarajam sukėlė fizinį skausmą, taip pat nulaužtas motorolerio prietaisų skydelis 150 eurų vertės, sugadintas motorolerio radiatorius 120 eurų vertės, sulaužytas galinis purvasaugis 40 eurų vertės, sulaužytas galinio vaizdo veidrodėlio laikiklis 40 eurų vertės bei subraižytas motorolerio dešinės pusės rėmas 120 eurų vertės, tokiu būdu jis sukėlė fizinį skausmą, sugadino svetimą D. E. priklausantį turtą 470 eurų vertės ir padarė 470 eurų turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
T. K., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog nesutinka, kad spyrė į motorolerį. Vaikai patys sustojo, paguldė motorolerį ir nubėgo. Aplinkybes pamena, įvykis įvyko 2021 m. vasarą, buvo jau vėlus vakaras ir buvo tamsu. Tą vakarą išgėrė, nes sesuo buvo grįžusi iš užsienio, vėliau su patėviu išėjo į lauką parūkyti. Berūkant pamatė atvažiuojantį motorolerį, tada pakišo koją ir jie sustojo. Užkišo koją motoroleriui, nes tie vaikinai per greitai važiavo. Jį suėmė pyktis. Vėliau atvažiavo pareigūnai. Nesutinka, kad pradūrė radiatorių, subraižė rėmą. Mano, kad turėtų būti gydytojo išvados, ką susižalojo, dokumentai iš serviso, kokia žala padaryta. Gal motoroleris buvo sugadintas prieš įvykį, dabar bando jam suversti. Sutinka, kad padarė negerai, nes buvo išgėręs. Vėliau atėjo jo mama, jie pakėlė motorolerį nuvarė ant žolyno ir paguldė, nes norėjo patraukti nuo gatvės. Tuo metu buvo sveikas ir nesugadintas. Kai jie paklausė vaikinų, kurie važiavo su motoroleriu, tai jie pasakė, kad pretenzijų neturi. Vėliau tas kaimynas, su kurio jis konfliktavo, pasikalbėjo su tais vaikinukais ir juos primokė, kad pareikštų pretenzijas. Nukentėjusiųjų nepažįsta, jokių konfliktų su jais neturėjo. Jis pripažįsta, kad negerai padarė, kad išgąsdino juos. Jei būtų spyręs, kaip jie teigia, pasekmės tikrai būtų buvusios didesnės. Tą dieną gėrė brendį ir šampaną, jam buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Savo veiksmus vertina blogai, nereikėjo taip negerai elgtis. Dėl žalos atlyginimo susitarti nebandė. Konfliktavo su kaimynu, nes jis pradėjo visokiais negražiais žodžiais vadinti jo mamą. Supranta, kad sukėlė triukšmą kieme ir kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Kai jis pradėjo kišti koją, jie buvo prie kitos laiptinės, nežino, koks buvo atstumas. Ant nukentėjusiųjų jis nešaukė, nelietė jų. Jie pabėgo, nes jie jo išsigando. Nukentėjusiųjų neatsiprašė. Motoroleriu vaikinai atvažiavo nuo mažojo turgelio. Jie išsigando jo, kai užkišo koją, todėl jie pabėgo prie kito namo kampo ir ten stovėjo, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Tada vienas iš vaikinų, kuris vairavo motorolerį, priėjo prie pareigūno ir pasakė, kad turi pretenzijų dėl sugadinto motorolerio. Gal subraižymai ir galėjo atsirasti nuo to, kad buvo paguldytas motoroleris, bet ne tokie sugadinimai, kaip buvo surašyta dokumente. Jis gali atlyginti žalą, gailisi, gali atlyginti 500 eurų. Pripažįsta turtinę žalą, neturtinės žalos negali atlyginti, nes neturi pinigų. Galėtų kiekvieną mėnesį mokėti po 100 eurų, nes jam reikia ir nuomą sumokėti ir šeimą išlaikyti. Prašo leisti sumokėti dalimis, tokiu atveju galėtų atlyginti ir daugiau. Jis supranta, kad vaikinai nepilnamečiai ir patyrė psichologinę traumą. Jie dalyvautų teismo posėdyje, atsiprašytų. Sutinka atlyginti turtinę žalą ir galėtų pridėti dar 100 eurų už neturtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo D. E. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nukentėjusysis D. E. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis važiavo su draugu pasiimti iš draugės kuprinės. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini) gatvę, iššoko tas vyras, spyrė, jie nukrito, jis bandė kažkaip pataikyti, bet jis pasilenkė. Jis šaukė – užmuš ar kaip, tada paskambino policijai ir viskas taip pasibaigė. Viskas įvyko šių metų gegužės mėnesį, dienos neprisimena, buvo gal 11 valanda vakaro. Važiavo su draugu D. P., pas draugę D. R. Jeigu tiksliai pamena, viskas įvyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Kai jie nubėgo, žmonės nuo garso išlindo pro langus, pažiūrėti kas vyksta. Šalia to vyro kažkas buvo. Jis prieš juos iššoko. Jis važiavo su motoroleriu (duomenys neskelbtini), kuris yra jo ir jis vairavo, o draugas sėdėjo šalia. Tas vyras juos tiesiog nuspyrė. Pataikė į motorolerio priekį. Jie nukrito ant dešiniojo šono. Tuo metu buvo išsigandęs ir fiziškai nieko nepajautė. Draugas irgi nukrito su juo, ant to paties šono. Kai važiavo, jam atrodo, jis šaukė: kur važiuoji. Jie važiavo tarp 15 ir 20 km/h greičiu. Kai nukrito, jie nubėgo į šoną – prie kito namo. Motoroleris liko gulėti prie to vyro. Kai jie nubėgo ir paskambino policijai, matė, kad jis paėmė motorolerį ir jį nutempė ant žolynėlio. Jie važiavo tiesiog keliu. Kai nuvirto, motoroleris liko ant kelio. Jie nuo motorolerio pabėgo panašiai apie 30 žingsnių, o tas žmogus pasiliko prie laiptinės iš šaukė: „užmuš“. Tuo metu atrodė, kad šaukė jam, bet neįsivaizduoja. Nubėgęs prie namo, paskambino policijai. Skambino iš draugo telefono. Policijai papasakojo apie įvykį ir laukė kol atvažiuos. Kai atvažiavo, nuėjo prie motorolerio ir viską papasakojo. Policijos laukė apie 5-7 minutes. Kol laukė, su tuo vyriškiu nebendravo. Tas vyras tiesiog grasino kaimynams, sakė: užmuš. Kai skambino policijai, buvo išsigandęs. Po kelių valandų pajuto, kad skauda galvą, daugiau niekur neskaudėjo, ant kūno jokių žymių neliko. Pas gydytojus nesikreipė, pats nesigydė. Neįsivaizduoja, kodėl tas žmogus taip pasielgė. Daugiau nieko nenori pasakyti. Kai bėgo, tas vyriškis tiesiog stovėjo. D. E. nesidairė – tiesiog bėgo. Neįsivaizduoja, kodėl jis taip pasielgė. Nuo jo namų iki tos vietos nėra labai toli – neįsivaizduoja. Su motoroleriu reikia važiuoti kokias 5 minutes. Motoroleriui pradėjo sukinėtis dešinės pusės veidrodis, prakiuro radiatorius, atkibo plastmasės, nubrozdino dešinę pusę, pradėjo klibėti duslintuvas, pradėjo klibėti visas skydelis. Anksčiau pro tą vietą yra važiavęs. Važiuojant, vyriškį pamatė, kai jis iššoko. Prie laiptinės yra krūmas ir jis iššoko. Anksčiau to vyro nebuvo matęs. Kai spyrė į motorolerį, jie važiavo. Greitis buvo nuo 15 iki 20 km/h. Jis spyrė į važiuojantį motorolerį. Smūgis buvo stiprus, jeigu iš kojos nuspyrė motorolerį. Jie važiavo ant tokių akmenukų, bet ne ant asfalto ir ne ant žvyro – pilkos spalvos. Kelio danga buvo kieta. Draugas nebuvo sužalotas. Nepamena, ką su juo kalbėjo. Po kiek laiko – kelių dienų draugas minėjo, kad jam skaudėjo koją. Draugui dabar yra (duomenys neskelbtini) metų. Vyras tikrai buvo neblaivus. Taip sprendžia dėl jo agresyvumo. Vyras neaiškiai šnekėjo. Šalia vyro, lauke, prie laiptinės kažkas buvo. Buvo tamsu. Tas žmogus tiesiog stovėjo. Nepastebėjo, ar jis dar buvo, kai atvažiavo policija. Nežinau, kur buvo vyriškis, kuris spyrė. Kai atėjo, pamatė, kad jis jau buvo policijos mašinoje. Kai jie bėgo, vyriškis jų nesivijo. Jam galva skaudėjo dešinėje pusėje. Nežino, kodėl skaudėjo, gal dėl sutrenkimo. Buvo su šalmu, rėmėsi į žemę. Galvos skausmą pajautė po dviejų valandų – negydė, praėjo. Skaudėjo pusvalandį, paskui nuėjo miegoti. Skausmą įvertintų kokiais 4 balais iš 10. Po įvykio su vyru nebendravo. Jeigu atsiprašytų, jo atsiprašymo nepriimtų. Tėtis pasakė, kad šiandien reikės vykti į apklausą. Nekalbėjo, ką čia reikės sakyti. Nieko nebenori pasakyti. Vyriškis į motorolerį spyrė koja. Motoroleris nuvirto dėl spyrio. Jų atžvilgiu, jokių veiksmų nebuvo – pabėgo. Vyriškis pataikė į motorolerį, bet bandė ir jam – kai nuvirto. Bandė pataikyti kumščiu – ranka, bet nepataikė. Daugiau klausimų neužduoda (I t., b. l. 76-79).
Nepilnametis D. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo įvykis, kuriame jis buvo liudytojas. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie su draugu D. E. važiavo su motoroleriu pas jo merginą, nes jis buvo palikęs kuprinę. Važiavo (duomenys neskelbtini), ties kuriuo namu neprisimena. Važiavo kaip ir priklauso – 20 km/h greičiu, dairėsi į šonus ir netikėtai pajuto smūgį į motorolerio priekį. Tada, pajutęs smūgį, atsisuko ir pamatė, kad tas vyriškis ištiesęs koją. Jie nukrito ir motoroleris jam užkrito ant kojos. Jie krito ant dešiniojo šono, motoroleris užkrito ant kairės kojos. Kaltinamasis dar užsimojo ranka, bet nepataikė. Tikriausia taikė į juos, gal jis buvo neblaivus, kad nepataikė. Iš adrenalino, jis greitai pakėlė motorolerį ir nuskuodė į kitą kiemą. Jie girdėjo, kad jis buvo ne vienas, jis buvo prie laiptinės. Iš jo kalbos, šaukimo, suprato, kad jis neblaivus, nes sveikas žmogus taip nedarytų. Tiksliai neatsimena, ką jis šaukė, girdėjo keiksmus, lyg grasino. Kiek atsimena, vienas žmogus, kuris buvo šalia laiptinės, bandė jį sulaikyti. Kadangi motoroleris buvo nukritęs ant kelio, matė, kad jis tempė ant šono nukritusį motorolerį ir nutempė jį ant žolės. Jis motorolerį kilstelėjo nuo kojos ir nubėgo, o motorolerį paliko. Jis nutempė motorolerį ir jie su draugu nutarė, kad tikrai neis jo pasiimti, nes jis gali jiems ką nors padaryti. Jie paskambino policijai, ji atvažiavo ir vyriškį sulaikė. Nori pasakyti, kad tada, kai motoroleris užkrito ant jo kojos, jis iš to adrenalino nejautė skausmo, bet kai buvo pas draugą, nes liko pas jį miegoti, pajuto skausmą. Nieko tokio baisaus nebuvo, tik sumušimas. Ant kūno žymių neliko. Buvo kaip sutrenkimas, bet žaizdos nebuvo. Buvo mėlynė, bet kadangi tai buvo gegužės mėnuo, dabar praktiškai nieko nebeliko. Gerai atsimena, kad buvo sutrenkta kairė koja – kelėnas. Žino, nes vyniojo elastinį bintą. Į gydytojus nesikreipė, nes su mama nutarė, kad tai tiesiog sumušimas, todėl pasiteps tepaliuko. Tepė „Diclac“ tepaliuką. Skausmą įvertintų 4 balais iš 10 – buvo pakenčiamas skausmas. Skausmą jautė gal savaitę, tada nusiėmė elastinį bintą ir buvo jau kaip ir normaliai. Vaistų nuo skausmo negėrė, tik tepė tepalą. Jis tą žmogų matė pirmą kartą gyvenime. Po įvykio ir tą vakarą vyriškio nematė. Atrodo, tą vakarą jį išvežė į areštinę. Paskui jo irgi nėra matęs. Labai sunku atsiminti kaip atrodė vyriškis, nes jis jo kaip ir nematė. Matė tik tiek, kad buvo ištiesęs koją ir jie staigiai nubėgo. Vyriškis 20-30 metų, vidutinio sudėjimo, kažkokių aiškių bruožų nelabai atsimena. Jo ūgis 180 cm, o jis gal truputį aukštesnis už D. P., tai gal 185 cm. Plaukai trumpi, gal brunetas. Neatsimena, kaip jis buvo apsirengęs, veido bruožų neįsidėmėjo. Įvykis įvyko vasarą, gegužės mėnesį. Valandos nepamena, buvo vakaras, prieblanda – jau temstant. Jie po įvykio buvo šoke. Kokią valandą - dvi net nekalbėjo. Kadangi jis miegojo pas draugą, paskui kalbėjo, aptarė motorolerio gedimus, kokie nuostoliai. Kadangi jie buvo su šalmais, kritimas nebuvo labai žymus. Gal draugui galva skaudėjo, bet daugiau kaip ir nieko. Motorolerį vairavo jo draugas D. E. Kažkaip niekada nebuvo anksčiau pastebėjęs to vyriškio - jokio bendravimo nebuvo. Savaime aišku, kad jis tikriausia buvo neblaivus, jam turbūt buvo toks alkoholio poveikis. Jie važiavo ir jam galvoje taip atrodė, kad reikia taip padaryti. Kad būtų dėl kažkokio dalyko tai negalėjo. Jie kai bėgo, nežiūrėjo atgal ir tiksliai nematė, ką darė tas vyras. Jie nubėgo į kitą kiemą. Dabar pagalvojus, jeigu būtų bėgęs iš paskos, jie būtų matę, bet atrodo, kad jis stovėjo vietoje, nes ėjo patraukti motorolerį. Tuo momentu, kai pajuto smūgį į motorolerį, tas vyriškis nieko nekalbėjo. Po to šaukė, bet jis negalėjo suprasti, nes tai buvo ne blaivaus žmogaus kalbėsena. Girdėjo, kad šaukė, bet nesiklausė ir nesuprato, nes jo mintys buvo kuo greičiau pasitraukti. Jie važiavo asfaltu. Važiavo 20 km/h greičiu. Smūgis buvo labai stiprus. Nemoka paaiškinti, iš kur jis gavo tiek jėgų. Atrodo, palietė ir krito ant šono. Motoroleris nuvirto dėl smūgio. Aišku, buvo smūgis ir jo draugas nesuvaldė to balanso, todėl nukrito. Jam jokios žalos nebuvo, nes motoroleris buvo ne jo. Mano, kad dėl skausmo, kuris buvo minimalus, pretenzijų nereikš, nes tai buvo momentinis skausmas. Tėvai sako, kad nereikia gilintis – buvo kaip buvo, tas skausmas nebuvo labai baisus. Kas buvo, tas buvo – laiko nebeatsuksi atgal. Jeigu jis atsiprašytų – nežino, ar atleistų – yra neutralus. Tikrai nenorėtų su juo bendrauti ar pratarti žodį. Jam mama pasakė, kad reikės čia atvažiuoti. Nes jai paskambino ir mama jam pasakė. Jis žinojo, kad čia reikės kalbėti ir tai yra jo atsakomybė, žino, ką reikia kalbėti (I t., b. l. 109-112).
Teisiamojo posėdžio metu S. E. parodė, kad apie įvykį sužinojo tik kitą dieną, jis buvo išvykęs. Sūnus mamai paskambino ir pasakė, kad juos nuspyrė kaltinamasis. Kai grįžo kitą dieną apžiūrėjo ir surašė visus sugadinimus. Sūnus pasakojo, kad jis važiavo pas draugę, nes buvo palikęs kuprinę. Bevažiuojant jam motoroleriu, kažkoks vyras spyrė į motorolerį, jie nuvirto ir pabėgo, nes labai išsigando. Sūnus sakė, kad tas vyras dar šaukė ant jų. Nubėgęs sūnus prie kito namo paskambino policijos pareigūnams, kai šie atvyko dėl įvykio parašė pareiškimą. Klausė sūnaus, ar jis pažįsta tą vyrą, sūnus sakė, kad pirmą kartą jį matė. Sūnus neseniai buvo nusipirkęs motorolerį. Jei būtų nuvežę į servisą taisyti motorolerį, tai kaina būtų labai didelė. Surašė kainas už detales, kurias surado internete pagal to motorolerio modelį. Sutvarkė tik motorolerio kaminą, daugiau nieko netaisė. Sūnus su motoroleriu dabar nevažinėja. Techniškai jis dar tvarkingas, tik yra nubraižytas šonas, skydelis sulūžęs, veidrodėlis nebesilaiko. Iki įvykio jis buvo visiškai tvarkingas, nes jį pirko geros būklės. Detalių keitimo kainos neskaičiavo. Po įvykio kalbėjo su sūnumi, jis pasakė, kad išsigando ir dėl to iš karto nepastebėjo motorolerio sugadinimų. Tik praėjus išgąsčiui apžiūrėjo motorolerį, tada ir pamatė, kad yra sulaužytas. Kitą dieną sūnus skundėsi galvos skausmu, bet išgėrus tabletę nuo skausmo, galvos skausmas praėjo. Po įvykio sūnus jautėsi negerai, bijojo eiti gatve, kur įvyko įvykis. Psichologo pagalbos sūnui neprireikė, dabar jis jaučiasi gerai. Jam skambino advokatė ir informavo, kad kaltinamasis prašė sumažinti žalos atlyginimą, bet jis paliko šį klausimą spręsti teismui.
Teisiamojo posėdžio metu B. P. parodė, kad kai sūnus parėjo, pasakė, kad jam užkrito motoroleris ant kojos, nieko daug ir nepasakojo. Paraišavo iki ryto, o kitą dieną buvo viskas gerai. Dėl sužeidimo į gydymo įstaigą nesikreipė, tik pasitepė tepaliuko, vyniojosi elastiniu bintu. Buvo truputį prabrozdinta ir gal mėlynė. Jis nelabai pasakojo apie tą įvykį, tik tiek, kad užkrito, kad sudaužė motorolerį. Motoroleris buvo draugo. Jis buvo su draugu D. Apie įvykį sūnus pasakojo parėjęs vakare. Sūnus nesakė, kad savaitę jautė skausmą ir vyniojo elastinį bintą. Kitą dieną jį nusiėmė. Civilinio ieškinio teikti nesvarstė. Sūnus sakė, kad tiesiog važiavo pro šalį ir užsipuolė. Dėl ko užsipuolė, kokiu būdu, nesakė. Po įvykio su sūnumi buvo viskas gerai, nebuvo persigandęs. Žalos kaltinamasis neatlygino.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. Š. parodė, kad įvykis dėl motorolerio buvo seniai. Jis įvykio nematė. Laiptinėje šūkavo, išėjo pažiūrėti, motoroleris buvo ant žemės. Atidarė duris ir pamatė T., tada visi išėjo į lauką. T. konfliktavo su kaimynais. Kaimynai šūkavo per langą, o T. buvo lauke. Išėjęs pamatė, kad motoroleris gulėjo pievoje ir buvo vaikai. Motoroleris gulėjo už suoliuko. Nebuvo prie jo priėjęs. Ten buvusių vaikų nepažįsta, su jais nebendravo. T. K. kalbėjo ten toliau, bet paskui atvažiavo policija ir jį pasisodino. Jam tik sakė, kad nešūkautų, daugiau nekalbėjo, neklausė jo, kas atsitiko. Nesuprato, dėl ko įvyko konfliktas. Vienas iš trečio aukšto šūkavo, T. buvo apačioje. Lauke buvo, kol atvažiavo policija, pasisodino T. Dar pasėdėjo ant suoliuko, nusileido ir kaimynai Z. P., V., A. ir K. A. iš kažkur parvažiavo. Lauke buvau gal 20-30 min. Kieme stovėjo ir jo, ir kaimynų automobiliai. Motoroleris buvo už jo automobilio. Vaikai buvo gal 14-15 metų. Jų buvo trys ar du, o paskui jų priėjo daug. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi, galima jais remtis.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. A. parodė, kad ji yra T. K. mama, jai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus. Kurį laiką įvykyje dalyvavo. P. rėkė, draskėsi, koliojosi. Ji motorolerį nuo kelio važiuojamosios dalies patraukė ant žolyno, paguldė T. padedant. Matė, kaip P. pasivedę jaunuolius prie elektros transformatorinės, juos mokė: „jūs netylėkit, sakykit, kad jums tą ir tą sugadino“. Prieš tai vaikinukai sakė, kad nieko motoroleriui nepadaryta, o po kurio laiko vaikinukai priėję prie pareigūnų sakė, kad motoroleris apgadintas. Paties įvykio nematė, tik girdėjo. Jos virtuvės langas buvo praviras, o ji sėdėjo virtuvėje, gyvena pirmame aukšte, įvykis vyko prieš langą. Išgirdus išėjo į lauką, pamatė nuvirtusį ant gatvės motorolerį. Abu berniukai buvo pabėgę prie devinto namo. Paklausė, kas čia buvo, pakvietė T. eiti į kambarį. Pakėlė motorolerį, kad nustumtų jį nuo gatvės. T. jai padėjo jį pakelti iš galo ir nustūmė. Tiksliai girdėjo, kad berniukai kalbėjo su policija, sakė, kur randasi. Ji jiems sakė, kad nebijotų, jie nieko neatsakė. Ji prie jų nėjo, sugrįžo prie laiptinės. Išlindo per trečio aukšto langą P. su P., iš penkto aukšto – Š., Vėliau parvažiavo automobiliu Š.. Iš pradžių P. koliojosi per langą su grasinimais, paskui išpuolė į lauką. Norėjo atkeršyti jai, o kai to nepavyko, tada ant T. taip sugalvojo. Pradžioje išgirdo triukšmą, kai P. pradėjo rėkti ant T. Buvo negražiai pasakyta ant jos, todėl T. pradėjo konfliktą su P. Grįžus jai iš mamos T. su P. rūkė prie laiptinės ir kalbėjosi. Po to parėjo T. ir pasakė, kad P. ją išvadino visokiais negražiais žodžiais. T. pabuvo, išėjo vėl parūkyti. Sėdėdama virtuvėje girdėjo lyg tai motorolerio ar motociklo burzgesį. Girdėjo, kad T. sušuko, kad nebijotų ir ateitų čia. Pažiūrėjo per lango tarpą, buvo jau prieblanda. Žiūri, vaikai metė kažkaip motorolerį ir du nubėgo. Ji išbėgo lauk. Nebuvo taip, kad viską konkrečiai matė. T. tų vaikų nesivijo ir negaudė. Per langą išlindo P. ir pradėjo šūkauti. Kilo konfliktas. Negali pasakyti, ar T. buvo blaivus. Tą vakarą jis buvo pas ją, lyg tai kol buvo namie, alkoholinių gėrimų nevartojo. Ji niekada nevartoja. Jie iš pradžių rūkė prie laiptinės, jie nesipyko, nekonfliktavo. Ji buvo iškvietusi policiją, dėl to P. ant jos ir sakė. T. grįžo. Jie pradėjo konfliktuoti tik tada, kai įvyko įvykis su motoroleriu, kai buvo numestas motoroleris, ji išėjo, nuvarė motorolerį, P. išlindo per langą ir pradėjo rėkti ant T. ir keikti ją. Tas pokalbis užerzino T. Jie išlindo per langą patys, jų niekas neužkabino. Jie išlindo jau po to, kai motoroleris buvo nukritęs. Kai išėjo į lauką, be jos dar buvo T., vaikinukai, išėjo kaimynas R., po to iš penkto aukšto K. Š. Ji iš pradžių rėkė per langą, o kai išėjo, tai nieko nesakė, dėl ko rėkė nežino. Ji su P. nebendrauja, gal du metai konfliktuoja, jie dažnai geria, mušasi, duris daužo, nėra ramybės, ji kviečia policiją. Paskutinį kartą iškvietė, nes nesilaikė karantino. Ji sulaukė atvykusių pareigūnų, buvo ant suoliuko, kol T. išvežė. Atnešė drabužių, telefoną, kad perduotų sūnui. Kai atvyko pareigūnai, vaikai stovėjo tarp devinto ir vienuolikto namo. Jie buvo du ir paskui dar atbėgo koks 10 vaikų. Atvyko pareigūnai, pasikvietė vaikus. Jie atėjo prie motorolerio. Motoroleris kaip gulėjo jos paguldytas, taip ir gulėjo. Pareigūnai pasikvietė tuos vaikus. Vaikiukai pakėlė motorolerį. Abu vaikai pasakė pareigūnui, kad nieko nenukentėjo, tik tiek, kad išsigando, nes juos užpuolė ir jie pabėgo prie devinto namo, išsikvietė policiją. Pareigūnas pasakė apžiūrėti motorolerį. Vienas iš jų apžiūrėjo, sakė, kad niekas nesulaužyta. Pareigūnai liepė laukti, niekur neiti. Išėjo D. Š. su sugyventiniu, stovėjo abu P., Š. K. Prie berniuko su akiniais priėjo P., pasakė atsivaryti, jie ten diskutavo. Pareigūnai buvo užsiėmę su žmonėmis, jie tų vaikų dorai neapklausinėjo. Berniukas su akiniais grįžo atgal prie pareigūnų, pasikvietė pareigūną ir pasakė, kad motoroleris apgadintas, iš pradžių nematė. Pareigūnas leido jiems eiti namo. Vienas pareigūnas buvo Pakalniškis, kito nepažįsta, jis daugiausiai su vaikais bendravo. Tikslinant įvykio aplinkybes nurodė, kad ji sėdėjo virtuvėje prie atidaryto lango. Buvo prietema. Išgirdo garsą. T. kalbėjo, šūkavo, lyg tai telefonu. Kai pamatė, jis prie motorolerio ėjo kaip atatupstas. Vaikai ar metė, ar krito su tuo motoroleriu. Buvo toks gražus kaip nuleidimas, kaip nuvirtimas. Po to jie viską paliko ir nubėgo link devinto namo. Tada ji išbėgo. Girdėjo, kad sakė „mes išsigandom, mes bijom, ant mūsų rėkė“. Kai išėjo, jie taip kalbėjo prie devinto namo. Nežinau, ko jie išsigando, T. neklausė. Jis tik sakė, kad važiavo motoroleris, o jis buvo prie laiptinės. Prie laiptinės yra duobė. Jis ėjęs atbulomis į tą duobę ir ant vaikų užkritęs ar užvirtęs. Kai su P. kai kalbėjo, buvo du kartus pasakyti keiksmažodžiai. Motorolerį ji paėmė už vairo ir kėlė, o T. atėjo ir padėjo paėmęs už galo. Ji jį nuvarė, bandė pastatyti ant kojelės, bet nepavyko, nes ant žolės smigo ir virto. Tada paėmė ir paguldė ant šono. Kai atvažiavo pareigūnai, motoroleris buvo paguldytas už suoliuko ant žolės.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vytautas Pakalniškis parodė, kad yra Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, kaltinamąjį pažįsta darbinių santykių kontekste. Kiek pamena, tamsiu paros metu su kolega Ričardu Vasiliausku gavo iškvietimą, kad neblaivus asmuo apstojo nepilnamečius vaikus. Kai atvyko, žmonės išlindę pro langus ir kieme reiškė nepasitenkinimą kaltinamuoju. Rasti du nepilnamečiai. Jie važiavo motoroleriu, į juos kalinamasis spyrė koja. Nepilnamečiai pargriuvo. Jis juos vaikėsi. Asmuo buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę. Nepilnamečiai sakė, kad jam nepatiko, jog naktį jie važinėja ir triukšmauja. Nepamena, ar tikrino blaivumą, paprastai visiems tikrinamas. Jis atrodė neblaivus. Su blaiviu problemų nėra. Tą vakarą buvo agresyviai nusiteikęs, sulaikomas priešinosi. Jis pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nepamena, ar apžiūrėjo motorolerį, ar buvo apgadinimų. Vaikai buvo išsigandę. Bijojo, kad su jais T. K. susidoros.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ričardas Vasiliauskas parodė, kad yra Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, su kaltinamuoju sieja tik darbiniai santykiai. Vakare gavo pranešimą, kad agresyvus asmuo kabinėjasi. Atvykę rado kieme kaltinamojo atžvilgiu pasipiktinusių žmonių. Jie nurodė, kad T. K. užsipuolė pro tą kiemą motoroleriu važiuojančius vaikus, nuvertė motorolerį. Žmonės spėjo, bet jis buvo neblaivus, agresyvus. Jis nesislėpė, buvo prie laiptinės, jam nustatė girtumą. Jis buvo agresyvus, spardė tarnybinį automobilį, visus keikė. Kolega apklausinėjo žmones, jis prižiūrėjo aplinką. Kaimynai buvo pasipiktinę, norėjo rašyti pareiškimus. Apklausė kelis, kiti kitą dieną per e-policija parašė pareiškimus. Visi buvo pasipiktinę, nes jis grasino, keikėsi. Vaikai aiškino, kad juos nuvertė, paskui gaudė. Motorolerį nufotografavo, jis gulėjo ant vejos nuvirtęs. Apgadinimų nepamena, atrodo, buvo apgadintas priekis, skydelis, spidometras. Motoroleris nebuvo labai sugadintas, labiau tik priekis. Su kaltinamuoju yra susidūręs ne kartą, kai būna neblaivus, būna konfliktiškas, elgiasi neadekvačiai. Policija nėra prieš jį nusistačiusi, elgiasi pagal teisės aktus. Vaikai buvo labai išsigandę, jis juos gaudė, grasino, bandė sumušti.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. parodė, kad su kaltinamuoju konfliktų anksčiau nebuvo, dabar nebebendrauja. Tas įvykis buvo vakare daugiau nei prieš metus. Virtuvėje išgirdo triukšmą, pro langą pamatė, kaip T. K. sustabdė vaikinus, kurie važiavo motoroleriu. Vaikai pabėgo, o T. K. nuvilko motorolerį į pievą. Jo mama bandė jį parvesti namo. Jie pro langą jam šaukė „ką darai“. Tada jis puolė jiems grasinti. Jaunuoliai važiavo motoroleriu, o jis ranka ar koja juos sustabdė. Vaikinai pabėgo. T. priešais juos iššoko. Vaikai nukrito, motoroleris trenkėsi į kitą mašiną. Vaikai paliko motorolerį ant žemės ir pabėgo. Pažįsta tik nukentėjusįjį D. P., jis jos sūnaus klasiokas. Vaikai nukrito dėl K. veiksmų. Pro langą matė viską. Vaikai bėgo ir šaukė. T. K. juos vaikėsi. Mama norėjo jį parvesti namo, bet jis mamos neklausė. Ir jie jį ramino, tada jis puolė jiems grasinti, daužė buto duris. Iškvietė pareigūnus, tuomet atvykus pareigūnams išėjo į lauką. Ji, vyras ir kaimynė stebėjo viską. Gyvena trečiam aukšte. Jis konfliktavo anksčiau su jos vyru dėl darbinių reikalų. Jie buvo anksčiau kartu dirbę. Sako tiesą, vyro konfliktai neturi tam įtakos. Taip elgtis nenormalu. Šioje situacijoje išsigando, baisu, kad tai gali įvykti ir su jos vaikais. Buvo baisu, kai spardė duris, jos vaikai buvo išsigandę. Negali apibūdinti kaip atrodė motoroleris, jis buvo pievoje. Ji su vaikais po įvykio nebendravo, nežino, kaip jie jautėsi. Parodymus pareigūnai surašė tą patį vakarą. T. K. buvo neblaivus.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. P. parodė, kad su kaltinamuoju buvo konfliktų, atsiprašė, dabar sutaria. Buvo vėlus vakaras. Pro langą pamatė motorolerį ant žemės. Pačio įvykio nematė. T. K. tempė motorolerį ant pievos. Sakė T. „ką darai, baik, eik namo“. Išgirdo garsą kieme, prie lango rūkė, o motoroleris buvo jau ant žemės. Jis motorolerį nutempė ant žolyno. Vaikai buvo toliau nubėgę prie sūpynių. Ikiteisminio tyrimo parodymai buvo tikslesni, dabar nepamena tiksliai. T. atbėgo pas jį, spyrė į duris, paskui po poros savaičių jis atsiprašė. Vėliau iškvietė policiją ir išėjo į lauką. Nepilnamečių nepažįsta, su jais nebendravo, prie motorolerio nėjo, ten pareigūnai fotografavo. Kai T. tempė, jo mama buvo šalia ir kvietė jį eiti namo. Toks elgesys nenormalus. Jautėsi pasimetęs, jo vaikas buvo persigandęs. Teko pas psichologą eiti. Jis jautrus ir išsigando, kai T. spardė duris. Kaip kaimynas T. K. yra geras žmogus, darbštus, yra kartu dirbę. Blaivus jis yra auksinis žmogus, bet persigėręs būna baisus. Kaimynai nesikišo, tik filmavo, žiūrėjo. Su vaikais jis elgėsi agresyviai, norėjo atiduoti motorolerį, bet vaikai jo bijojo, matė kaip nutempė motorolerį nuo kelio per pievą. Motoroleris buvo ne ant rato, paskui tik pastatė ant ratų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. Š. parodė, kad su kaltinamuoju konfliktų nebuvo, šiuo metu nesisveikina, nebendrauja. Įvykis buvo prieš metus. Buvo vasaros vakaras. Ji gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių, išgirdo triukšmą. Kieme vaikai šūkavo, kad bėgam. Išlindo pro langą ir pamatė kaip T. K. velka motorolerį. Jo mama, prašė jo eiti namo. Jis vilko vienas. Vaikų nematė, girdėjo tik šaukiant: „bėgam, bėgam“. Šaukė vaikai, kaimynai šaukė pro langus, viskas buvo staigiai. T. tempė motorolerį, atvažiavo pareigūnai, pasodino jį į mašiną, policija užpildė dokumentus ir jį išsivežė. Su nukentėjusiais vaikais nebendravo, jų nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo parodymai teisingi, galima jais remtis. Patvirtina, kad kai tempė motorolerį šaukė vaikams „užmušiu“. Jis buvo girtas. Blaivas būna geras, prie vaikų nelenda, nežino, kodėl puolė tą vakarą vaikus. Vaikai išsigando, buvo nesmagu, baisu. Toks elgesys nenormalus. Buvo šokas, išgąstis. Jis bėgo, daužė ir spardė duris, šaukė, kad užmuš. Kaimynai nieko jam nesakė, tik pasyviai stebėjo. Gal iš baimės nenorėjo lįsti. Prie vaikų, motorolerio nėjo. Buvo atėję nukentėjusiųjų tėvai, jie stovėjo išsigandę, apsikabinę. Negirdėjo, apie ką kalbėjo tėvai ar pareigūnai.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kieme. Daugiabutis namas, kuris pažymėtas 13-uoju numeriu yra plytinis, penkių aukštų, stovintis galais į rytus ir vakarus. Namo kiemas asfaltuotas, tiesus horizontalus ruožas. Kieme automobiliai sustatyti arčiau kairės pusės žalios vejos. Apžiūrėjus įvykio vietą ties trečia laiptine nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemą matosi prie kairės pusės žaliosios vejos stovintis rausvos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio iš dešinės pusės paliktas tarpas automobiliams pravažiuoti. Minėtam tarpe ant asfaltuotos kelio dangos buvo galimai nuvirtęs motoroleris (duomenys neskelbtini), pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau galimai buvo numestas ant žaliosios vejos. Įvykio vietoje matyti, kad minėtas motoroleris guli ant žaliosios vejos, nuvirtęs ant dešinės pusės, priekiu į šiaurę, galu į pietus, pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Žiūrint nuo motorolerio priekio, tiesiai matosi (duomenys neskelbtini) daugiabutis namas, o pasisukus dešiniau matosi pėsčiųjų takas link (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Nuo asfaltuotos kelio dangos, kur galimai pirmiau buvo nuvirtęs motoroleris iki žaliosios vejos, kur buvo rastas motoroleris yra 8 metrai ir 90 centimetrų. Išmatuotas atstumas tarnybine rulete. Apžiūrėjus motorolerį pastebėta, kad šiam apgadintas prietaisų skydelis, pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), bei pridėta liniuotė bendram dydžiui matyti. Taip pat apgadintas motorolerio kairės pusės apatinė, juodos spalvos apdailos plastmasė, kuri pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą detaliau, daugiau nusikalstamos veikos požymių pastebėta nebuvo (I t., b. l. 23-25).
S. E. pareiškime nurodė, kad 2021 m. gegužės 15 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme jo sūnui D. E. (gim. (duomenys neskelbtini)) kartu su draugu važiuojant motoroleriu, nepažįstamas vyriškis koja spyrė į pravažiuojantį motorolerį, dėl to vaikai kartu su motoroleriu nuvirto. Buvo apgadintas motoroleris. Prašo nubausti kaltą asmenį (I t., b. l. 38-40).
2021 m. birželio 16 d. savanoriško daiktų pateikimo metu V. P. pateikė DVD diską su dviem vaizdo įrašais (I t., b. l. 143-145).
Apžiūros protokole užfiksuota V. P. pateiktų vaizdo įrašų apžiūra, iš vaizdo įrašų nustatytos aplinkybės (I t., b. l. 148-151).
Apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. lapkričio 19 d. atlikta pareigūnų tarnybine „Body“ kamera daryto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 5 min. Vaizdo įrašo pradžios laikas 2021 m. gegužės 15 d. 23.24 val. 23.26 val. prie tarnybinio automobilio prieina vaikinas, pareigūnas jo klausia: „Kaip konkrečiai jis sakė, kai nuvertė jus?“ Vaikinas atsako: „Mumis sakė užmušiu“. Pareigūnas: „Vijosi jumis?“. Vaikinas: „Vijosi, bet netoli. Mes nubėgome, jis nesivijo toli, apsisuko ir nuvarė mano pirdą“. Dar girdisi kito vaikino balsas „Kažkas jį laikė“. Prieina antrasis pareigūnas ir klausia: „o Jūs prieš tai sakėte, kad jis jums spyrė į motociklo priekinę dalį?“. Vaikinas atsako: „jo, į priekinę dalį“. Pareigūnas klausia: „Sustojot?“. Vaikinas atsako: „mes nesustojom, mes kritom iš karto“, „praradom lygsvarą ir virtom“. Vaikinas pasako: „galiu papasakoti tiksliai kas buvo, mes važiuojam, jis iššoko tiesiai prieš kelią, jisai mus su koja sustabdė ratą, priekį ir dar pastūmė. Ir tada dar mačiau, kad jis lyg užsimojo, bet mes pakėlėm... (toliau nesigirdi paskutinių žodžių)“. 23.27 val. tyrimui reikšmingos informacijos nebematyti. Vaizdo įrašo pabaigos laikas 23.29 val. (I t., b. l. 154-156).
Iš Alkoholio kiekio matuoklio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo duomenų matoma, kad 2021 m. gegužės 15 d. 22.48 val. T. K. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas (II t., b. l. 29-31).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. K. pažeidus viešąją tvarką pasitvirtino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis iš esmės pripažino įvykio aplinkybes, tačiau nesutiko, kad spyrė į motorolerį, taip pat nurodė, kad nukentėjusieji patys sustojo, paguldė motorolerį ir pabėgo. Kaltinamojo argumentus, kad nukentėjusieji patys sustojo ir paguldė motorolerį paneigia nukentėjusiųjų D. P., D. E., liudytojų B. P., S. E., V. P. parodymai. Teismas pažymi, kad nukentėjusiųjų D. P., D. E. parodytos aplinkybės viso įvykio metu buvo nuoseklios, iš esmės tokias pat aplinkybes jie nurodė pareigūnams, nukentėjusysis D. E. tokias aplinkybes nurodė savo tėvui ir jis tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, jų parodymai vieni kitiems neprieštarauja ir nėra pagrindo jais abejoti. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja V. P., nors ji teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, kad kaltinamasis ranka ar koja sustabdė nukentėjusiuosius ir jie nukrito. Liudytoja J. A. pradžių teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio nematė, vėliau nurodė, kad T. K. ėjo prie vaikų atatupstas ir vaikai motorolerį ar metė, ar su juo krito. Liudytojos J. A. parodymai vertinti kritiškai, jos parodymuose yra prieštaravimų ne tik dėl įvykio aplinkybių, bet ir dėl aplinkybių susijusių su T. K. veiksmai po įvykio. Kaltinamojo ir liudytojos J. A. parodymų apie motorolerio patraukimo aplinkybes ir T. K. elgesį po įvykio nepatvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų Z. P., V. P. ir K. Š. parodymai, vaizdo įrašai ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai apie įvykio aplinkybes. Teismas pažymi, kad Z. P., V. P. ir K. Š. parodymai nuoseklūs, pakankamai detalūs, vieni kitiems neprieštarauja ir nesudaro pagrindo jais abejoti.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad T. K. 2021 m. gegužės 15 d., apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilių neblaivumas), viešoje vietoje, be aiškios priežasties, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent iššokęs priešais pro namo kiemą važiuojantį motorolerį (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo nepilnamečiai D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. E. (gim. (duomenys neskelbtini)), tyčia koja spyrė į motorolerio priekinę dalį, dėl ko D. E. nesuvaldė jam priklausančio motorolerio ir abu nepilnamečiai griuvo ant asfalto, po ko D. E. krisdamas dešine galvos puse trenkėsi į asfaltą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, bei D. P. motoroleris užkrito ant kairės kojos taip pastarajam sukėlė fizinį skausmą, taip pat padarė motorolerio apgadinimus. Liudytojų Vytauto Pakalniškio, Ričardo Vasiliausko, R. Š., Z. P., V. P. ir K. Š. parodymai patvirtina, kad dėl T. K. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. T. K. būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, jog jo veika yra draudžiama ir pavojinga, suprato, jog dėl jo veiksmų gali būti sukeltas skausmas, padaryta žala ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. veiką padarė tyčia.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalį, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad T. K. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Todėl, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad T. K. veiksmuose yra nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Kaltinamasis T. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta, teistas devynis kartus, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, galutine su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu subendrinta bausme – laisvės apribojimo 1 metams 2 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį; Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; bausmė neatlikta (I t., 192-200; II t., 1-17), administracine tvarka per paskutinius 5 metus baustas (II t., b. l. 19-25), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (II t., b. l. 27), pagal pateiktus paaiškinimus dirba (duomenys neskelbtini).
Skiriant bausmę T. K. už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę, todėl už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jam skirtina prokuroro pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė, artima šios bausmės rūšies minimumui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta galutine laisvės apribojimo 1 metams 2 mėnesiams bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, pakeista Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi į 90 parų arešto bausmę. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą pakeitus Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į 90 parų areštą.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 15 d. 22.46 val. iki 2021 m. gegužės 16 d. 13.32 val. (vieną parą), ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – vieną laisvės atėmimo dieną (II t., b. l. 46).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis D. E., atstovaujamas įstatymini atstovo S. E. ir advokatės Jutos Kareivės, šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 470 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo T. K. (I t., b. l. 86-93). Teisiamojo posėdžio metu S. E. nurodė, kad motorolerio netaisė, juo sūnus dabar nevažinėja, sugadintų dalių kainas rado internete. Teismo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės nesutiko, kad dėl jo veiksmų galėjo būti padaryti ieškinyje nurodyti apgadinimai, tačiau sutiko su prašomu turtinės žalos dydžiu, neturtinės žalos dydį prašė sumažinti dėl jo turtinės padėties.
BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje tiesioginiais nuostoliais įvardijamos asmens turėtos išlaidos, siejant šias išlaidas nebūtinai su tuo, kad jos jau yra patirtos, tačiau būtinai su tuo, kad šios išlaidos neabejotinai bus patirtos ir atsiras kaip kaltininko veiksmų rezultatas. Teisę gauti būsimos žalos atlyginimą numato CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
Ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala susideda apgadintų dalių kainos (radiatorius 120 Eur, galinis buferis 40 Eur, prietaisų skydelis 150 Eur, veidrodėlis 40 Eur) ir taisymo bei dažymo darbų kainos 120 Eur. Kaltinamasis T. K. su turtinės žalos dydžiu sutiko, nors iš esmės nepripažino, kad dėl jo veiksmų galėjo kilti motorolerio apgadinimai. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti motorolerio apgadinimai, nukentėjusiojo ir liudytojo S. E. pateikti paaiškinimai apie apgadintas motorolerio detales patvirtina, kad nurodytas dalių sąrašas iš esmės atitinka įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad civilinio ieškovo nurodyti nuostoliai bus patirti realiai ir neišvengiamai, o jų atsiradimas susijęs priežastiniu ryšiu su kaltinamojo T. K. atliktais veiksmais. Į bylą ieškovas pateikė išrašus apie motorolerio dalių kainas, kurios iš dalies patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas dalių kainas (168,93 Eur už aušintuvą, 133,28 Eur už prietaisų skydelio dalis, 21,23 Eur ir 36,70 Eur už galines apsaugas, 36,26 Eur veidrodėliai), tačiau teismas vertina, kad šios kainos iš esmės yra orientacinės, nėra aiški ieškinio prieduose nurodytų dalių būklė, todėl pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusysis faktiškai ir patirs civiliniame ieškinyje nurodytus nuostolius. Teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į transporto priemonės amžių ir jos vertę, sprendžia, jog visos išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti priteistinos turtinės žalos dydį iki 330,00 Eur (CK 6.251 straipsnis). Toks nuostolių dydis, teismo nuomone, yra realus ir pagrįstas.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad nepilnametis nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir pagrįstą baimę. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sužalojimas būtų sukėlęs ilgalaikius padarinius sveikatai. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. T. K. yra darbingo amžiaus, dirba, turi išlaikomų asmenų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į įvykio aplinkybes, į veiksmų sukeltas pasekmes, į tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis bei į tai, kad kaltinamasis yra darbingas ir turi galimybes užsidirbti bei civilinį ieškinį iš dalies pripažino. Teismo vertinimu, prašomas neturtinės žalos dydis yra protingas ir pagrįstas, nukentėjusiajam D. E. iš kaltinamojo priteistina 500 Eur neturtinės žalos suma.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, iš viso iš kaltinamojo nukentėjusiojo D. E. naudai priteistinas 830 Eur žalos atlyginimas. Teismas šiuo atveju nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas ar išdėstytas.
Kaltinamajam 2021 m. gegužės 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmenos su vaizdo įrašais – paliktini byloje.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiesiems D. E. ir D. P. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatei Jutai Kareivei. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 477,44 Eur. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos, o reikalavimas jas priteisti tenkintinas, priteisiant 477,44 Eur valstybės naudai iš kaltinamojo T. K.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 2 mėnesiams bausme, Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, ir paskirti T. K. galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą pakeitus Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į 90 parų areštą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. K. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 15 d. 22.46 val. iki 2021 m. gegužės 16 d. 13.32 val. (viena para) išbūtą laiką ir laikyti, kad T. K. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. gegužės 16 d. nutarimu T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinio ieškovo D. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. E. iš kaltinamojo T. K. 830 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo T. K. 477,44 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 44 ct) antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiesiems išlaidų valstybės naudai (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant įmokos kodą – 5630).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmenas su vaizdo įrašais – palikti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.